Šeštadienį Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios Valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui susilaukė kritikos.

Skaitykite daugiau BBC paruoštame straipsnyje anglų kalba.

Netrukus vyksiančiame referendume LR piliečiai spręs dėl galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos, tam tikrus kriterijus atitinkančius, valstybės pilietybę. Primėmus pataisą,  konstitucinė norma išplėstų dvigubos pilietybės teisinį reguliavimą ir suteiktų galimybę naujiesiems emigrantams išlaikyti teisinį-politinį ryšį su savo kilmės valstybe. Tačiau nežinioje yra tie, kurie jau prarado Lietuvos pilietybę.  Kaunietė Karolina dalinasi savo patirtimi.

Trumpai prisistatykite, kokia Jūsų šeimos istorija, kada išvykote iš Lietuvos? Kokios buvo išvykimo iš Lietuvos aplinkybės?

Mano vardas Karolina, man 27-eri. Gimiau ir augau Kaune iki ketverių su puse metų. Mano tėvai 1997 metais nusprendė išvykti iš Lietuvos į Izraelį, įgyvendinti žydų kilmės asmenų grįžimo į Izraelį teisę (vad. Aliyah). Izraelyje jau gyveno mano senelis ir dėdė.

Kaip sekėsi įsikurti Izraelyje, kokie pirmieji atsiminimai?

Įsikurti buvo gan sunkoka, visgi visai kita kalba, kultūra, klimatas. Pirmieji mano vaikiški atsiminimai apie Izraelį: esu pikta, nes nesuprantu kalbos ir karšta. Po kurio laiko persikėlėme gyventi į kitą miestą Izraelio šiaureje, visai šalia Libano sienos. Tuo metu neramumai iš Libano pusės buvo išties dideli. Teko gyventi pastovios įtampos sąlygomis: sirenos, bombos, baimė. Pradėjus eiti į pirmą klasę kentėjau ir nuo patyčių, nes nemokėjau kalbos, tačiau po truputį viskas susitvarkė.

Kada netekote LR pilietybės?

Buvau dar vaikas, tačiau atsimenu kai teko vykti į LR ambasadą pasibaigus pasų galiojimui.  Ten tiesiog pasiėmė mūsų lietuviškus pasus ir pasakė, kad jų neatgausime nes turime kitos šalies pilietybę. Viskas vyko gana spontaniškai, panašu, kad mano šeima apie tuometinius galiojančius įstatymus tinkamai informuota nebuvo.

Red. pastaba: Lietuva neturi nusistovėjusios, vieningos pilietybės teisinio reguliavimo doktrinos, o LR Pilietybės instituto reguliavimas įvairiais laikotarpiais smarkiai kito. Pilietybės netekimo  momentas turi būti fiksuojamas atitinkamu teisiniu aktu.

Koks buvo Jūsų gyvenimas Izraelyje? Kodėl grįžote į Lietuvą?

Mūsų gyvenimas Izraelyje buvo geras. Ten tikrai sudaromos galimybės naujai atvykusiems įsikurti. Tenai gimė dar du mano broliukai. Pati esu baigusi privačią mokyklą.

2006 metais vyko didelis Izraelio karas su Libanu, mes jį išgyvenome tačiau po jo labai sunku buvo atsigauti, vėl gyventi ramiai. Taigi mano tėtis nusprendė, kad mums visiems geriau bus grįžti į mūsų tėvynę Lietuvą. 2010 metais, vasarą, mano mama su dviem broliais sugrįžo, o aš su tėčiu dar likau susitvarkyti klausimus dėl tarnybos Izraelio kariuomenėje. Grįžau į Lietuvą 2010-ųjų rudenį.

Kaip Jums sekasi Lietuvoje? Ar planuojate sieti savo ateitį su Lietuva?

Man grižus į Lietuvą tikrai nebuvo lengva, visgi didžiąją dalį gyvenimo gyvenau Izraelyje, o jau esant 19-os grįžti, iš naujo prisitaikyti yra išties sunku. 2011 metais įstojau į Kauno technologijos universitetą. Sėkmingai baigiau projektų vadybos bakalauro studijas. Studijų metu ir susipažinau su savo vyru, 2012 metais ištekėjau ir jau 2013 metais mums gimė sūnus. Mano visa ateitis yra čia, mano namuose Lietuvoje, kur ir mano vyras ir sūnus. Aš Lietuvoje gyvenu, dirbu ir savo sūnaus ateitį matau čia.

Ar gyvendama Lietuvoje susiduriate su antisemitizmu, stereotipais?

Nemažai žmonių žiūri keistai kai pasakau kur gyvenau ir kokią pilietybę turiu. Tačiau dar labiau nustemba kai pasakau, kad Lietuvos institucijos pilietybės man nesutinka grąžinti. Labai liūdna situacija.

Su kokiomis problemomis susidūrėte siekdama susigrąžinti Lietuvos pilietybę? 

Visus 9-erius metus kovojame kaip su siena, jokie galiojantys įstatymai nėra palankūs tokiems žmonėms kaip aš, kurie grįžo į tėvynę, baigė mokslus, sukūrė šeimą, dirba, moka mokesčius, kalba lietuviškai. Negaliu gauti būsto paskolos tokiomis sąlygomis kaip kiti, negaliu balsuoti. Situacija baisi, nes nėra net į ką kreiptis. Dilema iš tiesų yra ne mano kaip individo, bet visos valstybės lygmens – nejaugi įstatymų leidėjui nerūpi užtikrinti teises ir paskatinti tų, kurie savo ateitį sieja su Lietuva, nejaugi neaktualu gerinti ekonominę ir demografinę padėtį Lietuvoje?

Ko tikitės iš artėjančio referendumo dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo? 

Negaliu balsuoti referendume, tačiau labai tikiuosi, kad turintys balsavimo teisę, o taip pat ir įstatymų leidėjas išgirs tokius žmones kaip aš ir supras, jog dabartinė pilietybės įstatyminė bazė turi trūkumų.  Kol kas vis dar dažnai savo tėvynėje pasijaučiu kaip svečias, tačiau žadu likti čia.

Tikėtina, kad konstitucinė pataisa suteiktų kol kas tik teorinę galimybę išsaugoti LR pilietybę naujai išvykstantiems iš Lietuvos, tačiau veikiausiai ji visiškai nepaveiktų teisinio statuso tų, kurie LR pilietybės neteko anksčiau, pavyzdžiui netekusių LR pilietybės įgijus Izraelio valstybės pilietybę. Tikslus šio klausimo teisinis reguliavimas ir tikroji praktinė pataisos reikšmė paaiškėtų tik vėliau, jau priėmus atitinkamus konstitucinius įstatymus.

Įvertinus prieinamus duomenis,  siūlomos Konstitucijos pataisos  nekeistų teisinio statuso tų, kurie iš Lietuvos pasitraukė per Antrąjį pasaulinį karą, pavyzdžiui žydų, evakuavusių iš Lietuvos ir netekusių LR pilietybės okupacinio režimo metais (žr. LR Pilietybės įstatymo 2 str. 3 d.). Dabartinė LR Pilietybės įstatymo redakcija neužtikrina ir didelės dalies per karą nukentėjusių litvakų bei jų palikuonių teisės atkurti iki karo turėtą LR pilietybę ir tokiems atvejams būsimojo referendumo rezultatai įtakos neturės – šis klausimas nėra šio referendumo dalykas.

Nuotraukoje – Karolina su vyru ir sūnumi (nuotr. iš asmeninių archyvų).

Izraelis Atminimo dieną pradėjo minėti išvakarėse, antradienį su sirenų gausmu, prisimindami ir pagerbdami 23 741 kritusius Izraelio karius, 3150 teroro aukų. Kariai ir visi susirinkusieji, nulenkę galvas, tylos minute prisiminė aukas.

Valstybės prezidentas Reuvenas Rivlinas pažymėjo baisius Atminimo dienos įvykius,  įtampą Gazoje bei prieštaringai Izraelio ir palestiniečių vertinamą ceremoniją. Prezidentas ir Izraelio gynybos pajėgų štabo viršininkas kalbėjo  oficialiame valstybės renginyje prie  Vakarinės sienos Atminimo dienos minėjime, pagerbdami kritusius karius ir teroro aukas.

Iš viso per pastaruosius metus gindami savo šalį, žuvo dar 95 kariškiai, tad šiandien suskaičiuoti 23 741 kariai, mirę ginant Izraelį.

Tarp jų yra 40 neįgaliųjų veteranų, kurie mirė dėl komplikacijų, atsiradusių dėl jų tarnybos metu patirtų sužalojimų.

Šių metų  Atminimo diena minima padidėjusios įtampos atmosferoje, po to, kai į Izraelio bendruomenes buvo paleista šimtai raketų,  Gazoje džihadistai vykdė puolimą, siekdami savo tikslų. Konfliktas vėl įsiplieskė savaitgalį, kai Izraelio kariuomenė smogė į daugiau nei 350 taikinių Gazoje, taip atsakydama į Palestinos kovotojų į Izraelį paleistas raketas. Izraelio kariškių duomenimis, nuo gegužės 4-osios ryto palestiniečiai paleido 700 raketų, oro gynybos sistema „Geležinis kupolas“ perėmė 240 iš jų. Per apšaudymus žuvo keturi izraeliečiai, dar keli buvo sunkiai sužeisti, nukentėjo dešimtys žmonių.

Daugiau informacijos: Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas: Raketos virš Izraelio – 15-kos sekundžių realybė

2019 m. gegužės 5-7 dienomis Ukrainoje, Kijeve vyksta tarptautinis forumas skirtas aptarti svarbiausius žydų klausimus Europoje, JAV, Kanadoje ir Izraelyje. Forumas skiriamas Ukrainos žydų bendruomenių konfederacijos 20mečiui paminėti.

Dėl iš Gazos vykdomo Izraelio apšaudymo JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad JAV palaiko Izraelį 100% , nes šalis gina savo piliečius.  Prezidentas perspėja Gazą, kad raketos tik sukels daugiau nelaimių ir ragina palestiniečius pasinaudoti suteikiama taikos galimybe.

Hebrajų – anglų dienos kalbų stovykla Vilniuje – tai mažiausiems skirta vasaros stovykla, kurioje smagių pamokėlių metu vaikai galės lavinti hebrajų ir anglų kalbų įgūdžius, žaisti su bendraamžiais bei pasinerti į nuostabų ir intriguojantį pažinimo pasaulį!

Skiriama 6-11 metų vaikams.

Stovyklos laikas – birželio 10–14 d., nuo 8:00 iki 17:00.

Rytais vaikų laukia 4 akademinės valandos hebrajų ir anglų kalbų užsiėmimų. Atsižvelgiant į vaikų amžių bei turimas kalbos žinias, grupiniuose kalbos užsiėmimuose lavinami visi keturi kalbiniai gebėjimai: klausymas, skaitymas, rašymas ir kalbėjimas.

Popietinė veikla ir ekskursijos orientuotos į kūrybingumo ugdymą, socialinės bei kultūrinės aplinkos pažinimą. Edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse vaikai su vadovais atliks kūrybines užduotis.

Į stovyklos kainą įskaičiuoti užkandžiai ir pietūs, išvykos.