Naujienos

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

2019-07-16

Pranešimas spaudai

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

 2019 m. liepos 18 d. 11 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse bus atidengtos unikalios vietos, kurių nėra pažymėta jokioje istorinėje medžiagoje ir brėžiniuose. Šis objektas, tai po bima esantys rūsys, kuris tikėtina užgriuvo II pasaulinio karo metu kai Sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos 18 a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Archeologo Justino Račo žodžiais tariant „tai – pasaulinės reikšmės, unikalus atradimas, nes Lietuvoje esančiose sinagogose nėra rasta rūsių po bima“.

 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio senienų tarnybos archeologas Dr. Jon Seligman ir Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų archeologas Justinas Račas 2019 m. liepos 18 d. 11 val., Vokiečių g. 13A, norintiems dalyvauti oficialiems asmenims ir žiniasklaidos atstovams atidengs istorinius atradimus.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Kauno geto sunaikinimo 75-ųjų metinių renginiai sulaukė didelio kauniečių ir žydų bendruomenių dėmesio

Kauno geto sunaikinimo 75-ųjų metinių renginiai sulaukė didelio kauniečių ir žydų bendruomenių dėmesio

2019 m. liepos 14 diena Kaune nuo ankstyvo ryto iki vakaro buvo skirta Kauno gete kentėjusiems ir žuvusiems prisimininti ir pagerbti, pažymint Kauno geto sunaikinimo 75-ąsias metines. Turbūt daugelis, turiningoje renginių programoje dalyvavusiųjų, atėjo į juos vedini vidinio priesako nepamiršti ir perduoti žinią apie Holokausto tragediją ir sveiku protu nesuvokiamus žiaurumus ateities kartoms ir tiems, kuriems to žinojimo dar trūksta.

Deja, kaip savo kalboje pastebėjo profesorius Vytautas Landsbergis, nežmoniškumo apraiškos pasaulyje linkę kartotis, todėl kiekvieno mąstančio ir žinančio apie jas pareiga – dėti visas pastangas, kad toks košmaras, kaip Holokaustas, daugiau neįvyktų. Visų kalbėtojų, pasisakiusių IX forte, prie buvusių Kauno geto vartų, A. Sutkaus fotografijų parodos “Pro Memoria” atidaryme, Kauno valstybinėje filharmonijoje, mintis sieja bendra gija, kurią galima būtų apibūdinti Nobelio literatūros premijos laureato Elie Wieselio žodžiais:
“Meilės priešybė nėra neapykanta, tai – abejingumas. Tikėjimo priešybė nėra erezija, tai – abejingumas. Gyvenimo priešybė nėra mirtis, tai – abejingumas.”
“Užmiršti nužudytuosius – tai tas pats, kas nužudyti juos antrą kartą.”
Tarptautinės organizatorių komandos triūsas nenuėjo veltui – Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinėms skirti renginiai sulaukė didelio ne tik žydų bendruomenių, bet ir kauniečių bei miesto svečių, valstybės institucijų, užsienio šalių ambasadų susidomėjimo ir aktyvaus dalyvavimo.

Išvardinsime tuos, be kurių nuoširdžių pastangų, liepos 14 diena nebūtų buvusi tokia prasminga:
Kauno žydų bendruomenė
Kauno m. savivaldybė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Asociacija “Lietuvos žydai Izraelyje”
Asociacija “Žydai iš Vilniaus ir Vilniaus rajono Izraelyje”
Kiryat Ono jaunimo orkestras
Dusia Krechmer, Kiryat Ono savivaldybės projekto “Shalom, Lietuva” vadovė
Dr. Linas Venclauskas
Aktoriai Lukas Alsys ir Gustė Žigutytė Pupkevičienė
Gidai Deimantas Ramanauskas ir Olga Voronova
Kauno IX forto muziejus
Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo orkestras
Dainininkas Rafailas Karpis
Kantorius Shmuel Yatom
Ypatingai svarbu, kad renginiuose kartu su visais buvo ir žodį juose tarė buvusios Kauno geto ir koncentracijos stovyklų kalinės: Dita Kacaitė Zupavičienė Šperling, Roza Bloch, Fruma Kučinskienė, bei Holokaustą išgyvenusiųjų vaikai: Yaarit Glezer, Mickey Cantor, Faina Kukliansky, Grisha Deitch, Arie Ben-Ari Grodzensky, Israel Gal, Markas Zingeris, Gercas Žakas.
Renginiai finansuoti Kauno m. savivaldybės ir Geros Valios fondo lėšomos
Lietuvos žydų bendruomenė sveikina naująjį Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą

Lietuvos žydų bendruomenė sveikina naująjį Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą

Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda,

Lietuvos žydų bendruomenė džiaugiasi ir pasitiki Lietuvos žmonių sprendimu ir nuoširdžiai sveikina Jus tapus naujuoju šalies vadovu. Linkime Jums įveikti visas kliūtis, siekiant deramo Lietuvos vardo Pasaulyje garsinimo ir dirbant visų Lietuvos žmonių labui. Neišsenkamos tvirtybės linkime Jūsų šeimai, palaikant Jus sudėtingų įsipareigojimų mūsų šaliai vykdyme.

Didelė garbė ir privilegija tapti Lietuvos Vastybės vadovu Vilniaus Gaono 300-ųjų gimimo metinių išvakarėse. Vilniaus Gaono – litvakiškosios išminties ir tapatybės simbolio atminimas nėra pavaldus laikui, peržengiantis valstybių sienas ir vienijantis ištisas kartas, tarsi praeities aidas buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Jeruzalės didybės. Tikimės, kad šios monumentalios asmenybės racija, filosofinė mintis ir dvasinis palikimas įkvėps bei taps kelrodžiu ir Jūsų būsimiems sprendimams.

Tai geriausia proga sutelkti politinę valią, sprendžiant įsisenėjusius istorinio teisingumo, Holokausto atminties ir Restitucijos, žydų materialiojo ir kultūrinio paveldo išsaugojimo bei Pilietybės instituto tobulinimo klausimus.

Lietuva maža valstybė, turinti milžinišką istoriją ir  Lietuvos žydai yra neatsiejama jos dalis jau 700 metų. Kviečiame kartu žengiant į 2020 – uosius prisiimti svarbų moralinį išsūkį – suteikti naują šansą ir akstiną šiai istorijai tęstis.

Su didžia pagarba,
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė

 

Prezidente, ačiū už 10 prasmingų metų kartu!

Prezidente, ačiū už 10 prasmingų metų kartu!

Nuotraukoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė žydų gelbėtojų fotografijų parodoje.

Jūsų Ekscelencija, Prezidente Dalia Grybauskaite!

Lietuvos žydų bendruomenė taria Jums nuoširdų ačiū už dešimtį metų paskirtų Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Esame dėkingi už tvirtą politinę stovėseną sudėtingose situacijose ir ryžtingus sprendimus.

Lietuvą  2013-aisiais pirmąkart aplankė litvakas Izraelio Prezidentas Shimonas Peresas – tapome naujos, glaudesnio Lietuvos ir Izraelio dvišalio bendradarbiavimo  epochos liudininkais. 2013-ieji tapo ir pirmojo Restitucijos etapo pradžia, kuomet Lietuva pirmoji regiono šalyse prisiėme tvirtą teisinį įsipareigojimą kompensuoti už Holokausto metu nusavintą žydų bendruomeninį turtą ir skirti nukentėjusiems simbolines kompensacijas už Holokausto metu patirtas netektis.   2017 metais už nuopelnus Lietuvai apdovanojimą skyrėte Vilniaus geto pasipriešinimo dalyvei, vienai iš geto išvaduotojų Fainiai Brancovskajai – tai buvo dar vienas svarbus pagarbos Holokausto atminčiai Lietuvoje ženklas. 2018 aisiais Lietuvą pirmąkart aplankė Izraelio Premjeras Benjaminas Netanyahu, parodęs aukščiausią pagarbą Lietuvai ir Lietuvos žydų bendruomenei. 2018-ųjų rugsėjį kartu Popiežiumi Pranciškumi, katalikai ir žydai, meldemės kartu  už Vilniaus geto aukų atminimą. Šiais metais, Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metų išvakarėse kartu lankėmės YIVO instituto Niujorke archyve, kuriame išsaugota Vilniaus Didžiosios sinagogos metraščių dalis priminė pražuvusios Lietuvos Jeruzalės atminimą.

Dėkojame už kartu žengtą svarbų  žingsnį žydų ir lietuvių tarpusavio supratimo kelyje.Su pagarba bei dėkingumu,
LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky

 

Panevėžio žydų bendruomenės susitikimas su esperantininkais

Panevėžio žydų bendruomenės susitikimas su esperantininkais

55-ojo Baltijos esperantininkų kongreso metu Panevėžyje, žydų bendruomenėje įvyko kongreso atstovų, atvykusių iš 9 šalių susitikimas. Svečiai iš Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Izraelio, Rumunijos, Ukrainos susikalbėjo viena kalba, kurią sukūrė Liudvikas Zamenhofas, visi pajuto šilumą ir jaukumą.


Susitikimo metu profesorius iš Lenkijos, žinomas režisierius ir rašytojas Roman Dobžinsky, domėjosi Panevėžio žydų istorija Holokausto metais. Jis pasakojo apie Liudviką Zamenhofą. Tuo tarpu vertėja iš Izraelio Liusi Rimon pasiūlė kurti projektą, kuris suteiktų galimybę Lietuvos žydams mokytis esperanto kalbos. Jeruzalės universiteto profesorius, esperantininkų asociacijos prezidentas Amri Wandel padovanojo savo knygą ir lankstinukus žydų bendruomenei. Profesorius pasakojo apie žydų esperantininkus Izraelyje. O Rusijos delegacijos atstovas , rašytojas, vertėjas, žydiškų dainų autorius ir atlikėjas Michailas Bronštein padainavo keletą dainų jidiš kalba.


Susitikimo dalyviai įdėmiai klausėsi Gennady Kofman pasakojimų apie Panevėžio esperantininkų būrio įkūrėją, valdybos pirmininką Jakobą Kaną, kuris gyveno Panevėžyje, Respublikos gatvėje 49. J.Kanas baigė žydų gimnaziją, bendradarbiavo su spauda, rašė straipsnius, turėjo savo biblioteką. Jis dalyvavo pasauliniame 26-ame esperantininkų kongrese Stokholme, studijavo mediciną cariniame Maskvos universitete, buvo apsiskaitęs, mėgo muziką, ypač operas. J.Kano žmona Regina, kurią jis vedė 1937 metais, buvo jo tikra pagalbininkė ir patarėja. J. Kanas buvo suimtas 1941 metais birželio mėnesį ir sušaudytas. Žmona išvyko iš Panevėžio iškart po jo sušaudymo birželio 21 dieną.
Eglė Vindasienė padovanojo Panevėžio žydų bendruomenei J. Kano nuotraukų ir archyvinės medžiagos kopijas. Susitikimo metu Panevėžio esperantininkų klubo ,,Revuo‘‘ prezidentė Vida Kulikauskienė, dėkodama už šiltą priėmimą, padovanojo žydų bendruomenei 55 esperantininkų kongreso leidinius.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į knygos “The Archeology of the Holocaust. Vilna, Rhodes and Escape Tunnels” pristatymą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į knygos “The Archeology of the Holocaust. Vilna, Rhodes and Escape Tunnels” pristatymą

Profesoriaus Richardo Freundo (Hartfordo universitetas, Maurice Judaikos studijų centras (JAV))

knygos “The Archeology of the Holocaust. Vilna, Rhodes and Escape Tunnels” pristatymą.

Pristatymą – diskusiją moderuos Žilvinas Bieliauskas, Vilniaus žydų viešosios bibliotekos direktorius.

Dalyvaus profesorius Harryl Jol, Viskonsino universitetas (JAV), profesorius Philip Reeder, dekanas, Duquesne universitetas, Pitsburgo valstija (JAV), geofizikai Paul Bauman ir  Alastair McClymont, WorleyParsons, Kanada.

Knygos pristatymas vyks anglų kalba.

Renginys vyks 2019 m. liepos 16 d. (antradienį), 17.30 val.  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, J.Heifetzo salėje III a., Pylimo g. 4, Vilnius

Ką pamirštame švęsdami miestelių šventes

Ką pamirštame švęsdami miestelių šventes

Susitikimo Laukžemėje akimirka: (iš dešinės) Marvin Hecker, Zita Aldona Danielienė, vertėja Olga Šardt, dukra Jenifer ir žmona žurnalistė Gaylon Finklea Hecker.

,,Pajūrio naujienos” Romualdas Beniušis

Po pasaulį istorinių kataklizmų išblaškytieji žydai litvakai ir jų palikuonys grįžta į Lietuvą ieškoti savo šaknų, aplankyti vietas, kur gyveno jų gausios nacių genocido metu išžudytos Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės, taip pat ieško per Holokaustą pavieniams žydams padėjusių išlikti vietinių žmonių palikuonių.

Įprasta, kad iš viso pasaulio atvykę žydai kreipiasi į Lietuvos žydų bendruomenę ar žydų tautybės gidus, užsiimančius jų palyda po Lietuvą. Ne per seniausiai Darbėnų miestelį panorusius aplankyti svečius iš JAV pasitikęs Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis ne iš karto suprato, kad tai yra vienintelio per Holokaustą išlikusio darbėniškio žydo vyro Moshe (Mošės) Bloch‘o (1913–1977 m.) vaikaitis Marvin Hecker su žmona ir dukra. Į Lietuvą pirmą kartą atvykusieji ypač nudžiugo sužinoję, kad Laukžemės miestelyje gyvena M. Bloch‘o gelbėtojų Barboros ir Kazio Lukošių jauniausioji dukra Zita Aldona Lukošiūtė-Danielienė (gim. 1937 m.), kurią telefono skambutis apie svečių atvykimą užklupo netikėtai ir maloniai nustebino. Džiaugsmingos susitikimo akimirkos, Zitos Aldonos vaikystės prisiminimai apie jos tėvų sodyboje prieglobstį radusį M. Bloch‘ą, su kuriuo ir jai teko bendrauti, ir jos šeimos pagalbą sugraudino svečius. Jautrus susitikimas, kurio pagrindinė mintis – „be jūsų nebūtų mūsų“, prabėgo kaip viena akimirka, tad gausiomis ašaromis aplaistytas išsiskyrimas buvo ypač sunkus. „Aš didžiuojuosi savo tėvais, vien dėl to vertėjo gyventi“, – sakė Zita Aldona, sugraudinta svečių iš JAV paprastumo ir nuoširdumo.

Tą pačią dieną svečiai apsilankė ir Darbėnuose, kur juos sutiko ir apie darbėniškių nuveiktus darbus, saugant istorinį čia gyvenusių žydų atminimą, papasakojo tam daug laiko ir pastangų kartu su savo mokiniais skirianti mokytoja Edita Gliožerienė. Neabejotina, kad svečiams parodytas dėmesys ir atradimų bei susitikimų džiaugsmas ilgai išliks svečių širdyse, tai ras atgarsį ir JAV žiniasklaidoje, nes tarp atvykusiųjų buvo ir žurnalistė, leidėja Marvin‘o Heckerio žmona Gaylon Finklea Hecker.

Simboliška, kad svečiai Lietuvą aplankė birželio pabaigoje, kai Darbėnai džiaugsmingai šventė svarbiausią miestelio šventę – Šv. Petro ir Povilo atlaidus bei miestelio gimtadienį. Ne išimtis buvo ir šie metai, kai darbėniškiai ir gausūs jų svečiai paskutinį birželio sekmadienį paminėjo Darbėnų 428-ąjį gimtadienį.

Deja, niekas iš jų neprisiminė, kad lygiai prieš 78 metus, 1941 metų birželio 29 dieną, darbėniškiams katalikams švenčiant tradicinę svarbiausią metų dieną, buvo įvykdytas siaubingas, protu nesuvokiamas nacistinių okupantų nusikaltimas – dienos metu prie kelio Darbėnai–Palanga už kapinių viešai sušaudyti 150 miestelio gyventojai žydai vyrai, tarp jų ir garsios fotonuotraukos „Darbėnų žydai Vasario 16-osios šventėje 1928 m.“ autorius miestelio metraštininkas fotografas Elijahu Bruckus su sūnumi. „Žmonės žuvo nesupratę, jog nekaltumas jų kaltė…“ Šie garsaus lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai užrašyti ant sovietmečiu žudynių vietoje pastatyto paminklinio akmens. Tikėtina, kad nacistiniai okupantai masinėms žudynėms šią Darbėnams svarbią datą pasirinko neatsitiktinai. Tuo norėta parodyti okupacinio režimo brutalumą ir žiaurumą, kad vietiniai žmonės bijotų jam priešintis. Visgi drąsių darbėniškių ir aplinkinių kaimų ir miestelių žmonių dėka buvo išgelbėta apie 10 darbėniškių žydų.

XVIII a. antrojoje pusėje Darbėnuose apsigyvenę žydai ilgainiui tapo svarbia miestelio ekonominio bei kultūrinio gyvenimo dalimi, o 1918 metais vasario 16 dieną, atkūrus Lietuvos valstybę, lojaliais jos piliečiais, prisidėjusiais prie jos gynimo nuo išorės priešų bei ekonominio ir kultūrinio Lietuvos suklestėjimo. Iš čia kilęs Davidas Volfsonas (David Wolffsohnn 1856–1914) laikomas vienu žymiausių iš Lietuvos kilusių žydų litvakų visame pasaulyje. Išnykusių Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenių atminimo įamžinimas, jų buvimo Lietuvoje atminties išsaugojimas, kartu pagerbiant Holokausto metu juos gelbėjusius bendrapiliečius, – visų mūsų pareiga, padedanti gydyti gilias istorines žaizdas. Ir tai anksčiau ar vėliau reikės padaryti.

 

Žinomo rabino Dovydo Šapyro anūkas lankosi Panevėžyje

Žinomo rabino Dovydo Šapyro anūkas lankosi Panevėžyje

Pusę metų trukę susirašinėjimai su Dovydo Šapyro šeima padėjo atskraidinti jo anūką Ernest Milton (Shapiro) Hurwich su dukromis Anna Rut ir Liba iš JAV į Panevėžį. Svečiai domėjosi savo senelio istorija.


Panevėžio žydų bendruomenės archyve rasti dokumentai apie Dovydą Šapyrą ir jo gimines, gyvenusius ne tik Panevėžyje, bet ir mažuose Panevėžio rajono miesteliuose. Daugiau nei 30 Šapyro giminaičių gyveno šalia Panevėžio žydų ligoninės, Ramygalos gatvėje. Atvykusieji matė originalias nuotraukas, namus, kuriuose gimė ir gyveno Dovydas Šapyro ir jo brolis Mošė.
Istoriniai įvykiai, karai keičia žmonių gyvenimą ir likimus, ypač žydų. Panevėžio žydai pradėjo naują gyvenimo etapą dar prieš ir po pirmojo pasaulinio karo, emigravę į JAV, Pietų Afriką, Pietų Ameriką, Palestiną. Taip atsitiko ir su Dovydo Šapyro šeima, kuri persikėlė gyventi į JAV. Tuo tarpu jo brolis Moše liko gyventi Lietuvoje ir tapo Holokausto auka. Jis ir jo šeima buvo sušaudyti 1941 metais liepos pabaigoje Kurganavos miške.

Atvykus Moše Šapyro giminaičiams, sužinojome visą Šapyro šeimos istoriją, kurią kruopščiai nagrinėja proanūkė Anna Rut Hurwich.

Svečiai papildė Panevėžio žydų bendruomenės archyvą savo šeimos nuotraukomis ir dokumentais. Taip pat susipažino su senuoju žydų gyvenimu Panevėžyje, peržiūrėję dokumentinį filmą, sukurtą 1932 metais, taip pat domėjosi dabartiniu žydų gyvenimu Lietuvoje. Jie paliko šiltus sveikinimus ir atsiminimus apie įspūdžius vizito bendruomenės svečių knygoje.

Užrašas ant antkapio

 

 

 

 

Istorikė A. Naudžiūnienė: tautinės mažumos istorijos mokytojams – problema

Istorikė A. Naudžiūnienė: tautinės mažumos istorijos mokytojams – problema

Dr. Akvilė Naudžiūnienė. Evgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka

Bernardinai.lt  Rosita Garškaitė

„Tautines mažumas stengiamasi integruoti į istorijos mokymą, kai jos suvokiamos kaip neprobleminės, tačiau vengiama kalbėti, kai jos nepalankios kuriamam Lietuvos istorijos vaizdiniui“, – teigia istorikė, edukacinių pasivaikščiojimų vedėja AKVILĖ NAUDŽIŪNIENĖ, praėjusį mėnesį Vilniaus universitete apsigynusi disertaciją „Tautinės mažumos Lietuvos istorijos mokykliniame naratyve 1918–2018 m.“

Iš interviu su mokytojais išryškėjo, kad jie linkę tautines mažumas laikyti problema, probleminiu klausimu, o ne paprasčiausiu faktu. Tai ryškiausia lenkų, rusų bendruomenių atžvilgiu. Tuo metu dėl karaimų, totorių problemų nekyla – jie egzotiški, nes galima kalbėti apie kibinus ir šimtalapius. Žydai suvokiami kaip problema Holokausto kontekste, tačiau jie tampa labai įdomūs, kai kalbama apie kultūrinį ar kulinarinį paveldą – chalą, beigelius.

Kuo pasireiškia tautinių mažumų kaip problemos suvokimas?

Kai kurie mokytojai nevengia tiesiai pasakyti, kad tai problema, įvardija, jog sudėtinga mokyti apie Holokaustą, Vilniaus mokyklose – apie Vilnių tarpukariu bei lietuvių ir lenkų santykius. Mokytojai teigia, kad dar kyla barnių tarp lietuvių ir lenkų moksleivių. Natūralu, kad tokioje situacijoje mokytojams nelengva. Priešiškos moksleivių reakcijos mokytojai sakė sulaukę ir pradėję kalbėti apie rusus Lietuvoje. Tuomet šių temų vengiama: mokytojai užsiveria, nenori nieko dėl to daryti. Tai patvirtino įsivaizdavimą, kad tautines mažumas stengiamasi integruoti į istorijos mokymą, kai jos suvokiamos kaip neprobleminės, tačiau vengiama kalbėti, kai jos nepalankios kuriamam Lietuvos istorijos vaizdiniui

Padarei 14 interviu su mokytojais. Kas dar atrodo reikšminga iš surinktų duomenų?

Pastebėjau pavienių mokytojų pastangas tarsi išpirkti visą lietuvių tautos kaltę dėl Holokausto. Interviu nuolat būdavo pabrėžiama, kad pamokose tikrai kalbama apie žydus, jog reikia kalbėti apie Holokaustą. Prabilus šia tema, pasikeisdavo net mokytojų tonas ir kalbėjimo maniera. Man atrodo, kad toks požiūris – išmoktas. Dažnai jausdavau, kad kai kurie mokytojai kalba tai, ką reikia. Daugiakultūriškumo mitas sklando mokyklose, tačiau beveik nė vienas negalėjo pasakyti, kaip taikyti šią mokymo prieigą. Į tokius „iš viršaus nuleistus“ dalykus mokytojai nesigilina. Nors žinias jie reguliariai atnaujina, papildo, neatrodo, kad keistųsi supratimas, kaip reikia mokyti.

Sveikas gyvenimas pagal Torą

Sveikas gyvenimas pagal Torą

Natalja Cheifec pristato įdomią paskaitą, kurios metu supažindins su Toros požiūriu į mediciną ir žmogaus sveikatą.
Jūs išgirsite 33 Maimonido patarimus apie tai, kaip likti sveikam iki senatvės
-sužinosite apie sąsaja tarp fizines ir dvasines sveikatos;
-apie tai, ar yra žydų pasaulėžiūroje vietos vegetarizmui
-gausite daugeli kitų naudingų žinių ir patarimų, kurie padės jums išvengti ligų ir išsaugoti sveiką protą.
Laukiame Jūsų Pylimo g. 4, II aukšto posėdžių salėje, liepos 17 d. nuo 18.00 val.
Registruokitės, dalyvavimas nemokakas >>http://bit.ly/2WkMFV4

Iliustracija: “The refined soul yearns to know the truth of everything.”
—Azariah de Rossi, Meor ‘Einayim–1574

Arkadijus Vinokuras. Ar dėl „didžiosios idėjos“ galima nusidėti? atsakymas Kamilei Šeraitei

Arkadijus Vinokuras. Ar dėl „didžiosios idėjos“ galima nusidėti? atsakymas Kamilei Šeraitei

Delfi.lt Arkadijus Vinokuras

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės Kamilės Šeraitės nuomone dėl „didžiosios idėjos“ galima varyti lauk iš Tėvynės dalį savo šalies piliečių ir už tai to variusio garbei pavadinti jo vardu visą gatvę.

Kaip tik varyti žydus lauk pasirinko Kazys Škirpa naudodamas nacistinę rasizmo ideologiją – iš meilės Lietuvai. Taip pat iš meilės Lietuvai Maskvos saulę nešusieji pasirinko bolševikinę ideologiją. Tad pavadinkime gatves ir jų vardais. Nes ir jie nežudė. Susipažinęs su K. Šeraitės nuomone likau nemaloniai nustebintas. Išugdyta demokratinės Lietuvos jaunoji politikė nesugeba įžvelgti ginčo „verti K. Škirpa ir J. Noreika herojizavimo ar ne?“ problemos esmės. Autorė, kaip ir jos idėjinis koučeris Vidmantas Valiušaitis,

Vilniaus savivaldybės taryba svarstė K. Škirpos alėjos pervadinimmą į Trispalvės

Vilniaus savivaldybės taryba svarstė K. Škirpos alėjos pervadinimmą į Trispalvės

Tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja galėtų turėti naują pavadinimą: sostinės taryba liepos 10d. pradėjo svarstyti idėją pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno esančią alėją į Trispalvės. Po pateikimo klausimui buvo pritarta, o galutinį sprendimą tarybą priims kitame posėdyje, liepos 24 d. Posėdžio transliacija galima buvo stebėti per Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapį: lzb.lt  ir Facebooką.

Posėdžio metu prie savivadybės rinkosi piketuotojų grupelė.

„Iniciatyva pavadinti alėją Trispalvės vardu gimė neatsitiktinai: tiesiog antisemitizmui nėra vietos šiuolaikiniame Vilniuje. Siūlome ištaisyti politinę klaidą padarytą dar 1998 metais kuomet alėja įgijo Kazio Škirpos pavadinimą. Kontraversiškos istorinės asmenybės vardu pavadinta alėja nepriimtina daliai mūsų miesto gyventojų ir ne kartą tapo neigiamo užsienio žiniasklaidos dėmesio priežastimi. Šis sprendimas geriausiai atspindėtų siekį vienyti miestiečius ir kalbėti apie drąsius žygdarbius, kaip Kazio Škirpos vedamų savanorių vėliavos iškėlimas 1919 metų sausio 1-ąją“, – sako Laisvės partijos frakcijos sostinės taryboje narys, alėjos pervadinimo iniciatorius Renaldas Vaisbrodas.

Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.

Klausimas jau svarstytas ir Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijoje. Šios komisijos inicijuotoje internetinėje apklausoje iš daugiau nei 600 respondentų 70 procentų pasisakė už alėjos pavadinimo keitimą. Galutinį sprendimą po svarstymų komitetuose tarybos nariai priims liepos 24 d.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

 55-osios Baltijos esperantininkų dienos Panevėžyje

 55-osios Baltijos esperantininkų dienos Panevėžyje

Esperanto kalba vienija įvairių tautybių žmones iš viso pasaulio. Šį kartą Panevėžys priėmė daugiau nei 30 valstybių atstovus iš viso pasaulio. Į atidarymą Panevėžio kultūros rūmuose susirinko daugiau nei 400 žmonių iš Japonijos, Kinijos, Europos Sąjungos,  Baltijos šalių. Lietuvos esperanto sąjungos pirmininkas Povilas Jegorovas atidarymo proga pasidžiaugė dėl šilto visų svečių priėmimo Panevėžyje ir pranešė, kad Esperanto suvažiavimas yra skirtas Baltijos esperantininkų dienų paminėjimui.

Šia proga sveikinimą atsiuntė Europos parlamento komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, LR Seimo pirmininkas Viktoras  Pranckietis, LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, LR Kultūros ministras Mindaugas  Kvietkauskas, o LR Seimo narys Povilas Urbšys asmeniškai pasveikino susirinkusiuosius, pasidžiaugė, jog būtent Panevėžyje susirinko žmonės, kurie skleidžia tolerantišką požiūrį į gyvenimą. Jis taip pat užsiminė, kad šių metų gruodžio 15 dieną bus paminėtos esperanto kalbos pradininko Liudviko Zamenhofo 160 – osios gimimo metinės. Norint geriau pažinti šios kalbos, gyvuojančios bei vienijančios daugelį pasaulio tautų pradininką, reiktų grįžti į 18 amžių. Suvažiavime P. Urbšys pabrėžė, kad idėja sukurti tarptautinę kalbą verta dėmesio. Esperanto kalba yra ne tik kalba, vienijanti visus pasaulio žmones, bet ir padedanti suprasti vienas kitą. Ypatingai dabar, kai mūsų pasaulis poliarizuojasi ir kyla vis nauji konfliktai, esperanto kalbos svarba yra kaip niekada reikšminga. Esperanto kalba yra taikos kalba, o visi susirinkusieji –  taikos žmonės.

L. Zamenhofo paminklas Veisiejuose

Liudvikas Zamenhofas gimė 1859 gruodžio 15 dieną Balstogėje, Gardino gubernijoje, tuometinėje Rusijos imperijoje, mirė 1917 metais, palaidotas žydų kapinėse Varšuvoje. Tėvai buvo žydai. Tėvas Markas Zamenhofas, gimęs Suvalkijoje, buvo senosios žydų kalbos filologas, taip pat geografijos, įvairių kalbų žinovas. Markas Zamenhofas dėstė vokiečių ir prancūzų kalbas. Šeimoje buvo kalbama  rusiškai ir jidiš kalbomis. 1873 metais šeima išvažiavo į Lenkiją, Varšuvos miestą. Liudvikas Zamenhofas buvo akių gydytojas, dirbo akių gydytoju miesteliuose, taip pat rūpinosi tarptautinės esperanto kalbos knygos leidyba. Gyvendamas Gardino mieste, atidarė akių gydymo kabinetą. Laisvu nuo darbo metu versdavo žinomų poetų bei rašytojų kūrinius į esperanto kalbą. 1905 metais apdovanotas prancūzų legiono Garbės ordinu. Liudviką Zamenhofą galima laikyti Lietuvos žydu (litvaku). Liudvikas Zamenhofas sukūrė tarptautinę kalbą iki šiol vienijančią daugybę žmonių visame pasaulyje.

55 Baltijos šalių Esperanto dienos Panevėžyje vyksta liepos 6 – 14 dienomis. Daugelis svečių iš skirtingų pasaulio šalių papasakojo apie savo patirtį bei naudą, gaunamą mokantis esperanto kalbos, kuri padeda gyvenime ir vienija visą pasaulį. Kongreso metu Panevėžio esperantininkų klubo vadovė Vida Kulikauskienė ir jos pavaduotoja Danutė Kriščiūnienė įteikė dovanas bei padėkos raštus kongreso dalyviams. Esperantininkų klubą Panevėžyje vienija apie 100 žmonių, esperantininkų prezidentė V. Kulikauskienė ir jos pavaduotoja D. Kriščiūnienė dažnai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje, dalinasi sukaupta medžiaga, ruošia renginius susijusius su Liudviko Zamenhofo veikla. Baltijos esperantininkų kongreso metu bus daug susitikimų Panevėžio žydų bendruomenėje su esperantininkų suvažiavimo svečiais.

55-iose Baltijos Esperantininkų dienose dalyvauja kaunietė Eglė Vindašienė

Kauno geto sunaikinimo 75 metinių atminimui  skirti renginiai

Kauno geto sunaikinimo 75 metinių atminimui skirti renginiai

Liepos 11 d.

18 val. Kino filmo „Gitel“ vakaras (rež. Robert Mullan, 2016 m.) Kauno  miesto savivaldybės V. Kudirkos  viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje  (A. Mapu g. 18).

19 val. Teminė ekskursija „Holokaustas Lietuvoje“ Kauno IX forto muziejuje  (Žemaičių pl. 73).

20 val. Vaidybinio  filmo  „Velnio aritmetika“ (rež. Donna Deitch, 1999 m.) peržiūra ir aptarimas Kauno IX forto muziejuje  (Žemaičių pl. 73).

Liepos 12 d.

17 val. Nemokama ekskursija „Vilties balsai“ Kauno m. muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriuje ( K. Petrausko g. 31). Būtina registruotis iš anksto tel. (8 37) 731 184 arba el p. mkp.kasa@kaunomuziejus.lt.

Liepos 13 d.

12 val. Nemokama ekskursija „Vilties balsai“ Kauno m. muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriuje ( K. Petrausko g. 31). Būtina registruotis iš anksto tel. (8 37) 731 184 arba el p. mkp.kasa@kaunomuziejus.lt.

19 val. Dokumentinis filmas (hebrajų kalba) „Mėlynasis koncertas“ (prodiuseris ir vyr. redaktorius Ronen Peled Hadad) „Best Baltic Hotel Kaunas“ (A. Mickevičiaus g. 28).

Liepos 14 d.

9.30 val. Holokausto aukų pagerbimas Kauno IX forto muziejuje (Žemaičių pl. 73).

12 val. Kauno geto likvidavimo 75-ųjų metinių minėjimas prie Kauno geto vartų paminklinio akmens (A. Krščiukaičio g. 21/ Linkuvos g.2).

13 val. Ekskursija po buvusią Kauno geto teritoriją ir naujai pastatytų stelų atidengimas (Kauno geto vartai – Demokratų aikštė).

15 val. Antano Sutkaus fotografijų parodos „Pro Memoria“ atidarymas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, 3 a. ( Nepriklausomybės a. 12).

17 val. Koncertas, skirtas Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti Kauno valstybinėje filharmonijoje (E. Ožeškienės g. 12). Dalyvauja Kiryat-Ono jaunimo orkestras (Izraelis), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Rafailas Karpis (tenoras).

  Organizatoriai: Kauno žydų bendruomenė, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Asociacija „Lietuvos žydai Izraelyje“,  Kauno IX forto muziejus, Kauno miesto muziejus, Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus.