Naujienos

Lietuvos ,,Makabi” išvyksta į Europos ,,Makabi” žaidynes

Lietuvos ,,Makabi” išvyksta į Europos ,,Makabi” žaidynes

Pranešimas spaudai

Šių metų liepos 29d. – rugpjūčio 7d. Budapešte vyks 15-osios Europos „Makabi“ žaidynės. Jose dalyvaus 2500 sportininkų iš 36 Europos šalių, taip pat ir iš Australijos, JAV, Izraelio ir Meksikos. Bus rungtyniaujama 21–oje sporto šakoje. Lietuvos „Makabi“ nuo 1989m. dalyvavo 8-se Pasaulio Makabiadose. Šį kartą Lietuvos makabiečiai 7-tą kartą vyks į Europos ,,Makabi“ žaidynes. Visose, anksčiau vykusiose  Lietuvos makabiečiai  iškovojo 91 medalį. Taigi per Budapešto makabiadą tikimės iškovoti Lietuvai šimtąjį apdovanojimą.

Kviečiame žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją apie Europos ,,Makabi‘‘ žaidynes, kuriose dalyvaus Lietuvos ,,Makabi“. Konferencija vyks liepos 25d. 12 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Vilniuje, Pylimo g. 4, 3-as aukštas J.Heifetzo salėje.

Lietuvos „Makabi“ delegacija, dalyvaudama 1989 metais 13-tosios Pasaulio makabiados atidaryme, buvo pirmoji, istorinė Lietuvos delegacija, Tarptautinio Olimpinio Komiteto pripažintose varžybose dalyvavusi su Trispalve!!!

Lietuvos ,,Makabi“ komandoje 30 sportininkų. Džiugu, kad šiemet komandoje daug jaunių – net 9 sportininkai. Jauniausias – 10-ties metų šachmatininkas, savo amžiaus grupėje – vicečempionas Danielius Šeras, 15-metė Lietuvos jaunių rinktinės stalo tenisininkė – Gerda Šišanovaitė, garsaus stalo tenisininko, Lietuvos stalo teniso čempiono Mirono Krejerio  anūkė; keturi labai perspektyvūs jauni plaukikai, 3 iš jų yra Lietuvos plaukimo rinktinės nariai: Erika Filipavičiutė, Kristijonas Šreiberis, Robertas Nikitin ir kaunietė Kamilė Iljonskytė, taip pat perspektyvus fechtuotojas (špaga), Lietuvos jaunių čempionas – Alan Rynkevič. Komandoje yra du labai pajėgūs jauni badmintonininkai: Daniel Tarachovskij ir Vitalija Movšovič. Taip pat  komandoje yra labai stiprus badmintono žaidėjas Markas Šames, 2017 metų Pasaulio makabiados prizininkas. Makabiadoje dalyvauja labai pajėgi salės futbolo komanda, dukart Europos čempionai, triskart vicečempionai, kuriai vadovaus žaidžiantis treneris Arūnas Šteinas. Su komanda vyks plaukimo trenerė Oksana Sinkevič.

Komandos vadovai – jaunimo komandos: Artiom Perepelica, salės futbolo: Matviejus Frišmanas ir Žakas Gercas. Delegacijos vadovas – „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.

Kviečiame žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją apie Europos ,,Makabi‘‘ žaidynes, kuriose dalyvaus Lietuvos ,,Makabi“. Konferencija vyks liepos 25d. 12 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Vilniuje, Pylimo g. 4, 3-as aukštas J.Heifetzo salėje.

Istorikas apie Škirpą: jis yra vienas didžiausių Lietuvos istorijos rašymo sukčių

Istorikas apie Škirpą: jis yra vienas didžiausių Lietuvos istorijos rašymo sukčių

Gedimino kalno papėdėje esanti alėja nuo šiol bus vadinama ne Kazio Škirpos, o Trispalvės vardu – taip nusprendė Vilniaus miesto taryba. O dar prieš šį sprendimą Vilniaus universiteto (VU) doc. dr. Nerijus Šepetys išdėstė pagrindinius akcentus apie K. Škirpą.

Jo pasirengimas bendradarbiauti su vokiečiais buvo pernelyg intensyvus ir per menkai sąlyginis, jos paties Lietuvos-kartu-su-Reichu vizija jam buvo tapusi svarbesnė už tą Lietuvą, kuri buvo buvusi ir kurią sovietai sunaikino“

Skaityti plačiau
VILNIAUS TARYBA APSISPRENDĖ: K. ŠKIRPOS ALĖJĄ PERVADINA Į TRISPALVĖS

VILNIAUS TARYBA APSISPRENDĖ: K. ŠKIRPOS ALĖJĄ PERVADINA Į TRISPALVĖS

Tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja turės naują pavadinimą: sostinės taryba šiandien pritarė idėjai pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno esančią alėją į Trispalvės.

Savivaldybės taryba šiandien taip pat pritarė Darbo partijos frakcijos siūlymui Trispalvės alėjoje atidengti atminimo lentą, taip pažymint K. Škirpos ir jo bendražygių pastangas organizuojant pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui.

K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pakvietė į renginį Akmenėje ,,Šimaitė kviečia kalbėtis”

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pakvietė į renginį Akmenėje ,,Šimaitė kviečia kalbėtis”

Akmenės rajono laikraštis “Vienybė”, Leopoldas Rozga

Pirmadienį, liepos 22 dieną, įvykusi Pasaulio teisuolės Onos Šimaitės vardo suteikimo Akmenės bibliotekai ceremonija – gera dingstis atsigręžti į jau nutolusią žydų diasporos sunaikinimo Lietuvoje vasarą. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir svečiai:. Vilniaus krašto bendruomenės “Lietuvos Jeruzalė” narys Daumantas Todesas, Plungės žurnalistas, rašytojas Eugenijus Bunka, visuomenės veikėjas Rimantas Stankevičius.

Daugiau apie iškilmingą ceremoniją, suteikiant Akmenės bibliotekai Pasaulio teisuolės Onos Šimaitės vardą, galite skaityti Akmenės  ,,Vienybės” laikraštyje: file:///C:/Users/Ilona/Downloads/2019%2007%2027%20aVienybe.pdf

Nacių ir jų padlaižių 1941 metais įvykdytas šiurpus, nežmoniškas nusikaltimas – masinis žydų sunaikinimas – iki šiol kaip negyjanti žaizda visai pasaulio žydų bendruomenei. Jis tarsi ašaka gerklėje ir Lietuvos visuomenei.

Nuotraukoje Akmenės žydų Verbovskių šeima. Archyvuose rasta informacija byloja:

Čia rabino Nahumo Mordechajaus Verbovskio, kuris yra rabino Yehudos Leibo sūnus, šeimą. Nahumas Mordechajus nuo 1907 m. buvo Akmenės rabinas. Jis taip pat buvo paskutinis Akmenės žydų bendruomenės rabinas, kurį su šeima nužudė naciai su pagalbininkais 1941 m.

Nuotraukoje  Iš dešinės pirma sėdi Kagan (vardas nežinomas), antroji moteris yra jos dukra, Jenta Verbovski Kagan, gim. 1882 m. Trečias – Nachumas  Morduchajus Verbovski gim. 1875 m. Viduryje jo dukra Gita gim. 1912 m. Prie tėvo stovi jauniausias sūnus Jokūbas. Antroje eilėje iš dešinės stovi: dukra Hana gim. 1910, sūnūs Jošua, Aronas ir  Moshe Yitzhak gim. 1905 m. Fotografuota iki 1929m.

Moshe Yitzhak Verbovski  ir  jo žmona Malka Zaveliovaitė,  gimusi po 1934m. turėjo dukrą Miriam. Visi jie žuvo 1941 m. Akmenėje.   Sūnus Aronas liko gyvas, po Holokausto emigravo į Izraelį , sūnus Jošua – Ovsei – mokytojas  buvo evakuacijoje 1942 m. Rusijoje. Gita  dirbo tarnautoja  Kaune , žuvo per Holokausta Kaune.

Dalis vadinamojo 1941 m. birželio sukilimo aktyvių veikėjų tuomet tapo uoliais hitlerininkų parankiniais, o tiksliau – žmogžudžiais. Tai nelengva pripažinti, į paviršių išplaukia vis nauji herojai, kuriuos norėtųsi pašlovinti, bet dalyvavimo holokausto skerdynėse šešėlis temdo ir didžiausius nuopelnus. Antai ir iš mūsų krašto kilęs nepriklausomybės kovų dalyvis buvo pelnęs du Vyčio kryžiaus ordinus, tačiau 1941 metais uoliai dalyvavo naikinant Akmenės žydus ir nepabėgusius į Rusiją sovietinės valdžios valios vykdytojus.

Taip ir susiformavo paradoksali nelygybė. Suaugo ir subrendo jau kelinta Lietuvos gyventojų karta, kuriai žydai tarsi kažin kokia beveidė masė. Ir minint egzekucijų datas bei vietas, dažniausiai apsiribojama tautybės paminėjimu, girdi, buvo naikinami žydai. Kad jie buvo Lietuvos valstybės piliečiai, dauguma – ir uolūs savo valstybės rėmėjai bei ugdytojai – tarsi pamirštama. O juk pirmiausia jie buvo žmonės, augino vaikus, mylėjo, liūdėjo, džiaugėsi, meldėsi. Jų pavardžių bei vardų šiandien niekas nei prisimena, anei žino. Nėra jokių atpažinimo ženklų ir mūsų krašte.

Regis  vienintelis informacijos apie žydų diasporą, gyvenusią dabartinio Akmenės rajono teritorijoje, šaltinis yra ne Lietuvoje. Izraelyje, Jeruzalėje, jau daug metų veikia Holokausto kankinių ir herojų atminimo tarnyba, kuri administruoja virtualią Centrinę holokausto aukų duomenų bazę. Ten tarp milijonų pavardžių minimos ir mūsų krašte gyvenusių žydų pavardės bei primenami tragiški likimai.

Pasklaidykime kartu to milžiniško archyvo lapus. Juose patvirtinama seniai žinomi duomenys, jog dabartinio Akmenės rajono teritorijoje daugiausia žydų gyveno Papilėje ir Akmenėje.

Kokia svarbi mums visiems atjauta ir empatija

Kokia svarbi mums visiems atjauta ir empatija

Lietuvos prezidento žmona D. Nausėdienė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje dalyvavo vaikų su negalia piešinių parodos atidaryme. Šiems vaikams vadovaujantis specialusis pedagogas, fotografas Valdas Kančauskas dėkojo susirinkusiems už dėmesį, skiriamą jo globotiniams. Drauge su D. Nausėdiene parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, atvežusi nuo žydų bendruomenės dovanų vaikams: žaislų ir skanių košerinių beigelių.

„Jei nors vienam vaikui galime suteikti vilties, tai yra nuostabus, šviesus darbas. Kiekviena gydymo įstaiga, kurioje dirba puikūs gydytojai, kurie aukoja asmeninį savo laiką, neskaičiuodami viršvalandžių, kur dirbama vardan socialinės gerovės, yra svarbi“, – kodėl pirmajam vizitui pasirinko būtent Vaikų ligų kliniką Kaune, paaiškino D.Nausėdienė.

„Kiekvienas iš mūsų turime panaudoti ne tik žinias, bet ir širdį. Jei bendruomenėje bus palaikymas, sutarimas, atjauta, mes eisime į priekį. Tokia bendruomenė bus neįveikiama, tokia Lietuva bus didinga“,

Kauno klinikose besigydantys vaikai drauge su D. Nausėdiene piešė ant 25 Laimės aitvarukų, kurie pakilo į dangų šalia klinikų kartu su dideliu Laimės aitvaru.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą “Vilkijos getas 1941 metais”,

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą “Vilkijos getas 1941 metais”,

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą “Vilkijos getas 1941 metais”, jos autoriai Aleksandras Vitkus ir Chaimas Bargmanas.

Leidinys nėra komercinis, jo apimtis nesiekia 100 psl, tiražas irgi gana nedidelis. Pridedu informaciją apie leidinį (viršelis, anotacija, pratarmė). Leidiniu žemiausia kaina prekiaujame internetu:

https://www.melc.lt/vilkijos-getas-1941-metais

O taip pat tiekiame Lietuvos knygynams: www.knygos.lt, www.patogupirkti.lt Pavartyti ar įsigyti leidinį galima ir mūsų MELC knygynėlyje Vilniuje, adresu Pylimo g 60 (tel. 8-5-245 7720).

 

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas

Vilkijos getas 1941 metais

dailininkas: Albertas Broga

Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Iki 1915 m. Vilkijoje gyveno apie 800 žydų (80 proc. miestelio gyventojų). Tarpukariu žydų skaičius mažėjo. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse miestelyje gyveno apie 400 žydų (48 proc. miestelio gyventojų).

Svarbiausias vietos žydų pajamų šaltinis buvo prekyba, aktyviai prekiavo net su Rytprūsiais. Nepriklausomybės metais vietos žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas, mokyklą hebrajų kalba, veikė žydų politinių, labdaros ir sporto organizacijų skyriai. Paskutiniais nepriklausomybės metais nemažai vietos žydų jaunimo persikėlė gyventi į Kauną arba emigravo į Palestiną. Tačiau Antrasis pasaulinis karas visą šį gražų miestelį suniokojo kraupiomis žudynėmis, o jam pasibaigus atsirado žymos su kryptimis į žydų žūties vietas.

Knyga skirta sunaikintų per Holokaustą Vilkijos ir aplinkinių miestelių – Panemunės, Pakuonio, Garliavos, Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir kitų – žydų atminimui. Autoriai, rengdami šią knygą išstudijavo Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagą, susitiko su vietos žmonėmis, užrašė jų atsiminimus, surado ir nufotografavo žydų žudynių vietų paminklus.

Kvietimas į „Druskininkų vasarą su M. K. Čiurlioniu“

Kvietimas į „Druskininkų vasarą su M. K. Čiurlioniu“

Lietuvos muziku remimo fondas kviečia.

Nuo š. m. birželio  iki rugsėjo 30 d. rengiamas septynioliktasis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Jo programoje per 50 renginių, per 200 atlikėjų.

Liepos 23 d., antradienį, Druskininkų bažnyčioje 19.30 val. vietoje planuoto Anatolijaus Šenderovo kūrybos vakaro, kurio programa buvo aptarta su kompozitoriumi, Jo netekus, rengiamas Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo šviesiam atminimui skirtas vakaras-koncertas. Jame dalyvaus Čiurlionio kvartetas, solistė, mecosopranas Judita Leitaitė, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, specialiai šiam vakarui kūrinį „Paskutinis Kadišas“ pritaikęs kvartetui.

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti šiame vakare. Lauktume ir kituose festivalio renginiuose.

LMRF direktorė Liucija Stulgienė

Šiaulių krašto žydų bendruomenės minėjimo renginiai, skirti Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms

Šiaulių krašto žydų bendruomenės minėjimo renginiai, skirti Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms

2019 m. liepos 15 d. Šiauliuose vyko minėjimo renginiai, skirti Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms.
Skambant Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos smuikininkių atliekamoms žydiškoms melodijoms prie Šiaulių geto vartų paminklinio akmens padėtos gėlės, atminimo akmenukai, iš degančių žvakučių suformuota Dovydo žvaigždė.


Oficialus paminėjimas persikėlė į Chaimo Frenkelio vilos parką. Ceremonijoje dalyvavo gausus būrys svečių iš Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenių, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių miesto ir rajono, Radviliškio rajono vadovai, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, LR Seimo narys Stasys Tumėnas, Izraelio ambasadorius Amir Maimon, Japonijos ambasadorius Shiro Yamasaki bei JAV ambasados atstovė Shai Moore.
Minėjimo metu miesto meras Artūras Visockas prisiminė iškilius žydų tautybės asmenis, kurie neteko gyvybių per masines nacių organizuotas žudynes Lietuvoje ir mirties stovyklose kitose šalyse, pasidalino keliomis iš daugelio tragiško likimo Šiaulių žydų istorijomis. Savo kalboje A.Visockas pabrėžė miesto žydų istorijos svarbą, kuri neatsiejama nuo visos miesto raidos.


Savo išgyvenimo istorijomis pasidalino keletas Šiaulių geto košmarą išgyvenusių kalinių – Ida Vileikienė ir Jurijus Raak. Savo šeimos skaudžius išgyvenimus papapasakojo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.


Viso minėjimo metu scenos ekrane buvo rodomi Šiaulių geto kalinių vardai ir pavardės, kurių kiekvienas turi savo istoriją bei neša savo atminimą ir skausmą. Atminimo renginį papuošė orkestras iš Kiryat Ono miesto (Izraelis). Renginys užbaigiamas kantoriaus Shmuel Yatom malda – kadiš.

Minint Šiaulių geto likvidavimo 75-ąsias metines, įprasmintas ir žinomo lietuvių dvasininko, Pasaulio Tautų teisuolio kunigo Jono Borevičiaus SJ atminimas. Žydų gelbėtojui jėzuitų kunigui atidengta memorialinė lenta greta Šiaulių dailės galerijos visiems primins, kad šio kunigo ir jo bendraminčių pastangomis Antrojo Pasaulinio karo metais Šiauliuose veikė visas žydų gelbėjimo tinklas. J.Borevičiui ir jo bendražygiams karo metu pavyko išgelbėti apie 150 žydų.


Po iškilmingo lentos atidengimo Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje vyko jaunimo orkestro iš Kiryat Ono (Izraelis) koncertas. Taip pat minėjimo dalyviai vyko į Kužių masinių žudynių vietą, kur pagerbė žuvusiuosius Kužių memoriale, bei lankėsi Radviliškio geležinkelio stotyje, iš kurios į koncentracijos ir naikinimo stovyklas buvo vežami geto kaliniai.


Šiaulių krašto žydų bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Renaldui Vaisbrodui už visokeriopą pagalbą organizuojant ir pravedant minėjimo renginius, skirtus Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms.

Už palaikymą bei prisidėjimą prie minėjimo renginių norime padėkoti ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky, Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui bei mero pavaduotojui Egidijui Elijošiui, Šiaulių Aušros muziejaus direktoriui Raimundui Balzai bei visam muziejaus kolektyvui, Kužių seniūnijos seniūnei Jolandai Rudavičienei, Radviliškio rajono savivaldybės merui Antanui Čepononiui bei mero pavaduotojui Mindaugui Puliukui, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokytojai Nijolei Prascevičienei bei jaunosioms smuikininkėms, kantoriui Shmuel Yatom, Kiryat Ono jaunimo orkestrui bei Kiryat Ono savivaldybės projekto “Šhalom, Lietuva” vadovei Dusiai Krechmer, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariams.

Dėkojame rėmėjams  

Jurbarke iškilmingai atidarytas Sinagogų aikštės memorialas

Jurbarke iškilmingai atidarytas Sinagogų aikštės memorialas

Liepos 19 dieną Jurbarke, Kauno gatvėje, buvo iškilmingai atidarytas daugiau nei trejus metus kurtas Sinagogų aikštės memorialas. „Šį memorialą kūrėme ne vien Jurbarkui, kūrėme visiems Lietuvos gyventojams, nes galvojame, kad vieną kartą reikia pasakyti – tai yra bendra mūsų istorija, mes turime ką atminti ir ką saugoti, ko gėdytis ir kuo didžiuotis“, – teigė memorialą kūręs iš Lietuvos kilęs ir skulptoriaus šlovę pelnęs dar gyvendamas Lietuvoje, dabar Izraelio skulptorius Dovydas Zundelovičius. ,,Čia įvyko 2  tragedijos: Jurbarko žydų sunaikinimas, o kita tragedija – 70-ies metų tylėjimas apie šią tragediją.“ Skulptorius ir jo vadovaujama „Naujoji menininkų kolegija“ („CAN New Artists Collegium”), Greg bei Anna Zundelovičiai projektu įamžino medinę Jurbarko sinagogą, Jurbarke gyvenusių žydų bei juos gelbėjusių žmonių vardus ir pavardes.

Pagrindinis memorialo motyvas – grindinys ir banguojančios granito juostos – Nemuno upės įvaizdis. Granitinėse bangose surašytos tūkstančio žydų šeimų, gyvenusių Jurbarke, pavardės. Jos surašytos jidiš ir anglų kalbomis. Virš granitinių bangų iškilęs centrinis memorialo elementas, primenantis senąją medinę Jurbarko sinagogą.

Šis kūrinys – tai iš Jurbarko kilusių žydų ir jų palikuonių bei jurbarkiečių ir Jurbarko krašto bičiulių dovana miestui. Projektas sukurtas už suaukotas lėšas. Įgyvendinimą iš dalies finansavo Geros Valios fondas. Asociacijos „Kuriame Jurbarkui“ vadovė Ramutė Mockevičienė pasidžiaugė, kad projektui lėšas aukoja jurbarkiečiai ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, ir  visame pasaulyje gyvenantys žydų bendruomenės nariai, taip pat  Jurbarko bičiuliai Vokietijoje.

„Jurbarkas vienas iš pirmųjų Lietuvoje įamžino keturis šimtus metų kartu gyvenusių lietuvių ir žydų istoriją. Neabejoju, kad memorialas garsins Jurbarko kraštą ir bus lankomas jurbarkiečių ir svečių“ – kviesdamas visus į atidarymo šventę pažymėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kalbėjo susirinkusiems apie miesteliuose atgimstančią atmintį. Jis prisiminė, kaip jo tėvas vaikystėje sakydavo, kad reikia pasimelsti už žydą daktarą. Seimo pirmininkas memorialą palygino su uolienos stichija, kurios kaip ir Jurbarko žydų, istorijos negalima sunaikinti. Jie iki Holokausto sudarė 35% Jurbarko štetlo gyventojų..

Amiras Maimonas – Izraelio ambasadorius Lietuvoje (kadangi ceremonija vyko penktadienį) bandė įsivaizduoti, koks Jurbarke būdavo penktadienis prieš 78 metus, kol dar žydai buvo gyvi – diena, kurios vakare prasidėdavo Šabas, kaip visi Jurbarko žydai jam ruošėsi, tvarkė namus ir kiemą, visur kvepėjo ruošiama vakariene, vienas kitą sveikindavo: Šabat Šalom.

Ambasadorius priminė, kad jis atvykęs į Jurbarką pasiūlė įamžinti gyvenusių žydų atminimą ir pasidžiaugė, kad jo kadencijos pabaigoje įdėja sėkmingai įgyvendinta.

Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius dėkojo visiems, prisidėjusiems prie memorialo atsiradimo. „Šis memorialas primins tuos šimtmečius, kai dvi bendruomenės gyveno drauge. Dirbo, prekiavo, bičiuliavosi ir padėdavo vieni kitiems“, – sakė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Sinagogų aikštės memorialas suvienijo Jurbarko žydų bendruomenės palikuonis iš Izraelio, JAV, Pietų Afrikos, Jungtinės Karalystės, Rusijos bei Kanados ir filantropus iš Lietuvos, Vokietijos ir Izraelio. Tokio unikalaus meno ir istorijos projekto Lietuvoje iki šiol nebuvo sukurta“,

Seimo narys Emanuelis Zingeris priminė, kad Lietuva yra didžioji žydų žudynių šalis, kuri turėjo prabilti ir ji pagaliau prabilo. „Lietuvos vertybinė branda turi atskirti, kas šiandien yra šalies didvyris ir kas juo nebuvo ir būti negali. Jurbarkas yra pavyzdys visiems, jis šviečia ir rodo kelią kitiems miesteliams“.

Premjero Sauliaus Skvernelio vardu parašytą sveikinimą Sinagogų aikštės memorialo atidarymo proga, perskaitė Vyriausybės kanceliarijos patarėja Diana Varnaitė.

Jaudinančią gyvenimo istoriją papasakojo litvakas Joel Alpert, kurio proseneliai išvyko iš Jurbarko į Ameriką 20 amž. pradžioje ir niekada nepamiršo mylimo Jurbarko miestelio, apie jį nuolat pasakojo anūkui Joeliui. „Atsekiau žemėlapyje šią vietą 1993m. ir suradau knygą apie Jurbarką, kuri buvo išleista Izraelyje. Supratau, kad būtina knygą išversti į anglų k. kad ji pasiektų platesnę auditoriją. Surinkęs šeimos narių surinktas lėšas, išleidau knygą 2003m. Po to buvo dar trečioji laida su papildyta informacija.“ J. Alper dėkojo jurbarkietėms, prižiūrinčioms žydų kapus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo memorialo kūrėjams „už paminklą dingusiai Jurbarko žydų bendruomenei. Paminklo meninė prasmės išraiška ir vertė yra pavyzdys visai Lietuvai“.

Sinagogų aikštės memorialą su 200 surastų žuvusių žydų ir Teisuolių vardais, pavardėmis sukūrė skulptorius Dovidas Zundelovičius  su sūnumi meno direktoriumi Gregu Zundelovičiumi ir dukra Anna, paminklų architekte. Visa šeima buvo pristatyta susirinkusiems.

„Istoriją formuoja žmonių prisiminimai, išgyvenimai. Jurbarko istorija – liūdna, žinant tai, kad per karą buvo nužudyti beveik visi miesto žydai ir dalis lietuvių. Tačiau tai – paminklas ne Holokaustui. Marmure įkūnyta idėja, kad dvi skirtingos kultūros gali gyventi drauge, ką įrodė istorija. Tai – paminklas istorijai ir žmonėms“, – sakė D. Zundelovičius.

Sinagogų aikštės memoriale atspindėta kadaise viena gražiausių Europoje medinė Jurbarko sinagoga, Jurbarke gyvenusių žydų pavardės, profesijos, jurbarkiečiai, karo metais gelbėję žydus.

Iškilminga memorialo atidarymo ceremonija su sveikinimo kalbomis tęsėsi 2 valandas, joje dalyvavo izraeliečiai, išvykę iš Jurbarko po karo, kurie aikštėje atidžiai ieškojo vaikystės draugų, teiravosi, kur kas gyvena, o patys jurbarkiečiai paklausti, kokią žydų gyvenimo istoriją prisimena jų tėvai ar seneliai ir ką šeimoje girdėjo apie žydus, sakė daug dešimtmečių jiems nepasakojo visiškai nieko. ,,Dabar jau supratom, kad jie bijojo kalbėti, bet senelė prisimindavo, kaip eidavo apsipirkti į žydų krautuvę, kaip jai nuleisdavo kainą, jei pinigų neužtekdavo, o dažnai ir ,,bargan“ duodavo”. Vyresnieji jurbarkiečiai parodė, kur stovėjo gražioji Jurbarko sinagoga, o kai ją nugriovė, išdygo blokinis namas. Sinagogų aikštė yra pačiame žydų statytame senamiestyje, namai mediniai, išliko ir kai kurie raudonų plytų kaip ir visuose Lietuvos miestelių buvusiuose žydų kvartaluose.

Į iškilmingą ceremoniją atvyko garbingi svečiai:
Projekto autorių komanda: skulptorius Dovydas Zundelovičius, sūnus Grigorijus dukra Anna ir anūkė Nika,
Viktoras Pranckietis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas,
Ričardas Juška, Lietuvos Respublikos seimo narys,
Diana Varnaitė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja (Vyriausybės ir religinių bendruomenių ir bendrijų santykių klausimais),
Emanuelis Zingeris Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras,
J.E. Amir Maimon, Izraelio valstybės Ambasadorius Lietuvos Respublikoje,
Faina Kukliansky Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, Geros valios fondo valdybos pirmininkė,
Volfgangas Hermanas fon Štetenas, Jurbarko rajono Garbės pilietis, profesorius, daktaras, Lietuvos Respublikos Garbės konsulas Vokietijos Baden Viurtenbergo žemėje,
Joel Alpert, žydų istorijos tyrinėtojas.
Andrius Bautronis Raseinių rajono savivaldybės meras,
Edgaras Pilypaitis Šakių rajono savivaldybės meras,
Arnoldas Piročkinas, Jurbarko rajono garbės pilietis,
Vida Montvydaitė, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos direktorė,
Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas,
Violeta Kolonaitienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėja
Larisa Lempertienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimo centro vadovė,
Kauno žydų bendruomenės narių grupė,
Lietuvos dailininkų sąjungos nariai
Jurbarko rajono savivaldybės vadovai ir kiti svečiai.

Jurbarko krašto muziejaus Parodų ir koncertų salėje kūrinius atliko Klaipėdos choras „Aukuras“, programos metu skambėjo nuostabūs klasikiniai kūriniai. Svečiai lankėsi Jurbarko krašto muziejuje dailininkės, tekstininkės Minos Levitan-Babenskienės pastelių ir gobeleno parodoje „Senelių atminimui“ .Vinco Grybo memorialiniame muziejuje susirinkusieji stebėjo rodomą Sinagogų Aikštės Memorialo istoriją. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su Sinagogų aikštės memorialo kūrėjais.

Jurbarko krašto muziejaus Parodų ir koncertų salėje kūrinius atliko Klaipėdos choras „Aukuras“, programos metu skambėjo nuostabūs klasikiniai kūriniai. Svečiai lankėsi Jurbarko krašto muziejuje dailininkės, tekstininkės Minos Levitan-Babenskienės pastelių ir gobeleno parodoje „Senelių atminimui“ .Vinco Grybo memorialiniame muziejuje susirinkusieji stebėjo rodomą Sinagogų Aikštės Memorialo istoriją. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su Sinagogų aikštės memorialo kūrėjais.

 

Sveikas gyvenimas pagal Torą (RUS)

Sveikas gyvenimas pagal Torą (RUS)

Kartojame didelio susidomėjimo sulaukusią Nataljos Cheifec paskaitą rusų kalba.

Renginio anonsas Facebook’e http://bit.ly/2Y0lU88 
Registruokitės, dalyvavimas nemokamas
>>http://bit.ly/2WkMFV4
ЗДОРОВАЯ ЖИЗНЬ ПО ТОРЕ (на русском языке)
Наталья Хейфец представляет вашему вниманию новую интересную лекцию, во время которой вы многое узнаете о традиционной еврейской медицине.
Вы услышите о том, как, руководствуясь законами ТОРЫ, сохранить здоровье до глубокой старости;
о связи между духовным и физическим здоровьем;
о том, есть ли в традиционном еврейском мировоззрении место вегетарианству
и получите 33 совета Маймонида, которые помогут вам избежать болезней и сохранить здравый рассудок.
Ждем вас 24 июля в 18 часов (среда) в здании Еврейской общины Литвы по адресу Пилимо,4 (2-ой этаж, зал заседаний).
Вход бесплатный.
#NataljosPaskaita
Iliustracija: “The refined soul yearns to know the truth of everything.”
—Azariah de Rossi, Meor ‘Einayim–1574

Vilniaus savivaldybės taryba priims galutinį sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės

Vilniaus savivaldybės taryba priims galutinį sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės

Lietusos žydų (litvakų) bendruomenė siūlo perskaityti istorikų nuomones. Čia skelbiama istoriko dr. Norberto Černiausko nuomonė.

Tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja galėtų turėti naują pavadinimą: sostinės taryba liepos 10d. pradėjo svarstyti idėją pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno esančią alėją į Trispalvės. Po pateikimo klausimui buvo pritarta, o galutinį sprendimą tarybą priims kitame posėdyje, liepos 24 d. Oponentų vienas pagrindinių argumentų susijęs, jų teigimu, ,,nepakankamu dokumentų kiekiu manyti, jog Kazys Škirpa  buvo Holokausto Lietuvoje ideologas. Sprendimas keisti pavadinimą, dar nepriimtas.

 Vilniaus universiteto istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros lektorius dr., Norbertas  Černiauskas:

Alėjos prie Vilnelės pavadinimo klausimas jau senokai nėra istorinis ar su kokiais nors dar papildomais dokumentais susijęs reikalas. Tai jau politinės kultūros ir bendruomeninės empatijos klausimas.
Tiek Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, tiek Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, tiek kiti pagrindiniai Holokausto Lietuvoje tyrėjai savo darbuose yra konstatavę, kad K. Škirpos vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas be visos patriotinės, anti-sovietinės ir „Naujosios Lietuvos“ kūrimo retorikos propagavo politinį antisemitizmą (ne buitinį), kuris įvairiais kanalais buvo perduotas ir į sovietų okupuotą Lietuvą.
Visuomet galima teigti, kad (pilnavertiškam K. Škirpos veiklos supratimui) galbūt trūksta dar kažkokių papildomų istorinių dokumentų, galime abejoti kai kurių šaltinių pagrįstumu (išties, vieno itin kontraversiško atsišaukimo istorija dar nėra iki galo ištirta), kelti mokslines diskusijas – tai normali akademinė praktika, kuri jokiu istoriniu klausimu niekada nesibaigia. Tačiau, vargu ar dar galima teigti, kad sprendžiant vienos alėjos pavadinimo klausimą, vis dar trūksta esminių duomenų, kad vyksta selektyvus vieno istorinio asmens „teismas“ ar „pritemptas“ praeities vertinimas iš šiandienos pozicijų. Juk svarstomas objekto pavadinimas, kuris pagrįstai žeidžia dalį istorinės miesto bendruomenės, o ne rengiamas vieno asmens visą gyvenimą apimantis teisinis įvertinimas ar mokslinė monografija apie jo visą politinę veiklą.
Be to, politinė idėja nukreipta etniniu ar konfesiniu atžvilgiu didelės dalies visuomenės teisių suvaržymui, nebuvo jokiomis formomis kaip nors toleruojama tarpukario Lietuvoje (1918-1940), tad nėra jokių objektyvių priežasčių manyti, kad tai Lietuvoje galėjo tapti norma ir karo metais. Tad vargu ar galima teigti, kad  tai yra kažkokia patogi šiandienos „intervencija“ į praeitį. Pasikartosiu – tai jau ne istorinių diskusijų objektas, o šiandieninės empatijos reikalas.

Tiesa, nemanau, kad Škirpa, kaip kad yra teigiančių, buvo tiesioginis Holokausto Lietuvoje ideologas, tačiau jo antipilietinė politinė veikla vadovaujant LAF‘ui, susijusi su politinėmis pastangomis apriboti ar iš viso atimti pilietines teises Lietuvos piliečiams žydams dėl jų tautybės nedaro garbės nei XX a., nei XXI a. Lietuvos visuomenei bei valstybei.

Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksas yra svarbiausia Rytų Europos žydų šventykla

Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksas yra svarbiausia Rytų Europos žydų šventykla

Liepos 18 d. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse unikalius archeologų radinius įvertino garbūs svečiai ir žiniasklaida.

 Spaudos konferenciją sveikinimo žodžiu archeologinių kasinėjimų erdvėje pradėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, pabrėžęs Didžiosios Vilniaus sinagogos ypatingą reikšmę.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius sveikinimo žodyje pasakė, kad 2020 metai, kurie Seimo buvo paskelbti Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metais, tikimasi, bus priimtas sprendimas tinkamai įprasminti Didžiosios sinagogos vietą, kuri dar labiau padės visiems suprasti mūsų bendrą istoriją.

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) ir Geros valios fondo (GVF) pirmininkė Faina Kukliansky pasakė, kad ,,Vilniaus žydai tikriausiai labiausiai džiaugiasi tuo, kas yra surasta kasinėjant šį Vilniaus Akropolį. Kai kurie dabar surasti užrašai ant Didžiosios sinagogos bimos yra tikrai sensacingi ir mes turime padėkoti visai grupei archeologų, kurie nuoširdžiai dirbdami visą kasinėjimų laiką, atrado labai neįtikėtinus dalykus. Mums neužteko lėšų, kurias galėtume papildomai skirti kasinėjimo darbų tęsimui, bet viskas, kas surasta yra pasaulinės reikšmės atradimas.“

LŽB ir GVF pirmininkė dėkojo archeologams, vadovavusiems kasinėjimams – “Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” archeologui Justinui Račui bei Izraelio senienų tarnybos archeologui dr. Jonui Seligmanui ir visai kasinėjimuose dalyvavusiai grupei. „Laukiame su nekantrumu 2020 metų, tai bus Gaono metai, kurių metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius įsipareigojo darželio pastatą, kuris pastatytas ant buvusios sinagogos vietos, nugriauti.

Lietuvos žydų bendruomenė tikisi, kad ši teritorija atsivers visiems Lietuvos gyventojams, lietuviams ir žydams, kad kiekvienas čia atėjęs, galės susipažinti su Lietuvos žydų istorija akivaizdžiai ir suprastų, kas yra senoji sinagoga.

Pristatyta žydų kultūros paveldo ekspertų nuomonė, kad Vilniaus Didžioji sinagoga negali būti atstatyta, bet privalo tapti žydų paveldo, Vilniaus kultūros, istorijos traukos objektu. Tarptautinės paveldo ekspertų patariamosios grupės rekomendacijas pristatė architektė Viktorija Sideraitė Alon: ,,Vilniaus Didžiosios sinagogos projektas turėtų sutelkti dėmesį į išlikusių fragmentų išsaugojimą ir eksponavimą. Turėtų susilaikyti nuo bet kokio didelio tūrio statinių atkūrimo ir naujų pastatų statymo. Esamas darželio pastatas nesuderinamas su šia vieta ir turėtų būti pašalintas. Didžiosios sinagogos erdvės prasmė pirmiausia ir labiausiai turėtų būti atskleidžiama per apčiuopiamą patyrimą to, kas surasta ir išsaugota.“

Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kalbėjo, kad kasmet stebint, koks didelis žiniasklaidos skiriamas dėmesys archeologiniams kasinėjimams rodo, kokia svarbi ši vieta. Ambasadorius sakė, sutinkąs su F. Kukliansky nuomone, kad ši vieta yra Akropolis ir linkėjo, kad jis kaip švyturys šviestų ne tik Lietuvos žydams, bet ir visoms Europos žydų bendruomenėms.

Izraelio senienų tarnybos archeologas dr. J. Seligmanas pademonstravo gausiai susirinkusiems surastą metalinę plokštelę su užrašu hebrajų raštmenimis, kuri buvo pritvirtinta prie kėdės, o ant jos kadaise sėdėjo labdaros draugijos nariai. Šių metų pagrindiniu labai reikšmingu radiniu įvardintas rūsys po bima, jis – svarbus sinagogos kasinėjimų rezultatas.

Archeologas J. Seligmanas dėkojo visiems dirbusiems kasinėjimuose, taip pat ir savanoriams iš Lietuvos, Izraelio, Austrijos, JAV, Baltarusijos, Rusijos. Visi susirinkusieji buvo supažindinti su kasinėjimų metu atidengtais objektais bei radiniais.

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais (papildyta)

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais (papildyta)

2019-07-18

Pranešimas spaudai (papildytas)

Be galo džiugu, kad visai Lietuvos istorijai svarbią akimirką sveikinimo žodžius tars ir Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse unikalių naujai atrastų istorinių vietų atidengime 2019 m. liepos 18 d. 11 val. dalyvaus LR Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

2019 m. liepos 18 d. 11 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse bus atidengtos unikalios vietos, kurių nėra pažymėta jokioje istorinėje medžiagoje ir brėžiniuose. Šis objektas, tai po bima esantys rūsys, kuris tikėtina užgriuvo II pasaulinio karo metu kai Sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos 18 a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Archeologo Justino Račo žodžiais tariant „tai – pasaulinės reikšmės, unikalus atradimas, nes Lietuvoje esančiose sinagogose nėra rasta rūsių po bima“.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio senienų tarnybos archeologas Dr. Jon Seligman ir Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų archeologas Justinas Račas 2019 m. liepos 18 d. 11 val., Vokiečių g. 13A, norintiems dalyvauti oficialiems asmenims ir žiniasklaidos atstovams atidengs istorinius atradimus.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Kontaktinis asmuo
Indrė Rutkauskaitė
Tel.: +37068413902
El. Paštas: info@gvf.lt
„Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai”. Dr. Richardo Freundo knygos pristatymas

„Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai”. Dr. Richardo Freundo knygos pristatymas

Holokausto archeologija: lenktynės su laiku.

,,Ką tu padarei? Tavo brolio kraujas šaukia man iš požemių“(citata iš Biblijos).

Lietuvos žydų bendruomenė pristatė dr. Richard Freundo knygą „Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai” 2019 07 17. Su skaidrėmis pristatymą papildė Harry Jol , Philip Reeder , Paul Bauman ir Alastair Clymont. Ši archeologų grupė jau kelerius metus dirba Didžiojoje sinagogoje Vilniuje ir Paneriuose.

Lietuvos žydų bendruomenė pristatė dr. Richard Freundo knygą „Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai” antradienio vakare. Pristatymą su skaidrėmis papildė Harry Jol , Philip Reeder , Paul Bauman ir Alastair Clymont. Ši archeologų grupė jau kelerius metus dirba Didžiojoje sinagogoje Vilniuje ir Paneriuose.Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino auditoriją ir pristatė temą bei pranešėjus, padėkodama archeologams už jų svarbų darbą Lietuvos žydų paveldo srityje.

Toliau kalbėjo JAV ambasados Vilniuje misijos viršininko pavaduotojas Marcus Micheli. JAV diplomatas kalbėjo, kad archeologų darbas yra labai svarbus, sukėlęs naujų konservacijų bangą apie skausmingą praeitį. „Jis ir jo komanda [Freundas ir kompanija]  prisidėjo prie žydų kultūros paveldo atradimo ir išsaugojimo Lietuvoje nuo Panerių pabėgimo tunelio atradimo iki Matildos Olkinaitės dienoraščio slėptuvės vietos nustatymo.

Apie žuvusią Holokauste jauną žydų, lietuvių poetę, atskleista informacija inicijavo naują  Lietuvos istorijos svarbią konservaciją, kuri gydo senas žaizdas ir sujungia bendruomenes, – kalbėjo Micheli. ,,JAV ambasada remia dr. Freundo darbą nuo 2017 m. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Tai – devintojo forto Kaune tyrimas, Didžiosios Vilniaus sinagogos kasinėjimai, Rokiškio laidojimo vietų tyrimas su į žemę įsiskverbiančiu radaru, o pastaruoju metu jis ir jo komanda atlieka tyrimus Rumšiškėse, kur renka vaizdo įrašus,  apžiūrėdama užtvindytą kaimą, kuris iš tikrųjų yra gana įdomus. Freundo darbas yra labai svarbus, išsaugant turtingą Lietuvos žydų kultūros paveldą. Be to, jo atradimai padėjo Lietuvos žydams ir lietuviams visame pasaulyje vėl prisijungti prie savo praeities, susigrąžinti prarastą istoriją, prisiminti tūkstančius gyvybių, kurios buvo prarastos Holokausto metu. Dr. Freund, labai dėkoju už tai, kad palaikėte žydų bendruomenę Lietuvoje ir jūs bei jūsų komandos indėlį į Lietuvos kultūrinį palikimą. Visi mes ambasadoje laukiame tolesnio bendradarbiavimo. Tikimės  skaityti ir klausyti daugiau apie jūsų nepaprastus atradimus “, – sakė Marcus Micheli.

Richardas A. Freundas yra Maurice Greenberg centro profesorius, Hartfordo universiteto ,,Judaikos studijų“ direktorius. Profesorius Freundas vadovavo daugiau nei dešimčiai archeologinių projektų Hartfordo universiteto vardu Izraelyje, taip pat vietose,  susijusiose su krikščionybės ir judaizmo pradžia Nazarete, Betsaide, Kvumrane ir prie Negyvosios jūros. Be to, jis vadovavo Hartfordo universiteto projektams Ispanijoje , Lenkijoje,  Rodo mieste, Graikijoje  ir Lietuvoje net 15-oje vietų.

Jo darbai buvo pristatyti „New York Times“, „Time“ žurnale, „Reader’s Digest“, „Newsweek“, archeologijoje, dviejuose svarbiuose „Smithsonian“ žurnalo straipsniuose, pateiktuose „BBC“, „MSNBC“, „CNN“, „NPR“ ir „Fox News“ bei šimtuose žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje. Kasinėjimų rezultatai rodyti 20 televizijos dokumentinių filmų „National Geographic“, „CNN“, „Discovery“, istorijos kanaluose ir PBS. Vienas reikšmingų naujausių jo atradimų Lietuvoje – „Holokausto evakuacijos tunelis“ Panerių žudynių duobėje ir Didžiosios Vilniaus sinagogos kasinėjimų vietoje.

Dr. Freundas yra daugiau nei 100 mokslo straipsnių ir dešimties knygų (parašytų ar bendrai redaguotų) autorius. 2019 m. Pavasarį paskelbta išleista nauja knyga „Holokausto archeologija: Vilna, Rodas ir pabėgimo tuneliai“ (Rowman & Littlefield, 2019). Ši knyga išleista anglų kalba, belieka tikėtis, kad ji bus išversta į lietuvių kalbą. Knyga pristatyta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Jašos Heifetzo salėje.

2016 m. vasarą pripažintas archeologas profesorius Richardas Freundas ir jo komanda paskelbė visame pasaulyje, kad atrado svarbų Holokausto įrodymą – pabėgimo tunelį Panerių žudynių duobėje. Ši Holokausto vieta, kurioje žuvo daugiau apie 100 000 žmonių, dažniausiai prisimenama dėl žiaurių masinių ten įvykusių žydų žudynių.

 Holokausto archeologija kviečia ieškoti įrodymų drauge  su Freundu ir jo daugiadisciplinine mokslinių tyrimų grupe, nes jie atskleidžia Holokausto įrodymus, per pastarąjį dešimtmetį daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos, Lenkijos ir Graikijos vietoms. Freundas ir jo komanda vykdo kasinėjimus ir geo-fizinius tyrimus su radaru ir kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis.

Knygoje yra Holokaustą išgyvenusių liudytojų prisiminimai, vietovių nuotraukos, informacija apie įvairius papildomus geo-mokslinius metodus ir informacija, gauta iš kasinėjimų. Atradimai byloja ir paaiškina, kokie kultūros aspektai prarasti Holokausto metu, kas matoma per archeologijos ir geologijos objektyvą.

R.Freundo knygos pristatymo moderatorius – Vilniaus žydų viešosios bibliotekos direktorius Žilvinas Bielauskas pakvietė kalbėti  Paulą Baumaną, pagrindinį projekto geofiziką, kuris gyvena Kalgary, Alberte. Baumanas paaiškino kai kuriuos neinvazinius metodus, naudojamus pabėgimo tunelio suradimui Paneriuose, ir apibūdino rezultatus. Jis taip pat kalbėjo apie Sobiboro naikinimo stovyklą Rytų Lenkijoje, kur buvo naudojamas galingas metalo detektorius ir elektrinės varžos tomografija, siekiant apibrėžti faktinę stovyklą,

Baumanas paaiškino kai kuriuos neinvazinius metodus, naudojamus pabėgimo tunelio suradimui Paneriuose, ir apibūdino rezultatus. Jis taip pat kalbėjo apie Sobiboro naikinimo stovyklą Rytų Lenkijoje, kur buvo naudojamas galingas metalo detektorius ir elektrinės varžos tomografija,(Electrical resistivity tomography) siekiant apibrėžti faktinę stovyklą, o vėliau nustatyti stiebus, ant kurių buvo dujų kameros, bet  vėliau paaiškėjo, kad tai dalis tvoros, atskiriančios skirtingas stovyklos dalis. Baumanas baigė savo pristatymą su citata, moters, kuri išgyveno masines žudynes Islamo kovotojų rankose Šiaurės Irake.„Štai kodėl mes atliekame tokį darbą, kurdami naujus metodus, nuoseklią metodiką šių portalų žemėlapiams suprasti, siųsti įspėjimą, kad nesvarbu, kokių pastangų imamasi planuojant ir vykdant žiaurius tikslus, net ir po dešimtmečių jie gali būti atidengti ir matomi vaizde “, – sakė Baumanas.

„Nieko negali būti paslėpta žemėje ir anksčiau ar vėliau ji bus atrasta“, komentavo moderatorius Bielauskas.

Haris Jolis, fizikas geografas, kilęs iš Kanados, dirbantis Viskonsino universitete, pateikė glaustą, detalų ir šiek tiek techninį neinvazinių archeologinių metodų paaiškinimą, įskaitant garso po vandeniu skenavimo naudojimą, ieškant nugramzdinto po vandeniu Rumšiškių (Rumshishok štetle) palyginimus su Luftwaffe orlaivio žvalgybine fotografija ir naudojant žemės skverbimosi radarą Šeduvos turgaus aikštėje, kad sužinotumėte vienos iš čia esančių sinagogų vietą. Duquesne universiteto profesorius Philipas Reederis toliau kalbėjo apie kartografavimą. Jis pristatė daugiapakopį Didžiosios Sinagogos  žemėlapį Vilniuje ir aptarė Holokausto aukų kapų suradimą.

Pateikė Geoff Vasil, Ilona Rūkienė.

Diskusija apie Izraelio literatūrą Lietuvoje

Diskusija apie Izraelio literatūrą Lietuvoje

Liepos 17 d. 17val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija, skirta Izraelio literatūrai Lietuvoje. Renginyje savo įžvalgomis pasidalins kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, apie knygas, jų literatūrinę vertę ir Izraelio kultūros Lietuvoje sklaidą kalbės vertėja iš hebrajų kalbos Kristina Gudelytė ir publicistas, politikos apžvalgininkas Donatas Puslys. Diskusiją moderuos filosofas Ugnius Babinskas.

Tiesiogiai per DELFI TV

 

Kauno IX forto muziejuje buvo suorganizuotas geto atminimo vakaras

Kauno IX forto muziejuje buvo suorganizuotas geto atminimo vakaras

Liepos 11 d. Kauno IX forto muziejuje buvo suorganizuotas Kauno geto atminimo vakaras. Minint 75-ąsias Kauno geto likvidavimo metines, gausiai susirinkę muziejaus lankytojai turėjo galimybę sudalyvauti teminėje ekskursijoje „Kauno getas“. Ekskursijos dalyviai buvo supažindinti su vienu iš skaudžiausių Lietuvos istorijos epizodų – nacistine okupacija ir jos metu vykusiu susidorojimu su Lietuvos žydais.

Pasibaigus ekskursijai lankytojai buvo pakviesti į Kauno IX forto muziejaus kino salę, kur stebėjo režisierės Donos Deitč (angl. Donna Deitch) vaidybinį filmą „Velnio aritmetika“.

Filmas pasakoja apie paauglę žydę Haną, kuriai nelabai rūpi jos šeimos religija ir istorija. Tačiau netikėtai persikėlusi laike į 1941 m. Lenkiją, Hana patiria tikras savo šeimos ir tautos likimo pamokas koncentracijos stovykloje. Filmas ragina susimąstyti apie vertybes, santykius su kitais žmonėmis, domėtis šeimos istorija. Pasibaigus filmui vyko jo aptarimas kartu su Kauno IX forto muziejaus darbuotojais.

Marius PečiulisDirektorius

Kauno IX forto muziejus

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinių renginiuose

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinių renginiuose

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka aktyviai dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinėms skirtoje renginių programoje.


“Neries” padalinys kartu su gidu Deimantu Ramanausku organizavo ekskursiją “Neįsisavinta praeitis: Kauno getas”, į kurią, nepaisant pabiurusio oro, susirinko gausus būrys žmonių, norinčių geriau pažinti savo miesto istoriją. Įžanginį žodį tarė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, kuris ne tik prisiminė skausmingą praeitį, bet ir nuotaikingai papasakojo apie visuomenėje egzistuojančius mitus apie žydus.


Jaunimo, meno ir muzikos skyrius pakvietė kino mylėtojus į filmo “Gitel” (rež. R. Mullan, 2016 m.) peržiūrą. Talentingos smuikininkės Gitel Bergman (akt. Marija Korenkaitė) skausmo pilna gyvenimo istorija, jos vidinė drama, lydima praeities šmėklų bei kaltės jausmo dėl to, kad liko gyva, o tėvai ir sesutės buvo nužudyti 1941 m. spalio mėn. Kaune, bei puiki aktorių vaidyba nepaliko abejingų.

Getą išgyvenusieji su Vokietijos Prezidentu Frank-Walter Steinmeieriu

Getą išgyvenusieji su Vokietijos Prezidentu Frank-Walter Steinmeieriu

2019 m. birželio 10-21 d. Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nariai lankėsi Berlyne. Apsilankymą organizavo Maximiliano-Kolbe-Werk fondas, teikiantis pagalbą išgyvenusiems Holokaustą.

Berlyne svečius iš Lietuvos sutiko Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frank-Walter Steinmeieris, kuriam buvo įteikta speciali dovana – Marko Petuchausko atsiminimų knyga “Santarvės kaina”, išleista vokiečių kalba.
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nariai vizito metu taip pat susipažino su garsiomis miesto vietomis.