Naujienos

Paskaita vaikams „Kaip labiau pasitikėti savimi“ per ZOOM

Paskaita vaikams „Kaip labiau pasitikėti savimi“ per ZOOM

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pristato koučingo  specialistės Kamilos Golod paskaitų ciklą „Pažinkime save geriau“. Užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Antroji paskaita ,,Kaip labiau pasitikėti savimi?“ Paskaita skirta pradinukams apie emocijas vyks per ZOOM gegužės 26 d. 15:00 val.

Prašome registruotis pildydami trumpą anketą https://bit.ly/2XZ3nwG
Arba rašydami laišką 
sofja@lzb.lt
Prieš renginį atsiųsime prisijungimui reikalingą informaciją.

Jaunimo programų koordinatorė
Mobile: +370 601 46656

 

Sveikiname Fanią Brancovskają su 98-uoju gimtadieniu, o jos dukrą-  su 70-uoju!!!

Sveikiname Fanią Brancovskają su 98-uoju gimtadieniu, o jos dukrą- su 70-uoju!!!

Šiandien, gegužės 22d. Faniai Brancovskajai sukanka 98 metai, o jos dukrai Vitai – 70.

Širdingai sveikiname mamą ir dukrą.

Siunčiame Jums mielosios, Fania  ir Vita nuoširdžius šiltus sveikinimus nuo visos žydų bendruomenės. Būkit sveikos ir energingos su gražia šypsena!

Kaip tos dienos bėga — bėga lyg vanduo…
Pamatai, kad visa, ką patyrei lieka vien vaikuos.

Tad ar gali laimė būt didesnė?!
Tad ar gali būt gyvenimas gražesnis?!

Mazel Tov ir iki 120!

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad gegužės 22d. mirė Puna Dvorskis (1940 – 2020)
Netekus mylimo tėvo, nuoširdžią užuojautą reiškiame velionio vaikams.
Viktorina  skirta vaikams Jeruzalės dienos proga

Viktorina skirta vaikams Jeruzalės dienos proga

Iš šių 20 faktų atspėk, ar tai sakoma apie Jeruzalę, ar apie Vilnių,  vadinamą Lietuvos Jeruzale:

  • Šis miestas yra vienas seniausių žemėje. Jis buvo įkurtas maždaug prieš 6 tūkstančius metų
  • 2009 metais buvo paskelbtas Europos kultūros sostine
  • Šis miestas yra šventa vieta iš karto trijų religijų – krikščionybės, judaizmo ir islamo – atstovams
  • Legenda byloja, kad miestas buvo įkurtas, kunigaikščiui susapnavus sapną apie staugiantį geležinį vilką
  • Čia gyvena beveik 10 kartų mažiau žmonių nei Niujorke
  • 1948–1967 m. dalis miesto priklausė Jordanijai
  • Miestas buvo du kartus visiškai sunaikintas ir 44 kartus perduotas iš „rankų į rankas“
  • Miesto senamiestis padalintas į tris pagrindinius kvartalus – Žydų, Stačiatikių ir Katalikų
  • 1795 metais miestas atiteko Rusijai

  • Maždaug trečdalis sostinės gyventojų yra arabai musulmonai.
  • Šio miesto senamiestis yra pripažintas UNESCO pasaulio paveldo objektu.
  • Šiame mieste lankėsi Imperatorius Napoleonas
  • Arkikatedros fasado nišoje yra Mozės skulptūra
  • Čia yra brangiausios kapinės pasaulyje. Laidojimo vieta joje kainuoja milijonus dolerių
  • Miesto pavadinimas užrašytas hebrajų kalba
  • Vietiniame botanikos sode auga beveik 10 tūkstančių augalų rūšių
  • Miesto dalys pavadintos buvusių kaimų pavadinimais
  • Kartais žiemą čia pasninga. Tiesa, paprastai, sniegas ištirpsta beveik iš karto
  • Yra daugybė maldos namų – krikščionių bažnyčių, sinagogų ir mečečių
  • Sostinė gavo savo vardą iš upės pavadinimo

Mieli vaikai! Atsakymus siųskite el.pastu sofja@lzb.lt iki geguzės 26 dienos 12 val. Visų dalyvių laukia prizai. Trys nugalėtojai bus apdovanoti specialiaisiais prizais. Juos paskelbsime geguzės 28 diena.

Jeruzalės diena – šventė simbolizuojanti ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu

Jeruzalės diena – šventė simbolizuojanti ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu

Autorius -Viljamas Žitkauskas, paauglystėje pradėjo domėtis istorija ir dalintis savo žiniomis su draugais ir kolegomis. Baigė Madrichų mokykla „Lekhet“. Savanoriavo jaunimo klube žydų bendruomenėje. 2009 baigė gidų kursus ir daugiau kaip 10 metų dirba profesionaliu gidu. Šiai dienai veda ekskursijas, kurios driekiasi per 6 valstybių teritorijas. Nors šiandien gerai pažysta daugiau nei šimtą miestų, Vilnius visada užima ypatingą vietą jo širdyje.

Jeruzalės diena (Yom Yerushalaim), švenčiama Ijaro mėnesio 28 dieną, (šiais metais gegužės 22 d.) diena skelbiama pagerbiant  rytinės Jeruzalės dalies, po Šešių dienų karo (1967 m.), atgavima.

Jeruzalės diena (Yom Yerushalayim) – švenčiama 28 Yjaro dieną (šiais metais gegužės 21 d.) – skelbiama pagerbiant Izraelio valdymą rytinėje Jeruzalėje po Šešių dienų karo (1967). Mūšio už senamiestį metu pirmą kartą per du tūkstančius metų žydams pavyko įtvirtinti šventų vietų kontrolę: Šventyklos kalną ir Raudų seiną. Ši (Yom Yerushalayim) simbolizuoja žydų tautos istorinį ryšį su Jeruzale.

Miesto išlaisvinimas

1947 m. Lapkričio 29 d. Jeruzalei buvo suteiktas tarptautinis statusas. Nepaisant to, prasidėjus Nepriklausomybės karui, abi šalys – tiek žydai, tiek arabai – stengėsi įgyti valdžią mieste. Arabų pajėgos nutraukė kelią į Jeruzalę ir užblokavo vandens tiekimą miestui. Tik šarvuotų automobilių kolonoms pristatyti atsargas jos gyventojams.

Per 19 metų Jeruzalė buvo padalinta į dvi dalis. Izraelio rankose buvo jo vakarinė dalis, o rytinė dalis, įskaitant šventyklos kalną ir vingio sieną, liko su Jordanija. Nepaisant то Jeruzalė buvo paskelbta Izraelio sostine, o pagrindinės valstybinės institucijos buvo įsikūrusios jo vakarinėje dalyje.

1967 m. Birželio 5 d. Ryte kilo Šešių dienų karas. Jeruzalę apšaudė jordaniečiai, kurie bandė įsiveržti į pietinę miesto dalį. Vėliau, per sunkias kovas, Arabų regionas Abu Turas buvo paimtas į nelaisvę.

Birželio 7 d. (28 Ijaro 5727 pagal žydų kalendorių) Generalinis štabas įsakė išlaisvinti senamiestį. Desantininkų brigados kariai, centrinio fronto vadovybės įsakymu, užėmė  Ar-Atzofim ir Ar-Azeitim. Kovotojai be papildomo pasipriešinimo įsiveržė į senamiestį iš rytinės pusės ir iškėlė Izraelio vėliavą po Pylimo siena.

Jeruzalės statusas

Po Izraelio Gynybiniu Pajėgu pergalės Šešių dienų kare, 1967 m. Birželio 27 d., Knesetas priėmė tris vyriausybės pateiktus įstatymų projektus. Jie patvirtino Jeruzalės suvienijimą ir paskyrė teisinę galią įvesti Izraelio įstatymus visame mieste. Jeruzalės savivaldybių ribos buvo išplėstos, todėl jos teritorija padidinta 3 kartus – nuo 38 iki 110 kvadratiniu kilometru. Rytų Jeruzalės gyventojams buvo suteiktas „nuolatinių gyventojų“ statusas ir teisė balsuoti miesto rinkimuose (bet ne Kneseto rinkimuose).

1968 m. gegužės 12 d. Izraelio Vyriausybės sprendimu 28 Ijaro buvo patvirtintas Jeruzalės dienos švente. Ši šventė simbolizuoja ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu.

1980 m., praėjus 13 metų po Jeruzalės suvienijimo, buvo priimtas pagrindinis Jeruzalės, Izraelio sostinės, įstatymas, nustatantis Jeruzalę kaip Izraelio valstybės sostinę ir jos valdžios atstovų susitikimo vietą. Įstatymas įpareigoja saugoti šventas miesto vietas ir suteikti laisvę prieigoms prie jų visų religijų atstovams, taip pat įpareigoja Izraelio vyriausybę veikti jos vystymosi ir gerovės labui.

1998 m. kovo 23 d. buvo priimtas Jeruzalės dienos įstatymas, kuriuo 28-oji Ijaro, miesto išlaisvinimo per Šešių dienų karą data, tapo nacionaline švente.

Šiandien Jeruzalė – Izraelio sostinė yra didžiausias jos miestas. 2007 m. Vasario mėn. Jos gyventojų skaičius buvo 720 000, iš jų 475 100 buvo žydų ir 245 000 buvo arabai.

Jeruzalė laikoma įkvėpimo ir dvasinio troškimo šaltiniu Izraelio, diasporos ir viso pasaulio žydų gyventojams. Tai pritraukia turistus iš viso pasaulio, kurie atvyksta pamatyti jos grožio, pasisemti įspūdžių iš praeities ir aplankyti miestą.

„Klausk „BERNARDINŲ“: ar redakcija išlieka nepriklausoma, rašydama apie žydų Lietuvoje istoriją?

„Klausk „BERNARDINŲ“: ar redakcija išlieka nepriklausoma, rašydama apie žydų Lietuvoje istoriją?

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Bernardinai.lt

Primename, kad tai – kassavaitinė rubrika, su kuria bandome atsakyti į Jums įdomius ir rūpimus klausimus. Džiaugiamės, kad sulaukiame vis daugiau elektroninių laiškų – o šios savaitės tema susijusi su mūsų redakcijos darbu.

Juozapas Pričinas: „Teko girdėti apie tai, kad „Bernardinai.lt“ ir „Geros valios“ žydų paramos fondą sieją glaudūs ryšiai ir gaunate iš jų paramą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ar nemanote, jog turėtumėte taikyti sau griežtesnius etikos standartus ir susilaikyti nuo tekstų publikavimo klausimais, susijusiais su lietuvių tautos vaidmens žydų holokauste vertinimu? Tuo labiau kad „Geros valios fondas“ skyrė 10 tūkst. eurų Rūtos Vanagaitės knygos apie Holokaustą leidybai. Klausimas kilo skaitant „Bernardinai.lt“ publikuotą Sergejaus Kanovičiaus tekstą.“

Į klausimą atsako „Bernardinai.lt“ vyriausioji redaktorė Rosita Garškaitė

Rosita Garškaitė. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

„Mielam skaitytojui teisingai teko girdėti, kad „Bernardinai.lt“ yra gavę lėšų iš „Geros valios fondo“ (oficialiai – viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“, plačiau skaitykite čia). 2019 m. su sostinės savivaldybe šis fondas kofinansavo projektą „Neužmiršti“ apie žydų kūrėjų, tokių kaip Rafaelis Chwolesas, Abraomas Suckeveris, Samuelis Bakas, Grigorijus Kanovičius, Abraomas Karpinovičius, Vilnių, 2017 m. finansavo projektą „Mūsų litvakai“ (videopasakojimai apie Molėtų, Kėdainių, Šeduvos žydus, litvakų Kauną).

Sveikiname Abramą Saksonovą su jubiliejumi!

Sveikiname Abramą Saksonovą su jubiliejumi!

Abramas Saksonovas švenčia 90-ąjį gimtadienį.

Žydų bendruomenė sveikina mūsų visų gerbiamą Abramą, išgyvenusį Holokaustą, su ypatingu jubiliejumi!

Mielas Abramai, nuoširdžiai linkime geros sveikatos, džiaugsmo ir geros nuotaikos!

Mazl Tov! Ir iki 120!

Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas

Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas

Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas  Ambraziūnas, IX forto memorialo kūrėjas.

,,Esu kilęs iš Vilkijos. Tie vaikystės vaizdai – Nemuno šlaitai, aukšti skardžiai, įgriuvos, nuošliaužos – ugdė ekspresyvių formų pajautą. Taip pat į vaiko sąmonę brovėsi dramatiški istorijos įvykiai – okupacijos, karas, pokario baisumai. Jei likimas būtų lėmęs gimti kur nors lygumų krašte, jei laikai būtų buvę kitokie, vargu ar ką nors panašaus būčiau sukūręs“, – apie svarbiausią gyvenimo kūrinį – Kauno IX forto skulptūrinį monumentą – yra sakęs A. Ambraziūnas.

Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena

Gegužės 21-oji UNESCO sprendimu paskelbta Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena.

Jungtinių tautų organizacija yra paskelbusi deklaraciją: „Savitumas, įvairovė ir pliuralizmas“, kurios pagrindinis tikslas – išlaikyti tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą.

Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų judėjimas (ICAN) sveikina Beverly Hills miestą, priėmus rezoliuciją, smerkiančią Lietuvos vadovus už aktyvų Holokausto iškraipymo skatinimą

Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų judėjimas (ICAN) sveikina Beverly Hills miestą, priėmus rezoliuciją, smerkiančią Lietuvos vadovus už aktyvų Holokausto iškraipymo skatinimą

Padėka BEVERLY HILLS  miesto tarybai!

Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų tinklas (ICAN) sveikina Beverly Hills miestą, priėmus rezoliuciją, smerkiančią Lietuvos vadovus už aktyvų Holokausto iškraipymo skatinimą.

„ Rytų Europoje pastebime nerimą keliančią vadovų ir politikų remiamą Holokausto iškraipymo tendenciją“, – pareiškė Vered Elkouby Nisim, ICAN CA pirmininkė. „Šiuo metu Lietuva vykdo tamsuolišką ir cinišką Holokausto iškraipymo kampaniją.

Dėkojame Beverly Hills  miestui už drąsą atsistoti ir pasisakyti prieš šią klastingą valstybės remiamą antisemitizmo formą“. Šių metų pradžioje Lietuva rengė įstatymų projektus, pagal kuriuos šalis galėtų paskelbti  neteisėtais kaltinimus, bendrininkavus nacių nusikaltimuose, po to, kai Lenkija ir Ukraina priėmė panašius įstatymus. Augant pasauliniam antisemitizmui, ICAN judėjimas įsitikinęs, kad įstatymai, skirti užmaskuoti tikrąją Holokausto istoriją, yra ypač pavojingi, todėl bendradarbiauja su JAV lyderiais, kad  griežtai priešintųsi tokiems įstatymams.

Miesto tarybos sesijoje priimtoje rezoliucijoje 2020 m.gegužės 19 d.  teigiama, kad „Beverly Hills miestas smerkia bet kokius Lietuvos  bandymus paneigti istorinę valstybės remtą veiklą ir kitus oficialius veiksmus, prisidėjus prie žydų ir kitų asmenų žudymo Holokausto metu. “ Ir „reikalauja, kad Lietuva nutrauktų visas pastangas rengti siūlomus teisės aktus, skelbiančius Lietuvą nekalta dėl visų nusikaltimų, skatinusių Holokaustą, įskaitant žydų ir kitų tautybių piliečių žudymą“.

Apie Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų judėjimą:  (ICAN) kuria stiprų judėjimą, telkiantį izraeliečius ir amerikiečius į kovą už geresnę Ameriką, saugesnį Izraelį ir stipresnį JAV ir Izraelio aljansą, palaikydami švietimą, pilietines akcijas, kampanijas ir rinkimus.

Kur gimė Leopoldas Godowskis? Šiemet kompozitoriui, pianistui 150 m.

Kur gimė Leopoldas Godowskis? Šiemet kompozitoriui, pianistui 150 m.

Leonidas Melnikas, pianistas, vargonininkas, muzikologas, habil. dr., LMTA katedros vedėjas, profesorius.

Geršonas Taicas – litvakų paveldo tyrinėtojas ir straipsnių apie Lietuvos žydų istoriją autorius.

 

Ilgai užsitęsusi žydų istorijos Lietuvoje užmarštis yra lydima nuolat iškylančių abejonių ir klausimų. Ši problema neaplenkia net pačių iškiliausių asmenybių – neleistinai mažai žinome apie juos, o kartais ir tos skurdžios žinios yra klaidingos.

2020-ieji muzikos pasaulyje yra Leopoldo Godowskio metai – švenčiame jo 150-metį. Tai vienas žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pianistų, pakreipęs fortepijono meną nauja vaga, palikęs ženklų pėdsaką istorijoje. Žinome apie jo didžius nuopelnus, žinome, kad gimė 1870 m. Lietuvoje, bet, kaip paaiškėjo, nežinome kur. Veikiau, mūsų žinojimas prasilenkia su istorine tiesa. Kaip tai galėjo atsitikti?

Godowskio gimimo vieta – ištisas detektyvas. Nuo XIX amžiaus, kai gimė Godowskis, iki mūsų dienų keliskart keitėsi ne tik vietovardžių rašybos taisyklės, bet ir patys pavadinimai. Tai sukėlė didelę painiavą, mat įvairūs autoriai, remdamiesi skirtingais šaltiniais, kaskart transkribuodami pavadinimus iš vienos kalbos į kitą, pateikė ištisą klaidingų to paties vietovardžio versijų „galeriją“. Godowskio gimimo vieta kitakalbių autorių buvo rašoma Sozly ar Soshly, kartais pasiklydus tarp įvairių variantų tiesiog būdavo įvardijamas Vilnius.

#MaccabiFunRunOnline

#MaccabiFunRunOnline

#MaccabiFunRunOnline

Visuotinis „Maccabi“ linksmasis bėgimas yra jau čia pat, ir tą pačią dieną mes ketiname tai padaryti kartu su savo didžiule  „Maccabi“ šeima iš viso pasaulio! Šie metai daugeliu atžvilgiu skiriasi nuo ankstesniųjų „Maccabi Fun Run“ metų, todėl mes turime galimybę permąstyti tam tikrus dalykus, perkelti savo renginius nuotoliniu būdu, online. Dalyvaukime visi kartu ir darykime įtaką visai „Maccabi Europe“ organizacijai.

Gegužės 24 d. siūlome mūsų bendruomenei kartu judėti visais įmanomais būdais, atsižvelgiant ne tik į fizinius sugebėjimus, bet ir mūsų vyriausybės nurodymus. Tai gali būti bet kas: bėgimas, vaikščiojimas laiptais aukštyn ir žemyn, pritūpimai, atsispaudimai, šuoliukai, arba tiesiog šeimos pasivaikščiojimas. Nėra jokių taisyklių, išskyrus tai, kad tu privalai dalyvauti!

Štai keli paprasti žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint prisidėti:

1)      Informuokite artimuosius apie „Maccabi“ bendruomenę ir planuojamą nuotoliniu būdu pasaulinį renginį, kuriame mes dalyvausime drauge su visais!

2)      Sportuokite, darykite nuotraukas ir video!

3)      iki sekmadienio gegužės 24 d. popietės siųskite vaizdo įrašus ir nuotraukas el. paštu olgablium@gmail.com

Vaizdo įrašai reikalingi, kad galėčiau jais pasidalinti Maccabi socialiniuose tinkluose bei kelkite patys jas į soc. tinklus su #MaccabiFunRunOnline!

Būkime „Global Maccabi Fun Run“ palaikymo komanda!

Nuoširdūs linkėjimai,

LSK Makabi

Susipažinkite: Litė, Didžioji sinagoga ir asketiškasis Vilniaus Gaonas

Susipažinkite: Litė, Didžioji sinagoga ir asketiškasis Vilniaus Gaonas

15min.lt –  žurnalistė Karolina Aleknavičė:

Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais paskelbti 2020-ieji – gera proga susipažinti su ištisus šimtmečius kaimynystėje gyvavusia autentiška kultūra.

Apie Litę ir joje gyvenusius litvakus, Šiaurės Jeruzale vadintą Vilnių bei jo vardą visame pasaulyje garsinusį Gaoną Elijahu, o taip pat – šios unikalios kultūros simboliu tapusią Didžiąją sinagogą kalbamės su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus ekspozicijos vadove Saule Valiūnaite, Vilniaus universiteto (VU) istorike dr. Akvile Naudžiūniene bei Kėdainių Daugiakultūrio centro vadove Audrone Pečiulyte.

Lietuvos žydų istorija – integrali Lietuvos istorijos dalis

Kaip pastebėjo 15min kalbinta S.Valiūnaitė, lietuvių požiūris į žydų istoriją per pastaruosius 15 metų pasikeitė: „Džiugina, kad ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose atsiranda vis daugiau iniciatyvų, ir svarbiausia – noro įamžinti čia gyvenusių žydų istoriją ir paveldą. Vieni tai daro statydami atminimo ženklus, kiti organizuodami renginius ar rašydami knygas apie savo miestų ir miestelių žydų istoriją.

Nepriklausomybės kovų dalyvei Libai Mednikienei  atidengtas paminklas Širvintose

Nepriklausomybės kovų dalyvei Libai Mednikienei atidengtas paminklas Širvintose

Dar vienas gražus istorinės atminties projektas. Gegužės 19d. Širvintose atidengtas bareljefas Nepriklausomybės kovų dalyvei Libai Mednikienei (1875 – 1941).

Skulptorius Romualdas Kvintas sumanė žymiajai širvintiškei pastatyti paminklą – macevos formos akmeninę plokštę su bronziniu bareljefu, tačiau užbaigti jo nespėjo. Žydų bendruomenės “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” užsakymu bareljefą išliejo ir prie jau stovinčios akmens plokštės pritvirtino skulptorius Mindaugas Šnipas.

L. Mednikienės gyvenimas atspindi visą žydų tautos tragediją – kovojusi už Lietuvos laisvę tarpukariu, Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo nužudyta toje pačioje Lietuvoje.

Nuopelnai Lietuvai neišgelbėjo Libos Mednikienės nuo liūdnos lemties. Širvintų istorijos tyrinėtojo Stanislovo Dačkos teigimu, Liba Mednikienė buvo sušaudyta Pivonijos šile netoli Ukmergės kartu su kitais miesto žydų gyventojais karo pradžioje, 1941-ųjų ankstyvą rudenį.


Kaip rašoma Viliaus Kavaliausko knygoje “Lietuvos karžygiai: Vyties Kryžiaus kavalieriai”, Liba buvo unikali ir stipri asmenybė. 1922–1923 metais, karo su lenkais metu, Liba Mednikienė (Mednik), rinko karines žinias, teikė jas Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus.

Dar vienas nutrauktas tyrimas dėl galimų antisemitinių pasisakymų ir neapykantos kurstymo prieš žydus

Dar vienas nutrauktas tyrimas dėl galimų antisemitinių pasisakymų ir neapykantos kurstymo prieš žydus

Šįkart Vilniaus apylinkės prokuratūra pranešė, kad nutraukia tyrimą dėl publikacijos interneto tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt. Tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimą.

“Jau negaliu suskaičiuoti, kiek pareiškimų yra parašiusi ir Bendruomenė, ir aš pati asmeniškai. Dešimtis. Iki šiol visi tyrimai buvo nutraukti, nes tyrėjai taip niekada ir nerado nusikaltimo požymių”, – sako F. Kukliansky.

Pasak jos, kiekvieną pareiškimą, kiekvieną pranešimą apie nutrauktą tyrimą Bendruomenė viešino ir viešins, deja, taip suteikdama platformą ir neapykantos skleidėjams, nes vėl kartojamos jų publikacijos bei komentarai.

Šįkart prokuratūrai buvo apskųsta medžiaga, pavadinta “2009 m. debatai: “Sumokėsime, kiek prašo ir jie nuo mūsų atstos!” (https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=9571&catid=31&Itemid=101)

Deja, Prokuratūra net nesugebėjo nustatyti šios rašliavos autoriaus. “Laisvo laikraščio” leidėjas nurodė, kad paėmė ją iš socialinio tinklo Facebook ir autoriaus (Raimondo Navicko) kontaktai jam nežinomi.

Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje

Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje

bernardinai.lt

Arūnas Bubnys, Stanislovas Buchaveckas, Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m., LGGRTC, Vilnius, 2020

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido istorikų dr. Arūno Bubnio ir Stanislovo Buchavecko paruoštą knygą „Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m.“. Knyga svarbi tuo, kad pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje skelbiami Štuthofe kalintų Lietuvos žydų sąrašai, taip pat spausdinamos kai kurių kalinių nuotraukos, tokiu būdu tūkstančiams nužmogintų, nuasmenintų, numeriais įvardintų kalinių po beveik aštuonių dešimtmečių vėl grąžinant asmenybinius bruožus.

Štuthofe kalintų Lietuvos žydų likimas klostėsi nevienodai. Stovyklos administracija labiau tausojo vyrus amatininkus ir specialistus, dirbančius karo frontą aprūpinančiose įmonėse ir dirbtuvėse. Tuo tarpu moterys žydės, kurių dirbo tik mažuma, buvo atskirtos keliomis spygliuotomis užtvaromis vadinamojoje žydžių stovykloje. Čia izoliuotuose ir nebaigtuose įrengti barakuose dauguma iš jų buvo pasmerktos bado mirčiai arba tapo siautusios šiltinės epidemijos aukomis. Žydžių stovykloje atsirado net savotiški mirtininkių barakai, kurių gyventojoms nebuvo teikiama jokia medicininė pagalba ir jos beveik negaudavo maisto.

„Pažinkime save geriau”. Užsiėmimai vaikams ir paaugliams

„Pažinkime save geriau”. Užsiėmimai vaikams ir paaugliams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pristato koučingo  specialistės Kamilos Golod paskaitų ciklą „Pažinkime save geriau. Užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Pirma paskaita ,,Emocijų pasaulyje”. Paskaita pradinukams apie emocijas vyks ZOOM gegužės 19 d. 15:00 val.

Registruokitės pildydami trumpą anketą https://bit.ly/2XZ3nwG
Arba rašydami laišką sofja@lzb.lt
Prieš renginį atsiųsime prisijungimui reikalingą informaciją.

Libai Mednikienei, Nepriklausomybės kovų dalyvei, partizanei gegužės 19d. bus atidengiamas paminklas Širvintose, Nepriklausomybės aikštėje

Libai Mednikienei, Nepriklausomybės kovų dalyvei, partizanei gegužės 19d. bus atidengiamas paminklas Širvintose, Nepriklausomybės aikštėje

Nuotraukoje : Paminklo žuvusiems dėl Lietuvos laisvės, atidarymo iškilmės Širvintose 1927m. Pirmas dešinėje prie paminklo prezidentas Antanas Smetona

 

Liba Mednikienė

1875 – 1941
Gimė Jaskaudžiuose (Gelvonų vlsč., Ukmergės apskr.)
Veikla: žydų prekybininkė, Nepriklausomybės kovų dalyvė, partizanė.
Pagerbimas:

 

 

 

 

 

Nuotr. iš V. Kavaliausko knygos ,,Lietuvos karžygiai”.

1922–1923 metais, karo su lenkais  metu,  Liba Mednikienė (Mednik), Leizerio duktė, rinko karines žinias, teikė jas Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvusioje lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams.

Mūšių metu saugodavo pas ją partizanų paliekamas stambias pinigų sumas. Jos žinioje buvo  ir neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Dažnai ,,pati išdavinėjo mūšių metu partizanams šovinius ir bombas” [5].

Jos bute lietuviai partizanai gaudavo prieglobstį, čia buvo ir jų štabas.  Vėliau, po karo dirbo prekybininke, gyveno Širvintose. Nepriklausomybės aikštės 29-ajame name turėjo krautuvę, kurioje slėpė vieno kariuomenės pulko kasą ir ginklus, padėjo žvalgybai. Buvo labai gerbiama miestelyje [4, 5].

Už partizaninę veiklą 1928 metais Lietuvos Krašto apsaugos ministerija Libą Mednikienę apdovanojo  Vyties Kryžiaus ordinu. Ordiną jai įteikė pats Lietuvos kariuomenės generolas Povilas Plechavičius [4]. Ji yra vienintelė žydė moteris, gavusi šį apdovanojimą [1]. Po metų – 1929 m. rugsėjį – buvo apdovanota Nepriklausomybės medaliu [5, 9].

Nuopelnai Lietuvai neišgelbėjo Libos Mednikienės nuo liūdnos lemties. Širvintų istorijos žinovų nuomonės dėl jos žūties laiko išsiskiria.

Širvintų istorijos tyrinėtojo Stanislovo Dačkos teigimu, Liba Mednikienė buvo sušaudyta Pivonijos šile netoli Ukmergės kartu su kitais miesto žydų gyventojais karo pradžioje, 1941-ųjų ankstyvą rudenį.

Buvęs mokytojas girdėjęs pasakojimą, kad prieš egzekuciją nusipelniusiai širvintiškei buvo pasiūlyta gyvybė, tačiau ji atsisakė pasigailėjimo, pasilikusi su šeima ir kaimynais. Nors kas tai galėjo papasakoti – juk vieninteliai liudininkai buvo budeliai…

Kita Širvintų istorijos tyrinėtoja, bibliotekininkė Emilija Dalinkevičiūtė, prisimenanti buvusią kaimynę, teigia, kad  L. Mednikienė buvo nužudyta 1942 metų antroje pusėje, jau likviduojant paskutinius Širvintų žydus [2, 5, 8]. Pivonijos miške yra pastatytas paminklas žuvusiems atminti

Tekstas ir nuotrauka Vilius Kavaliausko.

Š.M. gegužės 19 d. 15 val. bus atidengiamas paminklas su Libos Mednikienės bareljefu Širvintose, Nepriklausomybės aikštėje . 

Paminklo autorius Romualdas Kvintas sumanė pastatyti akmeninę plokštę su bronziniu bareljefu.  Paminklo pabaigti skulptorius nespėjo, todėl žydų bendruomenės ”Vilnius – Lietuvos Jeruzalė ” užsakymu, skulptorius Mindaugas Šnipas  išliejo bareljefą, kuris bus pritvirtintas prie jau stovinčios akmens plokštės.

Šią informaciją tinklapiui atsiuntė Daumantas Levas Todesas.

Prašome šia informacija pasidalinti su savo bendruomenių nariais ir tarnybų darbuotojais ir patvirtinti savo dalyvavimą laišku:  daumantas.todesas@gmail.com

Tikimės greitai a.s.a.p. gauti pageidaujančiųjų dalyvauti  patvirtinančius laiškus .