Koncerto parneriai: Tautinių mažumų departamentas prie LT vyriausybės, Geros valios fondas


Koncerto parneriai: Tautinių mažumų departamentas prie LT vyriausybės, Geros valios fondas

Panevėžio miesto žydų bendruomenė sveikina jubiliejaus proga savo narį Michailą Grafmaną ir linki stiprios sveikatos, stiprybės ir ilgų gyvenimo metų šeimos ir ištikimų draugų apsuptyje .
Michailui Grafmanui sukanka 70 metų, gražus jubiliejus, nueitas prasmingas gyvenimo kelias. Jubiliato šeimos istorija yra įspūdinga:

Spalio pradžioje į Panevėžį atvyko JDC (Joint Distribution Committee atstovai – mecenatai, gyvenantys Bostone, Don Wertlieb ir Lorre Polinnger, kurie užsiima labdaringa veikla. Šį kartą jie atvažiavo į Panevėžį susipažinti su žydų visuomenine veikla. Susitikimų metu PŽB pirmininkas Gennady Kofman pristatė ir padovanojo knygą „Amerikos žydų labdaros organizacijos Joint ( JDC )šimto metų veikla Panevežyje ir Lietuvoje“. Knygoje rašoma apie Jointo veiklą Lietuvoje. Svečiai buvo nustebę, sužinoję, kad 1923 metais vietinė miesto taryba labdaringos organizacijos garbei, vieną miesto gatvių pavadino Džointo vardu.

Tik prasidėjus Naujiesiems žydų metams, Kauno žydų bendruomenės narių grupė vyko į kaimyninės Lenkijos sostinę. Pagrindinis kelionės tikslas- aplankyti Lenkijos žydų istorijos muziejų POLIN, tačiau nebuvo apsiribota vien šiuo vizitu. Puikus gidas ir nuostabus žmogus Waclaw Wojciechowski supažindino svečius iš Lietuvos su žydiškąja Varšuva, jos praeitimi, paveldu, skaudžia Antrojo pasaulinio karo patirtimi.

Galina ROMANOVA
Pagal seną tradiciją, kiekvieną pirmą spalio sekmadienį į Švenčionių rajoną suvažiuoja žydai iš visos Lietuvos ir netgi pasaulio, žinoma – atvyksta ir kiekvienas iš likusios saujos Švenčionių žydų bendruomenės su jos pirmininku rajone Moisejumi Šapiro priešakyje. Prie Menoros Švenčionių parke, kur antrojo pasaulinio karo metais, 1941 m., vietoje 3 sinagogų „išaugo“ 2 getai, vėliau netoli Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero taip vadinamame poligone, kur buvo suvaryti ir žiauriai nužudyti 8 tūkst. žydų iš visos Vilniaus apskrities, pagerbė visus patyrusius Holokausto tragediją.

Panevėžio žydų bendruomenėje rugsėjo mėnesį vyko daug renginių, skirtų Holokausto minėjimui. Rugpjūčio mėnesį Panevėžio bendruomenės nariai dalyvavo Biržų, Kupiškio, Rokiškio miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo metinių paminėjime.
Aukų atminimo ciklą užbaigėme rugsėjo 30d, surengę kelionę į Lenkiją, kur Panevėžio bendruomenės nariai aplankė Aušvico ir Birkenau koncentracijos stovyklas.
Kelionės metu Panevėžio žydų bendruomenės nariai sužinojo daug tragiškų istorijų apie Antrojo pasaulinio karo laikotarpio įvykius. Ekskursija po mirties lagerio Aušvico ir Birkenau žemę vaikams ir jų tėvams paliko didelį įspūdį. Ten buvo nužudyta virš 1,5 milijono žydų, lenkų, rusų, romų ir kitų tautybių žmonių. Dujų kamerose, naciai ir jų pagalbininkai žudė kalinius, nekaltų žmonių kūnai buvo sudeginti krosnyje.

“Tai tu – žydelka? Ale kokia faina!” – tokios reakcijos Bella Shirin sulaukė iš lietuvės, išsišnekėjusi su ja eilėje pas gydytoją. Gimusi ir užaugusi Kaune, sovietmečiu su tėvais emigravusi į Izraelį, prieš porą mėnesių ji sugrįžo gyventi į Lietuvą.
Tikrų litvakų giminė
Po tokių nepažįstamosios žodžių Bella nesutriko. “Visi mes, žydai, faini”, – atsakė nusistebėjusiai lietuvei. “Lietuva ir Izraelis man – tarsi du vienos motinos vaikai. Abu juos myliu vienodai. Mūsų giminės Lietuvoje – nuo Gedimino laikų. Mes – tikri litvakai”, – išdidžiai priduria Bella.
Energinga smulkutė septyniasdešimtmetė pasitinka viename senųjų E.Ožeškienės gatvės daugiabučių. Čia Bella nuomojasi butą. Jos kiemas – gerai žinomas: čia veikia “Kiemo galerija”, aplinkinių namų sienos ištapytos iki holokausto čia gyvenusių žydų portretais. “Nenorėčiau prie jų fotografuotis. Reikia žinoti istoriją, prisiminti praeitį, tačiau žiūrėti į priekį. Reikia daugiau kalbėti apie šviesius pavyzdžius, taikų sugyvenimą kartu”, – paaiškina savo poziciją.

Kauno m. savivaldybės informacija
Šiomis dienomis baigti daugiau kaip mėnesį trukę fotofiksavimo darbai, kuriais įamžinti beveik 6 tūkst. antkapių. „Esame dėkingi VDU bendruomenei už tokį geranorišką indėlį atkuriant istorinį paveldą Kaune. Aštuoni studentai atsiliepė į mūsų kvietimą ir atliko išties didelį bei reikšmingą darbą. Kiekvienas antkapis nufotografuotas keliais skirtingais rakursais, tad iš viso turime keliolika tūkstančių nuotraukų. Jos pateks į bendrą duomenų bazę, kuri pasitarnaus tęsiant senųjų žydų kapinių atkūrimo projektą. Be to, specialiai jam šiuo metu kuriama interneto svetainė, kurioje taip pat suguls visas studentų triūsas“, – kalbėjo Kauno miesto tarybos narys ir vienas idėjos autorių, architektas prof. Jonas Audėjaitis.
Inventorizuoti Kauno Žaliakalnio žydų senąsias kapines ir identifikuoti ten esančius kapus nuspręsta pernai rudenį. Kad tai būtų atlikta pilnavertiškai, pagal visas reikiamas metodikas, pirmiausiai imtasi kapinių tvarkymo darbų. Savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išpjovė sužėlusius krūmokšnius ir kitus menkaverčius želdinius, sutvarkė veją, atliko kosmetinį tvoros remontą ir kitus būtiniausius darbus, kuriuos ketinama tęsti ir toliau. Šiuo metu čia aplink visą perimetrą montuojamos vaizdo stebėjimo kameros.

Tradicija susirinkti ir pagerbti Švenčionių žydų žudynių aukas kasmet spalio pirmąjį sekmadienį gyvuoja daug metų. Visame pasaulyje gyvenantys iš Švenčionių kilę ir aplinkinių vietų gyventojai susirenka šia liūdna proga pagerbti aukų , nusilenkti prie masinių žudynių vietos. Pagerbti per Holokaustą nužudytų Švenčionių krašto žydų atvyko Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariai, žydų bendruomenės atstovai, mokiniai.
Algis JAKŠTAS, Švenčionių kraštas
Vargu, ar rasime atsakymą, kodėl žmonijos istorijoje vis pasikartoja masinio genocido apraiškos, kai žudomi žmonės dėl tautybės, rasės, tikėjimo. Prieš porą metų, žiūrėdamas filmą „Žemės druska“ apie fotografą Sebastijano Salgado, daug metų fotografavusį dvidešimtojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimt pirmojo pradžioje vykdomą genocidą įvairiuose pasaulio taškuose, prisiminiau ir Holokaustą, vykdytą fašistų prieš žydų tautą. Ne kartą kalbėdamas su Švenčionyse gyvenančiu Moisej Preisu, kuris, perėjęs visą getų ir koncentracijos stovyklų žiaurumą, per stebuklą liko gyvas. Kartais klausantis jo pasakojimų net sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali ištverti tokius žiaurumus ir likti gyvas bei išsaugoti žmogiškumą.
Nors Holokausto įkvėpėjai ir vadai buvo Hitleris ir jo parankiniai, bet okupuotose teritorijose prie masinio žydų naikinimo prisidėdavo ir nemažai vietinių žmonių. Taip buvo ir Lietuvoje. Liūdna, bet tą tenka pripažinti, kad saujelė mūsų tautiečių prisidėjo prie masinių žydų žudynių – Holokausto.

Nemažas būrys Kauno žydų bendruomenės narių susirinko palydėti senųjų ir sutikti Naujųjų 5777 metų, linkėdami vienas kitam santarvės, sėkmės, sveikatos, teigiamų pokyčių ir gerų idėjų. Šventinis vakaras buvo be galo šiltas, jaukus ir šeimyniškas. Betarpišką ir kartu smagią jo atmosferą padėjo sukurti jaunų muzikantų grupė “Levita” iš Prancūzijos.
Žemaitijos nacionaliniame parke. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo įkurtame Litvakų atminimo sode iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilusiems litvakams atminti „pasodintoje“ iš metalo kaltoje obelyje atsirado pirmasis Lietuvoje atminimo ženklas prieš savaitę mirusiam Izraelio kariniam ir politiniam veikėjui, Izraelio Prezidentui, Nobelio Taikos premijos laureatui Šimonui Peresui
Žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosius.

Praėjusi savaitė buvo ypatinga žydams. Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ta proga Žemaitijos psichinę negalią turinčių žmonių klubo „Telšių atjauta“ pirmininkas Kazimieras Mitkus bei klubo nariai vykdė kilnų darbą – sutvarkė Telšių žydų kapines.
Pasak K. Mitkaus, klubas vykdo žmonių užimtumą, kuris, beje, yra nestandartinis. Stengiamasi, kad jis būtų prasmingas ne tik bendruomenei, bet ir gyventojams.

Minint tarptautinę turizmo dieną, Klaipėdoje atidarytas naujas maršrutas – „PO KLAIPĖDĄ ŠEKELIU KELIU“. Šiandien maršrutą pirmą kartą pristato Klaipėdos apskrities turizmo gildija. Maršrutas sukurtas, bendradarbiaujant su Klaipėdos žydų bendruomene. Maršruto autorė Laurencija Budrytė – Ausiejienė. Maršruto sukūrimą dalinai finansavo Klaipėdos žydų bendruomenė iš VŠĮ Geros Valios Fondo lėšų .
Tik pasirodžius reklamai internete apie galimybę registruotis į pirmąją ekskursiją – visos vietos buvo iškart užimtos. Galime daryti išvadą, kad šio maršruto atsiradimas buvo reikalingas ne tik turistams, kurie atvyksta į Klaipėdą, bet ir miesto gyventojams.
Palangos savivaldybės turizmo informacijos centras paruošė lankstinuką: “ŽYDŲ ATMINTINOS VIETOS PALANGOJE”.

Senosiose žydų kapinėse ukmergiškiai perskaitė 2 336 vardus.
gzeme.lt
Minint Lietuvos žydų genocido dieną ir 75-ąsias mūsų šalies žydų žudynių metines rugsėjo 22 ir 23 dienomis miestuose ir miesteliuose buvo skaitomi Holokausto aukų vardai. Pilietinė iniciatyva VARDAI Lietuvoje vyko šeštus metus. Šiemet pirmą kartą prie jos prisijungė ir Ukmergė. Nužudytų žydų vardai skambėjo Pivonijos mikrorajono pakraštyje, senosiose žydų kapinėse, ir Lyduokių seniūnijos II Antakalnio kaime – apleistoje ir jokiu atminties ženklu nepažymėtoje vietoje, kur 1941-ųjų vasarą buvo surengtos 114 Ukmergės žydų žudynės.
„Džiaugiuosi, kad atsiliepėte ir susirinkote šioje vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo pirmosiomis dienomis buvo nužudyti iš Ukmergės kalėjimo atvežti žydai. Ši vieta iki šiol nėra pažymėta informacinėmis rodyklėmis, nėra įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Nei vietiniai gyventojai, nei seniūnijos atstovai apie šią vietą iki šiol nieko nebuvo girdėję…“ – penktadienį sakė Holokausto tyrinėtoja, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė.
Gerbiamieji,
2016 m. spalio 2 d. (sekmadienį) Švenčionyse vyks renginiai, skirti atminti 75 m. sukakčiai nuo Holokausto pradžios.
11 val. Holokausto aukų atminimo ceremonija prie Menoros
12 val. Holokausto aukų atminimo ceremonija prie masinių žydų žudynių vietos.

Norintys vykti LŽB transportu, prašome pranešti iki rugsėjo 28 d. 18 val.: Tel. +370 5 261 3003 arba info@lzb.lt
Pagarbiai,
LŽB administracija

Nuo rugsėjo 25 d. LRT radijas transliuoja dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Radijo žurnalistės pasakos iš devynių Lietuvos miestelių, kuriuose šiandien apie žydų gyvenimą byloja tik keletas išlikusių pastatų ir aštuntą dešimtį perkopusių miestelėnų vaikystės prisiminimai.
Pasakojimai per LRT radiją bus transliuojami kas antrą sekmadienį po 11 valandos žinių ir „Ryto garsuose“ antradieniais, 9.30 val. Pirmasis pasakojimas apie Molėtų štetlą rugsėjo 25-ąją.
Transliuotų laidų nuorodos pasiklausymui straipsnio pabaigoje.
Štetluose iki Antrojo pasaulinio karo žydai ir lietuviai sugyveno, kūrė ne tik savo gyvenimą, bet ir ženkliai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo, miestelių iškilimo ir ekonominės gerovės bei kultūros. Tačiau karas, Holokaustas, kurio metu buvo sunaikintos visų miestelių žydų bendruomenės, nevienareikšmiškas greta gyvenusių lietuvių vaidmuo, o vėliau ilgus dešimtmečius trukusi okupacija, pastūmėjo šią istorijos dalį užmarštin.
Deja, ne visi prisimenantieji žydų klestėjimo laikus nori apie tai kalbėti. Žmones vis dar kausto baimės, kaltės ar gėdos jausmas. Tuo metu Holokaustą išgyvenusiųjų palikuonys vis dažniau sugrįžta į jų tėvų, senelių ar prosenelių gimtąsias vietas ir iš naujo bando prisijaukinti daugelį metų tik blogus jausmus kėlusį kraštą. Kai kurie jų prisideda prie žydų-lietuvių santykių stiprinimo, kiti stengiasi išsaugoti savo protėvių atminimą.
lzinios.lt Aras Lukšas
943 metų rugsėjo 23 dieną naciai ir jų talkininkai galutinai likvidavo Vilniaus getą. Prieš 22 metus ši data oficialiai įteisinta kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šį kartą prisiminkime provincijos miestelių žydus, kurių bendruomenės buvo sunaikintos per pirmuosius keturis karo mėnesius. Keydan, Janeve, Vilkomir, Zager, Shadeve, Nayshtot-Tavrig… Ką reiškia šie keisti žodžiai? Turbūt ne kiekvienas pasakys, kad tai – Lietuvos miestelių vardai: Kėdainiai, Jonava, Ukmergė, Žagarė, Šeduva, Žemaičių Naumiestis. Būtent taip savo namus gimtąja jidiš kalba vadino šimtmečius čia gyvenę žydai. Daugelyje paminėtų vietovių jie sudarė pusę ar net didesnę dalį gyventojų. Tarkime, Ukmergėje prieš pat karą beveik pusė, o Jonavoje – net 80 proc. gyventojų buvo žydai: amatininkai ir prekybininkai, skardininkai ir pienininkai, advokatai ir gydytojai…
