Mes

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos prasminga išvyka į Kauną

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos prasminga išvyka į Kauną

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos TUC nariai ir TUC koordinatore Vida Pulkauninkienė, tęsdami pažintį su žydų gelbėtojais, gegužės 15d. lankėsi Sugiharos namuose muziejuje Kaune. Muziejuje nariai galėjo ne tik apžiūrėti memorialinę ekspoziciją, bet ir pamatyti 1939-1940 metų Kauno kino kroniką, virtualias Ch.Sugiharos veiklos Lietuvoje parodas, susipažinti su audiovizualine ekspozicija apie karo pabėgėlių kasdienybę Lietuvoje ir kelyje į išsigelbėjimą, pirmuosius žingsnius emigracijoje – Kobėje (Japonija), JAV, Naujojoje Zelandijoje ir kitur.
Č. Sugiharos vardas greta tuometinio Nyderlandų garbės konsulo Kaune Jano Zwartendijko ir kitų negausių pasaulio valstybių diplomatų, kurie ryžosi padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams, vardų primena dabarties kartoms grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, rodo tolerancijos, gerumo ir teisingumo pavyzdį. Ekskursijos gidas buvo muziejaus vadovas Simonas Dovidavičius.

Užuojauta mirus Margaretai Holzman

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su skausmu praneša, kad 2017 gegužės 14-ąją Vokietijoje, Dörverdene užgeso šviesios atminties Margaretos Holzman gyvybė. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Frumai Vitkinaitei-Kučinskienei, artimiems draugams ir visiems, pažinojusiems Margaretą.


Margareta Holzman gimė 1924 12 27 Tiuringijoje, Jenoje dailininkų Helenos ir Makso Holzmanų šeimoje. 1923 metais Margaretos tėvas Maksas Holzmanas su žmona Helena persikėlė gyventi į Lietuvą ir įsteigė “Pribačio“ knygyną bei leidyklą Kaune, tiesusius kultūros tiltus tarp Lietuvos ir Vakarų Europos.
„Pribačio“ knygynas tapo didžiuliu traukos centru ne tik Kauno inteligentijai, bet ir pabėgėliams iš nacistinės Vokietijos. Šiame knygyne buvo galima įsigyti Arnoldo Cveigo, Tomo Mano, Liono Foichtvangerio ir kitų žinomų Vokietijos rašytojų knygų, kurios Vokietijoje, į valdžią atėjus Hitleriui buvo uždraustos ir deginamos.
1936 metais Holzmanai atsisakė Vokietijos pilietybės, tapo nepriklausomos Lietuvos piliečiais. Deja, Lietuvos pilietybė neišgelbėjo Makso Holzmano ir vyresniosios Holzmanų dukters Marijos nuo žūties pirmaisiais karo mėnesiais Kaune. Įveikusios savo neviltį ir skausmą, Margareta ir jos motina Helena įsitraukė į Kauno geto žydų gelbėjimą. Jų bute Kaune nuolat gyvendavo po keletą Kauno geto pabėgėlių, kol jiems buvo surandamos saugesnės vietos. Karui pasibaigus, Helena Holzman įsidukrino išgelbėtą mergaitę Frumą Vitkinaitę, kurios tėvai ir brolis žuvo likviduojant Kauno getą. Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė per visą savo gyvenimą, iki paskutiniųjų Helenos Holzman, o dabar jau ir Margaretos Holzman gyvenimo dienų, jautė jų abiejų nuoširdžią meilę, šilumą ir globą. Tik Helenos ir Margaretos Holzman dėka, Holokausto siaubą išgyvenusi maža mergaitė, sugebėjo pradėti pilnavertį gyvenimą iš naujo.
Karui pasibaigus, Margareta Holzman baigė Agronomijos fakultetą Lietuvos Žemės ūkio akademijoje, vėliau aspirantūrą Maskvoje Augalų fiziologijos institute, o sugrįžusi į Lietuvą, dirbo moksline bendradarbe Lietuvos MA Biologijos institute ir Kauno botanikos sode.
Po ilgų laukimo ir pastangų metų, 1965-aisiais Helenai ir Margaretai Holzman buvo leista emigruoti į jų gimtąją šalį, Vokietiją. Helena ir Margareta apsigyveno Giesene, kur Margareta ir toliau tęsė savo darbus pagal specialybę, o jos motina Helena sugrįžo prie savo jaunystės aistros – tapybos darbų. Deja, praėjus vos trims metams po ilgai laukto sugrįžimo į gimtąją šalį, Helena Holzman žuvo per autoavariją.
Didžiulis Margaretos Holzman nuopelnas – išsaugotas jos motinos Helenos dienoraštis, rašytojo Reinhardo Kaizerio dėka dienos šviesą išvydo pirmiausia Vokietijoje (knyga „Das Kind soll Leben“, 2000), vėliau ši knyga buvo išversta į daugelį kalbų.
2003 m. knyga „Šitas vaikas turi gyventi“ išleista lietuvių kalba, ji tapo atspirties tašku, kuriant dokumentinį filmą „Vilties etiudas“ (režisierė Lilija Kopač, scenarijaus bendraautorė Danutė Selčinskaja). Margareta Holzman savo namuose Giesene labai šiltai ir draugiškai priėmė dokumentinio filmo kūrėjų komandą. Atmintyje išliko nuostabios bendravimo akimirkos su Margareta, jos išraiškingas pasakojimas apie karo laikų įvykius Kaune, labai skaudžiai palietusius ir Holzmanų šeimą (dok. filmas „Vilties etiudas“,www.issigelbejesvaikas.lt)

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Vladimiro Zubovo atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Vladimiro Zubovo atminimą

Nuotraukoje: iš kairės KŽB gelbėtojų komiteto pirmininkė Judita Mackevičienė, Vladimiro Zubovo dukra Dalia Palukaitienė su vyru ir sūnumis, Gercas Žakas, Rokas Zubovas, Stein Skjervold, Aleksandras Rubinovas
Prieš 10 metų netekome garsios grafų Zubovų giminės ainio, M. K. Čiurlionio žento, žinomo architekto ir architektūros istorijos tyrinėtojo, Pasaulio tautų teisuolio Vladimiro Zubovo (1909-12-06 – 2007-05-12). Šis garbus žmogus suprojektavo visų kauniečių mėgiamą Ąžuolyno parką ir Dainų slėnio amfiteatrą, rašytojo B. Sruogos gyvenamąjį namą, paskelbė publikacijų apie Lietuvos baroką, Kauno senamiestį ir kt., dėstė Vytauto Didžiojo universitete ir Dailės institute. Baisiais karo metais, rizikuodamas savo ir savo artimųjų, savo vaikų gyvybėmis, kartu su žmona Danute Čiurlionyte Zuboviene ir jos mama rašytoja Sofija Kymantaite Čiurlioniene gelbėjo žydus. Pabėgėlius iš Kauno geto Zubovų – Čiurlionių namuose apgaubdavo nepaprasta šiluma, nuoširdumas ir rūpestis. Deja, ilgam likti šioje slėptuvėje buvo pavojinga, todėl V. Zubovas nuolat ieškodavo jiems saugesnio prieglobsčio, tuo tikslu važinėdavo dviračiu po kaimus, palaikė ryšius su savo draugu, vaikų gydytoju Petru Baubliu, “Lopšelio” našlaičių namų direktoriumi, kitais drąsiais, humaniškais žmonėmis. Jis nuolat globojo geto kalinius, stengdavosi parūpinti jiems maisto, gauti dokumentus. Tarp Vladimiro ir Danutės išgelbėtųjų – Anatolijaus Rozenbliumo, inžinieriaus, suprojektavusio Kauno halę ir daug kitų svarbių objektų, penkių asmenų šeima; gydytojas epidemiologas Leonas Gurevičius, maža mergytė Estera Elinaitė, vėliau tapusi garsia pianiste.
Pakruojo sinagoga kyla naujam gyvenimui

Pakruojo sinagoga kyla naujam gyvenimui

Lietuvos žinios

Penktadienį po restauracijos bus atidaryta Pakruojo žydų sinagoga, kurioje įsikurs Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. Apie šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primins restauruotos sinagogos moterų balkone įkurta nuolat veikianti ekspozicija.
Pakruojo žydų sinagoga, pastatyta 1801 metais, yra bene seniausia medinė sinagoga Lietuvoje. 1885 metais ji buvo remontuota ir perdažyta. 16 metrų ilgio ir 12 metrų pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą. Anot specialistų, sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.

Gerbiamieji LŽB vaikų tėveliai,

Kiekvieną vasarą rengiame stovyklas vaikams ir šie metai ne išimtis! Norime pakviesti vaikus praleisti vasarą linksmai, prasmingai ir būryje draugų Albatross (Jurmala) poilsiavietėje.

Pamainos ir datos: Pirmoji pamaina: Liepos 12-21 dienomis, amžius 7-12 m.

Antra pamaina: Liepos 10-21 dienomis, amžius 13-17 m.

Szarvas: Rugpjūčio 4-20 dienomis, amžius: 13-17 m.

Prisegame plakatą su informacija bei nuorodą į registracijos formą, kurią reikėtų užpildyti:

https://goo.gl/pSiVEB

Užpildžius registracijos formą, pasirašyti dokumentus, pateikti užstatą bei vaiko medicininę pažymą ir reikiamus dokumentus galima Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4) pas Pavel Guliakov.

Dėl išsamesnės informacijos apie stovyklas kreipkitės : Pavel tel.: +37068542463, el. paštu: p.guliakov@gmail.com

Iki pasimatymo vasaros stovyklose!

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas

Kauno žydų bendruomenė gegužės 9 d. pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas, prisiminė pergalės ir išsivadavimo iš nacistinio siaubo džiaugsmą. Šventino vakaro metu prisiminimais, liūdnais ir nuotaikingais, dalinosi karo veteranų našlės ir vaikai, apie savo, jauno vaikinuko, mėginimus aktyviai dalyvauti karo veiksmuose papasakojo Abramas Leizersonas. Pajusti bendrą dvasią ir artumą susirinkusiesiems padėjo ir bardo Aleksandro Rave atliekamos dainos, smagiais anekdotais netikėtai visus linksmino Lucija Lavrenova, o šventę organizuoti padėjo Basia Šragienė, dar prieš du metus šiame tradiciniame renginyje dalyvavusi kartu su savo vyru, karo veteranu, dabar jau šviesios atminties Šmueliu Šrage.

Renginį rėmė

Pergalės prieš fašizmą dieną pagerbti Panevėžyje žuvusieji kovotojai

Pergalės prieš fašizmą dieną pagerbti Panevėžyje žuvusieji kovotojai

Saulėtą gegužės 9-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą. 11 val. visi susirinko  Panevėžio m. Ramygalos kapinėse prie memorialo „Nežinomam kariui”, kur palaidoti žuvusieji karo dalyviai Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje. Iškilmingame renginyje dalyvavo Panevėžio m. visuomenė, Rusijos ambasados atstovas Vladimiras Tokmokovas.  Kitas renginys įvyko prie paminklo „Geto vartai“, buvusioje žydų geto vietoje ir 1941 – 1945 m. žuvusių karių kapinėse Krekenavos gatvėje. Šiame renginyje dalyvavo visų tautybių miesto gyventojai. Buvo  padėtos gėlės, vainikai, uždegtos žvakės, skaityta malda.

13 val. PŽB nariai ir garbingi svečiai susirinko PŽB patalpose Ramygalos g. 18, kur dalinosi savo istorijomis apie tėvų, senelių likimą, kurie dalyvavo kare prieš nacizmą. Buvo įvardintos pavardės artimųjų, žuvusiųjų II Pasauliniame kare ne tik fronte, bet ir koncentracijos stovyklose, getuose, ar Leningrado blokados metu bei kitose vokiečių okupuotose teritorijose.  Jurijus Smirnovas RAAK pasidalino savo atsiminimais apie tai, ką jam teko išgyventi per II Pasaulinį karą, būnant mažamečiu koncentracijos stovyklose Šiauliuose ir Panevėžyje.

Jefimas Grafmanas papasakojo savo šeimos istoriją. Jo šeimai teko išgyventi Leningrado blokadą.  Tylos minute buvo pagerbti bendruomenės ir viso pasaulio žydai, kurie žuvo karo metu ar atgulė amžino poilsio taikos metu.

Šią svarbią dieną bendruomenė sulaukė netikėtų svečių – Lietuvos žydų geneologiją tyrinėjančios grupės narių (LitvakSIG) su vadove Carol Hoffman. Ši grupė atlieka lietuvių – žydų (litvakų) geneologijos tyrimus visame pasaulyje. Jų misija – ieškoti litvakų paveldo. Keli šios delegacijos nariai turėjo giminaičių, gyvenusių Panevėžyje iki II Pasaulinio karo.

Turime Litvako ženklą!

Turime litvakų ženklą, kurio autorė – Viktorija Sideraitė Alon.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija leido vartoti Lietuvos Nacionalinį simbolį Gediminaičių stulpus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei prekių ženkle. Šiuo metu baigiamas Litvako ženklo kaip LŽB prekinio ženklo patentavimo procesas.

Gediminaičių stulpai nuo  14 amžiaus neabejotinai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Beveik 700 metų Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė yra integrali lietuvių valstybės piliečių politine/istorine prasme dalis.

Lietuvą per amžius kūrė daug tautų, valstybės, jos kultūros, ekonomikos kūrime reikšmingą indėlį įnešė ir žydų bendruomenė.  LDK kunigaikštis Gediminas istorijoje išliko ir kaip valdovas, pakvietęs į Lietuvą atvykti kitas tautas, gyventi ir kurti Lietuvą. Gedimino stulpų Ženklo naudojimas litvakų logotipe yra puikus patvirtinimas to ką viešai deklaruoja šiuolaikinė Lietuvos valstybė – pasididžiavimą, jog Lietuva per amžius buvo Atvira, Tolerantiška, Įvairi. 

Užuojauta

Liūdime pranešdami, kad gegužės 10 d. mirė David Stupelman, Klaipėdos žydų bendruomenės ir
Socialinių programų departamento narys (1930 12 21 – 2017 05 10). Užjaučiame artimuosius šią liūdną netekties dieną.
Ukmergėje ragaujamas košerinis maistas

Ukmergėje ragaujamas košerinis maistas

Pirmadienio rytą Ukmergės rajono žydų bendruomenės narė Elena Jakiševa susitiko su Vilniaus Universiteto, istorijos fakulteto, kultūros istorijos programos IV kurso studente Viktorija Marija Lukoševičiūte, rašančią baigiamąjį bakalauro darbą apie košerinę virtuvę. Susitikimo metu studentė Viktorija kalbino interviu bendruomenės narę Eleną Jakiševą. Po to moterys aplankė restoraną/viešbutį „Big Stone“ Ukmergėje, kuriame siūloma paragauti košerinės virtuvės patiekalų. Restorano „Big Stone“ košerinio maisto meniu paruoštas, bendradarbiaujant su Ukmergės rajono žydų bendruomenės narėmis. Viena iš jų – Elena Jakiševa.

Nuotraukose Elena Jakiševa ir Viktorija Marija Lukoševičiūtė ragauja Imberlach – žydišką skanumyną iš morkų, imbiero ir riešutų, kuris pjaustomas rombais –primenančiais deimantus.

Kauniečiai šventė Izraelio nepriklausomybės dieną

Kauniečiai šventė Izraelio nepriklausomybės dieną

Kauniečiai džiaugsmingai paminėjo Izraelio nepriklausomybės dieną. Smagu, kad šventėje dalyvavo ne tik Kauno žydų bendruomenės nariai, bet ir bendruomenių gyvenimu besidominčios VDU sociologijos studentė bei garbingas svečias iš Maskvos – architektas Sergej Tkačenko, atvykęs į Kauną ieškoti savo giminės šaknų, bei panoręs susitikti su bendruomene, dalyvauti jos renginiuose. Izraelio himną sugiedojo Lietuvos valstybėje gimusi Polina Vainer, o jai pritarti stengėsi visi šventės dalyviai.

Viešnia iš tolimos šalies. Savo šaknų beieškant

Gegužės 5 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankėsi viešnia iš Pietų Afrikos respublikos Ada Brill ir ją lydintis gidas Menachem Motola.
Ados šaknys Lietuvoje – jos motina Chasia Goldin kilusi iš Radviliškio, 1935 metais įstojo į Panevėžio Hebrajų gimnaziją (dabartinėje Elektros g.), baigusi kurią išvyko į Kauną. Karo pradžioje Ados motina papuolė į Kauno getą būdama nėščia. Kūdikis, kurio ji laukėsi buvo Ada Brill.
Atvykusi dabar į Lietuvą aplankyti vietų, susijusių su mama, Ada užsuko ir į Panevėžio žydų bendruomenę, kur ją priėmė pirmininkas Gennady Kofman. Viešnia labai nustebo, pamačiusi bendruomenės archyve esančias nuotraukas, vienoje ji pamatė savo brolį. Nei šios, nei kai kurių kitų, jai brangių nuotraukų, ji iki šio susitikimo nebuvo mačiusi. “Labai malonu buvo nustebinti mūsų viešnią ir parodyti jai dar nematytas šeimos gyvenimo akimirkas. Tokie susitikimai ir atradimai visada jaudina. Sutarėme su gerbiama Ada Brill ir ateityje palaikyti ryšius, keistis archyvinėmis nuotraukomis bei informacija”,- susitikimui baigiantis sakė G. Kofman.

Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

2017 metų Europos Sąjungos apdovanojimuose už Kultūros paveldo išsaugojimą skambėjo ir Lietuvos vardas. Tarp trijų puikiai įvertintų ir vertų paminėjimo restauracijos darbų Europoje atsidūrė projekto „Dingęs Štetlas“ dėka restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės.
Šiose kapinėse žydų kilmės šeduviečiai buvo laidojami iki Antrojo pasaulinio karo, jų teritorijoje rasta apie 1,3 tūkst. paminklų ar jų dalių.
Restauravus paminklinius akmenis iš 800 kapų, identifikuoti 400, iš kurių seniausias – 1812 m., vėliausias 1936 m.

Šeduvos žydų kapinių įamžinimą įvertino Europos Komsijos įkurta Europa Nostra!

Šeduvos žydų kapinių įamžinimą įvertino Europos Komsijos įkurta Europa Nostra!

Darbai Šeduvoje, tiksliau jų rezultatas, neliko nepastebėti Europos Komsijos įkurtos Europa Nostra!

Europa Nostra under European Commission jury awarded Lost Shtetl/Dingęs Štetlas SPECIAL MENTION.

Special mentions in the EU Prize for Cultural Heritage/Europa Nostra Awards 2017 were made public today by Europa Nostra and the European Commission. This year the jury granted special mention to 13 heritage achievements from 11 European countries taking part in the EU Creative Europe program.

Special mention goes to outstanding contributions in the conservation and enhancement of European cultural heritage which are particularly appreciated by the jury but did not make it into the final selection to receive an award.

Old Jewish Cemetery in Šeduva, Lithuania

In restoring and maintaining the Jewish cemetery in the town of Šeduva, the local community has succeeded in its efforts to restore, commemorate and respectfully maintain the memory of members of their community who, since the Holocaust, no longer live in the town.

Daugiau informacijos

Panevėžio žydų bendruomenėje svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos

Panevėžio žydų bendruomenėje svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos: advokatai Džonatanas ir Rašelė Šliozbergai. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo svečiams apie Panevėžio krašto žydų istoriją, bendruomenės renginius, skirtus žydų istorijai studijuoti, kitus socialinius, edukacinius, kultūrinės veiklos darbus.

Panevėžio apskrityje yra 30 masinių žydų sušaudymo vietų ir 30 kapinių. Svečius ypač sudomino istorija apie žydų kapines Panevėžyje. Pasinaudoję proga, svečiai iš PAR aplankė Panevėžio m. žydų kapines ir sužinojo tragišką istoriją, kuomet 1966 m. kapinės buvo sunaikintos, o antkapiai panaudoti Juozo Miltinio teatro dekoratyvinės sienos apdailai.

Susitikimo pabaigoje bendruomenės pirmininkas Genaddy Kofman svečiams įteikė žydų metų kalendorių, ženkliukus su „Magen David“ simboliu. Svečiai nuoširdžiai padėkojo už išsamią apžvalgą ir palinkėjo Panevėžio m. žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.

Veisiejai, saugantys savo žydų ir esperanto kalbos kūrėjo L. L. Zamenhofo atminimą

Veisiejai, saugantys savo žydų ir esperanto kalbos kūrėjo L. L. Zamenhofo atminimą

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas asmeniniu senų futbolo bičiulių – Veisiejų seniūno Zenono Sbaliausko ir tikro Veisiejų patrioto Lino Masio – kvietimu lankėsi šiame kadaise labai žydiškame miestelyje. G. Žaką sužavėjo graži ir meniškai tvarkoma jo aplinka, ramybė ir romantika, kurios miesteliui teikia į dvi dalis jį skiriantis Ančios ežeras. KŽB pirmininką maloniai nustebino Veisiejuose puoselėjamas jame gyvenusio esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo atminimas, sutvarkytos žydų kapinės, išlikę, nors ir pakeitę savo išvaizdą, žydų namai.
Panevėžio žydų bendruomenės vaikai lankėsi kilnojamame cirke

Panevėžio žydų bendruomenės vaikai lankėsi kilnojamame cirke

Balandžio 29 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenės vaikai, lydimi suaugusiųjų lankėsi kilnojamame jungtiniame Čekijos – Lietuvos „Marcel & Odeta“ dviejų dalių cirke, skirtame visai šeimai. Nepakartojamoje cirko pasakoje dalyvavo virš 30 dresuotų egzotinių gyvūnų: liūtų, kupranugarių, Apalūzo žirgų, dresuoti poni arkliukai, bezdžionėlė, romantiški baltieji balandžiai. Didelį įspūdį paliko oro akrobatai, nuotaikingi klounai. Alisa žiūrovus nukėlė į stebuklų šalį, o muškietininkai kartu su visais prisiekė „vienas už visus ir visi už vieną“.

Sužavėti matytu reginiu buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Nieko nėra šiam pasaulyje nuostabiau, nei iš nuostabos išplėstos vaikų akys. Cirko artistai padovanojo nepakartojamą reginį, dalelę pasakos, kuri liko kiekvieno vaiko ir suaugusiojo širdyje.