Mes

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia į Pesacho renginius

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina Jus su artėjančia Pesach švente ir kviečia į šventei skirtų renginių ciklą:
Balandžio 6 d. 17 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje koncertas „Iš užmirštos knygos“ Respublikos g. 14
Balandžio 10 d. 18.30 val. Pesach šventės 1 sedaris kavinėje „Rojaus paukštė“ Respublikos g. 4A
Balandžio 11 d. 14 val. Pesach šventės 2 sedaris Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18
Balandžio 14 d. 14 val. Pesach šventės 3 sedaris kartu su ŠABO Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18

    

Izraelio studentai Kaune jaučiasi kaip namuose

Izraelio studentai Kaune jaučiasi kaip namuose

Jau gerą dešimtmetį Kaune veikia klubas, skirtas šiame mieste studijuojančiam Izraelio jaunimui. Miesto centre įsikūrusioje įstaigoje, pavadintoje Kauno žydų centru, šiuo metu nuolat lankosi apie 130 Lietuvos Sveikatos mokslų universitete besimokančių studentų, galimybę lankytis centre turi ir Lietuvos žydų tautybės studentai.
Centre veikia sinagoga, studentų klubas, košerinio maisto restoranas studentams, organizuojamos šventės ir įvairūs renginiai. Prieš Šavuot šventę planuojama atidaryti mikvą ištekėjusioms moterims. Centro veiklai vadovauja rabinas Moše Šeinfeld, o jo dešinioji ranka Aleks Minin, padeda jam organizuoti kasdienę veiklą ir įgyvendinti naujus sumanymus. Centro steigėjas, finansinis remėjas ir jo geroji dvasia – visų studentų labai gerbiamas Viljam Štern, kuris džiaugiasi ne tik tuo, kad studentai Kaune randa Izraelio salelę, savo antruosius namus, puoselėja žydišką dvasią, bet ir susipažįsta, susidraugauja ir net sukuria šeimas.
Kauno žydų bendruomenė jau ne vienerius metus gražiai bendradarbiauja su V. Šternu ir jo globojamu centru, yra partneriai kai kuriuose jo projektuose, centro atstovai dalyvauja bendruomenės organizuojamuose renginiuose, o kiekvieną penktadienį KŽB Šabato vakarienei dovanoja šviežutėles chalas ir šventinį pyragą.
Klaipėdos žydų bendruomenė švenčia Purimą su jidiš dainomis

Klaipėdos žydų bendruomenė švenčia Purimą su jidiš dainomis

Tarptautinės laimės dienos išvakarėse kovo 22d. Klaipėdos žydų bendruomenė organizavo dainų vakarą Jidiš kalba laimingiems žmonėms. Vakaro svečiai buvo supažindinti su Purimo šventės, kuri buvo švenčiama tradicijomis, judaizmo auklėjimo ypatybėmis, kurios padeda žmonėms būti laimingais. Koncertinė programą paruošė ansamblis KLEZMASTERS, kuriam vadovauja Lev Sandiuk su soliste Alina Ivach. Dainų atlikimas padėjo perteikti ir pajausti kiekvienam dalyvavusiam laimės jausmą: nuo mažo iki didelio. Jas atliko ir visi norintys, gyvai dainuodami. Dainos skambėjo jidiš, hebrajų lietuvių, ukrainiečių, rusų, baltarusių, azerbaidženiečių kalbomis. Muzika vienija žmones. Solinis pasirodymas parengė Michail Blinkov, klarnetas su Aleksej Rozov, smuikas, solistai nepaliko nei vieno abejing klausytojo. Koncertas užsitęsė ir baigėsi vėlų vakarą. Savivaldybės atstovai ir Klaipėdos tautinių bendrijų atstovai dėkojo renginio organizatoriams ir „Geros Valio Fondui“ už gražų vakarą ir gautą emocinį laimės užtaisą.

Daugiau:

Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymas Šiaulių bibliotekoje

Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymas Šiaulių bibliotekoje

 

Kovo 23 d., ketvirtadienį, 17 val.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka  kviečia į susitikimą su rašytoju, žurnalistu, aktoriumi Arkadijumi Vinokuru ir jo knygos „Mes nežudėme“, tiesiančios tiltą tarp dviejų tautų kenčiančių sielų, sutiktuves. Renginį moderuoja Branguolė Šimkūnienė.

Ši knyga ne apie nusikaltėlius, dalyvavusius naikinant bendrapiliečius žydus. Teigiu, kad lietuviai nėra žydšaudžių tauta ir vaikai neturi jaustis kalti dėl tėvų nusikaltimų. Knygoje susipažinsite su vaikais, anūkais, giminėmis tų, kurie žudė, konvojavo žudynių vietų link, plėšė. Deja, tarp nusikaltėlių buvo jų tėvai, dėdės, seneliai. Pašnekovai dalijasi skausmu, gėda ir neretai – meile savo tėvams, apie kurių nusikaltimus nieko nežinojo. Čia nerasite kaltinimų, priekaištų, nes kalbuosi su žmonėmis, kurie yra patys savo tėvų – nusikaltėlių – aukos. Knyga skirta tiltui tarp mūsų abiejų tautų iškankintų sielų tiesti“, – taip apie šį unikalų leidinį pasakoja jo autorius, prisistatantis kaip žydų kilmės bendrapilietis, kurio tetos, seneliai nužudyti.

Knygoje pateikti trisdešimt penki pokalbiai su žydų žudikų ar kitaip prisidėjusių prie genocido asmenų vaikais ir giminaičiais. Visi pokalbiai autentiški, autorius jų nekomentuoja. Prieš kiekvieną pokalbį pateikta duomenų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų apie nusikaltėlį ir jo padarytus nusikaltimus. Knygoje taip pat pateiktas sąrašas 360-ies žydų žudikų arba kitaip žydus persekiojusių asmenų.

A. Vinokuras gauna nemažai laiškų iš skaitytojų. Kauno chirurgas parašė,kad kiekvienas lietuvis turėtų turėti šią knygą. Citata iš Facebooko laiško.

“Gerbiamas Arkadijau, į rankas paėmiau jūsų knygą “Mes Nežudėme”, perskaičiau vienu prisėdimu, negalėjau sustoti, kiekvieną raidę, paskendęs ašarose ir nenutrūkstamoje maldoje.  Neišdildomai sujaudintas ir sukrėstas iki širdies gelmių. Kažkas įvyko, ko iki šiandien dar negaliu suvokti. Rašau norėdamas jus pasveikinti su šia knyga, leiskite išreikšti nepaprastą dėkingumą už atliktą, nepakeliamo sudėtingumo darbą, už pilietiškumą, už Tiesą! Tiesa išlaisvina! Kelias į tikrą ramybę nekaltai nužudytiems… . Mano vertinimu, jūsų knyga – tai istorinis lūžio taškas, ta pradžia, kuri žymi perėjimą per tautos, o jei aš save priskiriu savo tautai tai reiškia, kad ir per mano tamsiausias nuodėmes – į taiką, į viltį taikai ateities kartose, viltį, kad tai niekada nepasikartos. Tai jau nėra tik knyga, tai jau visą permainantis Žodis. Man sunku išrašyti mintis, kuriomis noriu ir reiškiu jums pagarbą ir nuoširdų dėkingumą, kad jūsų darbo dėka šiandien įvyko pokytis ne tik manyje, bet ir mano pasaulyje, mano vaikuose ir dar negimusiuose, mano vaikų vaikuose. Gėriuosi ir esu įkvėptas jūsų drąsa ir tarnyste man ir mūsų su jumis, šaliai! Ačiū. Telaimina jus Dievas!”

 

Macai VŽB nariams!

macai skelbimui

Gerbiamieji VŽB nariai,
Tęsiame praeitais metais pradėtą tradiciją – dovanojame kiekvienam VŽB nariui po 1 macų pakelį  (1 kg).
Jį kviečiame atsiimti Pylimo g. 4, 201 kab. Nuo 8.30 iki 16.30 val. darbo dienomis nuo kovo 22 d. iki kovo 28 d. imtinai.

Kovo 26 d. (sekmadienį) maloniai kviečiame atsiimti savo macų dėžutę nuo  11 iki 17 val. (201 kab.)
Prašome su savimi turėti tapatybę liudijantį dokumentą.

SVARBI INFORMACIJA:

  • 1 VŽB nariui-1 macų pakuotė dovanų,
  • VŽB nariams, kurie yra ir Socialinių programų departamento klientai, maca yra dalinama atskirai – http://www.lzb.lt/2017/03/17/32698/
  • Papildomą kiekį macų galite įsigyti „Beigelių krautuvėlėje“, 1kg – 3,5 eur
Purimas Ukmergės žydų bendruomenėje

Purimas Ukmergės žydų bendruomenėje

Kovo 19 dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenė drauge smagiai šventė Purimo šventę. Purimas (hebr. burtai) – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone.UkmPur 3

UKM Purim

Prie gražaus šventinio stalo pasipuošusių karnavalinėmis kaukėmis bendruomenės narių rate buvo prisiminta šventės istorija aprašyta Biblijos Esteros knygoje.

Tautinių mažumų departamente – įtraukianti kelionė po paveldo objektus

Tautinių mažumų departamente – įtraukianti kelionė po paveldo objektus

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kovo 16 dieną besidominčius paveldu sukvietė į multimedija plokštelės, skirtos Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, pristatymą. Departamento iniciatyva išleistame diske – fotografo Kosto Šukevičiaus įamžinti Lietuvos tautinių bendruomenių paveldo objektai 3D panoraminėse nuotraukose. Šioje dalyje galima susipažinti su Lietuvos lenkų ir žydų bendruomenėmis susijusiu paveldu.

Renginyje dalyvavo ir savo mintimis apie tautinių bendruomenių paveldą, jo reikšmę ir dar neatskleistas galimybes dalinosi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, laikinai einanti Valstybinio turizmo departamento direktorės pareigas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, žurnalistė, gidė, knygų apie Pietryčių Lietuvos kultūros objektus – Paulavos respubliką, Jašiūnų dvaro rūmus – sudarytoja ir bendraautorė Aurelija Arlauskienė, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis. Moderavo interneto portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys.

Panevėžio žydų bendruomenėje viešnia iš PAR

Panevėžio žydų bendruomenėje viešnia iš PAR

2017 m. kovo 16 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė viešnia iš Pietų Afrikos Respublikos, gydytoja psichiatrė  Danella Eliasov. Jos giminaičiai seneliai ir proseneliai gimė ir gyveno  Kupiškyje, kur buvo gausi žydų bendruomenė.  Danella  ne tik papasakojo apie savo senelius, bet ir norėjo sužinoti daugiau informacijos apie žydus, kurie neišgyveno Holokausto. Pabendravus ir padiskutavus, Danella padėkojo bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman už šiltą priėmimą.

LŽBlogo    GVF_logo-01 (1)

Ypatingos šventės Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Praėjęs savaitgalis Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje buvo ypatingas.Penktadienį daugelis bendruomenės narių rinkosi švęsti Šabes, kurį pagal visus Toros kanonus vedė rabinas Kalev Krelin. Vyrai ėjo maldai į sinagogą, moterys uždegė žvakes su kidušu, chala.Sulaukėme ypatingo svečio, su neoficialiu vizitu atvyko Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir  Maimon. Vakaro kulminacija – bendruomenė vaišinosi košeriniu “floimencimes”.
Šestadienį nuo pat ryto vyrai vėl rinkosi maldai sinagogoje su rabinu.
Vakare visi bendruomenės nariai, pasipuoše karnavaliniais kostiumais ir kaukėmis, rinkosi švęsti Purimo. Rabinas Kalev Krelin skaitė Esteros knygą “Megilat Ester” ir visi draugiškai, su triukšmu “trynėme Amano vardą iš istorijos”.

Kadangi šventė sutapo su Lietuvos nepriklausomybės 27-siomis metinėmis, bendruomenė nepamiršo to, ir sugiedojo Lietuvos himną bei Hatikvą.
Ir žinoma, pasivaišinę ir pasilinksminę mes smagiai atšventėme Purimą pagal visas žydų tradicijas.

Kauno žydų bendruomenės Purimo šventė

Kauno žydų bendruomenės Purimo šventė

Kauno žydų bendruomenės nariai nuotaikingai ir linksmai, linkėdami vienas kitam laimės, džiaugsmo, sėkmės ir taikos viduje ir pasaulyje, atšventė Purimą. Kaip ir kiekvienais metais visus pradžiugino specialiai šiai šventei iškepti šviežutėliai Homentashenai.
Šventę sukurti padėjo LŽB socializacijos programų ir GVF Inline image finansavimas.
Purimas Panevėžio žydų bendruomenėje

Purimas Panevėžio žydų bendruomenėje

PURIMAS –  pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Kovo 12 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje šventė prasidėjo bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimu. Jis perskaitė PURIMO šventės istoriją,  kuri yra užfiksuota Biblijoje, Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie grėsusį išnaikinimą Persijoje gyvenusiems žydams bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka.

Panevėžio žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Panevėžio žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Sveikiname Panevėžio miesto žydų bendruomenės narius su artėjančia PURIMO švente. Tai pati linksmiausia žydų metų šventė. Vaikai žais žaidimus, supažindinančius su tautos istorija.
Šventė vyks kovo 12 d., 14.00 val. Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g.18.
Nepamirškite geros nuotaikos ir kaukių. Kviečiame visus dalyvauti.
Vagis apšvarino Klaipėdos žydų bendruomenę – išnešė dalį suaukotų pinigų

Vagis apšvarino Klaipėdos žydų bendruomenę – išnešė dalį suaukotų pinigų

Vagis Klaipėdos žydų bendruomenės namus aplankė vakar pavakarę apie pusę penkių. Tuomet dauguma bendruomenės narių jau buvo išėję. Liko tik keli vyrai, kurie studijavo svarbiausią judaizmo knygą Torą.

Staiga jie pasakoja išgirdę dūžtant stiklus. Išbėgę į koridorių tepamatė, kad akmeniu išdaužta stiklinė aukų dėžutė. O ją apšvarinęs vagišius taip greit išbėgo laukan , kad jo pasivyti nepavyko. Visų suaukotų pinigų vagis nesugebėjo paimti. Spėjama, kad čiupo tiek, kiek telpa į rankas. Gal kažkiek įsibruko į kišenes. Kiek- nežinia, mat aukų niekas nebuvo spėjęs suskaičiuoti.

Žydų bendruomenės pirmininkas sako, kad daugiau pinigų žmonės aukojo ne šiaip. Mat bendruomenė laukia itin svarbios pavasario šventės – Purimo ir nori, kad ji būtų soti.

 

Kovo 8 šventė Panevėžyje

Kovo 8 šventė Panevėžyje

Tarptautinė moters diena švenčiama Panevėžio m. žydų bendruomenėje. Ši pavasario šventė visada džiugina! Saulutė šviečia, paukščiukai čiulba, tiesa, žiema nenori trauktis, bet vis vien jai teks tai padaryti. Panevėžio m. žydų bendruomenės vyrai bei garbingi svečiai susirinko bendruomenės buveinėje pasveikinti moterų. Prie šventiškai paruošto stalo bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman sveikino moteris ir įteikė joms gėlių. Kiekvienas vyras, dalyvavęs šventėje pakėlė taurę šampano, pasakė tostą, skirtą Tarptautinei moters dienai.  Visiems buvo linksma ir buvo justi šilta atmosfera. Šventės sponsoriai ir rėmėjai GVF ir Lietuvos žydų (litvakų) žydų bendruomenė.

LŽBlogo

GVF_logo-01 (1)

 

Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

Seimo kanceliarijos nuotrauka
(BNS). Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė siūlo numatyti atskirą finansavimą žydų paveldo tvarkymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis idėjai pritaria.

„Mes manytumėme, kad būtų tikslinga didinti finansavimą, aš išsakiau Seimo pirmininkui ir lūkesčius, kad galbūt vertėtų mums visiems kartu, su Kultūros ministerijos vadovybe padiskutuoti apie (…) atskirą eilutę žydų paveldui, ne tik sinagogoms, nes mes turime labai unikalių paminklų, pavyzdžiui, Telšiuose buvusios religinės mokyklos – ješivos pastatas. Tai objektai, kuriais mes turėtumėme didžiuotis kaip mūsų palikimu ir kurie darytų mūsų regionus patrauklesnius, pritrauktų turistų“, – BNS sakė D.Varnaitė po trečiadienį vykusio susitikimo su Seimo vadovu.

Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sakė, kad V.Pranckietis išsakė tam pritarimą. „Turime kryptį į paveldą, į jo tvarkybą. Pirmininkas sveikintų idėją, jei Kultūros ministerija priimtų sprendimą dėl atskiros biudžeto eilutės“, – BNS sakė ji.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimas dėl Užgavėnių

Seimo kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis savo socialinio tinklo paskyroje kvietė visus į Užgavėnes Naisiuose. Renginio organizatoriai demonstravo iliustracijas, priminusias nacių naudotą antisemitinę propagandą.  Apie tai pranešė dienraštis lzinios.lt (2017 02 24).

„Įtakingiausio Seimo nario R. Karbauskio kvietimu, žmonės raginami Užgavėnes švęsti su politiku siejamoje Naisių vietovėje, kur, panašu, antisemitizmo idėjos ne tik klesti, bet ir yra viešosios komunikacijos dalimi. Antisemitinis plakatas Socialinėje paskyroje „Didžiosios Užgavėnės Naisiuose“ paskelbta ne tik šventės programa, bet ir patarimai, kur tyčiojamasi iš žydų“.

Lietuvos žmonių reakcijos laukti ilgai nereikėjo. Kilo pasipiktinimo banga, o kita vertus ir antisemitiniai komentarai. Juk šalį valdančios koalicijos vienas lyderių kviečia švęsti Užgavėnes su fašistine propaganda, naudota 1939m. Lietuva žino, kad netrukus po to įvyko Holokaustas,- primena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Po Vasario 16-os eitynių Kaune, kai nelabai galėjom suprasti, kur nacionalistai, o kur patriotai, dabar veiksmas tęsiasi Užgavėnėse. Ar tai naujos valdančiosios partijos politika? Kaip mums tą suprasti? Iš nekaltos šventės per Naisių ruporą virsta aiškūs ryškūs antisemitiniai lozungai, grįžtama į prieškarį. Kaip turi jaustis Lietuvos žydai? Užgavėnių šventė yra šventė, suprantam etnologiją, bet čia jau nebe Užgavėnės ir ne jų kaukės – tai antisemitinės nacių kaukės, pasiekę Lietuvą iš hitlerinės Vokietijos. Norim aiškiai iš R. Karbauskio lūpų išgirsti, kas jis yra, antisemitas ar ne? Esu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir prašau atsakyti į klausimą, koks jo požiūris į žydus, jeigu jis išdrįso viešai rodyti tokias kaukes? Už fašistinę propagandą baudžiama pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus.“

>>Didžiosios Užgavėnės Naisiuose

Sveikiname Feigą Tregerienę su jubiliejiniu 90-uoju gimtadieniu!

Sveikiname Feigą Tregerienę su jubiliejiniu 90-uoju gimtadieniu!

Vasario 17-ąją Kauno žydų bendruomenės narė Feiga Tregerienė šventė garbingą 90-ies metų jubiliejų. Šia proga ji sulaukė daugybės sveikinimų ne tik iš Kaune gyvenančių, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusių artimųjų ir draugų.
Sveikiname ir linkime kuo stipresnės sveikatos, kuo geresnės nuotaikos, artimųjų meilės ir šilumos!!!
Tregeriene2
Mir vinshen aih noch zien cusamen 120 jor!!!
Vasario 16-osios proga Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) atstovai eitynes surengė Kaune

Vasario 16-osios proga Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) atstovai eitynes surengė Kaune

kauno.diena.lt

Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) atstovai Kaune Vasario 16-osios proga tradiciškai surengė jau ne vienerius metus išskirtinio dėmesio sulaukiančias savo eitynes.

Nors šiemet jų organizatoriai deklaravo tradicijos modernizavimą, prieštaringiausiai vertinamų savo skanduočių „Lietuva – lietuviams!“ bei „Jei nenori imigrantų, tai suplok!“ neatsisakyta.

Tikėtasi kelis kartus daugiau dalyvių?

Dažniausiai ketvirtadienį po pietų per Kauną žygiavusių tautininkų skanduotas šūkis buvo: „Didžiuokis ir apgink savo lietuvybę!“ Tačiau eitynių dalyvių gretos, palyginti su ankstesniais metais, buvo skystokos.