Mes

Č.Sugiharos savaitės Kaune metu japoniški aitvarai nuspalvino Kauno padangę

Č.Sugiharos savaitės Kaune metu japoniški aitvarai nuspalvino Kauno padangę

„Sugiharos savaitės“ metu kauniečiai galėjo iš arčiau susipažinti su japonų kultūra. Šventės akcentais tapo japoniškų aitvarų festivalis bei japonų ir žydų kūrybinės dirbtuvės.

Ketvirtadienį Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje vyko neeilinė dviejų tautų šventė. Mokiniai į dangų leido japoniškus „rendako“ ir „rokkaku“ aitvarus. Į festivalį japonai atvežė 30 „rendako“ tipo aitvarų. Tai į tris ilgas grandines suverti aitvarai, kurie ore atrodė tarsi trispalvė gyvatė. Šiuos aitvarus pagamino Japonijoje esančio Ivatės regiono vidurinės mokyklos mokiniai. Aitvarų festivalis skirta 2011 m. Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo aukų atminimui.

Skaityti plačiau
JAV Kongreso narys Steve Cohen Kaune susitiko su žydų bendruomenės nariais

JAV Kongreso narys Steve Cohen Kaune susitiko su žydų bendruomenės nariais

JAV kongresmenų vizito Lietuvoje metu, Kaune lankėsi vienas iš JAV Kongreso narių Steve Cohen, kurio litvakiškos šaknys driekiasi šiame mieste. Garbingas svečias susitiko su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku, Sugiharos namų direktoriumi, KŽB tarybos nariu Simonu Dovidavičiumi, IX forto muziejaus direktore Jūraite Zakaite, susipažino su žydų paveldo, Holokausto atminties vietomis Kaune.

S. Cohen domėjosi žydų gyvenimu Lietuvoje, jų praeitimi ir šiandiena, kaip jiems sekasi puoselėti žydiškumą, laikytis tradicijų, pasakojo apie save, savo žydiškąjį tapatumą, kurį išlaikyti ir stiprinti jam yra be galo svarbu. Svečią taip pat labai domino Č. Sugiharos asmenybė, jam skirto muziejaus Kaune veikla.

Svarbiausiame „Sugiharos savaitės“ renginyje – pokalbiai apie Č.Sugiharos pamokas, pritaikomas ir šiandien

Svarbiausiame „Sugiharos savaitės“ renginyje – pokalbiai apie Č.Sugiharos pamokas, pritaikomas ir šiandien

15min.

Japonams jis – didvyris, apie kurį žino kiekvienas – nuo mažiausio vaiko iki vyriausio senolio. Lietuvoje diplomatas Čijunė Sugihara taip pat garsus. Vis dėlto jo asmenybei bei darbams tik dabar pradėtas skirti didesnis dėmesys. Apie tai, kuo ypatingi buvo Č.Sugiharos atlikti žygdarbiai būrys mokslininkų, visuomenės veikėjų, politikų ir diplomatų iš Lietuvos ir Japonijos rugsėjo 6 d. diskutavo Kaune.

 

Skaityti plačiau
Kauno miesto muziejuje – popietė, skirta prisiminti žydų indėlį į Lietuvos muzikos kultūrą

Kauno miesto muziejuje – popietė, skirta prisiminti žydų indėlį į Lietuvos muzikos kultūrą

Kauno miesto muziejus prisijungė prie Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos iniciatyvos ir rugsėjo 6 dieną pakvietė kauniečius į muzikinę popietę M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje „Vardai ir veidai: žydų muzikai Kaune“, skirtą prisiminti žydų indėlį į Lietuvos profesionaliosios (ir ne tik) muzikos kultūrą.
Renginio metu veikė vieno vakaro paroda, skirta Kaune kūrusiems muzikams litvakams. Muzikavo klarnetistai Stasys ir Rokas Makštučiai, kuriems akompanavo pianistė Jolita Makštutienė. Muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė supažindino su Valstybės teatre dirbusiais žydų kilmės muzikais. Valstybės teatro artistai: centre sėdi pianistas, dirigentas Leiba Hofmekleris, iš kairės stovi solistai Aleksandras Kutkauskas, Adelė Galaunienė, Juozas Bieliūnas, Anastazija Veriovkinaitė, pianistas Joselis Stupelis. Apie 1925 m.

Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą

Nuotraukoje: 2017m. vasarą kasinėjimų metu atrasta senoji mikvė.

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena iš didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos fragmentas su įėjimo į sinagogą vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos fragmentas su Aron ha kodešo niša bei sinagogos R kampo mūro fragmentas); patalpų architektūrinės detalės; buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos ─ XIX a. I p.-XX a. I p. pirties su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos; Žydų g. trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.
Skaityti plačiau

Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą

Vilnius, rugsėjo 5 d. (BNS). Išlikusios ir po žeme esančios Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą, antradienį paskelbė Kultūros paveldo departamentas. Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės; buvusių komplekso dalių liekanos ar jų vietos: pirties su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos, Žydų gatvės trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.

Pirmąją medinę sinagogą Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti 1573 metais, kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas. Per miestiečių įvykdytus pogromus sinagoga buvo apgriauta, po to vėl atstatyta. 1633 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza suteikė privilegiją getui kurti. Getui paskirtas tankiai žydų apgyvendintas kvartalas tarp Žydų, Skerdyklos ir Šv. Mykolo gatvių, kuriame stovėjo sinagoga. Privilegija taip pat leista šioje vietoje pastatyti naują mūrinę sinagogą. Sinagogos išorė privalėjo skirtis nuo katalikų ir stačiatikių sakralinių pastatų, ji negalėjo būti aukštesnė už aplinkinius namus.

Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Naujai pastatyta sinagoga buvo ne tik didžiausia, bet ir viena iš gražiausių ir turtingiausių to meto Abiejų Tautų respublikoje.

Priešais sinagogą XVIII amžiuje buvo pastatytas Gaono namas, kuris vėliau už bendruomenės lėšas buvo perstatytas į Gaono sinagogą. Po 1794 m. sukilimo Vilniaus Didžioji sinagoga buvo rekonstruota klasicizmo stiliumi.

Vilniaus Didžioji sinagoga ir prie jos buvę pastatai Antrojo pasaulinio karo metu apgriauti. 1953 metais buvo patvirtintas Vilniaus generalinis planas, remiantis jo bei 1954 metų parengto Muziejaus (dabar Vokiečių) gatvės sutvarkymo projekto sprendiniais, 1955-1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos ir aplinkinių pastatų liekanos buvo galutinai sulygintos su žeme. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje 1964 metais baigtas statyti mūrinis vaikų lopšelis – darželis. Pastaruoju metu, iki šių metų rugsėjo 1 dienos pastate buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, kuri išsikėlė jai suteikus naujas patalpas.

Rakija Klezmer muzika Panevėžyje

Rakija Klezmer muzika Panevėžyje

Visoje Lietuvoje minima Europos žydų kultūros diena, skirtą prisiminti štetlus.  Šia proga rugsėjo 1 dieną Panevėžyje, Laisvės aikštėje koncertavo grupė Rakija Klezmer Orkestar, kuri atlieka  klezmerių tradicinę žydų muziką. Šio orkestro vadovas – muzikantas Darius Bagdonavičius. Klezmerių paklausyti susirinko didelis būrys panevėžiečių. Visos sėdimos vietos buvo užimtos iš anksto, žiūrovai laukė kažko ypatingo. Nuskambėjus pirmiesiems muzikos akordams, auditorija pradėjo ploti. Skambėjo senosios Lietuvos, Ukrainos, Balkanų žydų melodijos. „Rakija Klezmer Orkestar“ bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos žydų bendruomenėmis, groja kartu su klezmerio stiliaus muzikos specialistais, važinėja į kaimus, rinkdami žinių likučius, kurie galėtų padėti kuo autentiškiau atlikti šias unikalias melodijas. Iki mūsų dienų litvakiško klezmerio garso, vaizdo įrašų ir natų beveik neišliko, todėl grupės muzikantai imasi atgaivinti tai, kas nugrimzdo į užmarštį, ir svajoja išleisti klezmerio muzikos kompaktinę plokštelę. Ypatingo dėmesio ir plojimų sulaukė  daina “7.40”. Koncerto vedėja prieš kiekvieną muzikinį kūrinį pasakojo apie žydų muzikantus, kurie gyveno Lietuvos štetluose ir paliko reikšmingą kultūrinį palikimą. Lietuvos Kultūros ministerijos, Kultūros tarybos, Kultūros paveldo departamento  ir Panevėžio miesto savivaldybės dėka ir buvo suorganizuotas šis nuostabus koncertas.

Skaityti plačiau
Kaune tęsiasi Čiunės Sugiharos savaitė

Kaune tęsiasi Čiunės Sugiharos savaitė

Lietuvoje organizuojamos Sugiharos savaitės renginiai vyksta Kaune rugsėjo 2-8 d.

Sugiharos savaitė – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavė „Vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.

Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda teigė: „Konsulas Č. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, ir todėl džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras.“

Anot Kauno miesto mero pavaduotojo Simono Kairio, „Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji susilaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Neįtikėtina, kokį ryšį turi dvi tokios tolimos ir skirtingos šalys. Rugsėjo pradžioje į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos Parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovai“.

Vicemeras nuoširdžiai kviečia kauniečius ir miesto svečius pasiplanuoti laiką apsilankymui puikiuose nemokamuose renginiuose. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse vyksta muzikiniai koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.

Sugiharos savaitės metu rugsėjo 2 d. bibliotekoje atidaryta Kotrynos Šešelgytės kurtų japoniškų pasakų iliustracijų paroda. Renginyje dalyvavo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda, Kauno savivaldybė atstovai, Sugihara Week organizatoriai. Paroda veiks iki rugsėjo 29 d. Daugiau informacijos apie Japonų pasakų iliustracijų parodos atidarymą Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje:  

„Sugiharos savaitė naujai suvienys lietuvių, japonų ir žydų tautas Sugiharos istorijoje. Jame trijų tautų menininkai susitiks bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuos apie laikmetį autentiškose to laikmečio Kauno erdvėse.“  – sakė vieno iš organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro, vadovas dr. Aurelijus Zykas.

Pristatant Sugiharos istoriją, kauniečiai bei miesto svečiai  supažindinami su Japonijos kultūra, kurioje Sugihara užaugo ir kur formavosi jo požiūris, pristatomii regimieji Japonijos pėdsakai Kaune, vyks diskusijos apie humanizmo bei tolerancijos vertybes.

Šventės programa ir jos akimirkos nuotraukose kitame puslapyje.

Skaityti plačiau

Europos žydų kultūros dieną LŽB sveikinimo žodžiu pradėjo Pasaulio žydų kongreso Vykdantysis direktorius Robertas Singeris

Sekmadienį, rugsėjo 3d. Šofaro garsu su rabinu iš Jeruzalės Šalomu Kaplanu pasitikome Europos žydų kultūros dieną, kėlėm taurę vyno už gyvenimą ir sveikinome su artėjančia Roš ha Šana! Antrus metus iš eilės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su trenksmu minėjo Europos žydų kultūros dieną. Renginio šeimininkas, LŽB pirmininkės pavaduotojas prof. Leonidas Melnikas sveikino visus atėjusius svečius.

Sveikinimo žodį taip pat tarė naujasis LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir Izraelio ambasados atstovė Liana Jagniatinskytė, susirinkusius sveikino KPD direktoriaus pareigas laikinai einantis Audrius Skaistys. Fania Brancovskaja pirmoji pasidalino prisiminimais apie savo senelių štetlą Varėną ir jidiš kalba supažindino su spalvingais anekdotais, keiksmažodžiais ir sveikinimais, visiems linkėjo meilės autentiška jidiš kalba, kuri pasak dalyvavusio  šventėje Roberto Singerio, Pasaulio žydų kongreso vykdančiojo direktoriaus, bus įtraukta į UNESCO saugomą žydų paveldą. Hebrajų kalbos pamokėlė taip pat buvo įtraukta į dienotvarkę, ją vedė  Ruth Reches.

Klausėmės nepakartojamų, labai jautrių pasakojimų apie Eišiškių, Šeduvos, Vilkaviškio, Anykščių štetlus, kuriuos pristatė garbūs svečiai: Vytautas Toleikis, Ilona Šedienė, Sandra Petrukonytė, Rimantas Vanagas, Antanas Žilinskas „Beigelių krautuvėlė“ plikė beigelius nuo pat ankstaus ryto, degustavom chacilimą su thina, macą kneidelach su cinamonu, mūsų gefilte fiš ragavo  R. Singeris.

Nuotraukoje Vytautas Toleikis su pagrindiniu klausimu visai Lietuvai:

Tai ar bus tas proveržis, kad štetlai taptų mūsų tikra širdies dalimi, be kurios nebeįsivaizduojama mūsų Lietuva?

“Beigelių krautuvėlėje” kepėm chalas su Riva Pornaja ir Amit Belaite. Lietui lyjant, Rakija Klezmer Okestar drebino Šnipiškių bendruomenę. Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlach koncertas pradžiugino žiūrovus sausakimšoje J.Heifetzo salėje, šokom ir dainavom. Laukiame jūsų kituose LŽB rugsėjo renginiuose! #Žydušventės #Žydųšventės

Šventės akimirkos

Izraelio premjeras B.Netanyahu priėmė kvietimą apsilankyti Lietuvoje

Izraelio premjeras B.Netanyahu priėmė kvietimą apsilankyti Lietuvoje

Vilnius, rugsėjo 4 d. (BNS). Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakvietė Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) apsilankyti Lietuvoje. Ministerijos teigimu, Jeruzalėje pirmadienį susitikęs su L.Linkevičiumi, Izraelio vyriausybės vadovas kvietimą priėmė.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, per pokalbį su B.Netanyahu pabrėžtos teigiamos tendencijos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse – prekybos apimčių augimas, turistų skaičiaus didėjimas, sėkmingas bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų srityse. Taip pat apsikeista nuomonėmis apie grėsmes abiejų šalių regionuose, sutarta skatinti dvišalį bendradarbiavimą energetikos, gynybos ir kibernetinio saugumo srityse.

„Lietuvą su Izraeliu sieja ypatingi ryšiai. Mes visada pabrėžiame ir visada gauname pritarimą iš Izraelio pusės, kad tai daugiau nei tradicinė politika“, – sakė L.Linkevičius. Anot jo, Lietuva šiemet mini diplomatinių santykių su Izraeliu 25-metį, Lietuvoje ta proga gausu renginių, iniciatyvų, vizitų.

Ministras taip pat susitiko su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu, numatyti susitikimai su Kneseto pirmininku Yuli-Yoelu Edelsteinu (Juli-Joelu Edelšteinu), kitais politikais.

L.Linkevičius Izraelyje vieši B.Netanyahu kvietimu. Premjeras yra kilęs iš litvakų giminės – Šeduvoje gyveno jo senelė.

Šiuo metu Izraelyje vyksta Europos vyrų krepšinio čempionatas, jame dalyvauja ir Lietuvos krepšinio rinktinė, šeštadienį grupės rungtynėse nugalėjusi Izraelio rinktinę.

Sugiharos namo restauruoti atvykę japonai: norime žmonėms suteikti laimės

Sugiharos namo restauruoti atvykę japonai: norime žmonėms suteikti laimės

Kaunas, rugsėjo 4 d. (BNS). Pirmadienį prie garsaus tarpukario diplomato Čiunės Sugiharos namo-muziejaus Kaune būriavosi baltai vilkintys dažytojai iš Japonijos, atvykę prisidėti prie jiems itin svarbaus istorinio herojaus namo rekonstrukcijos.

Kaip BNS pasakojo dažytojų grupės „Tokon International“ pirmininkas Keiichi Yasuda (Keiči Jasuda), gerus darbus drauge daryti susibūrę dažytojai nori padovanoti kitiems kuo daugiau laimės.

„Yra daugybė įstaigų, kurios viską daro už pinigus. Tačiau pinigai laimės neatneša – gyvenimo prasmė nėra pinigai, o laimė, ir norėtųsi ką nors padaryti tokio, kad žmonėms suteiktume tą laimę“, – sakė K.Yasuda.

Į Kauną atvykę japonai ne tik savaitę talkins restauruojant diplomato namą, jie taip pat Japonijoje suorganizavo aukojimo akciją ir atvežė 30 tūkst. eurų, skirtų muziejaus rekonstrukcijai.

„Japonijoje visi žino Sugiharą ir visi žino Sugiharos muziejų – jis yra labai garsus. Internete paskelbėme, kad renkame paramą šiam restauravimui ir įvairūs žmonės pervedinėjo pinigus“, – pasakojo svečias iš Japonijos. „Tokon“ dažytojai – savo srities profesionalai, susibūrę vykdyti socialinę veiklą. Iš pradžių jie dirbo tik Japonijos viduje, vėliau ėmėsi projektų ir už šalies ribų.

Skaityti plačiau
Čijūnės Sugiharos savaitė Kaune

Čijūnės Sugiharos savaitė Kaune

Šeštadienį Kaune prasidėjo Sugiharos savaitė, skirta ne tik supažinti plačiąją visuomene su Č. Sugiharos bei Nyderlandų diplomato Jano Zvartendijko asmenybėmis ir jų didvyriška veikla Antrojo pasaulinio karo metais, bet ir siekianti tiesti tiltus tarp skirtingų kultūrų: lietuvių, žydų, japonų. Tam skirta daugybė įvairiausių renginių, galinčių sudominti tiek mažą, tiek didelį: kūrybinės dirbtuvės, paskaitos, filmų peržiūros, koncertai, parodos.

Nuotraukose savaitės organizatoriai prie foto koliažo, sudaryto iš į Kauną iš Izraelio gyventi grįžusios Bellos Shirin šeimos atvaizdų: Bella Shirin, Sugiharos namų direktorius, KŽB tarybos narys Simonas Dovidavičius, VDU Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas, “Auros” šokio teatro vadovė Birutė Letukaitė, KŽB pirmininkas Gercas Žakas ir kiti.

Daugiau nuotraukų kitame puslapyje.

Skaityti plačiau
Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyksta mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyksta mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky gavo laišką iš Palangoje gyvenusių žydų Benjaminovičių šeimos, kurį prašoma perduoti Palangoje vyksiančios konferencijos dalyviams ir organizatoriams. Laišką skelbiame ir tinklapyje.

Laba diena, gerbiamieji konferencijos dalyviai.

Jums rašo Preide Leizerio Benjaminovičiaus vaikai – Mejeris (1950m.), Simonas ( 1953 m.) ir Leiba (1956 m.). Šiuo metu gyvename Izraelyje.

Mūsų tėvas, gimė 1922 metais rugpjūčio 21 dieną Palangoj. Tėvas turėjo vyresnį brolį Mošė ir tris seseris: Rahil, Etė ir Libė(Libalė). Jo tėvai: mama Alte (mergautinė Odesaitė) ir tėvas Simonas Benjaminovičius. Be to, kartu su jais gyveno senelio Simono tėvai. Senelis Aba buvo krosnių dėjimo meistru. Pasak tėvo, Benjaminovičių šeima apsigyveno Palangoje 18 amžiaus pradžioje.

Mūsų senelis Simonas buvo gintaro  apdirbimo meistru ir dirbo namudininku vienoje iš kelių Palangoje buvusių dirbtuvių, kurių savininkai dažniausiai buvo žydai. Apie tai mūsų tėvas rašė laikraštyje „Lietuvos Jeruzalė“ 1991.03.Nr.3(17) – žiūr. pridėtose nuotraukose.

Tėvas pradėjo dirbti nuo 13 metų, o  nuo 15 metų pradėjo dirbti mokiniu staliaus dirbtuvėje. Jis mokėsi amato iš meistrų palangiškių ponų – Šilgalio ir Macio. Pas juos lankėsi pastoviai, poilsiaudamas Palangoj.

Teta Ete dirbo siuvėja Leono Galdiko dirbtuvėje. Galdikų nuotrauka žiūr. pridėta prie šio laiško. Su Galdikais palaikėme glaudžius ryšius ir po karo.

Skaityti plačiau

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu

Rugsėjo 2 d. vakare  Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vadovaujama  Lietuvos delegacija, į kurią įtraukta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė,  Tel Avive stebėjo Izraelio ir Lietuvos krepšinio varžybas. Po jų Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su senu pažįstamu – Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu ir aptarė svarbiausias Lietuvos žydų bendruomenės aktualijas bei bendruomenės saugumo klausimus.

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti.

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti.

Asociacijos „Rokiškio teatras“ vykdo projektą, skirtą Panemunėlio žydų Olkinų šeimos atminimo įamžinimui. Šeima nužudyta per Holokaustą. Viena iš projekto partnerių yra Panevėžio m. žydų bendruomenė.  Rugsėjo 8 dieną  Rokiškyje bus pristatytas spektaklis „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė). Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Pagal projektą spektaklis buvo pristatatytas šių metų balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje. Asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierė,  projekto vadovė Neringa Danienė ir aktoriai padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už spektaklio pristatymą Panevėžio m. visuomenei ir šiltą priėmimą bendruomenės patalpose.

Spektaklio  scenarijus parašytas, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone, Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą, vos pradėjusią skleistis, jaunos talentingos poetės Matildos mūzą. Istorija tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Skaityti plačiau

Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos

Vilnius, rugsėjo 2 d. (BNS). Ekskursijomis, paskaitomis, koncertais, parodomis, konferencijomis ir kitais renginiais Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos.

Penktadienį prasidėjusi programa tęsis iki rugsėjo 5-sios ir apims bent 24 Lietuvos miestus ir miestelius.

Kaip pranešė Kultūros paveldo departamentas, keturioliktą kartą vyksiančių Europos žydų kultūros dienų tema šiemet – „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Žodis „štetl“ jidiš kalba reiškia „miestelis“.

„Europos žydų kultūros dienų metu pasidairykime po beveik du amžius gausiausios tautinės ir konfesinės mažumos – žydų  gyventus ir puoselėtus štetlus. Tegul jie primena tikrą ano meto gyvenimą, litvakiško pasaulio darnų įsikomponavimą į Lietuvos miestelius, kurie tuomet ne tik kvepėjo beigeliais, bet ir džiugino savo margumu ir įvairove šiuo metu neretai ištuštėjusias vietoves“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Europos žydų  kultūros dienų atidarymo renginiai penktadienį vyko Pakruojyje. Savaitgalį ir kitą savaitę pažindintis su žydų kultūra kvies renginiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Jurbarke, Kelmėje, Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose ir kitur.

Europos žydų  kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ dalis, koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas, bendradarbiaudamas su Žydų  kultūros paveldo kelio asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, Rytų Europos žydų kultūros tyrimų centru, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

„Lietuvos Štetlai“ – Europos žydų kultūros diena rugsėjo 3d. 2017, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

„Lietuvos Štetlai“ – Europos žydų kultūros diena rugsėjo 3d. 2017, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Vilkaviškio muziejaus nuotrauka. Vilkaviškio štetlas

Panešimas spaudai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus vilniečius ir svečius dalyvauti Štetlams skirtame renginyje ir drauge prisiminti bei pagerbti pražudytą įdomų ir brangų Lietuvos istorijos etapą, kuriuo pradedama giliau domėtis bei jį saugoti.

„Diaspora ir paveldas. Štetlas“ – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta 2017 metų Europos žydų Kultūros dienos, minimos rugsėjo 3d. tema. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas valstybei, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!

Sekmadienį, rugsėjo 3d. Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (Pylimo 4, Vilnius) vyks renginys „LIETUVOS ŠTETLAI“ Europos žydų kultūros diena 2017.

Šventė prasidės 9 val. ryto „Beigelių krautuvėlėje“ pusryčiais su beigeliais, autentiškų žydiškų receptų pristatymu ir degustacija. Po to visi galės dalyvauti įdomioje jidiš kalbos pamokėlėje. Išalkusių po pamokėlės lauks antrieji pusryčiai „Beigelių krautuvėlėje“. Nuo 14 val.  prasidės vieša paskaita su svečiais ir lektoriais apie Lietuvos štetlus: Anykščius, Eišiškes, Šeduvą, Varėną, Vilkaviškį ir jų mums paliktus ženklus.16 val. laukia Chalos kepimo pamokėlė ir „Beigelių krautuvėlės“ naujos keramikos kolekcijos pristatymas. 18 val. vyks Žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlach“ koncertas.

Vilniaus Šnipiškių bendruomenėje nuo 15 val. koncertuos Rakija Klezmer Orkestar.

Daugiau informacijos:

Lietuvos tikrovė tokia – norėdami išsamiau susipažinti su pasirinkto istorinio miestelio materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu (pastatų stilistiniais bruožais ir „aura“, kitusia gyventojų sudėtimi ir tuos pokyčius atspindinčiais miestelio struktūros pokyčiais, galiausiai, politinių santvarkų kaita ir jų įvestais ideologizuotais užstatymų kanonais) anksčiau ar vėliau neišvengiamai išgirsime žodį „štetlas“. Suprasti, kas tai yra, pabandyti štetlą įžvelgti dabartinių miestelių pastatų detalėse ir jų išsidėstyme geresnės progos už rugsėjo 3 d. vyksiančius Europos žydų kultūros dienos renginius nesurasite“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“. O tų miestelių, kur žydai sudarydavo iki pusės ir  daugiau gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos, verslumo atmosfera, galima vadinti štetlais. Teigiama kad štetlai kūrėsi XVIII amžiuje. Malát, Kúpeshok, Zósle, Ólkenik, Svintsyan, Vilkomir, Gruzd, Eyshishok, Utyan – tai yra tik keli ir šiandieną gyvuojantys Lietuvos miesteliai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisimena savo tėvų štetlą: „Mes nevažiuodavome vasarą pas senelius į kaimą. Mes jų neturėjome, nes jie buvo nužudyti per Holokaustą arba persikėlė iš savo štetlų į Vilnių ar Kauną, nes negalėjo gyventi savo štetluose be artimiausių ir brangiausių žmonių, gulinčių duobėse kartu su kitų nelaimėlių kūnais ir sielomis.

Tačiau likę gyvi Kuklianskiai, mano tėvas, dėdė, besislapstydami nuo nacių, išgulėję duobėje prie Sventijansko kaimo, buvo išgelbėti vietinių kaimo žmonių, bet jie visą gyvenimą ilgėjosi savo namų Veisiejuose ant Ančios kranto. Ir nebuvo jiems gražesnės ir laimingesnės vietos už jų gimtąjį štetlą. Gal dėl to, kad jų mama dar nebuvo nužudyta.

O mano mamos, gimusios Kėdainiuose ir praleidusios vaikystę Šiauliuose ( dideliame štetle – didmiestyje), net akys nušvisdavo, kai prisimindavo kaip su arkliais vežime traukdavo į “kurortą”, netoli Šiaulių esančią Pagelavą.

Der Shtetl…Jų nebeliko. Dabar yra miestai ir miesteliai, bet juose nebėra rabinų, ješivų, sinagogų, žydų…liko tik meilė gimtajai vietai, nes meilė stipresnė už neapykantą. Liko ir prisiminimai, be jų mes šiandien  neminėtume štetlų ir jų gyventojų.“

Norintys šiandien surasti gerokai sunykusius ar užmaskuotus žydų buvimo ženklus, galėtų juos rasti centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, kur dar išliko raudonų plytų namai. Juk visi nedidelių miestų senamiesčiai statyti žydų. Buvusios mokyklos, sinagogos, vaistinės ir ligoninės taip pat.

Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII amžių. Tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera, galima būtų pavadinti štetlu.

Paveldosaugininkai gali papasakoti, kad turgaus diena ir šabas (kassavaitinė šventė, kada žydai nedirbo) buvo pagrindiniai savaitės įvykiai štetle. Abu pastebimi. Apie visa tai daugiau bus dalinamasi prisiminimais iš buvusių štetlų gyventojų. Po Holokausto štetlai nuščiuvo, žydų namai liko tušti su visu užgyventu turtu ir tūkstančių šeimų relikvijomis, į šiuos namus dažnai įsikeldavo kaimynai. Išnyko ir pats žodžio štetlas vartojimas. Dabar mes sakome: miestelis.

Faina Kukliansky, LŽB pirmininkė sveikina Lietuvos žydų bendruomenę su Rugsėjo 1-ąja

Mielieji žydų bendruomenės nariai, sveikinu Jūsų šeimas, ypač tas, kuriose šiandien ypatinga šventė, kur auga moksleiviai ir studentai. Gero Jums kelio į mokyklą ir į studijas, ir tegu noras mokytis ir tobulėti niekada neapleidžia. Gražiausi Rugsėjo 1-osios sveikinimai Vilniaus žydų gimnazijos mokiniams ir mokytojams! Džiugu žinoti, kad kasmet daugėja norinčių mokytis šioje Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. Rugsėjo 1-osios jaudulys gyvenime neišnyksta niekada, jis visados primena vaikystę ir kaskart rugsėjo pirmąją švelniai graudina. Linkiu visiems mokiniams įdomių pamokų, o pirmokėliams, šįryt tapusiais moksleiviais, linkiu, kad  spalvotas vadovėlis taptų jų geru draugu. Džaukimės, kad turime Vilniuje gerą Žydų mokyklą.

Nuotrauka iš asmeninio F.Kukliansky archyvo, kai ji pati buvo pirmokė ir dalyvavo Rugsėjo 1-osios šventėje.

 

Dėl 1990 m. vykusio tarptautinio Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo konkurso

Dėl 1990 m. vykusio tarptautinio Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo konkurso

Pranešu, kad informacija apie 1990m. įvykusį tarptautinį Vilniaus Didžiosios Sinagogos įamžinimo konkursą  ir architektės Cilės Zak projekto pripažinimą geriausiu, o jo autorę – nugalėtoja, neatitinka tikrovės.

LŽB Garbės pirmininkas Grigorijus Kanovičius ( dokumente klaidingai parašyta pavardė Konovičius ) , Grigorijus Alpernas ir aš nedalyvavome komisijoje ir mūsų vardų naudojimas yra neteisėtas.

Galimai ir kiti tariamos komisijos nariai buvo įrašyti, jiems to nežinant.

Daumantas Levas Todesas

0 monument competition announcement