Šiaulių krašto žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas vakaras
Gruodžio 3 d. kamerinėje salėje „Polifonija“ vyko minėjimas – koncertas, skirtas Šiaulių krašto žydų bendruomenės (ŠKŽB) atkūrimo 30-mečiui paminėti.
Prieš 30 metų dauguma dabartinės mūsų bendruomenės narių atsiliepė į laikraštyje „Šiaulių naujienos“ paskelbtą Šiaulių miesto Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kvietimą atvykti į susitikimą Projektavimo instituto salėje. Į susitikimą susirinko apie šimtas Šiauliuose gyvenusių žydų, buvo atkurta Šiaulių žydų bendruomenė, sujungusi Šiaulių krašto žydus, pasivadinusi Šiaulių krašto žydų bendruomenė, kuri pratęsė buvusios gausios Šiaulių miesto žydų bendruomenės veiklą, nutrūkusią 1941 metais.
Vakaro pradžioje ŠKŽB pirmininkas Naumas Gleizeris pasveikino visus susirinkusius su Chanukos švente bei bendruomenės atkūrimo 30-mečiu, padėkojo visiems svečiams, kad šį vakarą yra kartu su bendruomenės nariais.
Į vakarą atvykę rusų, baltarusių, ukrainiečių tautinių mažumų atstovai ne tik gražiais žodžiais, bet ir dainomis bei šokiais pasveikino mūsų bendruomenę su švente.
Šventės dalyvius pasveikino Šiaulių miesto vicemeras J. Sartauskas, Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys D.Todesas, Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai A.Venckus ir S.Jakubauskas, kurie sakė, kad tam tikra prasme jaučiasi žydų bendruomenės nariais po to, kai suvaidino spektakliuose „Tevje pienininkas“ ir „Dibukas“, VŠĮ „Agapao reabilitacijos centras“ vadovas V.Karpovas, Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė S.Baranauskienė.
Bendruomenę sveikino ir buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių skyriaus tarybos narys K.Alminas, kuris ir buvo žydų bendruomenės atkūrimo iniciatorius ir vykdytojas. Jis prisiminė kaip jam kilo ši mintis, kuria pasidalijo su žydų sąjūdiečiais V.Cinevojumi ir A.Dubu. Jie tai idėjai pritarė ir įgyvendino.
Linas Adomaitis: „Kaunas pilnas kultūros, Kaunas pilnas inteligencijos“
Kultūra yra plačiai atvertos durys. Ji yra kelionė į save. Dar – žmogaus santykis su kitu žmogumi. Šią savaitę į atvirų durų dieną susipažinti iš arčiau kauniečius, Kauno rajono gyventojus, bičiulius ir partnerius pakvietė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.
„Mums tai – jau ne pirmieji, o ketvirtieji metai, kuriuos palydime su komanda. Dvejus metus ruošėmės, o jau antrus metus – veikdami“, – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė. Prieš kelias savaites kauniečiai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su Europos Komisijos, stebinčios ir vertinančios Europos kultūros sostinių veiklą, atstovais. Pasak V.Vitkienės, tai buvo pirmasis veiklos patikrinimas, o jų iki 2022 metų iš viso bus trys.
Neatsitiktinai nuotraukoje šalia V.Vitkienės stovi Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas.
„Kauno žydai, tarpukariu pradėjo kurti kultūrinę infrastruktūrą, naują ekonominį, politinį ir švietimo centrą. Laikinojoje sostinėje pradeda telktis įvairių organizacijų, draugijų būstinės. Kaune įsitvirtino sionistinės pakraipos mokyklos su dėstomąja hebrajų kalba ir gana greitai tapo dominuojančios.
Tarpukario laikotarpiu pradeda formuotis abipusis dialogas tarp žydų ir lietuvių kūrėjų. Kauno žydų literatai ima save sieti su lietuviška aplinka ir įprasmina tai savo kūryboje. N. Šapiros žodžiais tariant, „ilgai ir taikiai gyvendami Lietuvoj žydai pamilo lietuvišką žemę“.
Tuomet Kaune susiklosčiusios sąlygos leido pradėti formuotis naujam žydų „sociokultūriniam tipui“, atviram lietuviškai kultūrai, o padėti abipusio pažinimo pamatai, turėjo didelį potencialą natūraliai vystytis toliau.“ – Citata iš Julianos Leganovič straipsnio.
Į „Kaunas 2022“ biurą, esantį Laisvės alėjoje, užsukę kauniečiai buvo kviečiami susipažinti su Europos kultūros sostinės programa bei čia dirbančiais žmonėmis, pasidalinti idėjomis ar prisijungti prie nuolat augančios „Kaunas 2022“ komandos bei užmegzti KAUNtaktą.
Kauno bendruomenės sveikinimas
Panevėžys švenčia Chanuką
Sekmadienio vakarą Panevėžyje žydų bendruomenė šventė pirmą Chanukos dieną. Nepriklausomybės aikštėje susirinko Panevėžio žydų bendruomenės nariai, svečiai ir miesto valdžios atstovai. Pagal žydų tradicijas šventė prasidėjo tradicinėmis žydų dainomis ir šokiais.
Kartu su Panevėžio žydų bendruomene švęsti Chanukos atvyko rabinas Sholom B. Krinsky su savo vaikais. Tai šeimos šventė, todėl buvo malonu matyti šaltą žiemos vakarą aikštėje susirinkusius žmones, su gera nuotaika, šokančius ir dainuojančius. Atmosfera iš tiesų, buvo puiki, ją sukūrė rabinas Sholom B. Krinsky.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman dienraščio „Sekundė“ korespondentei paaiškino, šventės, kuri susijusi su žydų tauta prasmę ir pabrėžė, kad ši šventė populiari visame pasaulyje, kur tik gyvena žydai. Ją švenčia ir kitų tautybių žmonės – tie, kurie yra tolerantiški ir gerbia žydų tradicijas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina su Chanukos švente
Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos žydus sulaukus Chanukos, viltingos šviesos šventės. Linkiu visiems sveikatos, laimės, taikos ir šilumos šeimoje. Mūsų bendruomenei linkiu, kad išsipildytų plačios veiklos planai, kuriuos palaiko Lietuvos valstybės institucijos ir savivaldybės, todėl svarbus ir ambicingas žydų bendruomenės įnašas, įrodantis, kad mes esam ir skleidžiam daugiau tiesos apie žydų bendruomenės gyvavimą, jos istoriją, kultūrą bei veiklą. Ačiū už gerus darbus, už palaikymą ir Jūsų šypsenas. Visus sudėtingus klausimus, kylančius mūsų veikloje, turime išspręsti drauge.
Danieliaus Dolskio (1891-1931) mirties metinių minėjimas
2018 m. gruodžio mėn. 3 d., pirmadienį, 17 val. Žaliakalnio žydų kapinėse (Radvilėnų pl.) Kauno žydų bendruomenė malda paminės Danielio Dolskio mirties metines. Norinčius kviečiame prisijungti ir pagerbti Lietuvos estrados pradininko atminimą.
LSK “Makabi” kulkinio šaudymo varžybos Vilniuje skirtos Lietuvos kariuomenės savanoriui Volfui Kaganui
LSK “Makabi” kulkinio šaudymo varžybos Vilniuje skirtos Lietuvos kariuomenės savanoriui, dviejų Vyčio kryžių ordinų kavalieriui Volfui Kaganui
Š.m. lapkričio 25 d. Vilniuje VŠĮ „Šaudymo sporto klube GSKA“ vyko LSK „Makabi“ kulkinio šaudymo varžybos, kuriose dalyvavo šauliai: jauniai, moterys, vyrai ir veteranai. Varžybos buvo vyko šaudant po 15 šovinių ( 5 bandomieji ir 10 įskaitiniai) iš pistoleto 20 m. distancijos į krūtinės formos taikinius su pažymėtu 10 taškų ploto centru. Pirmą kartą atvyko Šiaulių, Trakų ir Šalčininkų šauliai. Džugu, kad varžybose dalyvavo šeimos: LSK „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas su žmona Valentina, Julius Fišas su žmona Kristina ir sūnumis Adomu ir Nojumi, tėvas ir sūnus Zimanai, šiauliečiai Sandrijus ir Robertas Visockai.
Trijose kategorijose dominavo Fišų šeimos nariai. Tarp jaunių (visi prizininkai 2005 m. gimimo) pirmą, antrą vietas Iškovojo broliai Fišai –Adomas (50 tšk.) ir Nojus (43 tšk.), trečias buvo Nikolas Vasjanovas. Moterų grupėje pirmavo jų mama Kristina (81 tšk.), aplenkusi Valentiną Finkelšteinienę (78 tšk.), trečią vietą iškovojo Greta Sinkevičiūtė (57 tšk.). Vyras, parodęs absoliučiai geriausią taiklumą buvo Julius Janavičius (97 tšk.), antras liko Julius Zimanas ( 95 tšk.), trečias – šiaulietis Daniel Lupšic (92 tšk.). Veteranų grupėje nenugalimas buvo Julijus Fišas (94 tšk.), antras – trakietis Arkadijus Goldinas (92 tšk.), trečias – šalčininkietis Ivanas Miškinis (91 tšk.).
Konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“
„Labai prasminga jau antrą kartą rengiamoje konferencijoje prisiminti iškilias savo krašto moteris, kurios įnešė didžiulį indėlį į kultūros, švietimo, sveikatos, pramonės ir kitas svarbias veiklos sritis ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė laikinai einantis Panevėžio miesto mero pareigas Petras Luomanas. Bibliotekos direktorė Loreta Breskienė kalbėjo apie bibliotekos veiklą bei joje eksponuojamą siuvinėtų vėliavų parodą „Lietuvos didieji“. Parodos autorė – dailininkė, buvusi panevėžietė, dirbusi J. Miltinio dramos teatre scenografe Sofija Kanaverskytė.
Pagrindinė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimų tema – istoriniai duomenys apie Panevėžio žymių žydų moterų veiklą iki 1940 m. Mažai yra žinoma apie žydes moteris, kurių tarpe buvo skulptorė Marija Dilon, verslininkės Ana Kisina, Lėja Chazanienė, visuomenininkė daktarė Ana Merienė, Panevėžio žydų ligoninės gydytojos Mirijam Todesaitė – Blatienė, Zinaida Kukliansky, dantų gydytojos – Vera Dembienė, Golda Izraelienė, Liuba Gurevičienė, Chasjė Feigelienė. Kiek plačiau buvo paminėta žydų moterų esperantininkių organizacija Panevėžio mieste, kuriai priklausė ir rabino Abraomo Grinbergo duktė Ana Grinberg.
Kofman pažymėjo, kad tema apie žymias žydų moteris yra labai mažai nagrinėta ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis rašo apie vyrus ir jų nuopelnus, o moterys lieka nuošalyje. Todėl šios konferencijos sumanymas yra labai puiki mintis, kuri parodo tolerantišką požiūrį į gyvenimą ir istoriją.
Konferencijos dalyviai: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja švietimo reikalams Sandra Jakštienė, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskis, Panevėžio gimnazijų direktoriai ir mokytojai bei kiti miesto švietimo įstaigų darbuotojai. Su dideliu susidomėjimu buvo išklausyti 9 pranešimai, kuriuos skaitė: Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubienė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė, Garbės kraštotyrininkė iš Šiaulių Irena Dambrauskaitė-Rudzinskienė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė, muziejininkas Donatas Juzėnas, Kraštotyrininkė, paįstrietė Stasė Mikeliūnienė, lėlininkas Antanas Markuckis.
Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariuomenės kariai
2018-11-23. Kaune Gičiupio seniūnijoje senosiose žydų kapinėse vyko žydų-Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas, kuriame dalyvavo Gričiupio seniūnijoje startavusio pėsčiųjų pažintinio žygio, skirto atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-mečiui paminėti dalyviai, Kauno žydų bendruomenės atstovai, kauniečiai ir jų svečiai.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas priminė renginio dalyviams istorinius žydų ir lietuvių santykius, kai žydai kariavo Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919-1920 m. ir tarnavo Lietuvos kariuomenės gretose. Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas dr. Raimundas Kaminskas pasidalino mintimis apie pilietiškai nusiteikusius žydus Lietuvos karius 1918-1940 m. ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui įteikė atminimo ženklą-medalį. Renginio metu taip pat kalbėjo LR Seimo narys Gediminas Vasilauskas, Gičiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė, Kauno ukrainiečių bendrijos pirmininkas Nikolajus Denisenko.
1861 m. įsteigtos Kauno senosios žydų kapinės buvo uždarytos 1952 m. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota ne tik daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, bet ir Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ar nepriklausomybės kovose žuvusių 14 žydų – Lietuvos karių.
Kauno žydų bendruomenės susitikimas su moksleiviais
Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 kuruoja edukacinę programą 15-18 m. moksleiviams „Kauno iššūkis“.
Programa „Atminties biuras“ siekia moksleivius sudominti daugiakultūre ir daugiataute Kauno atmintimi bei istorija. Moksleiviai turi užduotį – sugalvoti jaunimo ir vyresnės kartos, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės senjorų, bendradarbiavimo projektą. Moksleiviai skatinami pažinti miesto istoriją per gyvus jos liudininkus ir kartu išsiaiškinti, ką jie patys galėtų pasiūlyti vyresnei kartai, kokie galėtų būti kartų bendravimo būdai.
Susitikimo su Kauno žydų bendruomene metu moksleiviai turėjo galimybę susipažinti ir gyvai pabendrauti su bendruomenės nariais, išgirsti jų gyvenimo istorijas, jaunieji projekto dalyviai buvo ne tik susidomėję, bet ir sujaudinti bei sušildyti bendruomenės moterų šiluma.
Tikimės, kad šis susitikimas – naujos, gražios draugystės pradžia.
Panevėžio žydų bendruomenė kviečia švęsti Chanuką
Aplankykite dingusius štetlus – žydiškus Lietuvos miestelius
Populiarus internetinis kelionių po Lietuvą žemėlapis www.Lietuvon.lt papildytas nauja lankomų objektų grupe – štetlais – vietovėmis, kuriose didelę dalį gyventojų iki Holokausto sudarė žydai.
Nuo šiol čia rasite nuolat atnaujinamus lokalius ir regioninius žydų paveldo maršrutus [nuoroda – https://www.lietuvon.lt/stetlai], kuriuos plėtoja ir siūlo savivaldybių turizmo informacijos centrai, muziejai, bibliotekos bei individualūs kelionių entuziastai.
Projektą įgyvendino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su svetainės www.Lietuvon.lt autoriumi Karoliu Žukausku.
Projektą rėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Geros valios fondas.
Lietuvos karių žydų pagerbimas. Kviečiame dalyvauti
Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje lapkričio 15d. surengtą prisiminimų vakarą, skirtą pianistei, koncertmeisterei, legendinei pedagogei Nadeždai Dukstulskaitei (1912-1978) pradėjo Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos, muzikologas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, pats mokęsis pas N. Dukstulskaitę „Ąžuoliuko“ mokykloje.
Renginyje dalyvavo ir prisiminimais dalinosi, pianistas doc. Robertas Bekionis, “Ąžuolų” klubo Vyrų choras (meno vadovas prof. Povilas Gylys) prof. Silvija Sondeckienė, violončelininkas Valentinas Kaplunas, operos solistas tenoras Rafailas Karpis.
Praėjo 40 metų nuo legendinės pianistės mirties. Į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salę paminėti šviesaus atminimo pedagogės, susirinko žydų bendruomenės nariai, profesionalūs muzikai ir buvę „Ąžuoliuko“ choro dainininkai, dabar jau „Ąžuolų“ chore dainuojantys, solidūs, garsūs įvairių profesijų vyrai, kurie uždainavo taip jautriai, tarsi jų būtų klausiusi pati mokytoja Nadežda Dukstulskaitė.
„Ąžuolų“ choro vadovas Povilas Gylys, dainavęs berniukų chore „Ąžuoliukas” ir gyvenime pasirinkęs choro dirigavimo specialybę, išaugęs iki žinomiausių Lietuvos choro meno vadovų, kelerius metus dirbo berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteriu ir dirigentu. Jis prisiminė tuos laikus, kai H.Perelšteinas ir N. Dukstulskaitė kūrė „Ąžuoliuką“. Pianistė akomponavo mažylių chorui. „Savo elegancija ir muzikavimu ji pakylėdavo vaikų dainavimą į aukštą lygį, – prisiminė P. Gylys. Ir dabar „Ąžuoliukas“ gyvuoja, o „ Ąžuolų“ choras jį remia kaip galėdamas“.
Tolerancijos dienos minėjime – išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams
Ministro Pirmininko globojamame Tolerancijos dienos minėjime pademonstruotas nuoširdus išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams.
Penktadienį, lapkričio 16 d. Lietuvoje penktą kartą minima Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuojamas iškilmingas renginys. Šventės metu Ministras Pirmininkas ir Departamento direktorė Vida Montvydaitė apdovanojo ir pagerbė asmenis, labiausiai prisidėjusius prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo Lietuvoje.
Premjeras Saulius Skvernelis pagarbiai kalbėdamas apie Lietuvos tautines mažumas prisiminė joms padarytas skriaudas Antrojo pasaulinio karo metais, kurias žmonės patyrė vien už tai, kad naciams ir jų bendrininkams neįtiko tautybė.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasiūlė pervadinti Tautinių mažumų departamentą į Tautinių bendrijų departamentą, nes šis pavadinimas aiškiau įvardina departamento tikslus.
Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, graikų draugijos ,,Patrida“ narys Nikolaj Medvedev ir Panevėžio vaikų dienos užimtumo centro direktorė sesuo Daiva Tumasonytė.
Aukso Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos estų draugijos pirmininkė Liia Urman, Tautinių bendrijų tarybos narys, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narys Romuald Špakovski, Stanislavo Moniuškos Lietuvos lenkų kultūros centro pirmininkė-direktorė Apolonia Skakovska, Tautinių bendrijų tarybos narė, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ pirmininkė Lidia Trigub, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Sidabro Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo prezidentė Larisa Sliesareva, Druskininkų baltarusių kultūros draugijos „Spačyna“ pirmininkė Valentina Ivanovskaja, Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininkas profesorius Hendryk Malevski, Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubo „Nadiežda“ pirmininkė Elena Suodienė, Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos atsakingoji sekretorė Tatjana Michniova, Kauno totorių bendruomenės pirmininkas Jonas Ridzvanavičius, Visagino ukrainiečių draugijos pirmininkė Svetlana Čertkova
Renginyje dalyvavo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, Prezidentūros, Seimo, užsienio reikalų ir kultūros ministerijų atstovai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė, Ukrainos ambasados Lietuvoje nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. ponas Volodymyr Yatsenkivskyi ir kiti ambasados atstovai, Lenkijos ambasados Lietuvoje Ministras patarėjas, misijos vadovo pavaduotojas ponas Grzegorz Marek Poznanski.
Kviečiame į Neemijos Arbit Blato 110 metinių minėjimą
