Mokslas, Istorija ir Kultūra

Emmanuelis Levinas ir jo sąsajos su Lietuva

Sausio 25 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko litvako Emmanuelio Levino knygos „Laikas ir Kitas“ pristatymas. Renginyje dalyvavę filosofai Viktoras Bachmetjevas, knygos vertėjas, LR kultūros ministrės patarėjas, dr. Aušra Pažėraitė, religijų istorikė, religijotyrininkė, VU Religijos studijų ir tyrimų centro docentė, dr. Danutė Bacevičiūtė, filosofė, Lietuvos kultūros tyrimo instituto mokslininkė, VU Religijos studijų ir tyrimų centro docentė, Algirdas Davidavičius, VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytojas, diskutavo apie Emmanuelio Levino filosofinę mintį, pristatomą knygoje, kuri sudaryta E. Levino paskaitų ciklo pagrindu.

 

 

 

 

 

Knyga išleista dalinai finansuojant Gerosios valios fondui įgyvendinant leidyklos “Jonas ir Jokūbas” projektą.  

Apie filosofą plačiau tinklapiui lzb.lt pasakoja  dr. Aušra Pažėraitė, religijų istorikė, religijotyrininkė, VU Religijos studijų ir tyrimų centro docentė:

Apie vieno iškiliausių XX a. filosofų, Emmanuelio Levino (1906-1995), sąsajas su Lietuva galima kalbėti bent dviem aspektais. Pirmiausia, žinoma, tai, kad jis gimęs ir augęs Kaune, ir jo tėvai taip pat iš Lietuvos. Jis gimė Kaune 1906 metų sausio 12 dieną (pagal Julijaus kalendorių – 1905 metų gruodžio 30 dieną). Pagal žydų kalendorių – 15-tą Teveto mėnesio dieną. Kaunas tuo metu buvo Rusijos imperijoje Kauno provincijos sostinė. Pagal įrašą Kauno žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje, jo tėvas buvo Kauno miestietis Jehiel Levin, o mama – Dvoira. Įraše taip pat buvo įrašyta ir apipjaustymo data – sausio 6 pagal Julijaus kalendorių. Tėvas taip pat buvo kaunietis – čia gimęs 1878 metais tėvams Abromui ir Feigei, o motina buvo iš Ylakių, ten gimusi 1881 m. Mošei Jicchakui ir Etai Gurvičiams. Kaune lankė kažkurią pradinę žydų mokyklą iki I pasaulinio karo. Per I pasaulinį karą šeima buvo priversta, kaip ir didelė dalis bendrai Lietuvos žydų, trauktis į Rusijos imperijos gilumą, ir taip Levinų šeima atsidūrė Ukrainoje, kur Emmanuelis buvo priimtas į gimnaziją Charkove, kur tuo pat metu persikėlė ir Kauno berniukų gimnazija. Visa šeima, kaip pasakojama, labai tuo didžiavosi, nes tai buvo reali galimybė Emmanueliui siekti aukštojo mokslo kur nors Rusijos imperijoje.

Skaityti plačiau
Europos parlamente sausio 24 dieną paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Europos parlamente sausio 24 dieną paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Minėjimą pradėjo EP vice pirmininkė Mairead McGuinness, pažymėdama, kad pagerbimo ceremonija organizuota kartu su Europos žydų kongreso vadovu Mošė Kantoru.  Mairead McGuinness dėkojo Izraelio Kneseto pirmininkui, atvykusiam pagerbti Holokausto aukų atminimo, taip pat Europos rabinams ir Briuselio vyriausiam rabinui. Ceremonijoje dalyvavo ir Europos šalių žydų bendruomenių vadovai, Lietuvos žydų benruomenę atstovavo Faina Kukliansky .

Skaityti plačiau

Pasaulio Gineso rekordų knygos rekordininko, komiksų kūrėjo Al Jaffee darbų paroda „Vaikystės nuotykiai Zarasuose“

 Šios parodos iliustracijos yra Al Jaffee autoriniai darbai, įtraukti į Mary-Lou Weisman knygą ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas” (2010 m.). Pokalbio su savo biografe Mary-Lou Weisman metu Al save pavadino ,,atgaliniu imigrantu” – tuo metu, kada daugelis iš Lietuvos persikėlė į JAV, jis keliavo priešinga kryptimi. 1920 m. Savanos mieste buvo elektra, tualetai namuose, asfaltuotos gatvės, kino teatrai ir laikraščiai su kasdien leidžiamais karikatūriniais pasakojimais, vadinamais “comic strips” – komiškų piešinių serija.  Tuo tarpu Zarasai nuo paskutiniųjų 19-tojo amžiaus metų buvo mažai pasikeitę. Vietiniams Zarasų vaikams Al buvo keistas pašalietis. Vyravo kalbų įvairovė – lietuvių, rusų, lenkų ir jidiš. Vis dėlto jis greitai prisitaikė prie gyvenimo Zarasuose.  Vaikai susikūrė savų pramogų, ir visas miestas buvo jų ,,žaidimų aikštele”. Štai tokioje terpėje Al ir jo brolis Harry išsiaugino savo kūrybinius talentus. Lig šiol Al Zarasuose praleistus vaikystės metus vadina vienais iš laimingiausių savo gyvenime.

           

Skaityti plačiau

#WeRemember 2018

GYVENO KARTĄ AIZIKAS KANOVIČIUS

Aut. Sergejus Kanovičius

Rocha (Rocha-Samuraj) ir Dovydas Kanovičiai, Saliamono broliai – Mošė-Jankelis, Aizikas ir Motlas, sesuo Chava (Iš Sergejaus Kanovičiaus ir Lisos Abukrat-Kanovich asmeninių archhyvų)

Dangus buvo vaiskiai mėlynas. „Toks švarus, beveik kaip vanduo Jonavos namo kieme“, – pagalvojo Aizikas Kanovičius ir vėl užsimerkė. Iš dangaus mėlynės krito negausios snaigės. Tokios, kurias, atrodytų, galėtum suskaičiuoti. Kaip šeimos narius – snaigė Sara, snaigė Rosette, snaigė Josifas ir snaigė Bernardas – viena, dvi, trys, keturios, užsimerkęs skaičiavo Aizikas

– Greičiau, judinkitės, judinkitės, pirmyn, pirmyn, traukinys nelauks, – girdėjosi ataidintis įsakmūs balsai.

– Aizikai, Aizikai, kelkis, mums nedaug beliko – dar truputį –ir mes traukiny. Ir dar kiek – mes jau namie, Paryžiuje, – šnabždėjo prie draugo palinkęs, rankas nuo šalčio po pažastimis susikišęs Morisas-Moišė Zuskindas.

Aizikas mintimis nukeliavo į pirmuosius – gimtuosius namus – į Jonavą, Žvejų gatvę. Į 1920 metų gruodį, kai, peržengęs slenkstį, išdidžiai tarė:

– Tai štai, turiu pasą. Su paties burmistro Ramoškos parašu. Dabar jau galėsiu važiuoti.

– Kada? – paklausė tylenis Šloimė.

Skaityti plačiau

Filmas, kuriame dar daugiau informacijos apie žydų keršto plano detales po Antrojo pasaulinio karo išnuodyti Vokietijos miestus

Abba Kovneris stovi Vilniaus geto kovotojų centre, kai kurie  jų vėliau prisijungė prie būrio “Nakam”.

The Times of Israel, vertė Ilona Rūkienė

DB 4-asis TV kanalas rodys filmą, sakoma, seniai dingusias dokumentines juostas, kuriose pasakojama, kaip žydai kovotojai nusprendė atkeršyti už 6 milijonų žudynes.

Naujame dokumentiniame filme ketinama pasakoti apie niekada nerodytą Holokaustą išgyvenusių žydų keršto planą: po II pasaulinio karo nunuodyti šimtus tūkstančių vokiečių.

Filmas “Holokaustas: keršto sąmokslas” – apie Vilniaus geto kalinį, pasipriešinimo kovotoją ir  poetą Abbą Kovnerį ir kitus kovotojus, naudojant A.Kovnerio prisiminimus, kuriuose išsamiai  papasakota apie keršto planą.

Filmo juostos įrašytos 1985 m., kai Kovneris sunkiai sirgo vėžiu. Kovotojų būrys 1946 m. planavo užnuodyti vandentiekius keliuose Vokietijos miestuose, be to  dar buvo antras planas – nužudyti tūkstančius SS kariškių, kuriuos amerikiečiai laikė įkalinę specialioje stovykloje.

Pasakojama, kad Kovneris atskleidė, kaip jo organizacija, pavadinta “Nakam” (hebrajų kalba – kerštas), įsiskverbė į Hamburgo, Niurnbergo, Frankfurto ir Miuncheno vandentiekius, kad arsenu užnuodytų vandenį. 

Skaityti plačiau
„Kaunas 2022“ programos misija – atgaivinti ištrintą Kauno atmintį

„Kaunas 2022“ programos misija – atgaivinti ištrintą Kauno atmintį

Kauno diena, Nuotraukos Vilmanto Raupelio

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vykęs pirmasis programos renginys skirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusios didžiausios etninės grupės Kaune – žydų bendruomenės – atminties klausimams.

Didžiuodamiesi kauniečiai mėgsta pabrėžti, kad Kaunas – lietuviškiausias šalies miestas. Tačiau tai ne visai tiesa – iki pat XX a. antrosios pusės Kaunas buvo daugiakultūris ir tai buvo viena svarbiausių miesto bei jo gyventojų tapatybės dalių. “Kaunas 2022” programos “Atminties biuras” siekis – atgaivinti miesto istoriją ir paskatinti kauniečius prisiminti tai, kas jau užmiršta.

Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono teigimu, privalu suprasti, kad Kauno žydai  buvo Lietuvos piliečiai, nuo seno gyvenę šioje šalyje, ją mylėję ir dirbę jai. Ambasadorius kalbėjo apie modernų žydų muziejų – patrauklų ir interaktyvų – tokį, kuris per atskirų žmonių istorijas papasakotų visos tautos istoriją”, – siūlė jis.

Nuotraukoje: iš kairės S. Dovidavičius, L.Venclauskas. G.Žakas

Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako nuomone, puikia vieta tokiam muziejui galėtų būti apleista Kauno chasidų sinagoga. Anot jo, kalbant apie Holokaustą, negalima pamiršti ir šio žiauraus laikotarpio didvyrių, tad šalia muziejaus būtų galima pastatyti ir paminklą lietuviams, gelbėjusiems žydus.

Skaityti plačiau

DELFI jungiasi prie akcijos #MesPrisimename

Pagrindinis naujienų portalas DELFI jungiasi prie šiuo metu visame pasaulyje vykstančios akcijos #WeRemember (#MesPrisimename). Ši akcija skirta pagerbti Holokausto aukoms ir platinti žinią, kad tai negali pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.
Ta proga penktadienį DELFI TV Gyvai svečiavosi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Jocheles-Brancovskaja.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kreipimasis dėl vykstančių teisminių ginčų žydų bendruomenėje

Noriu dar kartą kreiptis į mūsų Bendruomenę:

  • Kaip žinote, teisminį bylinėjimąsi pradėjo žmonių grupė, vadinanti save  “Vilniaus žydų bendruomene”.
  • Į mūsų žodinius ir rašytinius siūlymus atsisakyti teisminių ginčų negavome jokio atsakymo.
  • VŽB ieškinyje prieš LŽB yra priimtas sprendimas, kuris bus apskųstas apeliacine tvarka ir neabejojame, kad bus panaikintas.
  • Kitame procese įsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo LŽB įstatai pripažinti neteisėtais ir panaikintas punktas, leidžiantis formuoti atstovavimo kvotas rinkimų metu. Teismas dar kartą pabrėžė, kad įstatai turi atitikti įstatymą – vienas narys – vienas balsas. Tai liečia ne tik regioninių bendruomenių, bet visus asociacijų  narius, ir reiškia, kad 2017 m. vykę bendruomenės rinkimai buvo organizuojami laikantis įstatymų. Šitas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jo apskųsti negalima.

Taigi, kiekvienas Lietuvos žydas gali pats apsispręsti, kokios bendruomenės jis nori, bet, pirmiausia, kiekvienas turi žinoti tiesą. Vadovai ar bendruomenės nariai, kurie laukia ginčų pabaigos, kad nuspręstų, kurią pusę palaikyti, dar turės palaukti. Manau, kad šis apsisprendimas yra kiekvieno sąžinės reikalas.

Tuos, kurie skatina nesutarimus tarp žydų, provokuoja, rašo skundus, skleidžia gandus ir pliauškalus, kas jie bebūtų ir kokias pareigas beužimtų, prašau liautis. Jūs kenkiate visai Lietuvos žydų bendruomenei.

Kviečiu visus bendruomenės narius susitelkti tam, kas iš tiesų svarbu, o ne bevaisėms tarpusavio kovoms. Mūsų pagrindiniai darbai – išskirtinės Lietuvos žydų kultūros, istorinės atminties apie žydų istoriją Lietuvoje puoselėjimas ir rūpestis geresniu žydų gyvenimu šiandien. Tai galime padaryti tik būdami susitelkę.

L. Linkevičius susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovu

L. Linkevičius susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovu

urm.lt

„Lietuvos valstybės sukūrimas bei įtvirtinimas prieš 100 metų neįsivaizduojamas be žydų indėlio. Gerbiame žydų tradicijas ir puoselėjame žydų paveldą“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Amerikos žydų komiteto (AJC) vadovu Davidu Harrisu.

2018-01-17 ministerijoje vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky, aptarti transatlantiniai santykiai, Europos Sąjungos politika Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos ir Izraelio valstybės santykiai, planai kartu su tautinėmis bendruomenėmis pasaulyje prasmingai pažymėti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva labai vertina Amerikos žydų komiteto ligšiolinę veiklą ir jos paramą demokratiniam Lietuvos vystymuisi. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės palaiko reguliarius kontaktus su JAV ir pasaulio žydų organizacijomis.

AJC aktyviai remia demokratines permainas Rytų ir Vidurio Europoje. Tai – pirmoji žydų organizacija, pasisakiusi už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir NATO plėtrą. Šiemet sausio 13 dieną Amerikos žydų komitetas vėl priminė pasauliui, kad nors Lietuva ir sumokėjo didelę žmonių gyvybės ir sveikatos kainą, ji nutiesė kelią į laisvę ir sugriovė Sovietų Sąjungą.

Siekdama palaikyti intensyvesnius santykius su Baltijos ir Vyšegrado šalių vyriausybėmis bei šių šalių žydų bendruomenėmis AJC Varšuvoje 2017 metais įkūrė Rytų Europos būstinę.

Paroda „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ sudomino Čikagos žydus

Paroda „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ sudomino Čikagos žydus

Lapkričio pabaigoje Lietuvos generalinis konsulatas Čikagos kultūros centre atidarė išskirtinę parodą – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“. Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien. Paroda dabar keliauja po Čikagą ir jos apylinkes.

Sausio 12 ji pristatyta Highland Park žydų bendruomenei.

Parodos kūrėjas Pranas Morkus sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“.

Sausio 15d. paroda atidaryta sinagogoje North Suburban Synagogue Beth El. Parodos lankytojai įkėlė nuotraukas į sinagogos Facebooką. Jas galite pamatyti ir LŽB tinklapyje.

„Jungtinėse Amerikos valstijose gyvena didelis skaičius žydų, kurių šaknys yra Lietuvoje ir kurie didžiuojasi galėdami vadinti save litvakais. Parodą parengė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, parodos kuratorius Pranas Morkus, parodos dizainą kūrė dizaino studija JUDVI- Viktorija Sideraitė Alon ir Jūratė Juozėnienė.

Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius sako, kad paroda įrodo, jog žydai buvo, yra ir visada bus svarbi Lietuvos istorijos dalis.

Skaityti plačiau
ISTORIJA APIE ISTORIJĄ ARBA SAMUELIO BAKO SUGRĮŽIMAS

ISTORIJA APIE ISTORIJĄ ARBA SAMUELIO BAKO SUGRĮŽIMAS

Prof.habil.dr. Markas Petuchauskas

Dabar, praėjus laiko tarpsniui nuo Samuelio Bako muziejaus atidarymo, norėčiau grįžti atgalios. Prisiminti, kaip prasidėjo šio pasaulinio garso tapytojo kelionė į Lietuvą. Prisiminti, ką aš patyriau. Juolab, kad šie potyriai prasideda 1943-aisiais metais.

Bakas turbūt  niekad neatsiverdavo tiek giliai, kaip savo įžangoje į lietuviškąjį knygos „Nutapyta žodžiais“ vertimą. Jis pasakoja, kaip jį „kankino“ Vilnius, kaip stengėsi jį užmiršti ir kaip niekad negalėjo to padaryti. Daugiau kaip pusę amžiaus dailininkas buvo uždėjęs tabu mintims apie Vilnių. Apie laimingos vaikystės miestą ir nužudytų artimųjų krauju persisunkusią žemę, į kurią niekad nekels kojos.

Drįstu teigti, kad bene pirmas po šešiasdešimties metų, netikėtas priminimas apie Vilnių buvo Pinkas. Itin malonu, kad apie Pinką pirmąkart Bakui priminė 1997 m. žurnalas „Krantai“ (nemokėdamas kalbos, dailininkas apsiriko pagalvojęs, kad tai Lietuvos kultūros ministerijos leidinys). Specialus žurnalo trečias numeris – tai mano 1994-aisiais įsteigto Lietuvos žydų kultūros klubo leidinys. Žurnalas buvo rengiamas mano iniciatyva, klubo lėšomis ir skirtas Tarptautinėms meno dienoms Vilniaus geto teatrui atminti. Lietuvos Nacionalinio muziejaus bendradarbė Simona Likšienė parašė žurnale apie muziejuje saugomą Pinką ir patalpino knygos viršelio puslapį. Pinkas – tai Civilinių įrašų knyga, kurią tvarko Chevra Kadiša (Šventoji bendruomenė, besirūpinanti laidotuvėmis ir mirusiųjų registravimu). Pinkas buvo pradėtas 1880-ųjų įrašais, o paskutinysis pažymėtas 1903-aisiais. Priverstinių darbų metu rūšiuodamas bei atrinkdamas vokiečiams dokumentus ir knygas, Avromas Suckeveris rado šią knygą ir slapčiomis įnešė į getą. Didysis žydų poetas kartu su bičiuliu Šmerlu Kačerginskiu padovanojo Pinką Bakui ir paprašė berniuką užpildyti piešiniais tuščius knygos puslapius. Taip gimė mažojo vunderkindo piešinių serija. Du piešiniai patalpinti ir Simonos Likšienės rašinyje „Krantuose“. Tame pačiame žurnalo numeryje paskelbėme ir ištrauką iš Suckeverio knygos „Fun Vilner geto“. Tai bene ryškiausias Samuelio Bako portretas. Nutapytas Suckeverio plunksna, išpranašavusia iškilaus žydų dailininko gimimą. Pasakojimas nuspalvintas jaudulio ir humoro. „Kas yra ekspresionizmas?“- paklausė berniukas rašytojo. Klausimas, prisipažįsta Suckeveris, išmušė jį iš vėžių, o paaiškinimo berniukas nesuprato. „Žinote, ką,- nutraukė jis mane.- Nupieškite tai. – Nemoku, brangusis… – Kaip galima nemokėti nupiešti dalyko, kurį žinai?- gūžtelėjo pečiais devynmetis. Tą vakarą aš supratau, kad greta visų Vilniaus geto keistenybių atsirado dar viena.“

Grįžtu į 1943 metus. Mes su motina nuėjome į surengtos kovo mėnesį Geto teatre dailės parodos atidarymą. Pirmą kartą pamačiau mažąjį Baką. Čia aš, dvylikametis vaikinukas, pamačiau ir pirmuosius Samuelio piešinius, kurie įsiminė visam gyvenimui.

Skaityti plačiau

Holokaustą tyrinėjanti psichologė: iš karo žmonės pasisėmė stiprybės

manoteisės.lt  Izabelė Švaraitė

Ruth Reches, Jono Kliučiaus nuotr.

Be psichologinės perspektyvos Holokausto suvokimas nėra visavertis – tokiu požiūriu vadovaujasi Mykolo Romerio universiteto doktorantė Ruth Reches, analizuojanti žydų genocidą išgyvenusiųjų patirtis. Dauguma tokio pobūdžio tyrimų akcentuoja neigiamas šios istorinės traumos pasekmes, tačiau ji ieško teigiamų veiksnių, leidusių žmonėms gyventi toliau.

Holokaustas – ne individuali trauma

Lietuvoje psichologai nagrinėja istorinių traumų, tokių kaip tremtis, sovietinės represijos ir karai, pasekmes, tačiau R. Reches yra viena pirmųjų, prisilietusi prie Holokausto išgyvenimų. Mokslininkė kalbino tiek Izraelyje, tiek Lietuvoje gyvenančius žydus, kuriems pavyko išlikti. Ilgalaikių traumų analizė leidžia įvertinti pamatines katastrofos pasekmes, be to, R. Reches atlikti interviu kai kuriems tyrimo dalyviams veikė kaip terapija – apie savo vaikystę karo metu jie apskritai pasakojo pirmą kartą.

Į savo gyvenimo pasakojimą įjungti trauminę patirtį nėra lengva – tam reikia ne tik asmeninių, bet ir visuomenės pastangų. Pastaroji turi sutarti dėl istorinės tiesos atstatymo. Jei socialinė aplinka neigia trauminį įvykį, apie jį nekalba arba naudoja kitus gynybinius mechanizmus, aukos taip pat neatsivers ir užgniauš prisiminimus.

R. Reches pabrėžia, kad Holokaustą išgyvenusiųjų trauminės patirties integravimas priklausė nuo gyvenamosios vietos, kurią jie pasirinko po karo. Didelė dalis žydų po karo negrįžo į Lietuvą, o emigravo į Izraelį, kuriame jie turėjo susikurti naują tapatumą.

1949 m. Izraelyje gyveno apie 350 tūkst. nuo genocido nukentėjusių žydų – jie sudarė trečdalį šalies piliečių. Besikuriant naujai valstybei, šie žmonės buvo priimti ne itin palankiai. Tuo metu vyravo nuomonė, jog Europoje žydai nesipriešino savo tautos naikinimui. Formavosi naujas „žydo – kovotojo, naujos valstybės statytojo“ identitetas, tad „neherojiški“ elementai nebuvo pageidaujami – išgyvenusiųjų  patirtys neatitiko bendros Izraelio vizijos. 

Skaityti plačiau

Holokaustas Šeduvoje: blogis neįsivyrauja iš karto

              Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pirmoje pokalbio su Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovu Sergejumi Kanovičiumi dalyje kalbėjomės apie turtingą tarpukario Šeduvos žydų gyvenimą. Antroji pokalbio dalis perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo metus, Holokaustą, kai štetlo pasaulis buvo sunaikintas. Tik pažinę buvusį gyvenimą, gebėsime suvokti šio žiauraus nusikaltimo mastus. Tik tada suvoksime šviesą tų žmonių, kurie padėjo ir gelbėjo savo artimą, ir tamsą tų, kurie dalyvavo pražudant savo kaimynus ir perimant jų turtą.

Kuriant laidą panaudoi kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Skaityti plačiau

Aplankyta griūvanti Alantos sinagoga (papildyta)

Sausio 3 d. Izraelio ambasadorius Amir Maimon, JAV ambasadorė Anne Hall kartu su  Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Užsienio reikalų viceministru Dariumi Skusevičiumi, Molėtų rajono meru Stasiu Žviniu ir Kultūros paveldo departamento atstovu Alfredu Jomantu vyko apžiūrėti išlikusios Alantos medinės sinagogos, kuri įtraukta į Kultūros vertybių registrą.  Visų apsilankiusių nuomone, pastatą reikėtų skubiai restauruoti kaip išlikusį žydų paveldą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė. Apžiūrėję sinagogą, svečiai Alantos seniūnijoje diskutavo apie jos išsaugojimą ir reikalingą skubų šio pastato restauravimą. Apie diskusiją rašoma Molėtų rajono savivaldybės tinklapyje:

  „Mums visiems labai svarbu, kad istorija būtų atgaivinta, atkurtos visos istorijai reikšmingos ir svarbios vietos. Šiandien kalbame ne apie žydų, o apie Lietuvos paveldą. Tai jūsų istorija, tai yra mano istorija”, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
„Pastaraisiais metais Lietuvos kultūros paveldo departamentas nuveikė didžiulį darbą inicijuodamas sinagogų, bažnyčių, kitų svarbių istorinių pastatų restauravimą. Tai – iš tiesų įspūdinga. Čia – vienas iš pastatų, kurio restauracijos laukiame, nes žinau, kad daug amerikiečių ieško kelių atgal į Lietuvą. Tai ir lietuvių, ir žydų išeiviai iš Lietuvos”, – susitikimo metu kalbėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.
Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys teigė, kad savivaldybė neturi lėšų sinagogai restauruoti, nors tai yra ir vienintelė išlikusi sinagoga visame rajone, o Izraelio amabasadorius prašo būti šios problemos sprendimo lyderiu. „Nors tai yra visų mūsų bendra atsakomybė, tačiau tenka apgailestauti, kad šiandien savivaldybė iš savo biudžeto tikrai negali skirti atitinkamų resursų būtent šios sinagogos atstatymui. Kiek bendruomenė išgali, tiek sinagoga yra prižiūrima”, – kalbėjo Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.
„Net tokiu atveju, jeigu atsirastų pinigai šiai sinagogai tvarkyti, reikia užpildyti turinį šios sinagogos. Logiškai mąstant, sutvarkius pastatą, jeigu juo nesinaudoti, jeigu jį nešildyti, jeigu jį nepanaudoti kažkokiais tai tikslais, tai yra veltui išmesti pinigai”, – susitikimo metu sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Lietuvos žydų bendruomenė jau kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir pateikė paraišką Alantos sinagogos tvarkybos darbų finansavimui, tačiau paveldosaugininkai teigia, kad apleistų istorinių pastatų Lietuvoje yra daug daugiau, negu valstybė gali paremti, ir pinigai pirmiausia yra skiriami tiems objektams, kuriuose numatyta veikla bei yra aiški jų paskirtis.

Daugiau nuotraukų

Šeduvos žydai tarpukariu: Holivudo filmai, šokiai ir spalvinga kasdienybė

    Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. Būtent Šeduvoje po kurio laiko atsiras muziejus, pasakojantis dingusio štetlo istoriją. Ir tai nebus tik muziejus apie žydų gyvenimą Šeduvoje. Tai bus muziejus apie Lietuvos štetlus, kuriuose virė turtingas žydų bendruomenės gyvenimas. Pirmojoje pokalbio dalyje su S. Kanovičiumi kalbame apie tarpukario Šeduvą. Kuriant laidą panaudoti kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Skaityti plačiau
Eilėraštis “Žydiškos gatvelės”

Eilėraštis “Žydiškos gatvelės”

Leibas Stockis [לייב סטאָצקי]

(Vilna,1902 – Vilnius, 1967)

Eilėraštis “Žydiškos gatvelės”

[יידישע געסלעך / idiše geslech ]
Skaito senas Vilniaus žydas Pinchos Fridberg

Tiems, kurie nesupranta jidiš kalbos, mes, Ruta Bloshtein ir Ilona Rūkiene, paruošėme eilėraščio pažodinį. Norime atkreipti dėmesį, kad vertimas atliktas ne iš eilėraščio originalo, kuris yra jidiš kalba, o iš rusiško pažodinio. Pastarąjį tiesiogiai iš jidiš kalbos sukūrė Polina Pailis ir Pinchos Fridberg.

Skaityti plačiau
JAV ambasadorė Anne Hall tęsia kelionę po Lietuvą, lankydama tvarkomas žydų gyventas ir žudynių vietas

JAV ambasadorė Anne Hall tęsia kelionę po Lietuvą, lankydama tvarkomas žydų gyventas ir žudynių vietas

2017-12-20 JAV  ambasadorė Lietuvoje Anne Hall atvyko į Šeduvą susitikti su Šeduvos žydų memorialinio fondo atstovais, apžiūrėti įgyvendinamą projektą „Dingęs štetlas“, kur investavus beveik 3 mln. eurų privačių lėšų buvo atkurtos Žvejų gatvėje esančios senosios Šeduvos miesto žydų kapinės. Kaip prisimena projekto autorius Sergejus Kanovičius, 1,3 ha dydžio kapinėse buvo galima pamatyti tik septynis dešimtmečius čia kerojusias usnis ir apsamanojusius, baigiančius sutrūnyti paminklus.

Skulptoriaus R.Kvinto paminklai iškilo  greta masinių žydų žudynių vietų. Šeduvos apylinkėse iš viso yra nustatytos trys žydų žudymo vietos per Holokaustą – Pakutenių ir Liaudiškių kaimuose.

Vienas pirmųjų Šeduvos žydų memorialinio fondo darbų buvo sutvarkyti tai, kas išliko kaip integrali štetlo dalis ir kas mena prarastą gyvenimą –  t. y. senųjų Šeduvos žydų kapinių restauracija. Apleistos, tankia, aukšta žole užžėlusios 1,3 ha ploto užimančios kapinės sutvarkytos 2014 m.

2017 m. Šeduvos žydų kapinių restauravimas buvo pastebėtas ir Europos sąjungos apdovanojimuose už kultūros paveldo išsaugojimą. Fondo atliktas darbas sulaukė atskiro paminėjimo kaip dėmesio vertas projektas. Tokiu būdu  atkreiptas dėmesys į žydų kapines kaip į svarbią kultūros ir istorijos dalį.

Kapinių restauravimo projektą parengė Algimanto Kančo studija.

Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius dažnai pabrėžia, kad ne tik stovėjimas prie duobių, kuriose nužudyta didelė dalis Lietuvos žydų, gali padėti įsisąmoninti mūsų piliečių tragediją. Visų pirmiausia reikia pamatyti žmones, kurie žuvo, sužinoti, kaip jie gyveno, ką pastatė, ką paliko. Šiuo metu intensyviai dirbama su Šeduvos žydų muziejaus architektūrinais sprendimais bei ekspozicijų kūrimu.

Seniausią Lietuvoje medinę Pakruojo sinagogą aplankė JAV ambasadorė Anne Hall

Seniausią Lietuvoje medinę Pakruojo sinagogą aplankė JAV ambasadorė Anne Hall

JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke ir Panevžio bei Šiaulių žydų bendruomenių pirmininkais lankėsi restauruotoje Pakruojo medinėje sinagogoje. Seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjeras atkurtas pagal išlikusias fotografijas. Čia atkurta unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruoti, atkurti popieriniai sienų apmušalai. Interjeras sulaukia ypatingo dėmesio savo dekoru ir primityvia tapyba. Maža graži medinė sinagoga tapo traukos objektu ne tik žydams, bet iš įvairių šalių atvykstantiems turistams bei Lietuvos gyventojams.

Skaityti plačiau

Minjanas prie Chanukijos Vilniaus sinagogoje

Baigėsi viena linksmiausių ir šviesiausių žydų švenčių – Chanuka.
Atsinaujinusi Vilniaus choralinė sinagoga sunkiai talpino atėjusius vilniečius,
užsienio valstybių ambasadorius.
Tradiciškai bendruomenę pagerbė ir prof. V. Landsbergis.
Tegul Chanukos žvakučių šiluma ir stebuklai lydi mus visus!