Mokslas, Istorija ir Kultūra

Skaudi tiesa Troškūnų bažnyčios rūsyje – gete žuvusį paauglį režisierius vadina Hamletu

Skaudi tiesa Troškūnų bažnyčios rūsyje – gete žuvusį paauglį režisierius vadina Hamletu

Dalia Gudavičiūtė „Lietuvos rytas“

Po Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklio „Mano vardas Icchokas“ žmonės plojo, bet skirstėsi prislėgti ir tylūs. Jie išgyveno dramą, kuri buvo atskleista remiantis Vilniaus gete žuvusio paauglio Icchoko Rudaševskio sukrečiančiu dienoraščiu.

I.Rudaševskis (1927–1943) savo dienoraštyje apnuogina ir paliudija tai, ką suaugusieji linkę nutylėti.

Rašydamas dienoraštį jis ne tik atskleidžia geto gyvenimą – badą, šaltį, kasdienę kovą už būvį, smurtą, pažeminimą, bet ir bando priešintis žudikų prievartai, žydų bendruomenės bejėgiškumui. Režisieriaus Juliaus Dautarto sukurtas spektaklis iki šiol buvo suvaidintas tik vieną kartą – pernai karantino išvakarėse įvykusią premjerą pagal saugaus atstumo reikalavimus galėjo pamatyti tik 50 žmonių. Praėjusią savaitę „Mano vardas Icchokas“ buvo parodytas dar kartą – Troškūnų bažnyčios rūsyje įrengtoje salėje. „Labai norėjau, kad provincijos žmonės prisimintų, kokia skaudi ir tragiška dalia ištiko tuos, kurių palikimu mes ir šiandien gyvename ir džiaugiamės, iš kurių mokomės.

Aš manau, kad tiesa, kad ir kokia būtų skaudi ar kam nors nepriimtina, privalo būti atskleista. Ir su tais skaudžiais dalykais mes turime tvarkytis savyje“, – kalbėjo Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius.

– Kodėl spektaklį pagal dienoraštį, kuriame aprašomi įvykiai Vilniaus gete, statėte lėlių teatre, juk jis dažniausiai rodo vaidinimus vaikams? – paklausiau režisieriaus J.Dautarto. – Prieš porą metų man paskambino Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckas ir paklausė, ar sutikčiau statyti jų teatre spektaklį. Nesiruošiau net svarstyti tokio pasiūlymo, nes maniau, kad lėlių teatre tinka statyti tik pasakas vaikams.

„Mano vardas Icchokas“ scenos daugelį žiūrovų priverčia susimąstyti. Spektaklio dailininkai – O.Rossol ir O.Serhijenko, kompozitorius – L.Somovas. Fotografas-Valentinas Pečininas

Skaityti plačiau
Vilniaus miesto Taryba: Kongresų centro projektą būtina tęsti

Vilniaus miesto Taryba: Kongresų centro projektą būtina tęsti

Reaguodama į Vyriausybės sprendimą atsisakyti planų rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, Vilniaus miesto Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria ragina Vyriausybę ir kitas atsakingas valstybės institucijas siekti Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto tęstinumo ir įrengti tarptautinius standartus atitinkantį, visai Lietuvai svarbų Vilniaus kongresų centrą.

„Vilniui labai svarbu, kad centrinė miesto dalis būtų gyva, o pertvarkyti rūmai leistų  išnaudoti ir konferencinio turizmo potencialą. Gero konferencijų centro Vilniui  labai trūksta. Galbūt Vyriausybė turi kitokią viziją, bet aš labai raginčiau tęsti projektą, kurio reikia sostinei, verslui ir visai Lietuvai“, – sakė rezoliucijos iniciatorius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Miesto taryba atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrajame plane ir kituose strateginiuose dokumentuose sostinė yra išsikėlusi uždavinį sukurti tarptautinius standartus atitinkantį, funkcija ir mastu unikalų kultūros infrastruktūros objektą – kongresų centrą, kuris ir galėtų atsirasti rekonstravus saugomą unikalios architektūros pastatą.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai prieš pusšimtį metų buvo sukurti koncertinei veiklai ir rekonstravus puikiai atitiktų šiuolaikinius kongresų organizavimo poreikius. Pačiame miesto centre esantis ir gerai iš svarbiausių panoraminių apžvalgos taškų matomas pastatas dėl savo unikalaus plano negali būti pritaikytas kitokiai, nei suplanuota, funkcijai. Vilnius neturi konferencijų centro, visiškai atitinkančio tarptautinių konferencijų rengėjų reikalavimus, todėl Lietuvos sostinę iki šiol aplenkdavo didesni tarptautiniai renginiai, kurie būtų  naudingiausi finansiškai. O Vyriausybės sprendimas reikštų, kad miestas ir toliau neteks konferencinio turizmo pajamų.

Įgyvendinant miesto ir valstybės bendrus tikslus turi būti išsaugotos reikšmingos kultūros paveldo vertybės – 1971 m. pastatyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei apsaugota ir pritaikyta pagarbiam naudojimui valstybės saugoma Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vieta.

Pasak miesto plėtros agentūros „Go Vilniaus“ konferencijų biuro vadovės Vitos Žilinskaitės, sostinę iki šiol aplenkdavo dideli, finansiškai naudingiausi tarptautiniai renginiai. Nors konferencinis turizmas beveik visame pasaulyje buvo sustojęs dėl koronaviruso pandemijos, prognozuojama, kad konferencijų pramonė visiškai atsigaus iki 2024 m. Ir kaip tik dabar vyksta jų planavimas, miestų konkurencinė kova dėl renginių, vyksiančių 2024–2027 m. (Anksčiau planuota, kad Kongresų centras d savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje). Specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad bus nuvilti ir susijusių verslų lūkesčiai – atsižvelgus į ankstesnį sprendimą kurti Kongresų centrą Vilniuje iškilo daug naujų verslo klasės viešbučių, kurie investicijų atsiperkamumą sieja su kongresų centro atidarymu.

Be to, miesto Taryba  savo rezoliucija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek dabartinė pastato būklė, tiek jo užkonservavimas kosmetinio remonto būdu demonstruoja nepagarbą Vilniaus istorijai,  Lietuvos žydų istorijai ir sukuria urbanistinę dykrą sostinės centre. Sustabdžius Vilniaus kongresų centro bei senųjų žydų Šnipiškių kapinių tvarkymo projekto įgyvendinimą, blogos techninės būklės pastatas bus pasmerktas sunykti, o apleista istorinių kapinių teritorija pačiame miesto centre nebus atverta Vilniaus miesto istorijos pažinimui ir pagarbiam naudojimui.

Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet

Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet

Prieš 5 metus įvyko garsusis Molėtų žydų atminties maršas. Dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. Rašytojas Marius Ivaškevičius sugebėjo išjudinti didelę dalį visuomenės žydų palaikymui. Susirinko keli tūkst. palaikančiųjų.
Apie Molėtų žydų atminties maršą parašė žymiausi pasaulio laikraščiai: The New Times, The Washington Post, Frankfurter Allgemeine Zeitung, The Jerusalem Post, Psrzegląd Baltycki. Tokie renginiai nepalieka vietos abejingumui, užmarščiai. „Reikia aiškiai pasirinkti, kurioje pusėje tu stovi – atminties, istorinio teisingumo ir sąžinės – ar melo, apsimetinėjimo ir dvigubų standartų. Negalime pasakoti selektyvios istorijos, kurioje Lietuva – tik lietuviams,“ – teigė atminties maršo dalyviai.
Būtina kartoti maršą. Rugpjūčio 29 d. buvo nužudyti visi Molėtų žydai. Tą „sūdną“ dieną jie konvojaus priežiūroje turėjo nueiti paskutinę 2 km savo gyvenimo atkarpą: nuo sinagogos iki broliško kapo duobės. Būtina priminti sau ir pasauliui, kad mums brangus nekaltai nužudytų žmonių atminimas, kad mes nesitapatiname su žydų holokausto vykdytojais ir bendrininkais, kad mes atstovaujame tą šviesiąją visuomenės dalį, kuriai svetimas antisemitizmas, kad pritariame 2020 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos deklaracijai dėl kovos su antisemitizmu.
13.30 val. Paminklo žydų sinagogų vietoje atidengimas (priešais savivaldybės aikštę). Dalyvauja Aurimas Širvys.
14 val. Molėtų žydų atminties maršo mitingas savivaldybės aikštėje. Renginio vedėjas Saulius Pilinkus. Dalyvauja Molėtų meras Saulius Jauneika, Tzvi Kritzer, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Donatas Puslys.
15–16 val. Eisena į holokausto vietą
16 val. „Kadiš“ malda su Vilniaus choralinės sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom prie Molėtų žydų holokausto aukų kapo. Dalyvauja Leonas Kaplanas, Donatas Katkus
Muzikinę kompoziciją „Nežudyk“ atlieka Arkadijus Gotesmanas,
Petras Vyšniauskas ir Dmitrijus Golovanovas
19 val. Dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“
(apie Molėtų žydų žudynes ir maršą) peržiūra Molėtų kultūros centre. Dalyvauja Ilja Bereznickas
Kontaktinis asmuo – Viktorija Kazlienė, +37068214595, info@moletumuziejus.lt
„Atminties kelio“ eisena Biržuose

„Atminties kelio“ eisena Biržuose

Sekmadienį Biržuose vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.

1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Biržuose gyveno 2 510 žydų (57 proc. gyventojų). Prieš karą Biržų mieste ir apskrityje iš viso gyveno 3 274 žydai. Masinės Biržų žydų žudynės įvykdytos 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miškelyje (3 km į šiaurę nuo Biržų). Žudynės truko nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro. Tą dieną buvo sušaudyti visi Biržų žydai. Buvo nužudyta apie 2 400 žydų, iš jų apie 900 vaikų.

Skaityti plačiau
Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankosi svečiai

Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankosi svečiai

Pasibaigus COVID pandemijos apribojimams sulaukėme svečių iš užsienio, kuriems įdomu sužinoti daugiau informacijos apie savo artimuosius, jų gyvenimo istorijas ir likimą.

Liepos 25 d. PŽB aplankė garsaus Panevėžio rabino kuris gyveno ir veikė daugiau kaip 20 metų Iljachu, Rabinovič proproanūkis Yeir su žmona iš Izraelio. Jis domisi Panevėžio žydų religiniu gyvenimu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Svečias susipažino su Panevėžio miestu ir aplankė žydų paveldo vietas.

1857 m. archyviniuose dokumentuose Panevėžyje minimos 8 sinagogos, dar kelios sinagogos buvo privačiuose namuose. Apie religinį žydų gyvenimą aprašyta knygoje „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas“, kuri jau išleista ir bus pristatyta artimiausiu metu visuomenei.

Rugpjūčio 2d. bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos rašytojas Siegmar Horst su žmona  Siegel Sonja. Jis domisi Panevėžyje gyvenusios žydės 1920-1941 m. Rochos Smolnik likimu.

Pagal PŽB  bendruomenės surinktą archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad Rocha, gimusi 1899 m. kovo mėn. Kupiškyje, gyveno Panevėžyje iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo susituokusi su Abraomu Labo, gimusiu 1889 m. Surdegyje. Abraomas buvo batsiuvys. Pora susituokė 1929 m. gruodžio 27 d. Panevėžyje. PŽB archyve yra sutuoktuvių  liudijimo įrašas. Pagal dokumentą kurį atvežė svečias, Rochai Smolnik pasą išdavė okupacinės Vokietijos karinė valdžia 1917 m.

1941 m. Rochos vyras Abraomas Labo buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją koncentracijos stovyklą, į Miuncheną, 1944 m. gruodžio 31 d. žuvo Waldlager V darbo stovykloje. Manoma, kad Rocha Labo (Smolnik) žuvo Panevėžyje Holokausto metu.

Liepos 30d. Kupiškyje paminėtos Lietuvoje vykusio Holokousto pradžios 80-osios metinės

Liepos 30d. Kupiškyje paminėtos Lietuvoje vykusio Holokousto pradžios 80-osios metinės

Prie Kupiškio etnografijos muziejaus susirinko „Atminties kelio 1941 – 2021“ organizatoriai ir svečiai bei Kupiškio visuomenė. Susitikimą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė ir renginio koordinatorė Aušra Jonušytė.

Dalyvavo ir pasveikino visus JAV ambasadoriaus Lietuvoje Roberto Gilchristo vardu  Linlev Wartenberg;  Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Marius Janukonis;

Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė ir kiti garbingi svečiai.

Pagrindinis organizatorius – LR tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio rėžimo nusikaltimams žmonijai tirti. Visus susirinkusius pasveikino komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė.

Sveikinimo žodį tarė ir  Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas ir kiti dalyviai.

Eisena su plakatais ir vėliavomis pajudėjo link masinės žydų žudynių vietos Kupiškio  Laisvamanių kapinėse. Dalyviai nešė gėles, žvakutes ir akmenėlius su užrašytais žuvusiųjų vardais.  Vykusiame minėjime buvo ištarti žuvusiųjų vardai, prisimintos šeimos ir jų istorijos.

Po eisenos, dalyviai susirinko į Kupiškio etnografijos muziejaus salę, kur buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio naujausia knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“.

Sveikinimo ir padėkos žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jūrėnienė.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman savo vardu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky vardu, padėkojo visiems dalyviams ir organizatoriams už tokį svarbų ir reikšmingą  renginį Lietuvoje. Ne tik žydų tauta prarado savo giminaičius, artimuosius ir draugus, bet ir lietuvių tauta prarado savo piliečius, didelę žydų bendruomenę. Tai būtina prisiminti ir pasakoti jaunimui, kad ši tragedija niekada nepasikartotų čia ir kitose tautose ar bendruomenėse.

Kviečiame į filmo “Juodasis medus” (Black Honey) apie garsųjį Vilniaus ir pasaulio jidiš poetą Avromą Sutzkeverį peržiūrą

Kviečiame į filmo “Juodasis medus” (Black Honey) apie garsųjį Vilniaus ir pasaulio jidiš poetą Avromą Sutzkeverį peržiūrą

 

2021-08-08 19 val. Kviečiame į filmo “Juodasis medus” (Black Honey) apie garsųjį Vilniaus ir pasaulio jidiš poetą Avromą Sutzkeverį peržiūrą. Jį sukūrė ir prodiusavo Izraelio aktorė, poeto anūkė Hadas Kalderon, kuri pati papasakos iš senelio girdėtas jo istorijas bei filmo kūrybos procesą. Puiki progai ne tik pamatyti filmą, kuris dabar skina laurus pasauliniuose kino filmų festivaliuose, bet ir išgirsti unikalių faktų apie jo asmenybę. Hadas yra puiki kalbėtoja!
Filmas yra anglų, hebrajų, jidiš kalbomis su angliškais subtitrais.
Apie A. Sutzkeverį – https://lt.wikipedia.org/wiki/Abraomas_Suckeveris

Registruokitės:
Telefono numeris: (8-5) 219 77 48
El. pašto adresas: info@vilnius-jewish-public-library.com

Mūsų adresas: Vilniaus žydų viešoji biblioteka, Gedimino pr. 24, Vilnius (įėjimas iš Mažojo teatro kiemo)

Registruokitės darbo valandomis telefonu arba visą parą el. paštu.

Telefono numeris:(8-5) 219 77 48
El. pašto adresas:info@vilnius-jewish-public-library.com

Renginio metu būtina laikytis karantino reikalavimų.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai paminėjo Holokausto pradžios ir Šiaulių geto likvidavimo metines

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai paminėjo Holokausto pradžios ir Šiaulių geto likvidavimo metines

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio pabaigoje, Lietuvoje prasidėjo masinis žydų naikinimas. Tų pačių metų liepos antroje pusėje nuspręsta steigti Šiaulių getą. 1944 m. liepos 15 d. prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas.

Š.m. liepos 15 d., minint 77-ąsias Šiaulių geto likvidavimo metines, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai prie Šiaulių geto vartus žyminčio paminklinio akmens prisiminė karo metu žuvusius tėvynainius, pasimeldė, padėjo gėlių, akmenukus, uždegė atminimo žvakeles bei tylos minute pagerbė Holokausto aukas.

Trumpoje atminimo ceremonijoje skaudžius to laikmečio įvykius visiems priminė Josifas Buršteinas, o Ida Vileikienė, gimusi Šiaulių gete, dar kartą pasidalino savo skaudžiais prisiminimais.

Atminimo ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių mero pavaduotoja Simona Potelienė.

 

Per Šiaulius nusidriekusiu „Atminties keliu“ žengė Izraelio ir JAV ambasadoriai .

Per Šiaulius nusidriekusiu „Atminties keliu“ žengė Izraelio ir JAV ambasadoriai .

 lrytas.lt  Ričardas Vitkus

Sekmadienį į Šiauliuose bei Šiaulių rajone vykusį 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimą susirinko ne tik Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai, jų draugai ir vietinės valdžios atstovai.

Čia atvyko ir Seimo nariai Rima Baškienė bei Emanuelis Zingeris, Kauno religinės žydų bedruomenės vadovas Mauša Bairakas, Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simonas Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Michailas Segalis, Izraelio ambasadorius Yissefas Levy, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Danijos ambasados misijos pavaduotojas Jakobas Greve Kromannas.

Visi jie dalyvavo tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotame nacionaliniame projekte „Atminties kelias 1941 – 2021“.

Sekmadienį Šiauliuose ir Šiaulių rajone vyko 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimui skirtas projektas „Atminties kelias 1941 – 2021“.  R.Vitkaus nuotr. 

Žudynės prasidėjo dar iki nacių atėjimo Pirmiausia Holokausto aukos buvo pagerbtos netoli senųjų Šiaulių žydų kapinių esančioje vietoje, kur lygiai prieš 80 metų buvo įkurtas pirmasis Šiaulių getas, vėliau žvakutės ir akmenėliai buvo padėti prie Trakų–Ežero gatvių kampe esančio paminklinio akmens žyminčio antrojo Šiaulių žydų geto vartus.

Iki 1939 metų Šiauliuose gyveno apie pusdevinto tūkstančio žydų. Jie tuomet sudarė ketvirtadalį Šiaulių miesto gyventojų.

Skaityti plačiau
Lietuviška produkcija į Izraelio rinką

Lietuviška produkcija į Izraelio rinką

Lietuva nori parduoti aukštos kokybės produktus Izraeliui. Apie tai pranešė Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Kaimo verslo ir rinkos plėtros agentūros („Litfood“) ir Lietuvos ambasados ​​Izraelyje organizuotame virtualiame verslo susitikime Lietuvos maisto perdirbimo įmonės turėjo galimybę pristatyti savo produktus Izraelio verslininkams.

Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus teigimu, maisto pramonė turi neišnaudotų eksporto į Izraelį galimybių. Pernai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį siekė beveik 45 milijonus eurų. Palyginti su 2019 m., Jis išaugo beveik 50 proc. Pagal eksporto struktūrą pagal šalis, Izraelis užėmė 28 vietą iš 155 eksporto partnerių.

Pagrindinis eksportas į Izraelį yra lietuviški kviečiai, taip pat sūris ir varškė, kviečių glitimas, ledai ir daržovių konservai.

„Tai anaiptol nėra visas produktų asortimentas, kurį Lietuva gali pasiūlyti Izraelio rinkai. Mes galime padaryti daug daugiau “, – sakė Lukševičius.

Išrankūs Izraelio vartotojai kelia ypač aukštus kokybės reikalavimus, todėl aukštos kokybės lietuviškos prekės taip pat turėtų rasti savo nišą šioje šalyje.

Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad nors pastarųjų kelerių metų statistika rodo padidėjusį žemės ūkio produktų ir maisto produktų eksportą, prekybos santykiai su Izraeliu nėra labai išplėtoti, palyginti su kitomis šalimis.

„Ši šalis yra dar neištirta rinka daugeliui mūsų verslo sektorių. Tai yra gyvybės mokslai, farmacijos, chemijos, baldų pramonė, lazeriai ir kitos aukštųjų technologijų pramonės šakos “, – sakoma pranešime.

Agentūra nustatė prioritetines žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkas. Pagrindinis dėmesys skiriamas inovatiems maisto produktams, turintiems didesnę pridėtinę vertę dėl ekologinės gamybos. Šiuo metu pagrindiniai eksporto skatinimo instrumentai yra tarptautinės maisto ir gėrimų parodos bei verslo misijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tikslinius renginius, pristatymus, degustacijas, kurie orientuoti į prekybos tinklų poreikius konkrečioje rinkoje.

Utenos žydai prabyla atsiminimų knygoje: nuo Holokausto iki negyjančio ilgesio

Utenos žydai prabyla atsiminimų knygoje: nuo Holokausto iki negyjančio ilgesio

DELFI.lt

Visuomenei pristatoma vienintelė Lietuvoje tiesiogiai iš jidiš kalbos išversta žydų atsiminimų knyga, skirta Utenos miestui ir jo regionui (Molėtai, Anykščiai, Vyžuonos ir kt.) Neįtikėtina, kad knyga iki Lietuvos skaitytojo keliavo net 42 metus: išleista 1979 m. Tel Avive („Yisker-bukh Utyan un umgegnt“. Tel Aviv, Nay Leben, 1979. (Yiddish), skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Ši iniciatyva gimė kaip kultūros istorikės Sandros Dastikienės kuriamo projekto „Senieji kaimynai“ dalis, kurios tikslas atkreipti dėmesį į žydų bendruomenę ir jos kultūrą, palikimą Utenos regione. „Senieji kaimynai grįžta į savo miestelius įvairiomis formomis: meno kūriniais gatvėse, gyvais pasirodymais, bet mums labai trūko autentiškos istorijos – ši knyga užpildo šią spragą. Tai ne mokslinis darbas, ne istorinė studija, o autentiški nuo Holokausto išsigelbėjusių ar anksčiau Lietuvą palikusių žydų prisiminimai, ir keliantys daug klausimų, ir daug į juos atsakančių“, – sako Sandra Dastikienė.


Sandra Dasikienė

Prisiminimai, į vieną knygą surinkti 1945 – 1979 metais Izraelyje, iki Lietuvos skaitytojo keliavo labai ilgai ir netgi su detektyvo elementais. Roma Jančauskienė seniai domėjosi Utenos žydų istorija ir, sužinojusi apie šią knygą, gan ilgą laiką bandė ją įsigyti interneto aukcionuose. Deja, nesėkmingai. Tik maždaug prieš ketverius metus Utenos žydų „Atminties knygą“ ji įsigijo „eBay“ aukcione, tačiau ji buvo originalo – jidiš– kalba.

Skaityti plačiau
Šiaulių krašto bei Klaipėdos žydų bendruomenių atstovai dalyvavo Holokausto aukų pagerbime Ylakiuose

Šiaulių krašto bei Klaipėdos žydų bendruomenių atstovai dalyvavo Holokausto aukų pagerbime Ylakiuose

Remiantis XIX a. pabaigos gyventojų surašymu, Ylakiuose gyveno 1367 gyventojai, tarp kurių 57 proc. (775) buvo žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą – 1913 m. – gyveno 150 žydų šeimų (apie 800). Per karą Ylakių miestelis buvo nuniokotas, sugriautas, nemažai sudeginta namų, taip pat ir sinagoga. Po karo, 1918 m., didele dalimi žydų pastangomis Yalkiai buvo atstatyti. 1923 m. Ylakiuose gyveno 999 gyventojai, tarp kurių buvo 409 žydai (41 proc.).

Iki Pirmojo pasaulinio karo žydai vertėsi prekyba, amatais bei nedidelė dalis – žemės ūkiu. Jiems priklausė 2 dideli malūnai, komercinė veikla vyko turgaus dienomis ir kas penkeri metai – mugėse. Remiantis 1931 m. Vyriausybės apklausa, miestelyje buvo 20 parduotuvių, iš kurių 17 – žydų.

1938 m. daugelis ylakiškių žydų emigravo į JAV, Pietų Afriką, Izraelį. Likę išlaikė hebrajų mokyklą, kurioje mokėsi apie 40 mokinių, biblioteką… Tuo laiku aktyviai veikė sionistų jaunimo organizacija bei sporto organizacijos padalinys “Makabi”. 1940 m. vasarą Lietuva prijungta prie sovietų sąjungos. Malūnai, parduotuvės buvo nacionalizuoti, o organizacijos išformuotos, hebrajų mokykla uždaryta. 1941 m. liepos 6-7 d. vietos baltaraiščiai suėmė visus Ylakių žydus (apie 300) ir uždarė į sinagogą. Liepos 6-osios vakare buvo sušaudyti vyrai, o liepos 7-ąją ten pat – moterys bei vaikai…

Praėjus lygiai 80-čiai metų nuo tų tragiškų įvykių, liepos 6 d. Ylakiuose pagerbtos Holokausto aukos. Miestelio centre pristatyta paroda “Namai, kuriuose gyveno…” apie žydų šeimas, verslus, veiklas.

Paroda skirta Holokausto aukoms atminti. Minėjimo metu operos solistė Olga Šardt-Žarova hebrajų kalba giedojo “Tėve mūsų” bei atliko keletą kitų širdį virpinančių kūrinių. Tylos minute pagerbtas Ylakių miestelio Holokausto aukų atminimas. Po minėjimo eisena nusidriekė “Paskutinės kelionės taku” į žydų sušaudymo vietą ir senąsias žydų kapines.

Prie buvusios sinagogos uždegtos žvakelės, padėtos gėlės. Dabar buvusios sinagogos vietoje yra autobusų stotelė. Iš čia žydai buvo išvaryti į savo paskutinę kelionę… Paskutinės žydų kelionės taku prie bendro kapo atvedė pakeliui uždegamos žvakelės. Jų sušaudymo vietoje taip pat uždegtos žvakės, padėta gėlių ir atminimo akmenukų, masinių žudynių vietoje sugiedota malda – Kadiš.

Minėjime dalyvavo Šiaulių krašto bei Klaipėdos žydų bendruomenių atstovai.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės projektas „Sportas – neatsiejama sėkmingo žmogaus gyvenimo dalis”

Šiaulių krašto žydų bendruomenės projektas „Sportas – neatsiejama sėkmingo žmogaus gyvenimo dalis”

Sporto organizacinės struktūros pirmieji požymiai Šiauliuose ir apskrityje išryškėjo, kai visuomenė pradėjo institucionalizuoti fizinę veiklą, burtis į sporto organizacijas ir klubus, gilintis į oficialias sporto šakų taisykles, rengti sporto varžybas, treniruotis.

 

1921 m. birželio 23 d. pradėjo veikti pirmoji žydų sporto draugija “Makabi”, kuri davė pradžią sporto sąjūdžiui Šiauliuose.

2021 m. Šiaulių sportas ir Šiaulių žydų sporto draugija „Makabi“ švenčia savo šimtmetį. Ta proga Šiaulių krašto žydų bendruomenė, bendradarbiaudama su Šiaulių “Aušros” muziejumi ir Šiaulių Gegužių progimnazija, šių metų gegužės-birželio mėn. įgyvendino projektą “Sportas – neatsiejama sėkmingo žmogaus gyvenimo dalis”.

Skaityti plačiau