1941 metų liepą nacių okupacinė valdžia Šiauliuose įsteigė du getus – Ežero–Trakų ir Kaukazo kvartaluose. Į juos buvo prievarta suvaryta beveik šeši tūkstančiai Šiaulių ir aplinkinių vietovių žydų – žmonių, kurie be jokios kaltės buvo įkalinti, atskirti nuo savo namų, artimųjų ir įprasto gyvenimo.
Šiaulių getas tapo vieta, kur tūkstančiams nekaltų žmonių buvo atimta laisvė, orumas ir teisė į gyvenimą. 1943 metais jis buvo paverstas koncentracijos stovykla, o 1944 metų liepos 15–19 dienomis galutinai likviduotas – daugiau kaip 3000 tuo metu dar gyvų kalinių buvo išvežti į Dachau ir Štuthofo koncentracijos stovyklas, kur daugelio jų laukė mirtis.
Liepos 15 d., sukako lygiai 82 metai nuo dienos, kai prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas.
Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Šiaulių geto įkūrimo 85-ąsias bei likvidavimo 82-ąsias metines / ŠKŽB nuotr.
Todėl Liepos 15 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės narius subūrė skaudi atmintis. Susirinkome prie Šiaulių geto vartus žyminčio paminklinio akmens prisiminti šias abi žydų tautai itin skaudžias sukaktis, pagerbti Šiaulių geto kalinių ir visų Holokausto aukų atminimą, prisiminti jų likimus bei dar kartą patvirtinti, kad tokia tragedija niekada nepasikartotų.
Tai ne tik istorinė data – tai mūsų bendros atminties ir atsakomybės diena. Prisimindami Holokausto aukas, lenkiame galvas prieš jų kančią ir pagerbiame tuos, kurių gyvenimus nutraukė neapykanta, smurtas ir abejingumas. Kartu prisimename ir žmones, kurie, rizikuodami savo bei savo artimųjų gyvybėmis, gelbėjo persekiojamuosius. Jų drąsa primena, kad net tamsiausiomis istorijos akimirkomis žmogaus pasirinkimas gali tapti vilties šviesa.
Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Šiaulių geto įkūrimo 85-ąsias bei likvidavimo 82-ąsias metines / ŠKŽB nuotr.
Pagerbus Holokausto aukas tylos minute, padėjus gėlių krepšelius, atminimo akmenukus ir uždegus atminimo žvakes, minėjimas persikėlė į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką. Čia buvo parodytas dokumentinis filmas apie Šiaulių geto įkūrimą ir likvidavimą.
Dokumentiniame filme istorikas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Hektoras Vitkus pabrėžia, kad Šiaulių geto steigimas vyko itin įtemptomis aplinkybėmis.
Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Šiaulių geto įkūrimo 85-ąsias bei likvidavimo 82-ąsias metines / ŠKŽB nuotr.
„Ta smurto banga vertė žmones telktis didesniuose miestuose ir centruose. Geras ekonominis ir pramonės išvystymas lėmė, kad Šiauliai tapo tokiu centru. Žmonėms, bėgantiems nuo smurto, atrodė, kad tokiame mieste bus lengviau išlikti“, – pasakoja istorikas.
Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Šiaulių geto įkūrimo 85-ąsias bei likvidavimo 82-ąsias metines / ŠKŽB nuotr.
1941 metų birželio 26 dieną vokiečiams įžengus į Šiaulius, mieste jau buvo apie 14 tūkstančių žydų. Jie netrukus tapo okupacinio režimo įkaitais.
Pasak H. Vitkaus, Šiaulių geto istorijos neįmanoma suprasti neįvertinus platesnio istorinio konteksto – vokiečių karinės administracijos, nacistinės valdžios ir vietos savivaldos veiksmų bei interesų. Šiauliai dėl strategiškai svarbios infrastruktūros ir geležinkelio mazgo tapo vienu pagrindinių Vokietijos karo administracijos centrų Lietuvoje. Nacių valdžia siekė užtikrinti karinį užnugarį ir kuo efektyviau išnaudoti vietinius išteklius, tarp jų – ir priverstinį žydų darbą. Istorikas pažymi, kad pradžioje dar buvo svarstoma, kokį sprendimą priimti dėl Šiaulių žydų bendruomenės, tačiau šiandien jau aišku, kuo visa tai baigėsi – Holokaustu.
Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Šiaulių geto įkūrimo 85-ąsias bei likvidavimo 82-ąsias metines / ŠKŽB nuotr.
Po dokumentinio filmo peržiūros minėjimo dalyviai išklausė iškilaus Lietuvos menotyrininko, teatrologo, humanitarinių mokslų daktaro ir Holokaustą išgyvenusio prof. Marko Petuchausko (1931–2024) liudijimą. Jo atsiminimai yra vieni svarbiausių ir dažniausiai cituojamų Holokausto istorijos liudijimų Lietuvoje.
Prof. M. Petuchausko autentiški pasakojimai ir vaizdo bei garso įrašai saugomi JAV Holokausto memorialiniame muziejuje (USHMM) ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje. Jo atsiminimų knyga „Santarvės kaina“ išversta į kelias kalbas ir iki šiol išlieka svarbiu istorinės atminties šaltiniu.
Minėjimo pabaigoje dalyviai susibūrė bendrystės laikui.
Tegul ši diena dar labiau sustiprina mūsų pasiryžimą saugoti istorinę tiesą, puoselėti pagarbą kiekvienam žmogui ir perduoti šią atmintį ateities kartoms. Tik prisimindami praeitį galime kurti visuomenę, kurioje neapykantai, diskriminacijai ir smurtui nėra vietos.
