Praėjusį savaitgalį iniciatyvinė Panevėžio bendruomenės žydų grupė CHEVRA TORAH sinagogos patalpose ir apylinkėse surengė dar vieną švaros dieną.
Abraomo Abelskio pastangomis 1910 m. Valančiaus g. Zundelio Abelskio sklype pastatyta jau minėta Chevra Tora plytinė sinagoga. Būdama Penkiagnygės studijų grupės, kuriose vien vyrai, maldos namais ji yra moterų galerijos. Istorizmo stiliaus pastatas buvo netinkuotas, su dekoro elementais fasaduose ir gotikinio tipo langais, apie 100 m2 didžio. Sinagoga veikė iki 1940 metų. Išlikusio pastato tūris nepakito, tačiau smarkiai pakeisti fasadai, o interjeras sunaikintas. Šis žydų paveldo paminklas yra viena iš kelių religinių vietovių, išlikusių iš kadaise gyvenusių ir aktyvių žydų organizacijų ir bendruomenių mieste.
Panevėžio žydų bendruomenės švaros diena / PŽB nuotr.
Ramigolskaja gatvėje veikė religinė moterų gimnazija, Elektros gatvėje – bendroji gimnazija su mokymu hebrajų kalba, kurią baigė daug įžymybių. Panevėžys (jidiš kalba Ponevėžys) yra penktas pagal dydį miestas Lietuvoje, esantis centriniame šiauriniame regione. Žydai Panevėžyje, kairiajame upės krante, pradėjo kurtis XVIII a. pradžioje. Jie plėtojo prekybą, vertėsi kvalifikuotu darbu ir smulkiąja pramone. Panevėžio žydai buvo vieni pirmųjų, kurie įsitraukė į bankininkystę Lietuvoje.
Panevėžio žydų bendruomenės švaros diena / PŽB nuotr.
Tuo metu Panevėžys sparčiai vystėsi, o žydų skaičius sparčiai augo. 1897 m. žydų gyventojų skaičius išaugo iki 6627, tai sudarė 51 % miesto gyventojų. Tačiau beveik pusė jų buvo labai neturtingi. Tais metais daugelis Panevėžio žydų emigravo į Pietų Afriką. Kitas žydų gyventojų skaičiaus sumažėjimas įvyko Pirmojo pasaulinio karo metu. Žydai buvo ištremti į Rusijos gilumą, ir vėliau nedaugelis jų grįžo. Po Telžo Panevėžys buvo pirmoji ortodoksinės žydų bendruomenės tvirtovė Lietuvoje: jo, kaip Toros studijų centro, šlovė pasklido po visą pasaulį. 1897 m. mieste buvo viena pagrindinė sinagoga, 12 maldos namų ir dešimtys „Kloisim“. Rabino Icchako Jaakovo Rabinovičiaus pastangomis 1908 m. buvo įkurta ješiva, viena didžiausių Lietuvoje. Jo įpėdinis rabinas Josifas Šlomo Kahanemanas 1944 m. ją Bnei Brake atkūrė. Šiandien ji laikoma viena iš pirmaujančių litvišų ješivų Izraelyje. “
Panevėžio žydų bendruomenės švaros diena / PŽB nuotr.
Dalelė Panevėžio Izraelyje” Panevežio Balsas. ssOriginalus prieškario ješivos pastatas vis dar išlikęs šiuolaikinio Panevėžio centre ir yra pažymėtas lenta. Iš pradžių žydų vaikai buvo mokomi žydų studijų namuose, tačiau 1863 m. buvo atidarytos žydų pradinė mokykla berniukams ir religinė mokykla mergaitėms, siūlančios alternatyvias studijas. 1918 m. įkūrus Lietuvos valstybę, Panevėžyje veikė trys žydų švietimo sistemos: hebrajų-sionistinė, hebrajų-religinė ir jidišistinė. Kaip ir bet kuriame dideliame mieste, Panevėžyje, žydų bendruomenėje, buvo nedidelė vadinamųjų „inteligentų“ grupė, visiškai asimiliuota rusų. Jie nesidomėjo socialiniais ar nacionaliniais reikalais, kai kurie iš jų simpatizavo Bundui ar sionizmui, ypač jo socialistinėms atmainoms. Nacių okupacijos metu Panevėžyje žydai buvo priversti gyventi gete, įkurtame miesto pakraštyje. 1941 m. rugpjūčio 24–26 d. vokiečiai ir jų bendrininkai lietuviai pradėjo bendruomenės naikinimą.
Panevėžio žydų bendruomenės švaros diena / PŽB nuotr.
Žydai buvo vežami į Pajuostės mišką ir ten šaudomi duobėse. Po karo, valdant sovietams, ant masinių kapų buvo pastatytas paminklas su Dovydo žvaigžde. Šis simbolis retai buvo naudojamas ant to meto Lietuvos paminklų. Panevėžio žydų kapinės buvo atidarytos XVIII amžiuje ir vėliau du kartus išplėstos. Žydų laidojimas nutrūko po Antrojo pasaulinio karo, nes mieste buvo likę per mažai žydų, o kapinės buvo uždarytos 1955 m. 1966 m. miesto pareigūnai likvidavo kapines ir jų vietoje įkūrė miesto parką, kurio viduryje buvo įrengtas fontanas. Panevėžyje statyboms buvo naudojami antkapiai, kurie netgi buvo įkomponuoti į dekoratyvinę sieną Miesto dramos teatre.
Panevėžio žydų bendruomenės švaros diena / PŽB nuotr.
1980 m. buvo bandoma ištaisyti padarytą žalą: fontanas buvo perkeltas prie Senvagės upės, paliekant kapinėse atvirą duobę. Naujai atkurta Panevėžio žydų bendruomenė pagerbė žuvusiųjų atminimą 2009 m. atidengta statula „Sielvartaujanti žydų motina“. Šiandien ši teritorija įtraukta į Lietuvos kultūros paveldo registrą kaip istorinis paminklas. 2018 m. žydų kapinėse buvo atidengta informacinė lenta.