2025 m. rugpjūčio pabaigoje Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Pietų Afrikos, kurių giminės istorija glaudžiai susijusi su Panevėžio žydų gyvenimu.

Vizito metu jie pristatė šeimos relikvijas, nuotraukas bei pasidalijo prisiminimais apie savo protėvių kelią.

Šeimos istorija – nuo Panevėžio iki Pietų Afrikos

Pagrindinis svečių šeimos atstovas – Dovas Mordechajus Wulfas, gimęs 1906 m. Lietuvoje. Jo tėvas buvo batsiuvys, šeima gyveno Panevėžyje. 1925 m. visa šeima emigravo į Pietų Afriką, o nuo 1973 m. įsikūrė Keiptaune.

Iki 1943 m.  Wulfas  Mordehajus tarnavo rabinu PAR kariuomenėje  daliniuose kur  dauguma žydai buvo . Vėliau ėmėsi žemės ūkio veiklos ir tapo ūkininku. Jo šeimos nariai išlaikė glaudžius ryšius su Lietuva – 1935 m. D. M. Wulfas su tėvu dar kartą aplankė Panevėžį ir išsivežė prosenelius į Pietų Afriką.Iš pradžių kelis mėnesiuis praleido su giminaičiais mažame mestelyje, o paskui kelias savaites keliavo ten , kur leido jiems  išlipti, nes miestas prisipildė pabėgelių, kurių daugiau nepriėmė, galiausiai nusileido Penzos miestelyje , labai giliai Rusijoje, kuriame buvo tik šimtas žydų šeimų…jie atvyko iš daugialio pasaulio šalių, jie susitiko su žydais iš Lenkijos, Galicijos ir kitų vietų, tada pasikeitė jų gyvenimo būdas, ir pradėjome lankyti rusų mokyklą, pasaulinę mokyklą ir po pietų į namus atvykdavo rebbe mokyti hebrajų kalbos.Mokykloje jie privalėjo nešioti uniformas.

Kelionei šeima pasiėmė tik būtiniausius daiktus: tris šabo žvakides, drabužius bei maisto atsargų.Šeima buvo religinga ,laikėsi visų žydų tradicijų.

Rugpjūčio pabaigoje Panevėžio žydų bendruomenę aplankė ypatingi svečiai / PŽB nuotr.

Istorinės nuotraukos – gyvas pasakojimas

Vizito metu bendruomenei buvo padovanotos ir parodytos itin vertingos šeimos nuotraukos:

1910 m. nuotrauka (Nr. 1), kurioje įamžinta šeima Panevėžyje.Joje iš kairės pusės Chara Devora, šalia boris Šlamu, jos vyras Šloma sėdi su vaiku;

1918 m. nuotrauka (Nr. 2), daryta Penzoje (Rusija), kai šeima buvo ištremta iš Lietuvos. Joje matyti trys broliai – Azikas (8 m.), Haimas (10 m.) ir Mordechajus (12 m.) Wulfai.

Šeimos portretas nuotrauka (Nr. 3), ) Iš kairės Chaim Wulf , Tėvas Šlom Wulf, vyresnysis brolis (senelis Dof Mordahai Berl Wulf), jaunesnysis brolis Aizik Isak, apačioje iš kairės Senelis Šnaider Josef zalik., vyryje prosenelė Chana Devoga (mergautinė pavardė Šnaider).

1925 m. nuotrauka(Nr. 4), vaizduojanti Panevėžio Laisvės (tuomet Turgaus) aikštę.

Šios nuotraukos atskleidžia ne tik vienos šeimos, bet ir visos Panevėžio žydų bendruomenės istoriją – nuo klestėjimo iki priverstinės tremties Pirmojo pasaulinio karo metais.

Panevėžys karo metais

1915 m., prasidėjus Vokietijos kariuomenės puolimui, Rusijos valdžia žydus laikė nepatikimais ir kaltino ryšiais su vokiečiais. Tuomet buvo duotas įsakymas per tris dienas palikti miestą. Panevėžį turėjo apleisti beveik 20 tūkstančių žydų – jie paliko namus, verslus, baldus bei visą turtą.

Rugpjūčio pabaigoje Panevėžio žydų bendruomenę aplankė ypatingi svečiai / PŽB nuotr.

Vizitas Panevėžyje

Svečiai su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo Panevėžio žydų bendruomenės archyvą, kuriame saugoma gausybė dokumentų, nuotraukų ir istorinių liudijimų.

Vizito pabaigoje bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiams surengė ekskursiją po istorines žydų vietas mieste. Jie aplankė vienintelę išlikusią Panevėžyje sinagogą – Chevra Tora (Valančiaus g. 4), sužinojo apie sovietmečiu sunaikintas žydų kapines ir atkurtą „Atminimo“ skverą, taip pat aplankė paminklą „Liūdinti žydų motina“, pastatytą bendruomenės iniciatyva.

Svečiai neslėpė sužavėjimo Panevėžiu bei nuoširdžiu bendruomenės pirmininko priėmimu.

Šis vizitas tapo ne tik pagarba praeičiai, bet ir gyvu įrodymu, kad Panevėžio žydų bendruomenės istorija tebėra svarbi ir perduodama ateities kartoms.