Praėjusio penktadienio pavakarę prie paminklo „Lietūkio“ garažo žudynių aukoms tame pačiame kieme, kur jos vyko, Miško gatvėje, susirinko žmonės, kuriems Holokausto siaubai turbūt niekada netaps užgijusia žaizda. Žmonės, kuriems svarbu, kad tai, kas įvyko šioje ir kitose vietose niekada nebūtų pamiršta, o žvėriškai nukankintų nekaltų aukų atminimas būtų deramai pagerbtas.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / KŽB nuotr.

Kiekvienais metais, birželiui besibaigiant, Kauno žydų bendruomenė kviečia prisiminti tai, kas įvyko Kaune 1941 m. birželio 27 d. Tą dieną buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme, stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų. Atsitiktinai „atrinktos“, tiesiog gatvėje pagautos aukos – darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas – buvo žeminamos, žiauriai kankinamos ir žudomos, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas, vien tik dėl jų tautybės. Daugumos aukų ir jų budelių vardai, deja, yra nežinomi.

Kaune pagerbtos “Lietūkio” garažo žudynių aukos / KŽB nuotr.

Po minėjimo tradiciškai buvo sukalbėta malda už nužudytuosius Vilijampolės bei Žaliakalnio žydų kapinėse.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas dėkojo visiems susirinkusiems – bendruomenės nariams ir bičiuliams, neabejingiems miestiečiams ir miesto svečiams, Kauno m. savivaldybei ir muzikantui Artūrui Makštučiui.

Daugiau minėjimo akimirkų – Kauno žydų bendruomenės nuotraukose.