Simoną Alperavičių prisimenant

Simoną Alperavičių prisimenant

Šią savaitę minėsime buvusio ilgamečio Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus 10-ąsias mirties metines.

Kviečiame bendruomenės narius susitikti, pasidalyti prisiminimais ir pažiūrėti Junonos Berznicki bei Gintarės Zakarauskaitės sukurtą dokumentinę juostą „Aš kažkaip laimingas žmogus“.

Data: kovo 27 d., trečiadienis.

Laikas: 13:00 val.

Vieta: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salė (Pylimo g. 4, III aukštas).

Daugiau informacijos: (+370) 678 81514 arba zanas@sc.lzb.lt

Simonas Alperavičius gimė 1928 m. Spalio 10 d. Vilniuje. Jo giminėje buvo žinomi rabinai, vienas jų Mattityahu Strašunas, Talmudistas, senųjų rankraščių tyrinėtojas, mokslininkas, knygų kolekcionierius, bendruomenės lyderis ir filantropas. Jis sukaupė didelę privačią knygų ir retų rankraščių kolekciją, kuri sudarė pagrindą Vilniaus Strašuno bibliotekai, kuri veikė nuo 1892 iki 1941 metų.

1933 m. S. Alperavičiaus šeima persikėlė į Kauną, kur Simonas baigė šešias žydų Šolomo Aleichemo gimnazijos klases. Antrojo pasaulinio karo metu Alperavičiaus šeima buvo evakuota. Po karo grįžo į Vilnių. 1952 m. jis su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

Daugelį metų S. Alperavičius vadovavo Lietuvos žydų bendruomenei. 1989 m. jis tapo Lietuvos žydų bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi. 1992 m. – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas, 2006 m. ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas, Vilniaus ir Lietuvos žydų religinių bendrijų vadovas. 1995 m. prezidento Algirdo Brazausko vadovaujamos Lietuvos Respublikos delegacijos vizito į Izraelį narys, 2000 m. premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos delegacijos į tarptautinį forumą holokausto klausimais Stokholme narys. Dalyvavo žydų organizacijų suvažiavimuose užsienyje. 1997 m. aktyviai dalyvavo rengiant Elijo Ben Solomono Kremerio (Vilniaus Gaono) mirties 200 metų jubiliejinį minėjimą. Jis buvo Litvakų pasaulio kongreso organizatorius, dalyvavo įvairiose pasaulio, Europos ir Amerikos žydų organizacijų konferencijose ir forumuose.

Už savo veiklą jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Atminimo ženklu už asmeninį indėlį į transatlantinių santykių plėtrą ir Lietuvos įstojimą į NATO, Tautinių bendrijų ir emigracijos departamento Auksiniu ženklu „Už nuopelnus“.