Europos žydų kongreso (EŽK) ir Prancūzijos žydų bendruomenių tarybos (PŽBT) vadovai išplatino pareiškimą, kuriuo griežtai pasmerkė Izraelio veiksmų Gazoje prilyginimą Holokaustui ir įspėjo, kad Šoa menkinimas gali tapti naujos katastrofos pradžia.

Anot Europos žydų bendruomenių lyderių, Hagoje vykstančio Tarptautinio Teisingumo Teismo posėdyje tarp Izraeliui mestų kaltinimų labiausiai žeidžiantys yra dabartinių palestiniečių ir žydų likimų Holokausto metu palyginimas bei nepagrįsti kaltinimai vykdant genocidą.

Formulė gerai žinoma: „Neteisingai įvardinti dalykus – tai reiškia dar labiau pastūmėti pasaulį į pražūtį“, – 1944-aisiais rašė Albert‘as Camus.

Kol Tarptautiniame Teisingumo Teisme Pietų Afrika kaltina Izraelį nebūtais dalykais, viešose diskusijose daugelis remiasi klaidingais kaltinimais, pradedant buvusiu Didžiosios Britanijos leiboristų lyderiu Jeremy Corbynu, baigiant Turkijos prezidentu Erdoganu, lyginančiu Izraelio premjerą Netanyahu su Hitleriu, ir Europos gatves užplūdusiais kraštutinių kairiųjų pažiūrų demosntrantais, skanduojančiais „Nuo upės iki jūros“.

Nekalbant apie teisėtą užuojautą dėl Palestinos civilių gyventojų kančių, kurias jie patiria dėl „Hamas“ teroristų pradėto karo, šie kaltinimai turi būti griežtai atmesti.

Taigi, ką reiškia šis kaltinimas genocidu? Ką reiškia šis Izraelio nacifikavimas? Genocido idėją siejant su karu Gazoje siekiama Izraelio valstybei galutinai priklijuoti etiketę. Tiesą sakant, metant faktais ir teisiniais įrodymais nepagrįstus kaltinimus, siekiama kitų politinių tikslų.

Pirma, ši iškreipta inversija Holokausto aukų prieglobsčiu tapusį Izraelį vaizduoja budelių valstybe ir taip siekia sutrikdyti mūsų visuomenės moralinį kompasą. Tad, Izraelį apkaltinus nacistiniais veiksmais, Europos sąžinės nebeslegia kaltė dėl Šoa. Galiausiai, Izraelio moralinės kaltės eskalavimas sumažina sausio 7 d. teroristinės grupuotės „Hamas“ įvykdytų nusikaltimų sunkumą. Taigi, Izraelio kaltinimas genocidu yra veiksmingiausia strategija, siekiant nukreipti dėmesį nuo žudikiškų „Hamas“ teroristų pogromų ir ekstremistinės ideologijos, kuri įkvėpė juos žudyti, prievartauti ir kankinti civilius Izraelio gyventojus.

Šis kaltinimų perkėlimo būdas nėra naujas. Palestiniečiai dažnai iškreipia žydų istoriją, kad skleistų jiems naudingą naratyvą. Pavyzdžiui, jie pasirinko žodžiu Nakba (arabų kalba „katastrofa“) vadinti istorinę dieną, kai buvo paskelbta Izraelio nepriklausomybė.

Tačiau visų pirma šis kaltinimų perkėlimas atveria kelią smurtui. Izraelio kaltinimas vykdant genocidą ir prilyginimas naujai nacistinei valstybei pateisina pačias radikaliausias kalbas, kuriomis siekiama įteisinti siekį sužlugdyti vienintelę žydų valstybę. Argi susidūrus su tariamai genocidą vykdančia valstybe, bet kokios priemonės nėra pateisinamos?

Nebūkime naivūs: tie, kurie vartoja šią terminologiją, siekia ne tik apkaltinti Izraelį. Jų selektyvus pasipiktinimas pridengia didžiųjų autoritarinių pasaulio režimų piktnaudžiavimą ir nukreipia dėmesį nuo uigūrų aukų Kinijoje, rohinjų Birmoje ir krikščionių Nigerijoje. Ir, žinoma, jie niekada nekritikavo Vakarų karinių operacijų prieš „Daesh“ Mosule ir Rakoje arba prieš „Al Qaeda“ Afganistane, nepaisant to, kad jos, deja, kainavo daugybę civilių aukų.

Todėl šis kaltinimų perkėlimas iš tiesų yra sąmoningas ir gerai apgalvotas žydų valstybės stigmatizavimas. Deja, mes žinome, kad jo keliamas priešiškumas tiesiogiai palies žydus visame pasaulyje.

Mes, Europos žydai, turime pasmerkti šiuos pavojingus kaltinimus, kol dar nėra per vėlu. Nes ne, Gaza nėra Aušvicas! Gėda vyriausybėms, kurios užsiima Holokausto menkinimu ir neigimu.

Europos žydų kongreso prezidentas Dr. Arielis Muzicantas,

Prancūzijos žydų bendruomenių tarybos prezidentas Yonathanas Arfi