Karolinos Savickytės nuotr./XIX a. pab. – XX a. pr. Šiaulių senamiesčio miniatiūra; autorius – Saulius Kruopis.
Gabija Strumylaitė, 15min.lt
Šiaulių istorijos nebūtų įmanoma papasakoti be svarbių iš šio miesto kilusių ar jame gyvenusių žydų pavardžių. Viena jų – pramonininko Chaimo Frenkelio, kurio įkurtame odų fabrike vienu metu darbavosi penktadalis šiauliečių. O miestą užsienyje garsino litvakų menininkas Victoras Davidas Brenneris – žymiausią jo kūrinį iki šiol galėtume atrasti bene kiekvieno amerikiečio piniginėje.
„Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šiauliuose gyveno 60 procentų žydų. Tarpukariu šis skaičius sumažėjo iki 30 procentų. Lietuvoje žydiško paveldo tikrai daug. Neretai mes jį atrandame, įsisąmoniname tik dabar. Pavyzdžiui, iki mano kolegos Andriaus Kvedaro, su kuriuo šiandien taip pat pasimatysite, niekas Šiauliuose atskirai apie žydus ekskursijų nevesdavo. Viskas įeidavo tik į bendras programas“, – tikina Šiaulių „Aušros“ muziejaus istorikė Milda Černiauskaitė.
Su muziejininke kalbėjomės vienu iš miesto simbolių tapusios Ch.Frenkelio vilos erdvėse. Pasak M.Černiauskaitės, būtent čia dažniausiai atvyksta savo šaknų Šiauliuose ieškantys žydai.
Šiaulių Aušros muziejaus istorikė Milda Černiauskaitė.
„Kai žmonės bando sužinoti arba nori patys ką nors papasakoti apie savo protėvius, dažnai kreipiasi į mus. Stengiamės jiems pagelbėti, kadangi turime sukaupę nemažai archyvinių duomenų.
Be to, jau yra ir tuo užsiimančių specialistų. Visai neseniai atėjo moteris, atvykusi iš Izraelio. Pagal močiutės tarpukario Lietuvos pase rastą adresą, bandė išsiaiškinti, kur stovėjo jos namas. Be abejo, gatvių pavadinimai pasikeitę, bet atrasti pavyko. Kitą kartą atvažiavo vyresnio amžiaus pora. Pasisakė, kad Šiauliuose gyvenę, o vyriškio mama kalinta miesto gete. Senolė dar pati gyva ir ją sūnus norėjęs atsivežti, tačiau vėliau nutarė, kad jai būtų per daug sunku visa tai atlaikyti emociškai“, – pasakoja istorikė
Tarpukario moters dviratis.
Labiausiai nukentėjęs šalies miestas
Šiauliai itin nukentėjo per abu pasaulinius karus, tad didžioji dalis pastatų buvo perstatomi pagal vyravusio laikmečio madą. „Pas mus būta labai modernaus tarpukario, kadangi po Pirmojo pasaulinio karo nušluota 65 procentai miesto, ypač centrinė jo dalis.
Pavyzdžiui, katedra stovi aukštai ant kalno – 30 kilometrų atstumu matosi – tad pataikyti į ją vienas juokas. Tarpukariu tuos likusius tuščius plotus užpildė modernizmo statiniais, bet ir jie menkai išliko. Kodėl?
Nes per Antrąjį pasaulinį karą viskas nuniokota dar labiau – net 80 procentų pastatų sugriauta, o Šiauliai tapo labiausiai nuo karo nukentėjusiu miestu Lietuvoje. Po to atėjo sovietmetis ir silikatinių plytų era: Šiauliuose įrengtas pirmasis pėsčiųjų bulvaras Sovietų Sąjungoje. Liūdna tiesa, kad nors mūsų miestas mena XV amžių, senamiesčio su jam būdinga architektūra nebeturime“, – apgailestauja M.Černiauskaitė.