Leizeris Kaganas – dailininkas karikatūristas

Leizeris Kaganas – dailininkas karikatūristas

Minint 110 metų gimimo jubiliejų.

Autorė Polina Pailis

   

XX a. pradžioje Lietuvoje atsirado naujų meno srovių, kurias sąlygojo naujos idėjos, naujų išraiškos priemonių paieška. Tarpukariu spaudoje reiškėsi nemažai dailininkų karikatūristų. O 1931–1933 m. ypač intensyviai kūrė jaunas autorius Leizeris Kaganas.

Leizeris Kaganas gimė Sedoje, 1910 m. 1929 m. lankė Kauno meno mokyklą, bet po pirmo kurso mokslus nutraukė. Jo pirmieji šaržai ir pirmosios karikatūros Kauno laikraščių puslapiuose pasirodė 1931 metais. Antroje tų metų pusėje persikraustė į Rygą, ten dalyvavo ir šaržų konkurse, bet 1932–1933 m. rengė parodas ir Lietuvoje, 1932 m. dalyvavo parodoje Stokholme. XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje (1939–1940) gyveno ir kūrė Danijoje. Vokiečiams okupavus Daniją tolimesnis L. Kagano likimas nežinomas.

 

 

Pirmasis straipsnis apie jauną menininką pasirodė 1931 m. rugsėjo 30 d. „Lietuvos aide“, iš jo sužinome, kad jo talentas nuo pat pradžių neliko nepastebėtas:

 

1932–1933 m. buvo surengtos net penkios jaunojo karikatūristo parodos. Pirmoji įvyko Palangoje, ją atidarė Kipras Petrauskas. Štai ką apie ją rašė žurnalistas Tinteris:

 

 

Lietuvos aidas, 1932, liepos 27 d.

Po kelių dienų laikraštyje atsiranda straipsnis apie pajūrį, kur aprašoma ir L. Kagano paroda:

 

             

 

           

 

Kita L. Kagano paroda įvyko Šiauliuose ir taip pat spaudoje aprašyta, o dailininkas jau vadinamas „geriausiu Lietuvos karikatūristu“:

1932 m. gruodžio 4 d. L. Kagano šaržų paroda, „kurioje atvaizduoti beveik visi, kurie mūsų spaudoje dažniau pasitaiko“, atidaryta Kaune, Lietuvos nepriklausomųjų dailininkų draugijos saloną. Ir čia sulaukė didelės sėkmės – sostinės laikraščiai ir žurnalai daug rašė apie ją.

L. Kaganas su žmona Doris (mer. Pevsner) žuvo per Holokaustą  Rygoje.
Tai reiškia, kad 1940 m. grižo į Latviją,  į Ryga, ten gyveno žmonos tevai Abram ir Rosalia.
(Redaktoriaus pastaba).