Tomas Venclova prisiminė Generolo Vėtros istoriją: skandalai neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų

Tomas Venclova prisiminė Generolo Vėtros istoriją: skandalai neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų

Domantė Platūkytė, LRT.lt

Skelbtis ponų tauta yra ydinga – žinome, kuo tai pasibaigė vokiečiams. Reikėtų vengti veltis į šiuos skandalus, tačiau jie bus neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų“, – Generolo Vėtros atminimo lentelės istoriją primena poetas ir publicistas Tomas Venclova. Taip jis penktadienį kalbėjo Vilniaus knygų mugėje, pilnutėljė klausytojų salėje surengtoje savo knygos „Lietuvos istorija visiems“ pristatyme .

Norėjau, kad tai būtų knyga, kurią į rankas galėtų paimti kiekvienas – nuo gimnazisto iki pensininko, knygos pristatymą pradeda poetas, publicistas T. Venclova.

Dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė pastebėjo, kad skaitant knygą susidaro įspūdis, jog joje pateikiama labai asmeniška istorija. Pasiteiravus, iš kokio požiūrio taško autorius žiūrėjo rašydamas knygą, T. Venclova primena „patriotinį diskursą“, kurį lygina su krepšinio sirgalių elgesiu.

K. Sabaliauskaitė: Man atrodo, daugeliui bent jau mano kartos žmonių ar jaunesnių nenoras matyti tamsiąsias mūsų istorijos dėmes yra susijęs ne su kaltės ir atgailos išpažinimu, kuris apvalo ir sustiprina, bet būtent su kaltės baime, siekiant nusimesti tą „aš ne prie ko“, kad visi tokie negalėjo būti. Dažnai tam netgi pasitelkiama statistika, kad Lietuvoje kolaboravusiųjų su naciais buvo nedaug, kad štai Olandijos statistika rodo, kad tokių buvo daug daugiau. Man atrodo, tokiais atvejais olandų kaltė mūsų kaltės nepanaikina ir nesumenkina. Koks būtų gijimo receptas? Štai vakar pasirodė, kad vėl patekome į BBC filmą dėl generolo Vėtros lentos nuėmimo. 

T. Venclova: Faktas, kad patenkame į skandalingas ir labai nepatogias situacijas. Ir žmonės, kurie mano, kad gina lietuvių tautos ir kartu savo pačių garbę, dažnai įstumia mus į tokias situacijas, ir to tikrai reikėtų vengti. 

Vilniaus gatvėmis žingsniavo jaunimas su šūkiu „Mes be Škirpos nenurimsim“. Kas iš tikrųjų buvo Kazys Škirpa? Štai citata iš jo laiško Antanui Smetonai, ji neišgalvota, paimta iš istorijos knygos: „Nesvarbu, kaip vadintųsi lietuviškai toji partija, kuri pasiskelbtų Hitlerio sekėja. Gal aktyvistės, gal kitaip vadintųsi. Svarbu vado principas ir visuomenės sutvarkymas nacionalsocializmo dėsniais. Visos lietuvių partijos turi išnykti, o iš jų skeveldrų rasis nauja, jauna ir drąsi, vieno vado vedama lietuviška nacionalsocialistinė partija.“ Štai ko norėjo Škirpa. Ir jeigu sakome „Mes be Škirpos nenurimsim“, tai skamba kaip „Mes be Hitlerio nenurimsim“. Ir tai pasaulis mato, nes jis tuos dalykus žino geriau negu mes. 

Bet vėlgi yra argumentas, kad Škirpa buvo vokiečių internuotas, net neleistas į Lietuvą. Tai nėra argumentas – Zigmontą Aleksą-Angarietį, komunistą ir stalinistą, Stalinas netgi sušaudė. Nuo to jis nesiliauja buvęs komunistas ir stalinistas. Lygiai taip pat Škirpa buvo nacistas – bet ne vokiškas – lietuviškas. Bet aš nesuprantu, kuo lietuviškas nacistas yra geriau. Jis tiesiog manė, kad turi būti ne viena tauta – vokiečiai, o mažų mažiausiai dvi – vokiečiai ir lietuviai. Bet pats principas skelbtis ponų tauta, mano manymu – giliai ydingas. 

Reikėtų vengti veltis į skandalus, kurie bus neišvengiami, kol turėsime nacių kolaborantų gynėjų. Jų buvo ir bus visada, jų nedaug, jie marginaliniai, bet, mano manymu, jie daro Lietuvai labai žalingą propagandą. 

K. Sabaliauskaitė: Kaip minėjote, palinkėjimas yra vienas – ištiesti ranką į šaltinius, į autentiškus laiškus, į autentiškus tų herojų žodžius, kaip ką tik pacitavote. Man, pavyzdžiui, nesenas atradimas yra Stasio Šalkauskio laiškas, parašytas prezidentui Smetonai, labai daug ką atskleidžiantis apie tą epochą ir gyvenimą tais laikais.

 

Arie Ben-Ari, Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininko laiškas gerbiamai Linai Antanavičienei, Lietuvos Respublikos ambasadorei Izraelyje

Arie Ben-Ari, Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininko laiškas gerbiamai Linai Antanavičienei, Lietuvos Respublikos ambasadorei Izraelyje

Gerbiamai Lietuvos ambasadorei Izraelyje

Ponia Lina Antanavičienė

Aba Hillel Silver gatvė 12, 17 aukštas

Ramat Gan 5250606

 

Gerbiama ambasadore Lina Antanavičiene,

Re: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės dienos  šventė

Dėkojame už pakvietimą į Lietuvos Nepriklausomybės dienos šventę, kuri vyks 2020 m. kovo 16d. Deja, mes nedalyvausime. Lietuvos žydų asociacija Izraelyje  2020 m. vasario 20 d. Direktorių tarybos posėdyje priėmė sprendimą nedalyvauti šventėse, kol neturėsime pagrįsto sprendimo dėl p. Gumuliausko Seimui  pasiūlytos rezoliucijos, kuria siekiama išteisinti Lietuvą ir lietuvius, aktyviai dalyvavus Holokauste ir žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metais.

Mes visapusiškai bendradarbiavome su atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublika, gerbėme jos santvarką, kovojant su antisemitizmu ir skatinant istorinį to tamsiojo Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, 1941–1945 metų įvykių pripažinimą. Susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, įvykusiu Jeruzalėje 2020 m. sausio 23 d., pirmininkas patikino, kad siūloma rezoliucija nebus patvirtinta. Kiek man žinoma, pagal Lietuvos Konstituciją, bet kuriam Seimo patvirtintam įstatymo projektui turi pritarti Prezidentas, o jei Prezidentas nepritaria, – Seimo Pirmininkas gali patvirtinti ir pasirašyti, po to pasiūlymas galioja. Gavome p. Pranckiečio patikinimą, kad jis nepatvirtins rezoliucijos net ir tuo atveju, jei dauguma išrinktų Seimo narių nuspręs ją patvirtinti, tačiau mes vis dar negavome atsakymo iš Lietuvos prezidento, nežinome jo pozicijos, ar jis nei palaikys, nei patvirtins šios rezoliucijos.

Po protesto demonstracijos, kurią surengėme priešais Lietuvos ambasados langus 2020 m. sausio 24 d., mes išsiuntėme prezidentui Nausėdai šia tema skirtą laišką. Apie 200 litvakų, reikšdami savo susirūpinimą, dalyvavo protesto mitinge šaltą ir lietingą dieną. Deja, prezidentas Nausėda nusprendė mums neatsakyti. Tai kelia grėsmingą susirūpinimą. Negavę pažado Prezidento vardu, mes daugiau nebendradarbiausime oficialioje Lietuvos Respublikos veikloje ir nedalyvausime Nepriklausomybės dienos šventėje. Lietuvos žydų asociacija Izraelyje ragins kitus litvakus ir litvakų organizacijas Izraelyje nedalyvauti Nepriklausomybės dienos šventėje.

Labai apgailestaudamas rašau šį laišką, bet neturiu pasirinkimo  susidariusioje situacijoje. Esu tikras, kad suprantate mano poziciją.

Pagarbiai,

Arie Ben-Ari, Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininkas

Vejate žydus iš Lietuvos? Nieko tokio, policija leidžia

Vejate žydus iš Lietuvos? Nieko tokio, policija leidžia

www.lrytas.lt  Vytautas Bruveris

„Žydelka tu, nėra jums čia vietos“. Toks pareiškimas, net ir mestas viešumoje tiesiai į veidą žydų tautybės moteriai – viso labo tik nekorektiškas, prasilenkiantis su etika konstitucinės teisės į informacijos sklaidą įgyvendinimas, savo laisvos nuomonės reiškimas.

Taigi, šį frazė jokiu būdu nereiškia, jog ją išrėžęs žmogus yra nusiteikęs prieš žydų tautybės žmonės, nori kurstyti neapykantą prieš juos ir juos diskriminuoti. Tuo įsitikinusi ne kas kitas, o Lietuvos policija. Pasirodo, kad ji tokiais atvejais nemato jokio pagrindo ne tik kaip nors bausti tokių pareiškimų autorius, bet net ir pradėti tyrimą.

Įžeidimas – per iškilmes Seime Niekinamo antisemitinio žargoniško kreipinio „žydelka“ bei pareiškimo, kad žydams „nėra vietos“ Lietuvoje tvirtina sulaukusi pati Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji teigia, kad šio akibrokšto sulaukė Seime, šių metų sausio 13 d., kai ji dalyvavo čia vykusiuose laisvės gynėjų pagerbimo renginiuose. Pasak F.Kukliansky, prie jos priėjo pagyvenęs vyriškis, apsirengęs uniforma. Kokia ta uniforma, bendruomenės vadovė nepažino. Pasak jos, greičiausiai tai buvo šaulio uniforma.

Bet svarbiausia tai, kad pasak jos, jis pirmiausia jai piktai pareiškė: „Nustok teršti Lietuvą!“. Po šių žodžių vyriškis apsisuko ir pasišalino, tačiau netrukus ir vėl grįžo. O tada ir išrėžė frazę apie „žydelką“ ir tai, kad žydų nebeturi būti Lietuvoje. F.Kukliansky, pasak jos pačios, iš pradžių tiesiog nežinojo, ką daryti, nes buvo šokiruota ir sutrikusi. Tačiau vėliau ji raštu kreipėsi į patį Seimo pirmininką V.Pranckietį, jog šis pasirūpintų, kad būtų nustatyta jos įžeidėjo tapatybė. Kreipimesi F.Kukliansky pridūrė, jog tą asmenį ji atpažintų.

Gavęs šį kreipimąsi, V.Pranckietis, pasak F.Kukliansky, savo ruožtu kreipėsi į sostinės 3-iąjį policijos komisariatą, kad šis išsiaiškintų situaciją. Į policiją liudyti iškviesta F.Kukliansky detaliai nupasakojo ją esą įžeidusio žmogaus išvaizdą ir visas kitas įvykio aplinkybes.

„Apklausos metu F. Kukliansky parodė, kad kadangi to žmogaus ji nepažįsta, anksčiau neteko jo nei susitikti, nei matyti, todėl jos manymu, nurodytas vyras ją išskyrė kaip Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę, todėl jo žodžiai buvo skirti ne tik F.Kukliansky asmeniškai, o ir visai žydų bendruomenei.

Apklausos metu F. Kukliansky atkreipė dėmesį į žodžius „tu žydelka“ vienaskaita, „jums nėra čia vietos“ daugiskaita, dėl ko ji mano, kad jos nurodytas asmuo savo veiksmais išreiškė neapykantą žydams, sakydamas, kad jiems nėra vietos Lietuvoje, todėl padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 str., be to žodis „žydelka“ yra įžeidžiantis, todėl įžeidė F.Kukliansky orumą ir tautinę tapatybę, todėl ji mano, kad padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 155 str. F.Kukliansky prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei pripažinti ją nukentėjusiąja, kaip asmenį ir kaip žydų bendruomenės pirmininkę“, – rašoma policijos tyrėjų dokumentuose.

F.Kukliansky visą laiką itin pabrėžė tai, jog aplink ją buvo ir daugiau žmonių, kurie girdėjo visą „pokalbį“ – todėl, pasak jos, visą tai turėtų būti vertinama ir kaip kitų žmonių kurstymas.

Policija neįžvelgė nieko bloga

Tad ką toliau darė policijos pareigūnai, siekdami išsiaiškinti, ar tikrai nebuvo padarytas nusikaltimas, apie kurį ir kalbėjo F.Kukliansky – ar nežinomasis neskatina ir nekurstė neapykantos tautiniu pagrindu, ar niekino ir tyčiojosi iš kito asmens dėl jo tautinės priklausomybės? Pirmiausia policija gavo iš Vadovybės apsaugos departamento vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti konflikto dalyviai.

Departamentas šį įrašą pateikė tik policijai, o ne pačiai F.Kukliansky ar Seimo kanceliarijai, teigdamas, kad tokią informaciją jis gali teikti tik ikiteisminį tyrimą galinčios vykdyti institucijoms. Asmens, kuris vaizdo įraše iš tiesų kalbėjo su F.Kukliansky, nuotrauka buvo pirmiausia pateikta Krašto apsaugos ministerijos protokolo vadovei Salvijai Taukinaitienei. Tačiau, pasak policijos, ji to asmens neatpažino. Taip pat policijos pareigūnai apklausė Atsargos karininkų sąjungos bei Seimo kanceliarijos atstovus, tačiau jie lygiai taip pat neatpažino nuotraukoje fiksuoto asmens. Juolab, Seimo kanceliarija policijai paaiškino, kad į renginį buvo oficialiai pakviesta daugiau, nei 500 žmonių, o taip pat į Seimą tądien galėjo patekti ir specialiai nekviesti asmenys.

Tačiau įdomiausia ir svarbiausia ne tai, ar policijai pavyko, ar nepavyko išsiaiškinti tapatybę asmens, kurį F.Kukliansky kaltino ksenofobiniu bei antisemitiniu išpuoliu prieš ją. Mat policija jau šioje stadijoje tiesiog atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl to, kad pasak jos, net ir tuo atveju, jei asmuo būtų nustatytas, o taip pat būtų nustatyta, jog jis iš tiesų pasakė tai, kuo jį kaltina F.Kukliansky, jokio nusikaltimo vis viena nebuvo padaryta.

„Pranešimo nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kad būtų kryptingai tyčia siekiama skatinti neapykantą prieš žydų piliečius. Nustačius minėtus žodžius išsakiusį asmenį, tokie jo veiksmai neturėtų būti vertinami kaip kurstymas diskriminuoti, skatinti neapykantą, niekinti ar tyčiotis iš šios žmonių grupės. Nėra objektyvių duomenų, jog šis asmuo yra nusistatęs prieš tam tikras žmonių grupes, atsižvelgiant į jų tautybę. Jo veiksmuose neįžvelgiamas sistemiškumas, t. y. nėra duomenų apie daugiau panašių faktų, kad minėtas asmuo kurstytų ar skatintų fiziškai susidoroti su kitais asmenimis. Nesant konkrečių, sistemingų ir tiesioginių pareiškimų skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti tautinę mažumą, negali būti laikoma, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 170 str.“, – rašoma policijos pareiškime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

Negraži, bet leistina nuomonė?

Tačiau kaip, policijos nuomone, reikėtų vertinti tokius veiksmus ir pareiškimus?

„Jo žodžiai, vertinami kaip nekorektiški, prasilenkiantys su etišku savo konstitucinės informacijos sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkantis LR BK 170 straipsnio įtvirtintos nusikalstamos veikos – kurstymo aktyviais veiksmais prieš tautinę mažumą, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar diskriminaciją. Jo žodžiuose išreiškiama tik nuomonė, ir jame raginimo tiesiogiai kurstyti kitus asmenis niekinti, menkinti, įžeidinėti, diskriminuoti tam tikrą žmonių grupę ar atskirus šios grupės atstovus dėl jų tautybės, nėra. Nors sutiktina su pranešėju, kad žodžiai yra išties negatyvūs, bet jų turinyje nėra diskriminacijos, o reiškiama neigiama nuomonė, pasipiktinimas, kritiška, nekorektiška nuomonė, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkanti BK 170 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos – kurstymo aktyviais veiksmais prieš tam tikros grupės asmenis, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar diskriminaciją dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, – teigia policijos tyrėjai. Bet kaip vertinti tiek terminologiją, tiek tai, jog ji buvo vartojama viešoje vietoje ir galimai girdint daugiau žmonių – ne tik F.Kukliansky?

„Aplinkybė, jog tuos žodžius galėjo girdėti daug asmenų, nereiškia, kad kurstoma nesantaika. Žodžių turinys rodo, jog nenustatytas asmuo įgyvendino savo saviraiškos laisvę netinkamai, tačiau tokiu pasisakymu jis negalėjo sukelti realią grėsmę aptariamo baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pažeisti žydų tautybės žmonių grupės lygiateisiškumą, jos, kaip bendruomenės, orumą (ta apimtimi, kuria orumas ginamas pagal BK 170 straipsnį).

Taip pat šis prieštaraujantis moralei pareiškimas negalėjo realiai sukurstyti kitų asmenų, girdėjusius nenustatyto asmens pareiškimą, smurtauti prieš šią žmonių grupę. Tokios išvados darytinos atsižvelgiant į pareiškime pavartotus žodžius, nekonkretų jų pobūdį.

Taip pat būtina pažymėti, jog nenustatytas asmuo savo žodžius nukreipė asmeniškai į F.Kukliansky, jo nebuvo keliamas tikslas niekinti ar žeminti žydų tautybės žmones kitų į renginį susirinkusių žmonių akivaizdoje“, – samprotauja pareigūnai. Jie taip pat išteisina bei pateisina patį žodį „žydelka“, kuris, pasak jų, nėra niekuo blogas.

Pagrindinis policijos argumentas – lietuvių kalbos žodynas. „Žodis „žydelka“, pasak Lietuvių kalbos žodyno, yra tiesiog „žydė“, moteriškas žodžio „žydas“ atitikmuo, todėl minėtas žodis nevertinamas kaip įžeidžiantis. Pažymėtina, jog LR BK 155 straipsnyje buvo numatyta, kad įžeidimas yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu, tačiau 2015 m. liepos 10 d. įstatymų leidėjas įžeidimą dekriminalizavo ir ši veika baudžiamosios atsakomybės nebeužtraukia“, – baigia savo argumentaciją, kodėl nereikia pradėti ikiteisminio tyrimo, policijos pareigūnai.

Įtampa – dėl „Vėtros“

F.Kukliansky, lryto.lt paklausta, kaip vertina teisėsaugos poziciją ir ką ketina daryti, žinoma, teigė, jog su ja nesutinka ir ketina policijos sprendimą skųsti prokuratūrai. „Aišku, kad aš rankų nenuleisiu, nes tiesiog negaliu to daryti. Juk šiuo atveju aš atstovauju ne tik sau, bet ir visai mūsų bendruomenei.

Dar daugiau – tikiuosi, kad ir tai visuomenės daliai, kuri nesutinka su tuo, jog normalu viešai skelbti žydų kilmės Lietuvos piliečiams, jog jie „teršia“ šią šalį ir joje jiems „nėra vietos“. Aš nenoriu keršto ar bausmės, mano tikslas – kad tokie žmonės būtų žinomi, o padėtis turėtų būti išsiaiškinta iki galo“, – sakė žydų bendruomenės pirmininkė.

Šis projektas įvykis – ne pirma tokio pobūdžio kontroversija, susijusi su žydų bendruomene ir jos pirmininke pastaruoju metu. Pernai vasarą, kunkuliuojant aistroms dėl sostinės valdžios sprendimo pašalinti atminimo lentelę, skirtą antisovietiniam rezistentui bei nacių administracijos pareigūnui Jonui Noreikai-“Generolui Vėtrai“, bendruomenė pranešė sulaukusi grasinimų ir net trumpam uždarė sinagogą sostinėje.

Daugelis „Vėtros“ gynėjų kaltino bendruomenę ir pačią F.Kukliansky „provokacija“. Pirmosiose šių gynėjų eilėse buvo ir pats dešiniųjų patriarchas V.Landsbergis. Jis net parašė eilėraštį, kuriame pakartojo žodį „žydelka“ – tiesa, tautiečiams primindamas, kad tokią buvo pati mergelė Marija. Nepaisant to, F.Kukliansky tuomet reagavo į šią V.Landsbergio poeziją, jam, savo ruožtu, primindama, kad šis antisemitinis žargonizmas „žeidžia“ ją ir kitus žydus nepriklausomai nuo konteksto, kuriame jis vartojamas.

R. Reches: „Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su visu pasauliu“

R. Reches: „Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su visu pasauliu“

Bernardinai.lt  Vaidotas Norkus

Nors Lietuvoje nagrinėjama svarbiausių istorinių įvykių, tokių kaip tremtis, sovietinės represijos ir karai, įtaka juos išgyvenusių žmonių psichikai, RUTH RECHES yra viena pirmųjų, kuri iš psichologinės perspektyvos ėmėsi analizuoti žydų genocidą patyrusiųjų ir išgyvenusiųjų patirtis. Ji šia tema Mykolo Romerio universitete apsigynė mokslų daktaro disertaciją. Su šia skaudžia tema Ruth sieja ir asmeninis ryšys: jos seneliai išgyveno Holokaustą ir per stebuklą liko gyvi. Su R. Reches kalbamės apie tai, kokias psichologines traumas patyrė Holokaustą išgyvenę žmonės.

Gerbiama Ruth, kaip kito psichologijos mokslo požiūris į Holokausto temą?

Išgyvenę Holokaustą asmenys patyrė traumuojančių įvykių: badą, ligas, fizinį, psichologinį smurtą, artimųjų netektis. Po karo išgyvenusieji turėjo susidoroti su trauminiais prisiminimais, susitaikyti su artimų žmonių praradimu. Visa tai sukeldavo fizinių ir psichinių sveikatos problemų. Šiems žmonėms buvo reikalinga psichologinė pagalba. Su jais dirbo medikai, psichologai ir psichiatrai, siekdami išsiaiškinti, kokių padarinių turėjo Holokausto trauma.

Dauguma pirmųjų psichologinių tyrimų, atliktų su išgyvenusiais Holokaustą, buvo fokusuojami į patologines pasekmes. Tuomečiuose tyrimuose buvo fiksuojami Holokaustą išgyvenusiųjų depresijos simptomai, kognityvinės ir atminties problemos, kaltės jausmas, žema psichologinė gerovė ir problemos, susijusios su emocijų raiška, asmenybės slopinimu ir tarpasmeninių santykių sunkumais. Holokaustas padarė ypač didelę įtaką nustatant potrauminio streso sutrikimo diagnozę. Be to, buvo ištirtos fizinės sveikatos problemos, galimai susijusios su Holokaustu, tokios kaip sergamumas vėžiu, osteoporozė.

Priešingai nei tyrimuose, kuriuose buvo nagrinėjami patologiniai Holokausto padariniai ir neadaptyvus išgyvenusiųjų atsakas į traumą, pastaraisiais dešimtmečiais daugiau dėmesio pradėta kreipti į psichologinį prisitaikymą ir sėkmingą savirealizaciją išgyvenus Holokaustą.

Žydų tautos tradicijos ir istorija yra susipynusios su religija. Ar Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su Dievu?

Žydų tautos istorija yra neatsiejama nuo jų tikėjimo. Nesvarbu, ar žydai save laikė tikinčiais, ar ne, visi jie jautė tam tikrą ryšį su Dievu (švęsdami šventes, atlikdami religines apeigas, suteikdami vaikams žydiškus vardus). 

Holokaustas iškėlė daug klausimų apie Dievo vaidmenį jame. Žydų mąstytojai, stengdamiesi atsakyti į šį klausimą, atskleidė skirtingus požiūrius. Vieni Holokaustą vertina kaip Dievo bausmę. Šia tema yra keletas variacijų. Pirmoji Holokausto priežastis suvokia kaip žydų, nutolusių nuo savo tikėjimo ir šaknų, nuodėmę. Antrasis požiūris teigia, kad Holokaustas – atsakas į reformistinių ir kitų neortodoksinių judaizmo formų atsiradimą ir plitimą. Trečioji pozicija teigia, kad sionizmas buvo nuodėmė, kuri sukėlė Holokaustą, nes žydai turėjo laukti Mesijo, o ne aktyviai bandyti sukurti žydų valstybę Palestinoje. Ketvirtoji pozicija: Holokaustas buvo nuodėmingos asimiliacijos su kitomis tautomis pasekmė.

Žydų mokslininkai kėlė klausimą ne tik apie priežastis, sukėlusias Holokaustą, bet ir apie po Holokausto pasikeitusį žmonių santykį su Dievu.

Kultūringai su Nomeda. Žydų fenomenu tikintis Miša Jakobas: su laimingų tėvų genais ir papročiais vaikai irgi tampa laimingais

Kultūringai su Nomeda. Žydų fenomenu tikintis Miša Jakobas: su laimingų tėvų genais ir papročiais vaikai irgi tampa laimingais

LRT.lt Mediateka

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metais. Apie ką bekalbėtume – žydai kultūroje, medicinoje ar literatūroje – visur jų yra neproporcingai daug. Apie tai diskutavo laidos svečiai: rašytojas Markas Zingeris, romano „Gaono kodas“ autorius Rytis Sabas ir vienas iš Vilniaus žydų gimnazijos įkūrėjų Miša Jakobas.

Laida su gera emocine atmosfera.
Įspūdingos LŽB klubo „Ilan“ atostogos: nuo ekskursijų iki linksmų įspūdžių ir Šabo!

Įspūdingos LŽB klubo „Ilan“ atostogos: nuo ekskursijų iki linksmų įspūdžių ir Šabo!

Taigi mokyksleivių atostogos baigėsi, tačiau LŽB klubo „Ilano“ vaikai dar ilgai prisimins kartu praleistą laiką, įspūdžius, gerą nuotaiką, naujas žinias, įgūdžius, organizuotos įdomios atostogų programos dėka, kurią parengė koordinatoriai ir madrichai (vadovai).

Atostogų metu vaikai lankėsi dviejose istorinėse Lietuvos sostinėse: Trakuose ir Kaune,  taip pat  Žiežmarių sinagogoje. Pažintis su žydų paveldu ir Lietuvos žydų istorija yra vienas iš pažintinių vaikų išvykų tikslų.

Trakuose jie išvydo tikrą šokoladinę pasaką: šokolado skulptūrų muziejų! Mėgiamiausių saldumynų istoriją sužinojo vaikščiodami po muziejaus sales, iš vienos į kitą: čia – jaguaras, piratas ir tikrieji majų indėnai, – viskas pagaminta iš šokolado.

Kvepiančiame ir skaniausiame muziejuje vaikai taip pat dalyvavo nepamirštamame edukaciniame šou „Šokoladas savo rankomis“.

Kaune vaikai sužinojo šio miesto žydų istoriją, apsilankė Pasaulio tautų teisuolio  Čiunės Sugiharos muziejuje. Japonijos diplomatas, atstovavęs Japonijos imperijai Lietuvoje, padėjo daugiau nei 6000 Lenkijos žydų, bėgusių nuo nacių persekiojimo, gauti išduodamas tranzitines Japonijos vizas, vėliau pavadintas „Vizos gyvenimui“, ir išvykti iš Lietuvos.

Vizos leido jiems keliauti į Tolimuosius Rytus. 2020 m. Lietuvos Seimas paskelbė Č. Sugiharos metais. Prisiminti žydų gelbėtojų žygdarbį ir pagerbti jų atminimą yra kiekvieno mūsų pareiga.

Vasario 19d. žydų (litvakų) bendruomenės pastate įvyko linksmas ir įdomus mokslinis šou „Atradėjas“. Vaikai pasijuto tikrais chemijos mokslo tyrinėtojais: kartu su vadove iš paslaptingų ingredientų jie sukūrė sniegą, kuris reikalingas filmuojant vaidybinius filmus.

Naudodami skystą azotą ir kukurūzų lazdeles, jie atliko įdomų bandymą „Drakono kvėpavimas“ ir kitus linksmus eksperimentus. ,,Atradėjo” šou baigėsi tikrų guminukų skonio ledų paruošimu!

Matilda Olkinaitė – poezijos talentas, kurio nepajėgė nutildyti lietuvio baltaraiščio kulka

Matilda Olkinaitė – poezijos talentas, kurio nepajėgė nutildyti lietuvio baltaraiščio kulka

Mindaugas Klusas, LRT.lt  D. Umrbraso LRT nuotr.

Į lietuvių kultūros istoriją, literatūrą sugrįžta vos devyniolika metų šiuo pasauliu galėjusi pasidžiaugti talentinga Lietuvos žydų poetė Matilda Olkinaitė. Jofių ir jos šeimą – tėvus ir dvi sesutes – 1941 metų liepą dykynėje, kurią Panemunėlio gyventojai iki šiol vadina Sachara, sušaudė lietuvių baltaraiščių būrys. Devynis kūnus negilioje duobėje atrado kaimelio gyventojai, tik kitą dieną išdrįsę prisiartinti prie vietos, kur aidėjo šūviai ir klyksmai.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) išleistos knygos „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“ (dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė) radimosi istorija – ilga, kupina liūdesio, bet pagaliau sugrąžinta iš užmaršties.

 

M. Olkinaitė lygiavosi į garsiausius tarpukario Lietuvos poetus, draugavo su bendraamžiais žemininkais, turėjo mylimąjį, spėjama – lietuvį, kurio vardo galbūt dėl saugesnės jo būties dienoraščiuose nė karto nepaminėjo.

Matilda Olkinaitė / Knygos rengėjų archyvo nuotr.

Pakelėje tarp Panemunėlio ir Kavoliškio sunaikintos Vilniaus universiteto (VU) studentės M. Olkinaitės (1922–1941) rankraštis su eilėraščiais, prozos kūrinėliais, piešiniais sovietmečiu pateko į germanistės, teatrologės prof. Irenos Veisaitės rankas.

Poetės talento mastą patvirtino ir knygos „Atrakintas dienoraštis“ sudarytojas literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas. M. Olkinaitė rašė gimtąja jidiš kalba, taip pat – lietuvių, ir abiem, anot jo, jautė stiprią meilę. Poetės kūryba buvo spausdinama prieškario Lietuvos spaudoje, tada poetė jau studijavo VU.

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ VILNIAUS GAONO METAMS SKIRTI RENGINIAI

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ VILNIAUS GAONO METAMS SKIRTI RENGINIAI

INSTITUTO VEIKLA, KULTŪROS NAUJIENOS, PROJEKTO VKM NAUJIENOS

Vasario 21 d., penktadienis

12 val.

Matildos Olkinaitės knygos „Atrakintas dienoraštis“ pristatymas

Vieta – LRT salė / 5.1

Dalyvauja: Mindaugas Kvietkauskas, Irena Veisaitė, Laima Vincė, Neringa Danienė.

Pristatoma eilėraščių knyga „Atrakintas dienoraštis“. Matilda Olkinaitė buvo Lietuvos žydė, kuri jau nuo trylikos metų spausdino eilėraščius lietuviškuose to meto katalikiškuose vaikų žurnaluose. Būdama Vilniaus universiteto studentė 1940–1941 m. ji paruošė pirmą poezijos rinkinį, tačiau likimas nedavė jai progos jį išleisti. Matilda, kuriai tuo metu buvo 19 metų buvo baltaraiščių sušaudyta savo gimtajame miestelyje Panemunėlyje 1941-ųjų vasarą kartu su tėvais ir dviem seserimis.

Organizuoja – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

 15 val.

„Lietuvos žydų kultūros aktualumas šiuolaikinei Lietuvos visuomenei“ | diskusija

Vieta – 15 min forumas, 3 salė

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Diskusijoje bus aptarti tokie klausimai kaip: kokia visuomenė yra dabar, ar Lietuvos žydų istorijos ir kultūros suvokimas kaip savos jau formuoja lietuviškąją tapatybę, ar visi didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis, kokį vaidmenį Lietuvos žydams pasaulyje atlieka ar galėtų atlikti Lietuvos mitas, Lietuvos Jeruzalė Vilnius bei daug kitų klausimų.

Dalyvauja: Lara Lempertienė, Kamilė Rupeikaitė, Kostas Kajėnas. Moderuoja Vytautas Toleikis

Organizuoja: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos leidėjų asociacija, LITEXPO

 18 val.

Avromo Suckeverio poezijos rinkinio „Dešimt eilėraščių / Ten Poems“ pristatymas

Vieta – Rašytojų kampas, 5 salė

Dalyvauja: Lara Lempertienė, Mindaugas Kvietkauskas, Rimantas Bagdzevičius

Pristatoma Avromo Suckeverio poezija rinkinyje „Dešimt eilėraščių / Ten Poems“. Avromas Suckeveris – vienas įžymiausių XX a. jidiš kalbos poetų, tiesiogiai išgyvenęs Holokaustą, kaip vienas iš kultūrinės rezistencijos lyderių, atsiminimuose iš Vilniaus geto liudija autentiškas savo patirtis.

 Organizuoja – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

19 val.

„Savi ar svetimi? Žydai Lietuvos istorinėje atmintyje | diskusija

Vieta – 15 min forumas, 3 salė

Dalyvauja: Aurimas Švedas, Irena Veisaitė, Daiva Citvarienė, Arvydas Pakštalis

Organizuoja – Kaunas 2022

 Vasario 22 d., šeštadienis 

15 val.

Žydų kultūra paveikslėlių knygose: Karaliaus Motiejuko karalystė (pagal Januszą Korzcaką)

Vieta – LITEXPO Konferencijų salė 5.3

Dalyvauja: Anna Czerwińska, Iwona Chmielewska

Iwonos Chmielewskos kūrybos ir Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN pristatymas. Iwona Chmielewska – knygų vaikams ir suaugusiesiems kūrėja. Menininkė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą, svarbiausi iš jų: Auksinis obuolys Bratislavos iliustracijų bienalėje, iliustruotojų „Oskaru“ vadinamas „Bologna Ragazzi Award“ Tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Šiuo metu nominuota prestižiniai Hanso Christiano Anderseno premijai. Anna Czerwińska – meno istorikė, Lenkijos muziejaus POLIN atstovė,Savo darbe ieško naujų sprendimų, skirtų padėti mažiesiems keliauti per tūkstantį metų trunkančią Lenkijos žydų istoriją.

Organizuoja: Lenkijos institutas Vilniuje, POLIN, „Knygų šalis“.

Renginys vyks lietuvių ir lenkų kalbomis

 16 val.

Ypatingas jubiliejus: Vilniaus Gaonui Elijahu ben Solomon Zalmanui 300. Pokalbis „Žydų religinė tradicija: konservatyvumo ir dinamiškumo vienybė“ | diskusija

Vieta – LITEXPO Konferencijų salė 1.1

Siekiant skirti ypatingą dėmesį įamžinant istorinę atmintį, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Vilnius išsaugojo šios tautos paveldą, atsispindintį miesto gatvėse ir visoje sostinės istorijoje. Taip šiame pokalbyje piešimu, šviesomis pasakojama Vilniaus Gaono istorija.

Dalyvauja: Lara Lempertienė, Simas Pinkoraitis, Kristijonas Oniūnas

Organizuoja: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras, Gaono namai

Vilniuje vyksta Knygų mugė.  Atskiras dėmesys skirtas ir žydų temai. Čia pateikiama  ištrauka iš knygos ,,SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS”

Vilniuje vyksta Knygų mugė. Atskiras dėmesys skirtas ir žydų temai. Čia pateikiama  ištrauka iš knygos ,,SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS”

Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, šių metų knygų mugėje, vykstančioje parodų ir kongresų centre „Litexpo“, dominuos istorinės temos. „Nuo Vilniaus ir vilniečių iki Žemaitijos istorijos, nuo moterų svarbos iki šeimų ritualų, papročių istorijos, nuo filosofijos iki maisto istorijos. Atskiras dėmesys skirtas ir žydų temai, minint Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus“, – anksčiau yra sakiusi R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Maloniai kviečiame dalyvauti knygų žydų tema pristatymuose  

 

Čia pateikiama  ištrauka iš knygos ,,SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS” 

Žymaus Lietuvos teisininko Samuelio Kuklianskio autobiografinėje knygoje aprašytas gyvenimas žmogaus, stebuklingai išlikusio po viską naikinančio Holokausto. Net ir išgyvenęs visus “pragaro” siaubus, žmogus turi ypatingą savybę — atsigauti ir išlikti žmogumi. Tai autorius akivaizdžiai įrodo savo knygoje.

Sušaudyta paauglystė

Karo veiksmų pradžia. Palangos sinagogos kalinys. MOTINOS netektis. Pabėgimas iš Veisiejų…

Mano kartos žydų vaikų paauglystė, nė kiek neperdedant, iš tiesų buvo sušaudyta. Veisiejų, Alytaus žydai paaugliai, kurie hitlerininkų metais buvo Lietuvos teritorijoje, išskyrus mane, visi, be išimties, buvo sušaudyti.

Jų neliko. Neliko nė vieno mano amžiaus žyduko, buvusių draugų Veisiejuose ir Alytuje. Visoje Lietuvoje išsigelbėjo vienetai – gal ant rankų pirštų galima būtų juos suskaičiuoti. O buvo jų labai daug – mano bendraminčių. Kur jie dingo? Sudvajų miškelyje – Lazdijų apskrityje, Katkiškėse, Veisiejų ir Alytaus žydų masinių sušaudymo vietose. Jų lavonais taip pat buvo nusėti Kauno IX fortas, Vilniaus Paneriai ir daugelis Lietuvos vietovių, kur Lietuvos žydai masiškai buvo sušaudyti. Ten guli ir jų tėvai, broliai ir seserys, dėdės ir dėdienės, seneliai ir senelės.

Tai baisu ir labai liūdna. Bet tai tiesa, ir niekur nuo jos nepabėgsi, net jei labai norėtųsi.

Šios knygos vienas iš tikslų ir yra nepamiršti, o kas ,,pamiršo“, priminti, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje.

 

Aš – Veisiejiškis iš Kuklianskių: Zislės ir Sauliaus Kuklianskių jauniausias sūnus

 

Tai, aš esu Kuklianskis, jauniausias  Zislės ir Sauliaus sūnus – Samuelis, gimęs 1930 gegužės 9d. Veisiejuose. Buvau labai panašus į tėvą. Mano tėvai Zizlė (Zinaida) Kuklianskienė-Šėčiarz neilgai gyveno. Jos gyvenimas buvo nutrauktas nacių viešpatavimo laikais (1941 metų vasarą) Sudvajų miškelyje, netoli Alytaus (dabar Alytaus miesto ribos). Taip tada mes, trys jos vaikai, netekome mylimos ir mylinčios motinos, o mūsų tėvas – mylimos ir mylinčios žmonos. Ją sušaudė vien dėl to, kad buvo žydė. Ji ne tik jokių nusikaltimų nepadarė, bet niekam nieko blogo nepadarė. Atvirkščiai, kaip gydytoja, ji daug gero padarė žmonėms, nepaisydama jų tautybės ir kilmės.

Tai buvo aukšto išsilavinimo, valinga moteris, baigusi Suvalkuose, gimtinėje, moterų gimnaziją aukso medaliu ir Charkovo pirmą moterų medicinos institutą. Tačiau kaip baigusi nepripažintos šalies (Tarybų Ukrainos) aukštuosius medicinos mokslus,  ji tarpukario  Lietuvoje neturėjo teisės praktikuoti. Mano, sūnaus, akimis žiūrint, ji buvo graži.

Mano bėda yra ta, kad aš motinos išvaizdą pamiršau, prisimenu tik iš likusių (o jų labai mažai) nuotraukų. Ir ne tik dabar negaliu motinos išvaizdos mintyse atgaminti, negalėjau ir anksčiau, jaunystėje.

Motinos veido išnykimas iš atminties mane slegia visą gyvenimą. Per anksti,  man tada buvo vienuolika metų, buvau žiauriai nuskriaustas, iš manęs atėmė motiną, bet užgriuvusios to meto nelaimės ištrynė iš vaikiškos mano galvos motinos vaizdą. Nacių okupacijos ir jų lietuviškųjų ,,bičiulių“ laikais buvo išžudyta daugiau kaip keturiasdešimt žmonių iš Kuklianskių šeimos, daug mano bendraamžių, kurių kaltė buvo viena – jie buvo žydai.

Mano tėvas – Saulius Kuklianskis, pavadinkime jį  Veisiejų vaistininku, nors dirbo vaistininku ir Panevėžyje, ir Alytuje. Tačiau Veisiejuose jis gimė, augo, ten gyveno visa jo šeima. Veisiejuose tėvas Antrojo pasaulinio karo metais pagrįstai, matydamas, kad tarp artimų ir pažįstamų žmonių (ir ne tik žydų) jam ir jo šeimai bus lengviau pergyventi karo sunkumus. Bet ir čia, viename gražiausių Lietuvos kampelių, jis neteko gal net brangiausio turto – mylimos žmonos, daug savo giminių, brolio ir jo vaikų. Pačiuose Veisiejuose žydų nešaudė. Tas mus Kuklianskius guodė, turbūt Veisiejuose neatsirado nei norinčių žydus šaudyti, nei padėti žudikams šaudyti beginklius senius, moteris ir vaikus – savo kaimynus. Nors ir čia, Veisiejuose, kiek mums teko patirti, užtektinai buvo karingai nusiteikusių antisemitų.

Knygą SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS galėsite nusipirkti Vilniaus knygų mugėje, leidyklos ANDRENA stende, 5 salėje, stendo Nr. 5.D01

Vėl svastika Vilniuje

Vėl svastika Vilniuje

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky svastikos atsiradimą Vilniuje komentuoja Facebooke:

,,Aš tai nesuprantu, kodėl kai kam juokinga. Dar nei vieno nusikaltimo neatidengė, o mums juokinga. Grafiti ar ne grafiti, šito būti negali. Ne juoktis, bet verkti reikia. Nespėliokime, grafiti ar ne grafiti, – šito būti negali. Kodėl to dar nėra Naujienose? Kur miesto vadovų reakcija?

 

LŽB apsilankė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas

LŽB apsilankė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas

Vasario 19d. Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenėje lankėsi naujas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Robertas S. Gilchristas (Robertas Gilkristas).

Jis susitiko su bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, drauge su ja apžiūrėjo bendruomenės namus, bendravo su LŽB senjorais, domėjosi, ką jie veikia bendruomenės pagyvenusiųjų  klube, aplankė ir kalbėjosi su Holokaustą išgyvenusiais, bendravo su Fania Brancovska.

Ambasadoriui patiko svečiuotis ,,Beigelių krautuvėlėje“. Tą dieną jis matė ir žydų bendruomenės vaikus, kurie specialiai moksleivių atostogų metu organizuotoje veikloje, dalyvauja įdomioje programoje.

Prie LŽB demonstruojamos parodos apie gelbėtojus, Holokausto metu gelbėjusius žydus.

JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą (Robertas Gilkristas) ambasadoriaus pareigoms praėjusių metų liepą nominavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), gruodį nominacija buvo patvirtinta Senate. Duodamas priesaiką paskirtasis ambasadorius gyrė Lietuvą kaip vieną ištikimiausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių, kartu pabrėždamas, kad eiti ambasadoriaus pareigas jam yra „viso gyvenimo garbė“.

30 metų diplomatinio darbo patirtį turintis R. S. Gilchristas yra buvęs JAV Valstybės sekretoriato Šiaurės ir Baltijos šalių reikalų departamento vadovas, dirbo diplomatinėse misijose Estijoje ir Švedijoje.

„Džiaugiuosi galimybe Lietuvoje būti šaliai minint istorinio įvykio trisdešimtmetį. Kartu džiaugiamės, kad šie metai žymi ir 80-ąsias Welleso deklaracijos metines – šiuo dokumentu Jungtinės Valstijos pažymėjo niekuomet nepripažinsiančios jėga įvykdytos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungos sudėtį“, – sakė nayjasis JAV ambasadorius.

 

Išvyka į Akmenės krašto muziejų

Išvyka į Akmenės krašto muziejų

2020 m. vasario 1 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai vyko į ekskursiją į Akmenę, aplankyti tautodailininko, meno kūrėjo, tradicinių amatų meistro Klaido Navicko žydiškų karpinių parodą Akmenės krašto muziejuje. Ši paroda labai įdomi ir išskirtinė, popieriaus karpiniai nepaprasto sudėtingumo ir kiekvienas jų atvaizduoja atskirą įvykį, šventę, istoriją ar pan. Darbų autorius apie kiekvieną karpinį yra parengęs aprašymą, kuris leidžia kiekvienam parodos lankytojui iš arčiau pažinti žydų tradicijas, papročius bei kultūrą.

Apžiūrėję K.Navicko žydiškų karpinių parodą, bendruomenės nariai turėjo galimybę apžiūrėti  Akmenės krašto muziejuje saugomą ir eksponuojamą žydų tautybės, vieno žinomiausių Lietuvoje dieninių drugių kolekcionieriaus, Boriso Izenbeko (1910-2006) kolekciją.

Lietuvos zoologas, biomedicinos mokslų daktaras Povilas Ivinskis teigė, kad saugoma kolekcija yra didžiausia dieninių drugių kolekcija Lietuvoje.

B.Izenbeko kolekcijoje yra apie 5 000 dieninių drugių iš viso pasaulio (ekspozicijoje šiuo metu – arti 2 000). Keliolika kolekcijoje esančių eksponatų rūšių yra ant išnykimo ribos ir dabar pasaulyje griežtai saugomi.

B.Izenbekas drugiais susidomėjo 1955 m. Gaudė juos ten, kur gyveno – Ukmergės, Akmenės apylinkėse, kelionėse Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Armėnijoje, Buriatijoje, Altajuje. Kolekcionierius aktyviai bendravo su Prancūzijos, Čekijos, Anglijos, Vokietijos, Ispanijos, Kanados, Japonijos, JAV ir Rusijos kolekcionieriais bei drugių specialistais. Didžioji dalis drugių atsisiųsti sovietmečiu, naudojantis pašto paslaugomis.

Edukacinis užsiėmimas „Vaivorykštė mūsų lėkštėje“

Edukacinis užsiėmimas „Vaivorykštė mūsų lėkštėje“

Vasario 13 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės narės lankėsi Šiaulių visuomenės sveikatos biure ir dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Vaivorykštė mūsų lėkštėje“. Moterys pagilino žinias apie sveiką mitybą, stebėjo kaip, remiantis sveikos mitybos principais, gaminami patiekalai bei juos degustavo. Biuro specialistės papasakojo kaip paįvairinti ir papildyti kasdienę mitybą daržovėmis, mokė gaminti sveikus padažus ir pateikė receptus.

Tiesa gydo: rašytoją Grigorijų Kanovičių kalbina sūnus Sergejus

Tiesa gydo: rašytoją Grigorijų Kanovičių kalbina sūnus Sergejus

Pasitinkant Vilniaus knygų mugę į knygynus vėl sugrįžta kultinis Grigorijaus Kanovičiaus autentiškų prisiminimų romanas „Miestelio romansas“. Romane atskleidžiama, kaip 1920–1941 m. istoriniai įvykiai keitė Lietuvos miestelių gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų, rusų – likimus. Šia proga pranešime žiniasklaidai Grigorijų Kanovičių kalbina sūnus Sergejus.

Ką visos Tavo kūrybos kontekste Tau reiškia „Miestelio romansas“? Kiek Tau svarbu, kad pasirodė antrasis leidimas lietuviškai?

„Miestelio romansas“ – mano asmeniškiausia knyga. Ji labiausiai biografinė. Nepasakyčiau, kad esu išlepintas pakartotinais leidimais. Be abejo, jų būta. Bet svarbiausiu laikyčiau darsyk leidžiamą „Miestelio romansą“. Ši naujiena mane nepaprastai pradžiugino.

Ką jauti, kai nustojęs rašyti, pamatai, kad Tavo kūryba išleidžiama darsyk?

Po to, kai padėjau tašką, nustojau rašęs, pakartotinį „Miestelio romanso“ leidimą laikyčiau atsisveikinimu su savo profesija.

Ar nesigaili po „Miestelio romanso“ padėjęs tašką?

Ne, nesigailiu. Nenoriu kartotis. Ir blogiau rašyti irgi nenoriu.

Kas pakeistų Tavo apsisprendimą neberašyti?

Jaunystė.

Apie ką rašytum vėl?

Apie tą patį.

Sergejus ir Grigorijus Kanovičiai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kuo paaiškintum „Miestelio romanso“ populiarumo fenomeną Lietuvoje?

Lasario Segallo parodos uždarymo proga – speciali programa

Lasario Segallo parodos uždarymo proga – speciali programa

Vasario 28 d. rengiama programa, skirta parodos „Brazilijos modernistas iš Vilniaus: Lasario Segallo sugrįžimas“ uždarymui. 16 val. kviečiame į vienintelę muziejaus direktorės Kamilės Rupeikaitės ekskursiją po parodą, kurios metu bus pristatyta ne tik menininko kūryba, bet ir parodos koncepcija bei jos įgyvendinimas. Registracija el.p.: komunikacija@jmuseum.lt

Primename, kad su iniciavytos Su-MENĖK lankstinuku vasario 28 d. muziejaus lankymas perpus pigesnis! Lasario Segallo paroda muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2) bus eksponuojama iki kovo 1 d.

Susidomėjusių lauksime ir edukaciniuose užsiėmimuose bei kūrybinėse dirbtuvėse (norinčius dalyvauti prašome registruotis el. p. jurgita.jackeviciute@jmuseum.lt):

10.30 val. vyks edukacinis užsiėmimas Pažintis su sinagogomis, skirtas 1-5 kl. vaikams bei šeimoms. Šio užsiėmimo metu sužinosite, kaip vadinasi žydų maldos namai, kiek Lietuvoje buvo ir tebėra išlikusių sinagogų, kokios pagrindinės šio pastato dalys ir jų paskirtis, kuo ypatinga žydų maldos namų puošyba.

13 val. vyks eduakcija Hebrajų kalbos raidės L. Segallo ir S. Bako kūryboje, skirta 1-5 kl. vaikams bei šeimoms. Edukacijoje susipažįstama su muziejuje eksponuojamais Lasario Segallo ir Samuelio Bako kūriniais bei pačių dalyvių puošiamos hebrajų kalbos raidės.

15 val. vyks kūrybinės dirbtuvės Geometrinis peizažas, skirtos ne tik susipažinti su muziejuje eksponuojama Lasario Segallo kūryba, bet ir patiems išmėginti teptuko bei dažų galimybes. Kūrybinės dirbtuvės tinka įvairaus amžiaus dalyviams.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Verslo istorijoje – žydiški vardai

Verslo istorijoje – žydiški vardai

 

,,Panevėžio balse” publikuojami straipsniais apie tarpukario žydų istoriją.

Tarpukariu ne viena garsi to meto įmonė, savo produkciją eksportavusi ir į užsienį, veikė Panevėžyje.

3–4 praėjusio amžiaus dešimtmečiais miesto veidą keitė augantis verslas ir klestinti prekyba. Panevėžyje veikė daug įvairių krautuvėlių, siuvyklų, perdirbimo ir kitų įmonių, kurių savininkai buvo žydai.

Akcinės bendrovės ,,L. B. Chazenas ir sūnūs“ darbuotojai 4-ajame dešimtmetyje. PANEVĖŽIO ŽYDŲ BENDRUOMENĖS nuotr.

Kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresniojo muziejininko Donato Pilkausko duomenimis, 1920 metais iš 94 savo verslą mieste įregistravusių amatininkų 55 buvo žydų tautybės asmenys. Tačiau Panevėžio žydai ne vien buvo smulkūs prekybininkai: tarp jų ilgainiui atsirado ir stambiųjų verslininkų. Jų įnašas į vietos ekonomiką – didžiulis.

 

Malūnininkystės centras

Praeityje Panevėžys garsėjo savo malūnais – buvo vienas Baltijos šalių malūnų centrų, kuriame veikė penki dideli pramoniniai ir tiek pat mažesnių, ūkininkų, malūnų.

Pasak D. Pilkausko, net ir Kranto gatvėje įsikūręs žinomas miesto viešbutis taip pat buvo malūnas. Leidimą jam statyti Panevėžio miesto dūma išdavė 1901 metų rugsėjį – verslininkui Bereliui Rubinšteinui. Ir jau po mažiau nei dešimtmečio, 1909-aisiais, įmonė buvo verta daugiau nei 20 tūkst. rublių. Dar po dviejų dešimtmečių, 1939 metais, moderniame „motoriniame“ malūne buvo dirbama trimis pamainomis – per parą čia sumaldavo 2 vagonus kviečių. Viskam pakako 22 darbininkų ir 7 tarnautojų. Kol 1940-aisiais malūnas buvo nacionalizuotas.

Pasak D. Pilkausko, toje pačioje gatvėje veikė ir kitas – garo malūnas, priklausęs verslininkui Zalmenui Rabinovičiui (Rabinavičiui). Maždaug dabartinių Panevėžio bendruomenių rūmų vietoje jis buvo pastatytas dar carinės Rusijos imperijos laikais. Deja, pasakoja istorikas, buvęs vienas didžiausių miesto malūnų 1935-aisiais mirus savininkui susidūrė su finansiniais sunkumais.

1927 metais Kranto gatvėje pastatytas M. Levo malūnas vėliau tapo stambiausiu visame Panevėžyje. Kiek žinoma, 1932-aisiais savininkė L. Levienė šį malūną norėjo išnuomoti „Lietūkiui“ – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungai. Tačiau sandoris nepasisekė – nesutarta dėl kainos. Tad malūną 1935-aisiais nupirko „Metalo“ bendrovė ir pavadino pirmu automatiniu malūnu „Javas“.

Vėliau, pasak muziejininko, malūną vis dėlto perėmė „Lietūkis“. „Tada tai buvo pats moderniausias Panevėžyje ir vienas didžiausių Baltijos šalyse malūnų, kuriame dirbo apie 75 darbininkus, o pradžią šiam malūnui davė žydai“, – pasakoja jis.

Kitas nemažas malūnas veikė Šermukšnių gatvėje – ir dar kartu su lentpjūve. Šio verslo savininkai taip pat buvo žydai. „Čia buvo malami ūkininkų atvežti grūdai, o lentpjūvėje ūkininkams galėjo supjauti atvežtą medieną“, – D. Pilkausko teigimu, paklausa tokie verslai nesiskundė.

Broliai Izaokas ir Heselis Chazenai, 1929 metais įsigiję ir „Kalnapilio“ alaus daryklą (nuotraukoje), buvo stambiausi pramonininkai Panevėžyje, daug prisidėję prie miesto vystymosi. PANEVĖŽIO ŽYDŲ BENDRUOMENĖS nuotr.

Turtingiausia šeima

Dar vienas malūnas – „Varpa“ – stovėjo Smėlynės gatvėje ir priklausė vienai turtingiausių miesto verslininkų šeimų – Chazenams. Dokumentuose kaip malūno savininkė nurodoma Chaja Chazenienė.

Vilniaus knygų mugėje vyks ypatingi susitikimai. Maloniai kviečiame dayvauti

Vilniaus knygų mugėje vyks ypatingi susitikimai. Maloniai kviečiame dayvauti

Maloniai kviečiame dayvauti ir pasidalinti informacija:

Ketvirtadienis, vasario 20 d., 15 val. / 15min forumas, 3 salė / Moišės Vorobeičiko (Moï Ver) albumo „Vilniaus žydų gatvė/The Ghetto Lane in Wilna“ pristatymas. Dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas, Lolita Jablonskienė, Nissan N. Perez, Yossi Raviv, Sigutė Chlebinskaitė. Renginio kalbos: LT/EN (Lietuvių literatūros ir tautosakosinstitutas, Nacionalinė dailės galerija, Knygų šalis)

Penktadienis, vasario 21 d., 12 val. LRT salė / 5.1 / Matildos Olkinaitės knygos „Atrakintas dienoraštis“ (sud. Mindaugas Kvietkauskas) pristatymas. Dalyvauja sudarytojas,Irena Veisaitė, Laima Vincė, Neringa Danienė (Lietuvių literatūrosir tautosakos institutas)

Penktadienis, vasario 21 d., 18 val. / rašytojų kampas / Avromo Suckeverio poezijos rinkinio „Dešimt eilėraščių/Ten Poems“ pristatymas. Dalyvauja Lara Lempertienė, MindaugasKvietkauskas, Rimantas Bagdzevičius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Šeštadienis, vasario 22 d., 15 val. / konf. salė 5.3 Žydų kultūra paveikslėlių knygose: Karaliaus Motiejuko karalystė(pagal Januszą Korzcaką). Dalyvauja Anna Czerwińska, Iwona Chmielewska. Renginio kalbos: LT/PL (Lenkijos institutas Vilniuje, POLIN, Knygų šalis)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina apdovanotus, tarptautinį pripažinimą pelniusius asmenis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina apdovanotus, tarptautinį pripažinimą pelniusius asmenis

Lietuvos Respublikos prezidentas  Gitanas Nausėda Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo nusipelniusius žmones.

Apdovanotas Ordinu ,,Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi

Vladas Algirdas Bumelis – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas; Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius; habilituotas daktaras; uždarosios akcinės bendrovės biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas; šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos Lietuvoje pradininkas; tarptautinį pripažinimą pelnęs biotechnologinių vaistų kūrimo ir gamybos pradininkas Lietuvoje.

Apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi

Riterio kryžius skirtas, bet jo atsiimti atvykti negalėjo Davidas Alanas Harrisas – Amerikos žydų komiteto vykdantysis direktorius, aktyvus Lietuvos interesų tarptautinėse organizacijos rėmėjas.