Ugnius Antanavičius 15min.lt
Prieš kelis mėnesius didžiulio populiarumo sulaukęs TV serialas „Neortodoksė“ („Unorthodox“) pasakoja apie ortodoksų žydų šeimoje augusią merginą, kuri pabėga iš nelaimingos santuokos, kurią suplanavo jos tėvai, palieka bendruomenę ir kuria naują gyvenimą. Prieš 150 metų labai panaši istorija nutiko Vilniuje.
Čia gimęs ir augęs žydas Abraomas Uri Kovneris 1861 m., taip pat būdamas devyniolikmetis, paliko žmoną, vaiką ir pabėgo iš namų, kad galėtų įgyti išsilavinimą, pamatyti platųjį pasaulį ir išsiveržti iš jį varžiusių bendruomenės pančių.
Šis straipsnis – antroji pasakojimo apie A.Kovnerio gyvenimą ir pabėgimą dalis. Pirmąją dalį skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Šeimyninis gyvenimas
Po vestuvių prasidėjo šeimyninis gyvenimas. A.Kovneris ištisas dienas turėjo leisti maldos namuose ir studijuoti Talmudą – uošvis svajojo, kad jis taps rabinu. Tuo metu žmona ankstų rytą išeidavo dirbti į uošvio parduotuvę, kur viskuo rūpindavosi visą dieną. Į namus ji tik trumpam grįždavo pusryčiams ir pietums, o darbą baigdavo tik prieš vidurnaktį.
Tai buvo gana tradicinė religingų žydų šeimoms situacija – vyras studijuoja Talmudą, o žmona dirba. A.Kovnerį liūdino, kad nors su žmona jis sutarė gerai, neturėjo jokių bendrų interesų. Ji, skaityti plačiaupasak jo, neturėjo jokių interesų apart tėvo parduotuvės, visai nenorėjo geriau pažinti platesnio pasaulio, skaitė tik jidiš kalba ir tik religines knygas. „Nepaprastai sąžininga, kukli, gera, mylinti – ji buvo verta pagarbos, tačiau man, aštuoniolikmečiui, to buvo negana“, – rašo A.Kovneris.
Nepaprastai sąžininga, kukli, gera, mylinti – ji buvo verta pagarbos, tačiau man, aštuoniolikmečiui, to buvo negana. Jis ėmė slapčia šviestis, bendrauti su kitais žydais, Vilniuje leidusiais laikraštį, bandyti įgyti bent šiokį tokį supratimą apie pasaulį. Jis pradėjo ir susirašinėti su jau pirmoje straipsnio dalyje minėtu vyresniu broliu, kuris galiausiai metė religinę mokyklą, išvažiavo į Kijevą ir ten įstojo į vietos universiteto Medicinos fakultetą.