Filmo idėja – perskaičius knygą „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“

Filmo idėja – perskaičius knygą „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“

Lietuvos televizijos dokumentinių laidų ciklo „ZACHOR. ATSIMINK“
scenarijaus autorei Julijai Ciurupai, bibliotekoje Vilniuje atsitiktinai į rankas pateko Aušros
Jonušytės sudarytas leidinys „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“.
Įdėmiai ją perskaičiusi, nutarė, remdamasi knyga, kupiškėnų lietuvių ir litvakų pasakojimais,
sukurti dokumentinį filmą apie Kupiškyje tarpukariu gyvenusius žydus. Julija Ciurupa ir
prodiuserė Indrė Zelbaitė-Ciesiūnienė, pasidalinę scenarijų per pusę, atvyko į Kupiškį su
gausia dviejų filmavimo grupiu komanda.

Rasa SKAISGIRYTĖ

Miestelis, išsaugojęs litvakų palikimą

Prieš filmavimą pirmą kartą apsilankiusi Kupiškyje ir jame praleidusi visą dieną J.
Ciurupa sužinojo, kad Kupiškis ne tik garsus litvakų palikimu, išlikusiais pastatais, bet ir jų
detalėmis, žiniomis kas kai kuriuose iš jų gyveno, kokiais verslais užsiėmė, apie kuriuos pasakojo
istorikė A. Jonušytė. Džiaugėsi, kad ir dabar yra gyvenančių lietuvių kupiškėnų, kurie po detalę
dėlioja tą mozaiką ir bando atkurti kas buvo seniau. Todėl filmo kūrėjams pasirodė, kad visa tai
labai vertinga. Tuo labiau, kad šiandien ne kiekvienas miestelis gali pasidžiaugti sukauptomis
žiniomis ir straipsniais apie vietines žydų bendruomenes spaudoje. Matosi, kad tuo užsiimantys
žmonės dirba savo darbą nuoširdžiai ir su užsidegimu.

Sužinojo, kad prie kupiškėnų darbo prisideda Lietuvos žydų bendruomenės nariai,
Lietuvos mokslininkai, Kupiškio žydų palikuonys, kurie čia atvykę papildo jau žinomus istorinius
faktus ir senesnius pasakojimus.

Sukurtuose filmuose bus parodyta penkiolika Lietuvos miestų ir miestelių: Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Rokiškis, Telšiai. Kupiškis, Plungė, Ukmergė ir kt.

Pagal scenarijų ir aktorių vaidyba

Du draugai aktoriai Dovilė Kundrotaitė ir žydiško kraujo turintis Marius Povilas Elijas
Martynenko keliauja po Lietuvą ieškodami litvakų kultūros palikimo. Iš nuotraukų, išlikusių pastatų, išsaugotos istorijos ir žmonių pasakojimų jie bando atkurti tarpukario litvakų gyvenimą, unikalų kultūrinį palikimą čia, Lietuvoje. Iš įvairių surinktų atsiminimų, filmo kūrybinė grupė bando atkurti kaip litvakai gyveno tarpukaryje.

Aktoriai Dovilė Kundrotaitė ir Marius Povilas Elijas Martynenko pasakoja apie Nochemą Šmidtą.

Tai bus filmas apie tai, kaip litvakai gyveno tarpukariu. Apie tai bus kalbama ir
valandos trukmės dokumentiniame filme, nufilmuotame mūsų mieste. Kupiškio, Lietuvos ir
užsienio žiūrovai pamatys įdomių pokalbių apie litvakų gyvenimą, susipažins su įtakingiausiais ir
žymiausius žydų tautybės kupiškėnais, išlikusiais jų pastatais. Sužinos kas įamžino Kupiškio
miestelį tarpukariu ir kitokius įvykius jie užfiksavo.

Bus kalbinama istorikė Aušra Jonušytė. Įspūdžiai po dienos darbo Kupiškyje

Lietuvos televizijos dokumentinių laidų ciklo ZACHOR. ATSIMINK scenarijaus autorė Julija Ciurupa (dešinėje) tariasi su istorike Aušra Jonušyte dėl filmuojamo epizodo.

„Mūsų filmavimo grupė Kupiškyje rado dar nemažai išlikusių žydų namų. Kai kurie
gal kiek ir pakeisti, bet jie vis dar turi autentiškų detalių: išlikę autentiški laiptukai, nepakeisti
mediniai langai, tebėra ta pati unikali medinių namelių Sinagogos gatvelė, grįsta akmenimis. Aišku, ir tebestovi litvakų kultūrinio gyvenimo perlas – Nochemo Šmidto malūnas. Smagu, kad yra žmonių, kurie dar gali papasakoti, kaip jis atrodė po karo. Labai smagu, kad kupiškėnė Audronė Grockytė įsileido į namus ir labai svetingai priėmė, pasakojo ir kuo galėjo tuo padėjo“ – džiaugėsi J. Ciurupa.

I. Zelbaitei-Ciesiūnienei Kupiškis nėra svetimas, iš šio krašto kilę jos seneliai. Ji kaip
ir J. Ciurupa, valdžios atstovams ir kupiškėnams linkėjo sėkmės puoselėjant ir atgaivinant žydų
kultūros paveldą, kuo greičiau gauti finansavimą N. Šmidto malūnui ir jį pritaikyti kultūros

Lietuvos televizijos dokumentinių laidų ciklo ZACHOR. ATSIMINK scenarijaus autorė Julija Ciurupa (dešinėje) ir prodiuserė Indrė Zelbaitė-Ciesiūnienė.

 

Aušros Jonušytės nuotraukos.