Putino dėmesys istorijai turi savų priežasčių: naratyvas senas, bet atsirado naujų elementų

Politologas pažymi, kad V. Putino raginimai imtis detalesnių Antrojo pasaulinio karo istorijos tyrimų yra nukreipti į Rusijos visuomenę:

Pasak politologo Mariaus Laurunavičiaus, V. Putinas stovi ant tų „herojiškų“ rusų tautos, Josifo Stalino, Sovietų Sąjungos kovos prieš fašizmą pamatų. Jeigu dabar staiga vietoj tos „herojiškos“ kovos paaiškės, kad pats J. Stalinas pradėjo Antrąjį pasaulinį karą ir yra kaltas dėl, kaip dabar jau skaičiuojama, 40 milijonų žmonių žūčių, jei tai bus pasakyta patiems rusams, tai visa tai, ką Rusija yra pasistačiusi, grius kaip kortų namelis. Jiems labai svarbu vėl priminti savo istorijos naratyvą dėl paties režimo išsaugojimo.“

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Nerijus Šepetys pažymi, kad Rusijos plėtojamas naratyvas, besisukantis apie priešus išorėje ir šlovingą pergalę, nėra naujiena, tačiau jame atsirado naujų elementų, pavyzdžiui, kaltės priskyrimas Lenkijai. „Lenkija visada buvo priešas, bet nebuvo tiesioginio kaltinimo“, – aiškina istorikas.

Anot N. Šepečio, kai kalbama apie V. Putiną ir jo plėtojamą naratyvą, galima įžvelgti ir dar vieną pokytį. Istoriko teigimu, per visus vadovavimo metus, kai manipuliavo žmonių sąmone, V. Putinas ir pats įtikėjo tuo, ką kalba.

„Čia mes turime efektą, kurį paaiškina socialiniai psichologai: kai žmonės ilgai kartoja tam tikrus melus, pradeda jais tikėti. Ir mes turime tokį įtikėjimą, nes kitaip tokių nesąmonių neatsirastų. Tai naujas fenomenas, nes tokius dalykus sau kalbėti leisdavo, sakykim, tų šeichų valstybių vadovai.

skaityti plačiau