Arkadijaus Gotesmano organizuotas koncertas skirtas kompozitoriui Anatolijui Šenderovui – “Gyvenimo spalvos“, vyko J.Heifetzo salėje lapkričio 14 d. Koncertas – prisiminti Nacionalinės premijos laureatą, vieną ryškiausių šių laikų lietuvių ir litvakų kompozitorių Anatolijų Šenderovą, kurio vieną paskutiniųjų gyvenimo kūrinių „…after Chagall“ įkvėpė Marko Šagalo (Marc Chagall) paveikslai.
Prieš koncertą LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pagerbė šviesios atminties kompozitoriaus A. Šenderovo atminimą, padėkojo jo dukrai Žanetai, atvykusiai dalyvauti tėvui skirtame koncerte, klausantis jo sukurtų kūrinių.
Artimas A. Šenderovo draugas bei bendražygis Arkadijus Gotesmanas, žinomas džiazo ir perkusijos meistras, pedagogas, puoselėjantis improvizaciją, buvo pasveikintas su 60-mečiu. Jis padėkojo visiems ir ypač Mašai Grodnikienei už idėją 2009m. Lietuvoje surengti Klezmerių festivalį. Jis buvo surengtas įspūdingai ir iki šiol tradiciškai rengiamas.
Leonidas Melnikas – habil. dr. profesorius pianistas, vargonininkas, muzikologas, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Senato pirmininkas kalbėjo, kad jis ir jo kolegos yra ,,įpratę kartoti sąvoką „Gyvenimo kelias“, siejant ją su kompozitoriaus vaikyste, branda, po to vėlyvuoju laikotarpiu, bet tai ribotas požiūris į kūrybą, nes jis mums paliko tai, kas buvo jo gyvenimo esmė – savo muziką. Tą muziką dabar įgarsina kiekviena atlikėjų karta, kiekvienas atlikėjas įgarsina vis kitaip, todėl ta muzika išlieka visada jauna kaip ir kompozitorius, savo dvasia – visada jaunas.
Kompozitorius, kurdamas sąmoningai išgirsta tai, kas skambės gerai nuo kitos dienos, skambės dėl to, kad atlikėjas, paėmęs natas, jas studijuoja, tose natose įžvelgia kaip kūrinys turi skambėti. Nuo atlikėjo priklauso labai daug, nes jis įgarsina tai, kas yra užrašyta, bet dar neskamba. Štai A.Gotesmanas, kurio jubiliejų pažymime, tai puikiai padarė“. Pasak L. Melniko, mes įpratome prie tokios muzikos, nes ją išgirdo A.Gotesmanas, A. Šenderovo muzika be šio atlikimo būtų kitokia.
Ekskursas į Anatolijaus Šenderovo gyvenimą tęsėsi istorija, susijusia su dailininko Marko Šagalo tema, ją pristatė Alytaus radijo korespondentė Eglė Malinauskienė..
,,1942-ieji. iš Vitebsko į Alytų pervežami Vitebsko žydai… Alytaus gete jie atlieka priverstinius darbus… Viktoras Voronovas – žymus pasaulyje ir Lietuvoje muzikas bei tapytojas, Elektrėnų džiazo festivalio sumanytojas su savo mama Klaudija Gukova buvo tarp Vitebsko žydų. Pabėgusius iš Alytaus geto, suteikdamas vilties gyventi, juos paslėpė ir davė darbo Punios ūkininkas Vitunskis. Tai žmogus, kurio vardas ir pavardė ateityje galbūt bus išdidžiai įrašyti kaip Pasaulio Tautų teisuolio.
Prieš Alytų, vėliau į Punią, Klaudija Gukova dirbo Marko Šagalo namuose Vitebske ir bičiuliavosi su Šagalo šeima. Tad nenuostabu, kad Viktoro Voronovo, garsaus menininko, likimą greičiausiai ir lėmė ši draugystė bei mamos pasakojimai. Jų buvo daug… Apie šią ypatingą, spalvingą, liūdną ir įdomią asmenybę, sužinotume daugiau, jeigu įsimintume Lietuvos archyvo fonde numerį R-1436. Ten slypi šių žmonių istorijos“.
Koncerte skambėjo A.Šenderovo kūrinys “…after Chagall”: muzika klarnetui, styginių kvartetui ir perkusijai, kurią atliko ,,Chordos“ kvartetas su Petru Vyšniausku ir Arkadijumi Gotesmanu. Jau vien kūrinio pavadinimas reiškia tam tikrą muzikinį simbolizmą. Šenderovas mėgo mušamuosius, ritmines ir spalvines jų galimybes. Pati tematika priartino kompozitorių prie klezmerių stilistikos, žydiškos romantizuotos, gailios melodikos, kuri suteikia daug galimybių individualiai atlikėjų ekspresijai.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorė dr. Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk, surengusi ne vieną renginį, skirtą A. Šenderovui ir jo kūrybai, kalbėjo, kad apie šį kompozitorių, jo muziką ir improvizacijas, prisiminė kaip jis ,,perdirbdavo“ savo kūrinius, siekdamas geriausio rezultato, -akimirkos grožio.
Kūrinį „…after Chagall“ įkvėpė pirmoji A.Šenerovo kelionė į Izraelį 1989m. Pasak K. Rupeikaitės, tas visizitas labai daug pakeitė jo gyvenime ir kūryboje. ,,Po tos kelionės jis atsivėrė žydiškųjų šaknų paieškai ir kaip pats sakė,- kelionė pakeitė jo mąstymą ir pasaulėvoką. M.Šagalo paveikslai jį paveikė, bet jo sukurtas kūrinys ,,…after Chagall“ pasirodė tik po 30 metų. Menininkai būna labai jautrūs įvairioms patirtims, net negali įsivaizduoti, kada viena ar kita inspiracija išsiverš į paviršių, pavirs kūriniu. Žydiškos spalvos, klezmerių muzika – labai subtiliai delikačiai pateikiamas nutolęs nuo mūsų litvakų pasaulis, kurio niekada daugiau nebebus. Tai tikrai kūrinys apie spalvas. Klarneto muzika pereina į aukščiausią registrą, kulminacijoje klarnetas skamba kaip šofaras (avino rago) skambesys. Šitame kūrinyje yra daug paslėptų prasmių. Kūrinyje gausu simbolių, visiškai kitoks styginių kvarteto skambesys su Arkadijumi Gotesmanu. Pats kompozitorius A.Šenderovas vertino A. Gotesmaną kaip atmosferos su mušamaisiais kūrėją“.
Ir nors taip neseniai mes atsisveikinome su šiuo iškiliu žmogumi, Jo kurta muzika skamba visame pasaulyje, atminimo vakare taip pat skambėjo ypatinga muzika, pilna jausmų ir gyvybės, kuri papildo žmogaus sąmonę ir širdį. Klausantis šio kūrinio, žinant žydų istoriją, suvoki ir jauti, ką norėjo išreikšti kompozitorius A. Šenderovas.