GERDA MOROZOVIENĖ
Tėvai ir pedagogai dažnai susiduria su vaikais, kuriuos sunku mokyti ir kurie negali sukaupti dėmesio ar susikoncentruoti. Tokiais atvejais į pagalbą pasitelkiami specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai. Tačiau neretai patys tėvai nežino tam tikrų taisyklių, kaip reikėtų tinkamai bendrauti su augančiomis ir besiformuojančiomis asmenybėmis.
Bendravimo paslaptis atskleidė kelioms dienoms į Lietuvą iš Izraelio atvykusi vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi negalią edukologijos mokslų daktarė ugdymo plėtros asociacijos „Nitzan“ vykdomoji direktorė Maly Danino.
Efektyvaus dialogo paslaptis
Lektorė įvardijo pagrindinius niuansus, kas atsitinka, kai susitinka tėvai ir vaikai. „Pagrindiniai klausimai, kuriuos kelia tėvai, susiję su vaikų apsirūpinimu – ar jis pavalgęs, ar nusiplovė rankas, ar susitvarkė kambarį ir ar paruošė namų darbus“, – įvardijo direktorė ir retoriškai paklausė, ar tai tikrai yra dialogas.
Tačiau iš tiesų tokio pobūdžio tėvų užduodami klausimai nėra dialogas ir tikras pokalbis. „Dažniausiai būna taip, kad vaikai net negirdi klausimų ir nesiruošia į juos atsakyti. Paprastai vaikai šiuos klausimus priima kaip kritiką arba įsakymus“, – sakė ji.
Efektyviai kalbėtis su vaiku nėra sudėtinga, tačiau reikia žinoti pagrindinę paslaptį. „Būtina mokėti klausytis vaiko, ir tik tada dialogas bus efektyvus. Efektyviu dialogu įvardijamas toks, kuriame nėra vietos kritikai ar interpretacijoms. Laisvai išreiškiamos emocijos ir jausmai – efektyvaus dialogo pagrindas. Jo metu su vaiku dalijamės artumu ir savo laisvomis emocijomis. Jame turime naudoti tokius įvardžius kaip „aš“, o ne „tu“. Kai sakome „tu“, paprastai pateikiame vaikui tam tikrus įsakymus, juos kaltiname ir kritikuojame, tačiau neparodome savo emocijų, kas yra labai svarbu“, – dėstė moteris.
Reikia vartoti tinkamas frazes
Ji įsitikinusi, kad vaiką gerokai labiau už pastabas veikia mamos tariamos tam tikros frazės, kurias turėtų įsiminti tėvai. „Susitikimų su tėvais metu mokome dialogą pradėti tokiais žodžiais, kaip „aš manau, kad“, arba „aš jaučiu, kad“. Kiekvienam iš mūsų sunku kalbėti apie savo jausmus, tačiau mes turime tapti pavyzdžiu vaikams, kad būtina išreikšti jausmus, emocijas ir sunkumus, su kuriais susiduriame“, – pavyzdžius pateikė lektorė.
Lektorė tėvams siūlė padėti vaikams išreikšti mintis. „Jei vaikas į tam tikrą klausimą atsakė vos vienu žodžiu, būtina iš jo išgauti kuo daugiau detalių ir būtinai perklausti, ar gerai juos supratote. Kartais būna taip, kad tėvai girdi tik tai, ką patys nori girdėti“, – patarė M.Danino.
Dialogui su vaiku yra labai svarbus artumas. „Dievas yra detalėse, todėl labai svarbu vaiko išklausti kaip jis jaučiasi, ką galvoja, kokia yra jo savijauta. Mes turime suteikti galimybę išgirsti, ką jis mums sakė. Taip pat išaiškinti, ką jis turi omenyje sakydamas tam tikrus žodžius. Tėvai privalo praktikuoti savo klausymosi įgūdžius“, – dėstė iš Izraelio atvykusi specialistė.
Praktiniai patarimai tėvams
Kokie gi patarimai tėvams, norintiems sėkmingai bendrauti su savo vaikais? Lektorė įvardijo praktinius patarimus, kurie labai svarbūs kiekvieną dieną, bendraujant su besiformuojančia asmenybe:
Klauskite trumpai;
Kalbėkite apie jausmus, neslėpkite savo emocijų nuo vaikų ir parodykite jas;
Nepamokslaukite vaikui;
Kalbėkite pirmuoju asmeniu, pasakokite apie save;
Pokalbio metu parodykite, kad dialogas yra labai įdomus. Išlaikykite susidomėjimą;
Neprisiimkite visažinio vaidmens;
Kalbėkite taip, kad dialogas vyktų gera nuotaika.