Žydų tautą sudaro dvi etninės grupės – aškenaziai ir sefardai. Skirtinga ne tik šių žmonių, priklausančių šioms grupėms išvaizda, bet ir jų virtuvė. Aškenazių virtuvėje dominuoja patiekalai, kilę iš Šiaurės Europos. Gyvendamos atšiauriose sąlygose europiečių žydų – aškenazių moterys dėl gyvenimo ir klimatinių sąlygų maistą ruošė taupiai, kukliai, bet skaniai. Sefardų virtuvė, paveikta arabų ir Viduržemio jūros virtuvių, – turtingesnė prieskoniais bei riešutais, vaisiais.
Tačiau apskritai žydų virtuvė turi senas tradicijas. Tad, nepaisant skirtybių, abiejose kryptyse laikomasi košerinio maisto gaminimo taisyklių. Viename recepte nemaišomi mėsa ir pieno produktai, nevartojamos jūrų gėrybės. Anot žydų – valgymas – tarnavimo Dievui veiksmas. Žmogus gyvena ne tam, kad valgytų, bet valgo tam, kad gyventų pagal Dievo įstatymus.