Saulėtą 2014 m. liepos 17 dieną grupė Panevėžio žydų bendruomenės narių su vaikais nuvyko į kaimyninės šalies sostinę – Rygą. Pagrindinė kelionės tema ir tikslas – susipažinti ir pamatyti Latvijos vietas, susijusias su Holokaustu. Lietuvoje, Latvijoje ir kitose šalyse, kurios buvo okupuotos nacių, yra vietų, susijusių su Holokaustu, jo aukomis ir žudikais. Pakeliui į Rygą PŽB nariai diskutavo, kad Lietuvos ir Latvijos žydų šeimas sieja ekonominis, kultūrinis, dvasinis ryšys ir bendra istorija. Pavyzdys – Boriso Marijampolskio šeima, kuris taip pat dalyvavo išvykoje į kaimyninę šalį. Jo šeima buvo labai didelė, jie gyveno ir Panevėžyje, ir Pasvalyje, ir Bauskėje, ir Rygoje; kur tik nebuvo šios šeimos atstovų. Bet tai buvo iki karo…
Visuose miestuose, kuriuos pravažiavome, ar tai būtų Bauskė, kuri yra prie pat Lietuvos sienos, ar Etsava, ar Kekava, prieš karą didelę jų gyventojų dalį sudarė žydai, kurie buvo ekonomiškai aktyvūs gyventojai. Pavyzdžiui, 1881 m. Bauskėje žydai visų gyventojų sudarė 59,5 proc. Ten tarnavo net du rabinai: Josef Mordechai Iljasberg ir Abraom Isaok Chakoen Kuk.
1940 m. SSSR aneksavo Latviją. 1941 m. birželio 14 dieną daug žydų buvo išvežti į Sibirą. Keista, tačiau pakankamai daug žydų ten išgyveno.
Praėjus kelioms dienoms po nacių kariuomenės invazijos į Latviją, prasidėjo ten gyvenusių žydų pogromas: tyčiojimasis, grobimai, žudymai. Kiek vėliau pradėtas suplanuotas masinis žydų tautybės gyventojų naikinimas. Viso Latvijoje (pagal Neeilinės komisijos nacių nusikaltimams tirti duomenis) ištyrus kapavietes suskaičiuota, kad sušaudyta 300 tūkstančių žydų. Tokių kapaviečių kaimyninėje šalyje yra 17. Viena iš tokių – Rumbula miškas.
Buvo nuostabi diena, kai Panevėžio žydų bendruomenės atstovai atvyko į minėtąjį mišką. Čia tvyrančią nejaukią tylą kartas nuo karto pertraukdavo šalia miško praeinančio traukinio bildesys ir pravažiuojantys sunkvežimiai su statybinėmis medžiagomis. Sunku patikėti, kad miško medžiai ir žemė yra liudininkai to pragaro, kurį organizavo vokiečių, latvių ir ukrainiečių nacistai. Per dvi dienas vokiečių Veiklos grupė „A“ su vietinių kolaborantų iš komandos „Arais“ ir Latvijos nacionalistų padedami išžudė 24 tūkst. žydų iš Rygos geto ir dar tūkstantį iš vakaro atvežtų žydų iš Vokietijos. Operacijai vadovavo SS grupės vadovas ir policijos generolas Friedrich Jeckeln. Pasak liudytojų, žudymo operacijoje dalyvavo ir latvių pilotas, priklausęs grupei „Arais“ Herbert Cukurs.
Rumbulos miške, Rygos pakraštyje, sovietų kaliniai iškasė tris didžiulius griovius (po to kaliniai buvo sušaudyti). 1941 m. lapkričio 29 dieną komanda „Arais“ suvarė žydus iš Rygos geto į miesto pakraštį, kur naktį juos visus sušaudė. Tuo pačiu šimtai žmonių žuvo pačiame gete. Po šio žydų sušaudymo gruodžio 1 d. Rygos laikraštyje „Tevija“ pasirodė žurnalisto Janis Martinsons straipsnis „Kova prieš žydiją“, kuriame autorius pažymėjo „pagaliau atėjo laikas, kai beveik visos Europos tautos išmoko atpažinti savo bendrą priešą – žydą. Beveik visos Europos šalys pradėjo karą prieš šį priešą… Ir mums, latviai, atėjo ši akimirka…“.
Dėl patogumo buvo taikomas metodas, kurį F. Jeckeln vadino „sardinių dėžute“. Žydai buvo verčiami nusirengti ir gultis veidu žemyn ant jau nužudytojo žmogaus, o vėliau taip gulintys sušaudyti. Tarp nužudytųjų buvo ir žydų istorikas Semion Dubnov.
Žydus šaudė tik 12 žmonių, kuriuos Jekeln atvežė iš Ukrainos.
Latvijos teritorijoje iki išvadavimo nuo nacių momento , skirtingais duomenimis, išgyveno 300-1000 žydų. Dauguma jų išgyveno dėka Latvijos gelbėtojų. Izraelio Katastrofų ir didvyriškumo institutas Jad Va Shem nuo 2011 m. sausio 1 d. 129-iems Latvijos gyventojams suteikė „Pasaulio teisuolių“ apdovanojimą. Pats žymiausias Latvijos „teisuolis“ yra p. Janis Lipke, kuris kartu su žmona Johanna išgelbėjo 56 žydus.
1946 m. sausio 26 d. Rygoje įvyko teismas, kurio metu buvo teisiami Vokietijos karinių dalinių ir policijos vadai už masines civilių gyventojų žudynes. Septyni buvę vokiečių generolai ir karininkai: Friedrich Jeckeln, Siegfried Ruff, Albrecht Dizhon von Moteton, Friedrich Werther, Bruno Pavel, Hans Kiuppel ir Alexander Beckingen buvo nuteisti mirties bausme ir viešai pakarti Rygoje 1946 m. vasario 3 d.
Kitas svarbus teismo procesas įvyko Rygoje 1961 m. Tuomet prieš teismą stojo devyni 18-ojo policijos bataliono nariai, dalyvavę masinėse žudynėse Latvijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. Penki iš jų buvo nuteisti mirties bausme ir sušaudyti.
Šiuo metu hitlerinės valdžios metodus ir idealogiją perima Hamas grupuotė.
Dabar kai rašau šį aprašymą, žiūriu 9-ojo Izraelio kanalo TV, ir kartas nuo karto pranešama „užnugario tarnyboje-nerimo signalai“. Rašau ir galvoju, kad rytoj tikrai 13 val. eisiu pasimelsti už Izraelį, jo karius ir jų pergalę.
Panevėžio žydų bendruomenės nariams ir jų vaikams aplankyta masinių žudynių vieta Rumbulos miške ir sužinota informacija paliko neišdildomą įspūdį.
Iš miško autobusas pasuko link Rygos centro. Vaikščiojant po Latvijos sostinę, bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo tragišką Latvijos žydų likimą, apie Latvijos getą ir kt.
Panevėžio žydų bendruomenės ekskursijos paskutinis taškas buvo Jūrmala, kur visi keliautojai Baltijos jūros pakrantėje surengė iškylą, maudėsi jūroje, deginosi ir dalinosi pamatytais ir išgirstais įspūdžiais.
