JAKOVAS BUNKA
1923-2014
Liepos 30-ąją, tik prieš porą savaičių atšventęs savo 91-ąjį gimtadienį, mirė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys, „Oginskių dvaro bičiulių“ klubo narys, Plungės garbės pilietis Jakovas Bunka.
Jakovas Bunka gimė 1923 metų liepos 13 dieną Plungėje, kur prabėgo jo nerūpestinga vaikystė. Čia kartu su kaimynų vaikais leisdavosi rogutėmis nuo snieguotų Babrungo šlaitų, čiužinėdavo medinėmis pačiūžomis, spardydavo pačių iš skudurų suraišiotą kamuolį, klausydavosi suaugusiųjų pasakų, padavimų, legendų, dainų, o per didžiąsias šventes eidavo į sinagogą klausyti maldų. Sulaukęs šešiolikos, jaunasis Jakovas staliaus amato mokėsi pas plungiškius meistrus Luotę, Šoblinską, Černiauską… Bet prasidėjo karas, atnešęs pasauliui ir kiekvienam žmogui didelę sumaištį, sielvartą ir skausmą. 1941 metų vasarą Bunkų šeima atsidūrė Sibire, o 1942 metais Jakovas buvo priimtas į 16-ąją sovietinę lietuviškąją diviziją. Į karą Jakovas Bunka išėjo su tėvu ir broliu, tik, deja, šie nebegrįžo. O pačiam Jakovui, pakėlusiam visas karo audras, likimas lėmė sugrįžti į gimtąją Plungę ir tapti savo tautos atminimo saugotoju. Didžiąją gyvenimo dalį jis paskyrė kūrybai ir tragiškai Plungės žydų istorijai įamžinti. 1986 – 1989 metais Jakovas Bunka kartu su savo bičiuliais medžio meistrais įkūrė Kaušėnų memorialą, taip įamžindamas vietą, kur buvo nužudyti 1800 Plungės rajone gyvenusių žydų. Šiandien Kaušėnai yra specializuotų turistinių maršrutų viena iš lankytinų vietų. Kasmet čia atvažiuoja lankytojai iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Izraelio, Zimbabvės, Korėjos, Pietų Afrikos Respublikos, kitų valstybių. Memorialas žinomas visame pasaulyje. Kad užmarštin nenueitų atmintis apie kelis šimtmečius gyvavusią bendruomenę, J. Bunka parašė Plungės žydų istoriją, kuri išversta į hebrajų kalbą, prieinama internete. Istorijoje aprašomi įvykiai Plungėje nuo 1348 iki 1994 metų.
2007 metais Plungėje buvo įkurtas J. Bunkos labdaros ir paramos fondas, perėmęs praktiškai jau nebeegzistuojančios Plungės žydų bendruomenės veiklą, įsipareigojimus plungiškiams. Fondas padovanojo miestui visiems plungiškiams skirtą skulptūrą, įamžino pirmąją širdies operaciją Lietuvoje padariusio plungiškio B. Efroso atminimą, Žemaitijos nacionaliniame parke kūrė bene vienintelę pasaulyje žydišką etnografinę sodybą, tvarkė masines kapavietes, leido knygas.
Menininkas visada buvo kupinas idėjų ir troškimo palikti savo tautiečių pėdsakus istorijoje ir žmonių atmintyje. Bendraudamas su iš viso pasaulio atvykstančiais žmonėmis, jis pasakojo apie Lietuvą ir lietuvius. Jo kilnių pastangų dėka buvo mažinama įtampa ir nesusikalbėjimas dėl tragiškų įvykių, skatinamas bendravimas ir bendradarbiavimas, puoselėjama tolerancija, o Plungės vardas garsinamas visame pasaulyje. Jis nuolat bendravo su jaunimu, dalyvavo „Saulės“ gimnazijos Tolerancijos centro veikloje.
Jakovas Bunka – vienintelis žydas tautodailininkas Lietuvoje, savo kūryboje sujungęs žemaičių drožybos tradicijas su žydų istorijos, religijos motyvais. Jis buvo žinomas ne tik kaip interjerinės kamerinės skulptūros meistras, bet ir kaip monumentalių darbų autorius. Jakovo Bunkos sumąstytos ir išdrožinėtos skulptūros žymi žydų kapavietes Šateikiuose, Vieštovėnuose, Milašaičiuose, Plateliuose, Tveruose, Kaušėnuose. Apie šį unikalų meistrą Lietuvos, Vokietijos, Izraelio ir Pietų Afrikos režisieriai sukūrė keturis dokumentinius filmus. Jo drožinėtos skulptūros buvo eksponuojamos ne tik Lietuvos, bet ir daugelio užsienio valstybių parodų salėse. Tik savo kūrybos parodas Jakovas Bunka buvo surengęs Meksikoje (1989), Izraelyje (1996), Vokietijoje (2003).
Savitą ir talentingą menininką Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus už nuopelnus Lietuvai 2009 m. apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Jis taip pat apdovanotas Meno saviveiklos žymūno ženkleliu (1961). Jakovo Bunkos vardas įrašytas meniniame simbolyje „Jie savo talentu ir kūryba garsina Plungės kraštą“.
Visada ieškantis, nerimstantis ir kartu labai tolerantiškas, draugiškas ir energingas – toks Jakovas Bunka išliks daugelio plungiškių atmintyje.
Plungės rajono savivaldybės bendruomenė
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Plungės skyrius