Naujienos

Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet

Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet

Prieš 5 metus įvyko garsusis Molėtų žydų atminties maršas. Dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. Rašytojas Marius Ivaškevičius sugebėjo išjudinti didelę dalį visuomenės žydų palaikymui. Susirinko keli tūkst. palaikančiųjų.
Apie Molėtų žydų atminties maršą parašė žymiausi pasaulio laikraščiai: The New Times, The Washington Post, Frankfurter Allgemeine Zeitung, The Jerusalem Post, Psrzegląd Baltycki. Tokie renginiai nepalieka vietos abejingumui, užmarščiai. „Reikia aiškiai pasirinkti, kurioje pusėje tu stovi – atminties, istorinio teisingumo ir sąžinės – ar melo, apsimetinėjimo ir dvigubų standartų. Negalime pasakoti selektyvios istorijos, kurioje Lietuva – tik lietuviams,“ – teigė atminties maršo dalyviai.
Būtina kartoti maršą. Rugpjūčio 29 d. buvo nužudyti visi Molėtų žydai. Tą „sūdną“ dieną jie konvojaus priežiūroje turėjo nueiti paskutinę 2 km savo gyvenimo atkarpą: nuo sinagogos iki broliško kapo duobės. Būtina priminti sau ir pasauliui, kad mums brangus nekaltai nužudytų žmonių atminimas, kad mes nesitapatiname su žydų holokausto vykdytojais ir bendrininkais, kad mes atstovaujame tą šviesiąją visuomenės dalį, kuriai svetimas antisemitizmas, kad pritariame 2020 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos deklaracijai dėl kovos su antisemitizmu.
13.30 val. Paminklo žydų sinagogų vietoje atidengimas (priešais savivaldybės aikštę). Dalyvauja Aurimas Širvys.
14 val. Molėtų žydų atminties maršo mitingas savivaldybės aikštėje. Renginio vedėjas Saulius Pilinkus. Dalyvauja Molėtų meras Saulius Jauneika, Tzvi Kritzer, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Donatas Puslys.
15–16 val. Eisena į holokausto vietą
16 val. „Kadiš“ malda su Vilniaus choralinės sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom prie Molėtų žydų holokausto aukų kapo. Dalyvauja Leonas Kaplanas, Donatas Katkus
Muzikinę kompoziciją „Nežudyk“ atlieka Arkadijus Gotesmanas,
Petras Vyšniauskas ir Dmitrijus Golovanovas
19 val. Dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“
(apie Molėtų žydų žudynes ir maršą) peržiūra Molėtų kultūros centre. Dalyvauja Ilja Bereznickas
Kontaktinis asmuo – Viktorija Kazlienė, +37068214595, info@moletumuziejus.lt
Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai

Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Vilnius, 2021 m. rugpjūčio 25 d.

 

Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai

Rugpjūčio 26 d., 12 val., Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimų vietoje (Vokiečių g. 13 A) bus pristatomi naujausi archeologiniai radiniai ir tyrimų rezultatai. Pristatyme žiniasklaidai dalyvaus archeologinius tyrimus remiančios Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovai bei jungtinės kultūros paveldo tyrimų komandos iš Lietuvos, Izraelio ir JAV nariai: grupės vadovas Dr. Jon Seligman, paveldo ekspertas Zenonas Baubonis ir archeologas Justinas Račas.

Pasak archeologų, penktą sezoną vykdomi kasinėjimai įrodo, kad po žeme išlikę daug svarbių elementų, todėl tolesni Vilniaus Didžiosios Sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai padėtų geriau įprasminti šią vietą ir visuomenei atskleisti jos kultūrinę reikšmę. Šių metų archeologiniai kasinėjimai koncentravosi į svarbiausios Didžiosios Sinagogos dalies tyrimą: buvo pilnai atidengtas ankstesnių ekspedicijų metu atrastas Aron Kodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta) ir Bima (centrinė religinių apeigų vieta).

Atliekant kasinėjimus, šalia Aron Kodešo atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinės grindų mozaika –  toks pat piešinys buvo rastas ir prie 2019 metais atidengtos Bimos. Istoriniai duomenys rodo, kad po XVIII a. gaisro, sunaikinusio dalį interjero, Vilniaus žydas Jesodas skyrė lėšų Aron Kodešo ir Bimos rekonstrukcijai ir puošybai. Archeologams taip pat pavyko atidengti ir vienos iš keturių kolonų, laikiusių XVII a. pradžią siekiančios mūrinės Didžiosios sinagogos stogą, pagrindą.

„Nuoseklūs Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimai vyksta jau penktą sezoną. Kiekvieną vasarą jungtinė tyrėjų komanda atidengia po naują Didžiosios Sinagogos detalę, liudijančią apie šio pastato reikšmę. Šiemet ypač jaudinantis momentas – pagaliau pamatėme prieš daugiau kaip 60 metų nugriautos sinagogos centrinę dalį, svarbiausias ir švenčiausias jos vietas. Ant atidengtų grindų piešinio stovėjo ne vienas rabinas ir žydų tautos lyderis“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir tyrimus remiančio „Geros valios fondo“ vadovė.

Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus, vykstančius nuo 2011 metų, finansuoja Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo Išsaugojimo pajėgos, VšĮ „Geros valios fondas“ ir Vilniaus savivaldybė.

Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta XVII a., 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą. Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl įspūdingas 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę 2 metrus. Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais. Antro pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo, tačiau nepasinaudota galimybe jį restauruoti ir išsaugoti. Didžiosios Sinagogos pastatas buvo galutinai nugriautas 1955-1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.

Kontaktai žiniasklaidai:

Michail Segal – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilnius, Lietuva, +37065075939, info@lzb.lt

Dr. Jon Seligman – Izraelio senienų tarnyba, Jeruzalė, Izraelis, jon@israntique.org.il

Zenonas Baubonis ir Justinas Račas – Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, Vilnius, Lietuva, z.baubonis@gmail.com

Sveikiname Idelį Gurvičių su jubiliejiniu gimtadieniu

Sveikiname Idelį Gurvičių su jubiliejiniu gimtadieniu

Rugpjūčio 23d. suejo 90 metų ilgamečiam žydų bendruomenės nariui, aktyviam senjorų klubo  ,,Abi men zet zich” dalyviui  Ideliui Gurvičiui.
Jubiliatas yra habilituotas technologijos mokslų daktaras,Tarptautines informatikos akademijos narys. gimęs Kaune.
Bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikiname I. Gurvičių ir linkime stiprios sveikatos,  geros nuotaikos, artimųjų meilės.
Mazal tov!
Būkit laimingas ir gyvenkit iki 120!
Palaidotos senos šventų raštų knygos ir tekstai

Palaidotos senos šventų raštų knygos ir tekstai

Rugpjūčio 18 d.  Sudervės žydų kapinėse buvo palaidotos senos šventų raštų knygos ir tekstai.
Judėjų tradicija turi ypatingą požiūrį į šventas knygas ir tekstus, kuriuose yra minimas Aukščiausiojo vardas arba žodžiai iš Toros.
Nuo kasdienio ir dažno skaitymo šios knygos susidėvi, apiplyšta, todėl tampa nebetinkamomis maldai ar studijoms. Šios knygos sinagogose renkamos ir saugomos specialiose vietose. Kai tokių knygų susirenka pakankamai daug – jos pagarbiai laidojamos judėjų kapinėse. Ivrit kalba ši ceremonija vadinama gniza.
Vilniaus sinagoga dėkinga Vilniaus žydų kapinių vadovams, LŽB, sinagogos darbuotojams ir savanoriams už operatyvią paramą atliekant šią svarbią ceremoniją.
Netekome Boriso Rositsano, FIDE meistro, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidento

Netekome Boriso Rositsano, FIDE meistro, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidento

Šachmatų bendruomenėje – didelė netektis. Eidamas 75-uosius metus, mirė FIDE meistras, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidentas Borisas Rositsanas.
Borisas buvo dalyvavęs Lietuvos šachmatų čempionato finale, nuolat sėkmingai žaidė įvairiose varžybose, tarp senjorų bei tarp silpnaregių iškovojo ne vieną titulą, o 2014 m. Vilniuje tapo Pasaulio senjorų komandinio čempionato prizininku.
Lietuvos sporto klubas ,,Makabi” reiškia gilią užuojautą dėl skaudžios netekties. Borisas buvo ilgametis ,,Makabi” šachmatų rinktinės narys, dalyvavo Pasaulinėje Makabiadoje Izraelyje Lietuvos  ,,Makabi” sudėtyje.

Pastaraisiais metais Borisas, aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys, rengė vilniečių pamėgus „Rositsan ir Maccabi“ klubo turnyrus Pylimo gatvėje, dažnai skirtus pagerbti iškilių Vilniaus bei Lietuvos šachmatininkų atminimą. Deja, vakar sulaukėme žinios, jog prie jų prisijungs ir pats.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai. Boriso atminimas išliks mūsų bendruomenėje ir jo išugdytų šachmatininkų, jaunų ir vyresnių širdyse.

Atsisveikinimas su Borisu vyks trečiadienį (rugpjūčio 18 d.) laidojimo namuose “Nutrūkusi styga” nuo 10 iki 14 val.

Borisas Rosicanas bus laidojamas žydų kapinėse. 

 

Nelaimė įvyko Vilniaus greitųjų šachmatų čempionato metu, sustojus Boriso širdžiai prieš 10-ojo rato pradžią. Nors kiti turnyro dalyviai (didžiulis ačiū herojams Danieliui Achonen, Tomašui Jankovskiui ir Jonui Damzen) suteikė būtinąją pagalbą, o operatyviai atvykusi greitoji atstatė pulsą, po kelių valandų pasiekė žinia, jog Boriso su mumis nebėra.
Lietuvos šachmatų federacija reiškia užuojautą Boriso Rositsano artimiesiems, draugams, Lietuvos žydų bendruomenei bei visiems jį pažinojusiems Vilniaus ir Lietuvos šachmatininkams.
Užuojauta

Užuojauta

Eidamas 86-uosius metus mirė aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys

Mordche Rostovskis (1936 – 2021).

Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimos nariams ir artimiesiems.

Apstulbino karantino ir Holokausto sugretinimas proteste: tai pasityčiojimas iš Holokausto atminties, peržengtos ribos

Apstulbino karantino ir Holokausto sugretinimas proteste: tai pasityčiojimas iš Holokausto atminties, peržengtos ribos

Neišprusimas, pasityčiojimas iš Holokausto atminties ir ribų peržengimas. Tokiais žodžiais LRT.lt pašnekovės atsiliepia apie protestuotojus, karantino ribojimus lyginančius su genocidu, dėvinčius geltonas Dovydo žvaigždes ir kalinių aprangą.

Holokausto simbolių naudojimą pasmerkė ir Izraelio ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė.

Pats Dovydo žvaigždės ar kito simbolio naudojimas nėra antisemitizmas, tačiau svarbu tai, kaip ir kur naudojami tokie ženklai, portalui LRT.lt sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Teko matyti ir nusikaltėlių, kurie sėdi teismo salėje, prisikabinę geltoną žvaigždę, – tai ne pasiteisinimas, kad, jei esi žydas, gali daryti nusikaltimus, o tavęs dėl to negali teisti ar nuteisti. Viskas priklauso nuo to, kada ir kaip ženklas naudojamas.

Vis dėlto žmonės, kurie naudoja tokį ženklą, turėtų suprasti, ką jis reiškia apskritai ir ką jis reiškia žydams. Kartais žmonės neįsigilina į ženklo reikšmę“, – teigia F. Kukliansky.

Neišprusimas ir įžeidimas

Tačiau Dovydo žvaigždžių naudojimą proteste prieš karantino ribojimus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė apibūdina žodžiu „pasibaisėtina“. Ji atkreipia dėmesį, kad taip Holokausto metu žydų atžvilgiu taikomi žmogaus teisių pažeidimai prilyginami karantinui.

„Tai yra absoliučiai nepalyginami dalykai, tie žmonės yra neišprusę“, – priduria pašnekovė.

Pasak F. Kukliansky, su Holokaustu „lyginti vakcinavimą, kuris yra ne tik vakcinuojamo žmogaus apsauga, bet ir aplinkinių apauga“ yra neišprusimas ir įžeidimas.

„Man, kaip žydei, tai yra įžeidimas, nes vakcinavimas neatima iš manęs jokių fundamentalių teisių – net jei būtų įvesti bet kokie ribojimai, kuriuos grasina įvesti nevakcinuotiems žmonėms. (…)

Skaityti plačiau
Kviečiame į atminimo lentelės Jašai Heifecui atidengimą

Kviečiame į atminimo lentelės Jašai Heifecui atidengimą

Rugpjūčio 19 d., 17 val., foje prie Lietuvos žydų bendruomenės J. Heifeco salės (Pylimo g. 4, III a.) – atidarymas atminimo lentos, skirtos Vilniuje gimusiam smuiko genijui Jašai Heifecui (Jascha Heifetz), kurio 120-siąs gimimo metines šiemet minime. Kviečiame dalyvauti! Renginys vyks griežtai laikantis tuo metu galiosiančių susibūrimų taisyklių.

„Atminties kelio“ eisena Biržuose

„Atminties kelio“ eisena Biržuose

Sekmadienį Biržuose vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.

1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Biržuose gyveno 2 510 žydų (57 proc. gyventojų). Prieš karą Biržų mieste ir apskrityje iš viso gyveno 3 274 žydai. Masinės Biržų žydų žudynės įvykdytos 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miškelyje (3 km į šiaurę nuo Biržų). Žudynės truko nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro. Tą dieną buvo sušaudyti visi Biržų žydai. Buvo nužudyta apie 2 400 žydų, iš jų apie 900 vaikų.

Skaityti plačiau
LŽB senjorų Šabatas

LŽB senjorų Šabatas

LŽB senjorų klubas „Abi men zet zich“ penktadienį pasitiko Šabatą!
Kartu su LŽB Pirmininke buvo pasveikintas ir 85-mečio sulaukęs klubo narys A. Bloch!
Dalinamės akimirkomis!

“Šalom, Akmene!”

“Šalom, Akmene!”

1941 metų rugpjūčio 4 dieną Akmenės krašto žydai, kurie buvo laikomi Akmenėje, buvo išvaryti į Mažeikius, kur buvo nužudyti. Kad paminėti šių mūsų visų bendrapiliečių atminimą projekto “Šalom, Akmene!” rengėjai kvietė į rugpjūčio 4 dienos renginius. Vyko paminklo buvusios sinagogos vietoje Klykolių kaime atidengimo ceremonija ir Holokausto aukų paminėjimas Akmenės miesto aikštėje.

Skambėjo giesmės, maldos, vardų skaitymas. Po ceremonijos vyko eisena tuo keliu, kuriuo buvo varomi žydai 1941-aisiais – Stoties ir Viekšnių gatvėmis iki Akmenės miesto kapinių. Aplankytos ir Mažeikių-Tirkšlių senosiose žydų kapinės.

Dėkojame susirinkusiems ŠKŽB bendruomenės nariams, LRS nariui Kasparui Adomaičiu, Tarptautinei istorinio teisingumo komisijai ir Ingridai Vilkienei, Gabijos šaulių vadei Rimai Skrodenytei, Papilės būrio jauniesiems šauliams ir organizatoriams Diana ir Marijus Lopaičiams bei VšĮ “Akmenės istorijos muziejui”.

Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankosi svečiai

Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankosi svečiai

Pasibaigus COVID pandemijos apribojimams sulaukėme svečių iš užsienio, kuriems įdomu sužinoti daugiau informacijos apie savo artimuosius, jų gyvenimo istorijas ir likimą.

Liepos 25 d. PŽB aplankė garsaus Panevėžio rabino kuris gyveno ir veikė daugiau kaip 20 metų Iljachu, Rabinovič proproanūkis Yeir su žmona iš Izraelio. Jis domisi Panevėžio žydų religiniu gyvenimu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Svečias susipažino su Panevėžio miestu ir aplankė žydų paveldo vietas.

1857 m. archyviniuose dokumentuose Panevėžyje minimos 8 sinagogos, dar kelios sinagogos buvo privačiuose namuose. Apie religinį žydų gyvenimą aprašyta knygoje „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas“, kuri jau išleista ir bus pristatyta artimiausiu metu visuomenei.

Rugpjūčio 2d. bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos rašytojas Siegmar Horst su žmona  Siegel Sonja. Jis domisi Panevėžyje gyvenusios žydės 1920-1941 m. Rochos Smolnik likimu.

Pagal PŽB  bendruomenės surinktą archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad Rocha, gimusi 1899 m. kovo mėn. Kupiškyje, gyveno Panevėžyje iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo susituokusi su Abraomu Labo, gimusiu 1889 m. Surdegyje. Abraomas buvo batsiuvys. Pora susituokė 1929 m. gruodžio 27 d. Panevėžyje. PŽB archyve yra sutuoktuvių  liudijimo įrašas. Pagal dokumentą kurį atvežė svečias, Rochai Smolnik pasą išdavė okupacinės Vokietijos karinė valdžia 1917 m.

1941 m. Rochos vyras Abraomas Labo buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją koncentracijos stovyklą, į Miuncheną, 1944 m. gruodžio 31 d. žuvo Waldlager V darbo stovykloje. Manoma, kad Rocha Labo (Smolnik) žuvo Panevėžyje Holokausto metu.

Fajerlech ansamblio vasaros koncertai

Fajerlech ansamblio vasaros koncertai

Belovežo miškų regione, Lenkijos Baltarusijos pasienyje jau nuo 2003 m. vyksta graži meninė iniciatyva „Peretocze“. Renginio idėja gimė susižavėjus Belovežo giriomis, menančiomis turtingą istorinę praeitį, tradicijas ir kultūrą.
Viduramžiais Belovežo senajame miške gyveno, be kita ko, jotvingių gentys, tada šios žemės, esančios vakarinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyje, buvo lenkų gyvenvietė iš vakarų, o Baltarusijos – iš rytų. Čia gyveno ir miestiečiai, ir bajorai, ir baudžiauninkai, ir laisvi gyventojai. Tuomet karalius juos apgyvendino sukurtuose karališkuose kaimuose, o gyventojai saugojo teritoriją. Šią vasarą „Peretocze“ festivalyje koncertavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ansamblis Fajerlech. Dalinamės akimirkomis.

Informuojame, kad rugpjūčio 4 d., 19 val., Sodų g. 18, Lietuvos žydų bendruomenės sklype (sinagogų kieme), Kalvarijoje, vyks nekomercinis profesionaliosios muzikos koncertas

Prašome pasidalinti šia informacija ir kvietimu. Organizatoriai ir atlikėjai kviečia visus šviesuolius pasidžiaugti kultūrine įvairove ir gražiu renginiu Kalvarijoje.

Daugiau informacijos apie renginio idėją ir kontekstą čia:

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/i-sinagoga-nepatenkantys-kalvarijos-choristai-praso-atrakinti-kultura-55-1543910?fbclid=IwAR1kZJJHhJcdcITziwA3BbGKO5lDGZ9LPdHi5681dnJZkT7gI3IoeWlF6q4

Renginio atlikėjus ir detalesnę informaciją apie renginį galima rasti čia:

https://www.facebook.com/events/324016762757896?acontext=%7B%22event_action_history%22%3A[%7B%22surface%22%3A%22page%22%7D]%7D

Liepos 30d. Kupiškyje paminėtos Lietuvoje vykusio Holokousto pradžios 80-osios metinės

Liepos 30d. Kupiškyje paminėtos Lietuvoje vykusio Holokousto pradžios 80-osios metinės

Prie Kupiškio etnografijos muziejaus susirinko „Atminties kelio 1941 – 2021“ organizatoriai ir svečiai bei Kupiškio visuomenė. Susitikimą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė ir renginio koordinatorė Aušra Jonušytė.

Dalyvavo ir pasveikino visus JAV ambasadoriaus Lietuvoje Roberto Gilchristo vardu  Linlev Wartenberg;  Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Marius Janukonis;

Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė ir kiti garbingi svečiai.

Pagrindinis organizatorius – LR tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio rėžimo nusikaltimams žmonijai tirti. Visus susirinkusius pasveikino komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė.

Sveikinimo žodį tarė ir  Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas ir kiti dalyviai.

Eisena su plakatais ir vėliavomis pajudėjo link masinės žydų žudynių vietos Kupiškio  Laisvamanių kapinėse. Dalyviai nešė gėles, žvakutes ir akmenėlius su užrašytais žuvusiųjų vardais.  Vykusiame minėjime buvo ištarti žuvusiųjų vardai, prisimintos šeimos ir jų istorijos.

Po eisenos, dalyviai susirinko į Kupiškio etnografijos muziejaus salę, kur buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio naujausia knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“.

Sveikinimo ir padėkos žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jūrėnienė.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman savo vardu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky vardu, padėkojo visiems dalyviams ir organizatoriams už tokį svarbų ir reikšmingą  renginį Lietuvoje. Ne tik žydų tauta prarado savo giminaičius, artimuosius ir draugus, bet ir lietuvių tauta prarado savo piliečius, didelę žydų bendruomenę. Tai būtina prisiminti ir pasakoti jaunimui, kad ši tragedija niekada nepasikartotų čia ir kitose tautose ar bendruomenėse.

Nuo praūžusios audros nukentėjo Vilniaus žydų kapinės

Nuo praūžusios audros nukentėjo Vilniaus žydų kapinės

Gerbiami Lietuvos žydų bendruomenės nariai

 Per pastaruosius metus dėl klimato kaitos dažnėja ir stiprėja ekstremalūs meteorologiniai  reiškiniai. Nuo praūžusios audros ir siautėjusios vėtros nukentėjo ir Vilniaus žydų kapinės:  daug išverstų ir sudaužytų paminklų.

Jei Vilniuje,  Sudervės žydų kapinėse yra palaidoti Jūsų artimieji arba Jūs tvarkote giminaičių kapus, maloniai prašytume atnaujinti Jūsų kontaktus, (telefono Nr., elektroninį pašto adresą), kad galėtume su Jumis susisiekti.

 

Kapinių administracijos kontaktai:

Telefonas     370 67025750

Elektroninis paštas     es48e@hotmail.com