Makabiada Vokietijoje
2021 m. rugsėjo 2-5 dienomis Vokietijoje, Diuseldorfo mieste įvyko Vokietijos „Makabi“ žaidynės, kuriose dalyvavo ir Lietuvos sporto klubo „Makabi“ komanda. Makabiadoje dalyvavo 600 dalyvių iš įvairių Europos šalių: Vokietijos, Lietuvos, Austrijos, Nyderlandų ir Lenkijos.
Visi 6 Lietuvos makabiečiai tapo medalininkais. Danielius Dubrovinas laimėjo pirmą vietą greitųjų šachmatų varžybose, o jauniausias komandos narys, – 12- metis šachmatininkas Danielius Šeras iškovojo pirmą vietą jaunių (iki 14 metų) varžybose ir 5-tą vietą greitųjų šachmatų bendroje įskaitoje. „Žaibo“ turnyre Danielius Šeras užėmė 3-čią vietą bendroje įskaitoje. Plaukikė Virginija Valadkaitė iškovojo tris aukso medalius trijose distancijose.
Stalo tenisininkė Gerda Šišonovaitė iškovojo aukso medalius jaunių, bei suaugusių grupėje ir bronzos medalį dvejetų varžybose. Puikiai pasirodė fechtuotojas Alanas Rinkevič fechtavimo varžybose, iškovodamas aukso medalį. Lauko teniso varžybose veteranių tarpe pajėgiausia buvo Valentina Finkelšteinienė.
LSK „Makabi“ komandos veiksmus Diuseldorfe koordinavo „Makabi“ trenerių Tarybos pirmininkė, plaukimo trenerė Oksana Sinkevič, šachmatų treneris Eduardas Šeras, „Makabi“ vykdomasis direktorius Danielius Dubrovinas ir LSK „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.
Lietuvos Sporto Klubo „Makabi“ pradeda pasiruošimą 2022 m. Pasaulio „Makabi“ žaidynėms Izraelyje.
LSK „Makabi“ prezidentas
Semionas Finkelšteinas
Sveikinimai
Pivonijos šile paminėtos 80-osios vietos žydų sunaikinimo metinės
Šalia Ukmergės ošiančiame Pivonijos šile tradiciškai pirmą rugsėjo sekmadienį paminėtos 80-osios vietos žydų sunaikinimo metinės. Pagerbimo iškilmės prie nužudytųjų kapų vyksta kasmet tuo pačiu laiku, 12 valandą.
Minėjimo organizatoriai Ukmergės rajono žydų bendruomenė ir Lietuvos žydų bendruomenė. Svečių teisėmis dalyvavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941–2021“ atstovai.
Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės rajono žydų bendruomenės nariai, atvyko nemažas būrys jų tautiečių iš Vilniaus, Kauno bendruomenių. Ukmergės miesto pašonėje vykusiame renginyje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas, Izraelio ambasadorius Yossefas Levy, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros atašė ponia Anja Luther, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, seimo nariai Viktoras Pranckietis, Juozas Varžgalys ir Emanuelis Zingeris.
Diplomatinų misijų nariai , Lietuvos seimo nariai ir LŽB pirmininkė F. Kukliansky
kritikavo ir reiškė priekaštus Ukmergės merui , dėl paminklo kolaborantui su naciais ir nusikaltėliui J. Krikštaponui.
Tradicinį žuvusiųjų pagerbimo minėjimą pradėjęs Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas sakė, „kasmet prisimename šią tragediją, renkamės čia, kad tai nepasikartotų, kad pasakytume tiesą apie 1941-ųjų įvykius“.
Kauno religinės žydų bendruomenės narys Iseris Šreibergas žydų atminimui pagerbti skaitė maldą. A.Taicas dėkojo Dukstynos pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro moksleiviams, kurie su istorijos mokytoja Vida Pulkauninkiene ir muzikos mokytoja Vilma Retiene jau aštuonioliktą rugsėjį dalyvavo nužudytų žydų pagerbime. Šie moksleiviai naujus mokslo metus pradeda istorijos pamoka, kuri vyksta Pivonijos šile.
Ukmergės rajono žydų bendruomenės rėmėjas – Geros valios fondas.
Minėjimo akimirkos nuotraukose.
Pristatome naująjį žydų Kalendorių 5782
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė 5782-uosius tradiciškai pasitinka su kasmetiniu kalendoriumi, kuris šįkart skirtas prisiminti bendruomenes ir žmones, gyvenusius Lietuvoje iki Holokausto pradžios. Šis kalendorius ne tik jautrus ir simboliškas šiems metams, tačiau kartu ir labai šviesus – primenantis, kokia nuostabi ir daugiakultūrė Lietuva buvo.
Šį kalendorių galite įsigyti nuo ketvirtadienio (rugsėjo 9d.) Beigelių krautuvėlėje.
Užuojauta
Rugsėjo 4d. mirė Jokūbas Bastunskis, ilgametis bendruomenės narys, aktyvus Socialinių programų departamento savanoris (1948 – 2021).
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Svetlanai ir vaikams…
Praūžė Europos žydų kultūros diena Vilniuje
Skambiai ir smagiai praūžė Europos žydų diena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje ir Sinagogoje. Susitikime vėl – sekantys #ŽydiškiPašnekesiai jau netrukus! Dalinamės nuostabiomis akimirkomis ir linkime gerų ir saldžių Žydų 5782 naujųjų metų!
Europos žydų kultūros diena 2021
Vilniaus Meras Remigijus Šimašius sveikina Europos žydų kultūros dienos proga
Sveikinimas: laimingų ir sveikų Naujųjų 5782 metų LŽB linki Izraelio išgyvenusiųjų organizacija
Europos žydų kultūros dienos programa ir registracija į renginius Vilniuje
Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tradiciškai kviečia į Europos žydų kultūros dienos renginius Vilniuje ir regionuose.
Šių metų renginių tema – Dialogai – #Žydiškipašnekesiai – atskleisiantys įvairius žydų kultūros aspektus, litvakų indėlį į Lietuvos istoriją, kultūrą, demokratiją ir gyvybingą paveldą.
Ši šventė tampa gražia tradicija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė atveria duris svečiams, Sinagogoje ir kitose auditorijose vyks edukacijos ir paskaitos, skambės muzika, vėl kvepės beigeliais ir šventinėmis chalomis. Ši šventė taip pat vyks žydų naujų 5782 metų išvakarėse.
Kviečiame registruotis į renginius nes vietos gan ribotos.
Taip pat maloniai prašysime turėti Galimybių Pasą!
Programa Rugsėjo 5 d. VILNIUS
https://www.facebook.com/events/952240238668412
@Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Beigelių krautuvėlė, Pylimo g. 4
10:00- 16:00
Žydiški pusryčiai, pietūs, vakarienė
12:00-13:00 Mano pirmoji hebrajų pamokėlė su Ruth Reches – Ilan klubas
13:00-14:00 Didžiosios Žydų Rudens šventės – Nataljos Cheifec paskaita
@Vilniaus Choralinė Sinagoga, Pylimo g. 39
12:00-12:30
Europos žydų kultūros dienos atidarymas
Šofaro garsai
Sveikinimo žodis
#ŽydiškiPašnekesiai Tarpkultūrinis dialogas
Mano Vilnius…žydiškas, rusiškas, lenkiškas
12:30-14:00
Diskusiją moderuoja Arkadijus Vinokuras – aktorius, rašytojas, žurnalistas
Dalyvauja:
- Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
• Donatas Katkus, Lietuvos altistas, dirigentas, muzikologas, pedagogas, televizijos konkursų žiuri narys
• Doc. dr. Andžei Pukšto, Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas
• Ištvan Kvik, Dainininkas romų ansamblio „Sare Roma“ lyderis, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas
• Julijana Andriejauskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriaus vyriausioji metodininkė tyrėja
• Christianas Fratima, kultūros ir menų ekonomikos profesorius Bocconi ir VU universitetas, dirigentas.
14:00-15:30
Arbatėlė su Rabinu
@Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Beigelių krautuvėlė, Pylimo g. 4
16:00-18:00
Beigelių krautuvėlėje skambės tautinių bendrijų kolektyvų muzika
16:00 SARE ROMA
https://www.facebook.com/events/372621124367922
Temperamentinga ir gyvai atliekama romų muzika yra, be abejonės, viena turtingiausių ir spalvingiausių pasaulyje.Lietuvos romų teatras “Sare roma” – unikalus muzikinis projektas, kuriame groja ir dainuoja jau trečia romų karta. Ansambliui vadovauja Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvik.
Visi renginiai – nemokami, maloniai prašysime pateikti Galimybių Pasą!
Registracija >> https://bit.ly/3knTdQ4
16:30 KLEZMER KLAGEN
https://www.facebook.com/events/2070996509726052
Klezmer Klangen – žydišką muziką atliekantis lietuvių ansamblis, savo veikla besistengiantis kurti tautų bendradarbiavimo galimybes, grįstas pažinimu, atradimu bei
supratimu. Būtent gilinimasis į kitos tautos kultūrą skatina supratimą apie savo šalies Lietuvos istoriją, kuri neatsiejama nuo daugiatautiškumo sąvokos ir tautų ilgaamžio bendro
gyvenimo kartu. Ansamblio repertuare ypatingas dėmesys skiriamas išsibarsčiusiam litvakų muzikiniam palikimui. Muzikinei ir edukacinei istorinei veiklai įprasminti, ansamblis
inicijuoja įvairius projektus jaunajai kartai šalies ugdymo įstaigose. Ruošia koncertines
programas, kurias atlieka kartu su užsienio garsiais jidiš dainų bei klezmer muzikos atlikėjais Lietuvoje. Taip pat ansamblis yra koncertavęs Vokietijoje Yiddish Summer Weimar
festivalyje, Izraelyje Yung Yidish Tel Aviv ir Jerusalem organizacijose, Lietuva – Ukraina:
partnerystės programoje 2016, festivaliuose Lenkijoje bei D.Britanijoje.
17:00 VĖRĖJA
https://www.facebook.com/events/1222938914888035
Ansamblio Vėrėja pavadinimas turi dvi reikšmes: tai nedidelė valtelė, talpinanti norinčius giedoti senovines dainas, taip pat tai laikančioji varčia – pagrindas, laikantis vartus, vėrėja. Todėl vėrėja tampa tvirtu pagrindu naujam dideliam darbui pradėti.
Taip ir susiklostė, kad ansamblio dalyvės – tai mamos su vaikais; mamoms dainuojant, vaikai nuo pat mažų dienų gyvai pažįsta tradicinę kultūrą. Ansamblis „Vėrėja“ su dalyvių šeimomis švenčia šventes, gyvena pagal liaudies kalendorių. Dalyvės pačios bando atkurti tradicinius kostiumus: siuva marškinius, sarafanus, audžia juostas, veria papuošalus.
Atliekamo repertuaro pagrindas – senovinės rusų liaudies dainos, taip pat Lietuvos sentikių dainos. „Vėrėja“ į vieną ansamblį subūrė skirtingų tautybių moteris, ir visiems atsirado vietos nedidelėje, bet tvirtoje valtyje. Ansamblio dalyvės labai skirtingos, bet visas jas vienija meilė dainai.
17:30 FOLK VIBES
https://www.facebook.com/events/1064947580981010
Kolektyvas Folk Vibes dainuoja autentišką Lietuvos ir Lenkijos folklorą. Ieškodami naujų atlikimo formų, siekdami populiarinti liaudies muziką jaunimo tarpe – dalį programos atlieka su instrumentiniu
elektroninės muzikos pritarimu, liaudies dainas papildo skambiais elektroninės (electro, post-punk, techno, drum’n’bass ir kt.) muzikos garsais, akustiniais instrumentais. Koncerto programoje skambės Lenkijos ir Lietuvos regionų vestuvių, karo, meilės dainos. Aranžuočių autorius – elektroninės muzikos kūrėjas Ignas Juzokas. Kolektyvo vadovė – Renata Juzokienė.
Kviečiame į Šiaulių sporto organizacijos ,,Makabi” šimtmečio paminėjimą
Judėjų naujų 5782-ųjų metų išvakarėse – Europos žydų kultūros dienų renginiai
Rugsėjo 5 d. Vilniuje ir regionuose vyks Europos žydų kultūros dienų renginiai. Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visuomenę į renginius ir susitikimus, tradiciškai atverdama bendruomenės ir Sinagogos duris vilniečiams ir miesto svečiams.
„Žydiško paveldo Vilniuje turime labai daug, tačiau, būkime atviri, ne visą jį pažįstame, ne visą jį dar pajutome širdimi. Todėl labai kviečiu į renginius, atrasti savo miestą, ir pagerbti tuos žmonės, kurie jį kūrė ir kuria“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Europos žydų kultūros dienos yra skirtos visuomenei geriau susipažinti su žydų bendruomene ir kultūra. „Ši šventė tampa proga atverti žydų bendruomenės duris svečiams, pakviesti visus norinčius apsilankyti Sinagogoje ir kitose auditorijose vyksiančiose edukacijose, paskaitose ir koncertuose. Ypač laukiame „Beigelių krautuvėlėje“, kur visą dieną kvepės beigeliais ir šventinėmis chalomis – juk Europos žydų kultūros dienos šiemet vyksta Roš ha Šana, žydų naujųjų, 5782-ųjų metų, išvakarėse“, – sako Dovilė Rūkaitė, Lietuvos žydų bendruomenės projektų vadovė.
Ji pabrėžė kad Roš ha Šana – bene svarbiausia žydų šventė: jos metu tradiciškai žydų šeimoje kepamos saldžios apvalios chalos, obuoliai mirkomi meduje bei prie šventinio stalo linkima saldžių ir laimingų metų. Europos žydų kultūros dienos vyksta jau 22 metus. Šių metų tema – DIALOGAI, kuriais siekiama skleisti ir skatinti teigiamus pasakojimus, pabrėžiančius Europos žydų indėlį į pliuralistiškesnę ir įtraukesnę Europą. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, jau šeštą kartą organizuojanti Europos žydų kultūros dienas Lietuvoje, džiaugiasi, kad Lietuva kasmet vis išradingiau ir įdomiau pažymi šią šventę, į renginių organizavimą įsitraukia daugiau regionų, o visuomenės susidomėjimas žydų kultūra ir paveldu auga. Atliepdama į dialogų temą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į #ŽydiškusPašnekesius. Tai šešių dialogų ciklas, atskleisiantis įvairius žydų kultūros aspektus, litvakų indėlį į Lietuvos istoriją, kultūrą, demokratiją ir gyvybingą paveldą.
Visi dialogai vyks skirtingose Lietuvos vietose esančiuose svarbiuose žydų kultūros paveldo objektuose ir bus transliuojami gyvai internetu. Pirmasis dialogas vyks Roš ha Šana – žydų naujųjų, 5782-ųjų metų išvakarėse, o paskutinysis planuojamas lapkričio mėnesį. Pasak Dovilės Rūkaitės, kadangi dialogų ciklas sutaps su žydų didžiųjų švenčių laikotarpiu, lygiagrečiai bus atspindėtos ir šių švenčių tradicijos ir reikšmė, o šešių dialogų ciklą simboliškai užbaigs virtuali šabo ceremonija. Pirmasis #ŽydiškasPašnekesys vyks rugsėjo 5 d., Europos žydų kultūros dienų kontekste, ir bus skirtas Vilniui ir miestą kūrusiam tarpkultūriniam dialogui aptarti. Diskusiją, pavadintą „Mano Vilnius…žydiškas, rusiškas, lenkiškas“, moderuos žurnalistas Arkadijus Vinokuras, dalyvaus Lietuvos žydų (litvakų), romų, lenkų, rusų ir kitų bendruomenių atstovai.
Antrasis #ŽydiškasPašnekesys rugsėjo 17 d. planuojamas Žasliuose, kur bus kalbama apie žydų paveldo įveiklinimą ir vietos bendruomenės santykį su sinagoga bei iš naujo atrandama žydų kultūra ir tradicijomis.
„#ŽydiškasPašnekesys – pirmas toks renginys Europos žydų kultūros dienų kontekste, skirtas kartu su visuomene apžvelgti Vilnių ir Lietuvą, kaip daugiakultūrinį fenomeną, prieškarinėje Europoje bei bandyti išgirsti to laikmečio atgarsius šiandien. Užduotis nėra lengva, kai XXI amžiaus triukšmas, liedamasis per kraštus, užgožia kultūringą pokalbį, kuriame lygiomis galimybėmis atsispindi įvairių bendruomenių balsas“, – sako Dovilė Rūkaitė.
Dėl pandemijos 2021 m. vis dar kupini organizacinių iššūkių, todėl visi Europos žydų kultūros dienų renginiai Lietuvoje bus prieinami virtualiai, bus sudarytos galimybės ne tik klausytis diskusijų, bet ir aktyviai dalyvauti žydiškuose pašnekiuose kartu su plačiąja Lietuvos visuomenę ir kviestiniais pranešėjais. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į visus renginius registruotis, o atvykus turėti Galimybių Pasą.
Renginio programa: https://www.facebook.com/events/952240238668412
Europos žydų kultūros dienos 2021: https://jewisheritage.org/european-days
Skaitykite daugiau: www.lrytas.lt
Rimanto Dichavičiaus knygos „Paminklas paminklui“ pristatymas
Per „Sostinės dienų“ festivalį ir Europos žydų kultūros dienas rugsėjo 3 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje bus pristatyta Rimanto Dichavičiaus knyga „Paminklas paminklui“ (Vilnius, 2020).
Pristatymas rengiamas kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei knygos leidimą parėmusiu Geros valios fondu.
Garsus fotomenininkas R. Dichavičius Užupio žydų kapines pradėjo fotografuoti 1961 m., dar nežinodamas, kad vos po kelerių metų, 1964-aisiais, jos bus sunaikintos. Kapinių vaizdai ir antkapinių paminklų nuotraukos tapo unikaliu dokumentu, užfiksavusiu Vilniaus žydų bendruomenės praeitį ir kartu milžinišką kultūros praradimą.
„Paminklas paminklui“ yra daugiau nei fotoalbumas, tai pasakojimas apie kelias vilniečių žydų kartas, dėl sovietų antisemitinės politikos ir barbariško požiūrio į tautines kultūras netekusias savo kapų, ir pasakojimas apie Vilnių, praradusį itin reikšmingą istorinio paveldo objektą.
Renginyje dalyvaus R. Dichavičius, istorikė, kapinių tyrinėtoja Vida Girininkienė, istorikė, Vilniaus universiteto prof. Jurgita Verbickienė, Lietuvos žydų kapinių kultūros ekspertė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus istorikė Rūta Anulytė. Renginį moderuos Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimo centro vadovė dr. Lara Lempertienė.
Knygą „Paminklas paminklui“ bus galima įsigyti.
SVARBU! Laikantis saugumo reikalavimų, žiūrovai įleidžiami tik pagal išankstinę registraciją ir ne anksčiau nei likus 15 min. iki renginio. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams būtina dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Atėjus į renginį, privaloma užpildyti COVID-19 anketą. Norintieji dalyvauti renginyje turi registruotis. Atsiprašome už nepatogumus.
Trumpai apie renginį
- Data
- rugsėjo 3 d.
- Laikas
- 17 val.
- Vieta
- Valstybingumo erdvė, II a., 237 kab.
- Dalyvavimas
- būtina išankstinė registracija
- Daugiau informacijos
- socialiniame tinkle „Facebook“
Sveikiname su Rugsėjo pirmąja!
Mieli vaikai, tėveliai , pedagogai, auklėtojai,
Sveikinamame su Rugsėjo pirmąja, linkime nenuilstamai siekti mokslo aukštumų ir išlikti be galo kūrybingais!
Žmogus, kuris jaunystėje apleidžia mokslus, praranda praeitį ir neturi ateities.
Euripidas
Jievaras Jasinskis sukūrė Holokausto 80-mečiui skirtą simfoniją
LRYTAS.LT
Rugpjūčio 24-25 dienomis Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinis orkestras drauge su kviestiniais klasikos, džiazo ir folkloro muzikantais įrašinėja kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtą Holokausto 80-mečiui skirtą „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“.
Projekto garso režisierius – daug tarptautinių įvertinimų pelnęs vilnietis Vilius Keras, pasitelkęs savo vadovaujamą „Baltic mobile recordings“ komandą. Šiais metais visame pasaulyje minimas Holokausto 80-metis. Pažymint šią skaudžią sukaktį, vienas perspektyviausių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių J.Jasinskis ir senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojantis idėjos autorius Tadas Daujotas sukūrė „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“. Holokausto 80-mečiui skirta simfonija visuomenei bus pristatyta 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną labai ypatingoje vietoje – Vilniaus geto kaimynystėje esančiame LR Prezidentūros kieme. Lietuvių ir žydų draugystei įprasminti skirtame kūrinyje klasikinė muzika persipins su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais. Šią analogų neturinčią muzikinę kelionę įkūnys Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, medinių pučiamųjų kvartetas, trimitas, trombonas, perkusija bei hebrajų ir lietuvių liaudies instrumentai – birbynė, lumzdelis, kanklės, ūdas, Kretos lyra, „Hurdy Gurdy“, sazas, Persijos taras bei skirtingų dermių šofarai.
Projekte dalyvauja Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentininkas iš Izraelio Yaronas Cherniakas, smuikininkas Borisas Kirzneris bei kiti klasikos, džiazo ir folkloro atlikėjai. Apie kompozitorių: Jievaras Jasinskis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kuria klasikinę bei džiazo muziką.
Nuo 2018 iki 2021 metų jis buvo Kauno bigbendo vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. 2020 metais surengtame tarptautiniame jaunųjų kompozitorių konkurse „Future Symphony“ J.Jasinskis užėmė antrąją vietą. Muzikas įvairiems orkestrams ir grupėms aranžavo, orkestravo daugiau kaip 1500 dainų, tarp jų – koncertinės programas su Andriumi Mamontovu (albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ įrašytas „Abbey Road“ studijoje, Londone), „Ten Walls“ (Marijumi Adomaičiu), Linu Adomaičiu, Ieva Narkute, „Lilas ir Innonime“, „G&G Sindikatas“. Aranžuoti du Kipro Mašanausko miuziklai – „Barbora Radvilaitė“ ir „Karalius Mindaugas“, Merūno Vitulskio albumas „Muzika Lietuvai“, taip pat gausybė dainų įvairiems LRT muzikiniams projektams.
Užuojauta
Su giliu liūdesiu norime pranešti, jog eidama 97-uosius metus, mirė Pasaulio Tautų teisuolė Morta Kalendraitė Jakutienė.
Atsisveikinimas su velione vyks Kruopių k. (Akmenės r.sav.) parapijos namuose nuo šeštadienio (rugpjūčio 28 d.).
Laidotuvės vyks sekmadienį (rugpjūčio 29 d.), po Šv.Mišių Kruopių Šv.Onos bažnyčioje (Šv.Mišios 12:30 val.).
Skaudi tiesa Troškūnų bažnyčios rūsyje – gete žuvusį paauglį režisierius vadina Hamletu
Dalia Gudavičiūtė „Lietuvos rytas“
Po Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklio „Mano vardas Icchokas“ žmonės plojo, bet skirstėsi prislėgti ir tylūs. Jie išgyveno dramą, kuri buvo atskleista remiantis Vilniaus gete žuvusio paauglio Icchoko Rudaševskio sukrečiančiu dienoraščiu.
I.Rudaševskis (1927–1943) savo dienoraštyje apnuogina ir paliudija tai, ką suaugusieji linkę nutylėti.
Rašydamas dienoraštį jis ne tik atskleidžia geto gyvenimą – badą, šaltį, kasdienę kovą už būvį, smurtą, pažeminimą, bet ir bando priešintis žudikų prievartai, žydų bendruomenės bejėgiškumui. Režisieriaus Juliaus Dautarto sukurtas spektaklis iki šiol buvo suvaidintas tik vieną kartą – pernai karantino išvakarėse įvykusią premjerą pagal saugaus atstumo reikalavimus galėjo pamatyti tik 50 žmonių. Praėjusią savaitę „Mano vardas Icchokas“ buvo parodytas dar kartą – Troškūnų bažnyčios rūsyje įrengtoje salėje. „Labai norėjau, kad provincijos žmonės prisimintų, kokia skaudi ir tragiška dalia ištiko tuos, kurių palikimu mes ir šiandien gyvename ir džiaugiamės, iš kurių mokomės.
Aš manau, kad tiesa, kad ir kokia būtų skaudi ar kam nors nepriimtina, privalo būti atskleista. Ir su tais skaudžiais dalykais mes turime tvarkytis savyje“, – kalbėjo Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius.
– Kodėl spektaklį pagal dienoraštį, kuriame aprašomi įvykiai Vilniaus gete, statėte lėlių teatre, juk jis dažniausiai rodo vaidinimus vaikams? – paklausiau režisieriaus J.Dautarto. – Prieš porą metų man paskambino Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckas ir paklausė, ar sutikčiau statyti jų teatre spektaklį. Nesiruošiau net svarstyti tokio pasiūlymo, nes maniau, kad lėlių teatre tinka statyti tik pasakas vaikams.
„Mano vardas Icchokas“ scenos daugelį žiūrovų priverčia susimąstyti. Spektaklio dailininkai – O.Rossol ir O.Serhijenko, kompozitorius – L.Somovas. Fotografas-Valentinas Pečininas
Vilniaus miesto Taryba: Kongresų centro projektą būtina tęsti
Reaguodama į Vyriausybės sprendimą atsisakyti planų rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, Vilniaus miesto Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria ragina Vyriausybę ir kitas atsakingas valstybės institucijas siekti Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto tęstinumo ir įrengti tarptautinius standartus atitinkantį, visai Lietuvai svarbų Vilniaus kongresų centrą.
„Vilniui labai svarbu, kad centrinė miesto dalis būtų gyva, o pertvarkyti rūmai leistų išnaudoti ir konferencinio turizmo potencialą. Gero konferencijų centro Vilniui labai trūksta. Galbūt Vyriausybė turi kitokią viziją, bet aš labai raginčiau tęsti projektą, kurio reikia sostinei, verslui ir visai Lietuvai“, – sakė rezoliucijos iniciatorius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Miesto taryba atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrajame plane ir kituose strateginiuose dokumentuose sostinė yra išsikėlusi uždavinį sukurti tarptautinius standartus atitinkantį, funkcija ir mastu unikalų kultūros infrastruktūros objektą – kongresų centrą, kuris ir galėtų atsirasti rekonstravus saugomą unikalios architektūros pastatą.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai prieš pusšimtį metų buvo sukurti koncertinei veiklai ir rekonstravus puikiai atitiktų šiuolaikinius kongresų organizavimo poreikius. Pačiame miesto centre esantis ir gerai iš svarbiausių panoraminių apžvalgos taškų matomas pastatas dėl savo unikalaus plano negali būti pritaikytas kitokiai, nei suplanuota, funkcijai. Vilnius neturi konferencijų centro, visiškai atitinkančio tarptautinių konferencijų rengėjų reikalavimus, todėl Lietuvos sostinę iki šiol aplenkdavo didesni tarptautiniai renginiai, kurie būtų naudingiausi finansiškai. O Vyriausybės sprendimas reikštų, kad miestas ir toliau neteks konferencinio turizmo pajamų.
Įgyvendinant miesto ir valstybės bendrus tikslus turi būti išsaugotos reikšmingos kultūros paveldo vertybės – 1971 m. pastatyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei apsaugota ir pritaikyta pagarbiam naudojimui valstybės saugoma Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vieta.
Pasak miesto plėtros agentūros „Go Vilniaus“ konferencijų biuro vadovės Vitos Žilinskaitės, sostinę iki šiol aplenkdavo dideli, finansiškai naudingiausi tarptautiniai renginiai. Nors konferencinis turizmas beveik visame pasaulyje buvo sustojęs dėl koronaviruso pandemijos, prognozuojama, kad konferencijų pramonė visiškai atsigaus iki 2024 m. Ir kaip tik dabar vyksta jų planavimas, miestų konkurencinė kova dėl renginių, vyksiančių 2024–2027 m. (Anksčiau planuota, kad Kongresų centras d savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje). Specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad bus nuvilti ir susijusių verslų lūkesčiai – atsižvelgus į ankstesnį sprendimą kurti Kongresų centrą Vilniuje iškilo daug naujų verslo klasės viešbučių, kurie investicijų atsiperkamumą sieja su kongresų centro atidarymu.
Be to, miesto Taryba savo rezoliucija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek dabartinė pastato būklė, tiek jo užkonservavimas kosmetinio remonto būdu demonstruoja nepagarbą Vilniaus istorijai, Lietuvos žydų istorijai ir sukuria urbanistinę dykrą sostinės centre. Sustabdžius Vilniaus kongresų centro bei senųjų žydų Šnipiškių kapinių tvarkymo projekto įgyvendinimą, blogos techninės būklės pastatas bus pasmerktas sunykti, o apleista istorinių kapinių teritorija pačiame miesto centre nebus atverta Vilniaus miesto istorijos pažinimui ir pagarbiam naudojimui.