Naujienos

Dalinamės penktadienio Kabalat Šabato akimirkomis

Dalinamės penktadienio Kabalat Šabato akimirkomis

Progesyvaus judaizmo rabinas  Nathan Alfred (Izraelis) sukvietė apie penkiasdešimt mūsų žydų bendruomenės narių, vyresnių ir jaunų su vaikais į Kabalat Šabatą,

Penktadienio popietę sutikti Šabatą klube Abi men Zet Zich susirinko ir brangūs mūsų bendruomenės senjorai. Šabato giesmes senjorams giedojo Rabinas Natan Alfred (Izraelis).

Šabato žvakes uždegė viena iš vyriausių bendruomenės narių Libė Britaniskina (91 m. ).Sustikimą vainikavo kartu atliekamos tradicinės Šabato dainos jidiš ir hebrajų kalbomis.

Rabinas lydėjo pamaldas bei dėstė savaitinį Toros pamokslą (Ki Tietzei)

Užuojauta

Užuojauta

Nuotrauka 2021 m.  Arkadijus Šeinker 100 metų. Foto: Maja Tolsdorf
Mire Arkadijus Šeinker, vienas  paskutiniųjų Rygos geto, Štuthofo ir Dachau konclagerių kalinys. Daugiau kaip 20 metų Arkadijus dirbo muzikos mokytoju Šiauliuose.  Gimė 1921 m. gegužės 4  Rygoje. Mirė 2022. 02. 13 Lorrache, Vokietijoje.
Dėl netekties nuoširdžiai užjaučiame šeimą: žmoną Haną, sūnus Iliją, Igalą, Gariką, anūkus ir proanūkus.
Sveikiname su Vasario 16-ąja, švenčiame  Lietuvos demokratinę Valstybę!

Sveikiname su Vasario 16-ąja, švenčiame Lietuvos demokratinę Valstybę!

Lietuvos Tarybos pasitašytas dokumentas 1918 metais, vasario 16 dieną paskelbė, kad atkuriama Lietuvos Valstybė  ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Steigiamjam Seimui, kuris įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę; lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą; asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Lietuvos Valstybės Taryba ir Steigiamasis Seimas užbaigė tautinio atgimimo laikotarpį. Šis Seimas priėmė nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymus, svarstė ir priėmė įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus.

Vertinkime ir didžuokimės savo valstybe!

Valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jais 2021 metais teisėtumo vertinimas

Valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jais 2021 metais teisėtumo vertinimas

Geros valios fondui skirta kompensacija naudojama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

Valstybės kontrolė atliko valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2021 metais teisėtumo auditą. Jo rezultatai rodo, kad kompensacija naudojama laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37,07 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023 m. kovo 1 d.

Kiekvienais metais Seimas valstybės biudžete kompensacijai patvirtina 3,62 mln. Eur. Šią sumą Vyriausybės kanceliarija, kaip asignavimų valdytoja, išmoka fondui. Nuo įstatymo įsigaliojimo jau sumokėta 33,45 mln. Eur – 90,2 proc. kompensacijos.

Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, nuo 2012 m. fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir iki vasario 10 d. pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą dėl kompensacijos naudojimo atitikties įstatyme numatytiems reikalavimams. Tokie įstatyme numatyti įpareigojimai vertinti kompensacijos panaudojimo teisėtumą artėja prie pabaigos – šie metai yra vieni iš paskutiniųjų, kada auditoriai pateikė savo vertinimą.

Informacija apie audito rezultatus perduota Seimo Audito komitetui ir Vyriausybės kanceliarijai.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybinio audito ataskaita: Valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jais 2021 metais teisėtumo vertinimas

Komentarams:
Paulius Bakaitis
Atitikties audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius-audito grupės vadovas,
mob. 8 608 93 812, el. p. paulius.bakaitis@valstybeskontrole.lt

Šaltinis: www.valstybeskontrole.lt

 

Klubai mažiesiems

Klubai mažiesiems

Gerbiamieji, su džiaugsmu pranešame, kad tęsia savo veiklas LŽB klubai patiems mažiausiems bendruomenės nariams ir jų tėveliams.
Kviečiame prisijungti prie klubų veiklų, kartu ir toliau puoselėti žydų tradicijas. Dubi Mišpacha klubas pradeda veiklą nuo vasario 15 dienos.
Užuojauta

Užuojauta

Buvusių getų ir koncentracijos  stovyklų sąjunga  gedi dėl Jevgenijos Kolman ntekties.

Mirė buvusi Kauno geto kalinė Jevgenija Kolman (1934-2022). Nuoširdžiai užjaučiame velionės dukrą Dianą, sūnų Eduardą, artimuosius,  gimines.

Liūdime kartu su Jumis, linkėdami paguodos ir stiprybės išgyventi  labai artimo ir brangaus žmogaus netektį.

Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen lankosi Izraelyje ir Palestinoje

Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen lankosi Izraelyje ir Palestinoje

Pirmadienį Seimo pirmininkė apsilankė Izraelio Holokausto atminimo centre „Yad Vashem“,  atidarė Lietuvos garbės konsulatą Netanijoje.

 

Vizito metu Seimo pirmininkė taip pat susitiks su Izraelio Kneseto pirmininku Mickey Levy, prezidentu Isaacu Herzogu.

Palestinoje planuojami susitikimai su prezidentu Mahmudu Abbasu, premjeru Mohammedu Shtayyeh, V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje su Palestinos moterų organizacijomis.

Oficialus vizitas vyksta vasario 6–10 dienomis, numatoma Seimo valdybos sprendime.

Izraelis neabejotinai gali kliautis Lietuva, kai tarptautinėje arenoje sprendžiami esminiai valstybės išlikimo, raidos užtikrinimo ir saugumo klausimai, sako su oficialiu vizitu šioje šalyje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvai ir Izraeliui minint diplomatinių santykių 30-metį Jeruzalėje viešinti Seimo pirmininkė pabrėžia Lietuvos pokyčius per nepriklausomybės laikotarpį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„Per šiuos metus Lietuvos ir Izraelio ryšiai išsivystė, gerokai sustiprėjo ir subrendo. Šiandien kalbamės kaip dvi laisvos, išsivysčiusios, demokratinės ir pasaulio gerbiamos valstybės, galinčios viena kitai daug ką pasiūlyti“, – antradienį po susitikimo su Izraelio parlamento Kneseto pirmininku Mickey Levy sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pirmos profesionalios Šiaulių fotografės nuotraukose – tarpukario pasaulis

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastate veikia pirmos profesionalios Šiaulių fotografės Sošanos Zaksaitės paroda iš bendruomenėje saugomo archyvo. S. Zaksaitės nuotraukose liko įamžintas žydų gyvenimas tarpukario Šiauliuose.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastate S. Zaksaitės kūryba pristatoma antrą kartą. Pirmoji jungtinė paroda „Žydai anuomet ir dabar…“ suvienijo du laikotarpius – tąkart eksponuoti S. Zaksaitės nufotografuoti tarpukario Šiaulių žydų atvaizdai ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių portretai, įamžinti Fotografijos namų fotografų.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad ši paroda – pirmosios tęsinys. Bendruomenė saugo suskaitmenintą S. Zaksaitės archyvą, jame yra apie 300 nuotraukų.

Kabalat Šabat

Kviečiame į Kabalat Šabat pagal progresyvaus judaizmo kanonus ZOOM platformoje.

Vasario 12 d. 18:30, Registracija el.p.: viljamas@lzb.lt

 

Išskirtinio svečio – šiuolaikinio meno genijaus viešnagė Panevėžyje

Išskirtinio svečio – šiuolaikinio meno genijaus viešnagė Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje 2022 m. sausio 26 d. lankėsi šiuolaikinio meno genijus iš Pietų Afrikos – William Kentridge-Gefen su žmona.

1955 m. Johanesburge, Pietų Afrikoje gimęs, litvako šaknis turintis menininkas jau kelis dešimtmečius žinomas ir įvertintas daugybe apdovanojimų, jo kūriniai aplankė svarbiausias pasaulio galerijas ir tapo didžiųjų kolekcijų dalimi.

Sveikiname Aleksandrą Rutenbergą su jubiliejumi

Sveikiname Aleksandrą Rutenbergą su jubiliejumi

Šiandien Aleksandras Rutenbergas švenčia 75-ąjį gimtadienį.

Sveikiname visada buvusį aktyvų Lietuvos žydų bendruomenės narį, linkime stiprios sveikatos ir geros nuotaikos.

Gerbiamas Aleksandrai, jūsų įnašas į rūpinimąsi žydų paveldu yra reikšmingas, daug jėgų ir gerų darbų atlikote, vadovaudamas žydų kultūros paveldo fondui, padėjote iš kino teatro atstatyti Tolerancijos centrą, buvote darbų sukūryje, savo laiku sudarėte galimybę Europai pamatyti Lietuvos žydų paveldą, geto afišų parodas organizavote Padujoje ir Strasbūre.

Reiškiame pagarbą už visus gerus darbus ir už jūsų toleranciją.

Užuojauta

Užuojauta

Eidamas 93-uosius metus mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys, Socialinio departamento klientas Michali Soloveičik (1930-2022).

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio sūnus  Maksą ir Igorį,  anūkus ir artimuosius dėl mylimo tėvelio ir senelio mirties.

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

DELFI.lt
LŽB bendruomenės bičiulis R. Stankevičius pristatė naująją savo knygą apie nepaprastą asmenybę, mūsų šalies pasididžiavimą – Pasaulio Tautų teisuolę Oną Šimaitę.

Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos

Kviečiame skaityti interviu su autoriumi bei, žinoma, susipažinti ir su pačia knyga:Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje.Rimantas Stankevičius.

Nepadariusi tautai gėdos.Stiklių ir Didžiosios gatvių kampu buvo inscenizuotas žydų pasikėsinimas į vokiečių karininką. (…) Į kalėjimą nepertraukiamai vedė ne tik vyrus ir moteris, bet ir vaikus, ligonius. Vieną senutę nešė ant rankų. Moterys ėjo su kūdikiais ant rankų, su mažučiais vaikais, kurie kabinosi už motinų sijonų. Atvedė daug vaikų iš vaikų namų kartu su mokytojais. Pamačiau man gerai žinomą šlubą batsiuvį iš Stiklių gatvės. Jis be lazdos negalėjo vaikščioti. Prie kalėjimo vartų iš batsiuvio atėmė lazdą ir pradėjo ja mušti. Paskui permetė lazdą per kalėjimo vartus švilpiant, kvatojantis ir keikiantis kaliniams. Kitoje kalėjimo pusėje pamačiau žydę baltu ligoninės chalatu. Ji atrodė kaip pamišusi. Ieškojo savo vienuolikos metų dukters, kurią jos naktinio budėjimo ligoninėje metu išvedė iš namų nežinia kur. Patariau moteriai kuo greičiau eiti į namus, kad ji pati nepatektų į kalėjimą. Užsirašiau jos pavardę, adresą, pažadėjau padaryti viską, ką galėsiu. Kartu su žymia lietuvių visuomenės veikėja Marcele Kubiliūte ėjau pas Buragą, žydų reikalų vedėją. Nuėjau į lietuvišką ochranką. Ten pažiūrėjo į sąrašus, bet mergaitės nerado. Pakraipė pečiais ir pasakė: „Ar verta jaudintis dėl žydų mergaitės?“ Kai paklausiau, kur ta mergaitė gali būti, patarė kreiptis į ypatingąjį būrį, šaudžiusį žydus. Ten eiti nebuvo jokios prasmės,“ – pasakoja 1940–1944 m. Vilniaus universiteto bibliotekininke dirbusi Ona Šimaitė.

Užuojauta

Užuojauta

Eidama 100 metus 2022 m. vasario 1 d. mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė, Socialinio departamento klientė

Meri Dobrynina (1922-2022).

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionės dukrą Tatjaną, anūką Jevgenijų bei artimuosius.

LŽB atidaryta paroda ,,Išlikę indai”

Sausio 30 dieną vyko Sergejaus Liserio tapybos darbu parodos “Išlikę indai”  atidarymas . Dalyvavo autorius su šeima,gausus būrys draugų, žymių dailininkų . Sveikinimo žodžius sakė Lietuvos žydų (litvakų) ) bendruomenes pirmininkė Faina  Kukliansky, Vilniaus Dailes akademijos rektorė docentė Ieva Skaurone,parodos organizatorė LŽB programų vadovė Žana Skudovičienė.
Paroda veikia Beigelių krautuvėleje Sergejaus Liserio paveikslus  galima nusipirkti.

Gimiau 1957 metais Taline, bet visą savo gyvenimą (su nedidelėmis pertraukomis studijoms institute ir aspirantūroje Sankt-Peterburge (Leningrade)) gyvenu Vilniuje. Esu diplomuotas inžinierius, techninių mokslų daktaras. Tapyba susidomėjau atsitiktinai, kai jau būdamas apie penkiasdešimties metų amžiaus netikėtai dovanų gavau molbertą. Nuo to ir prasidėjo mano naujas gyvenimo etapas, kuriame tapyba ir menas tapo neatsiejama, reikšminga, esmine ir būtina dalimi.

Žydų kapinių apsaugos Europoje komiteto (CPJCE) pranešimas

Žydų kapinių apsaugos Europoje komiteto (CPJCE) pranešimas

PRANEŠIMAS SPAUDAI

 

Lietuvos vyriausybė dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis CPJCE gairių dėl Sporto rūmų pastato, esančio Šnipiškių žydų kapinėse Vilniuje, ateities planų.

2021 m. lapkričio 25 d. Vilniuje įvykusiame susitikime, kuriame dalyvavo pirmasis kanclerio pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, lydimas darbo komandos aptarė esamų Sporto rūmų pastato būsimą funkciją. Dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kartu su rabinu H. Glucku OBE ir rabinu Y. Schlesingeriu Lietuvos, atstovaujančiais CPJCE.

Rabinas Gluckas atkreipė dėmesį, kad nepaisant ateities planų, vyriausybė turi gerbti 2009 ir 2015 m. pasirašytus susitarimus tarp vyriausybės ir CPJCE, todėl visoje kapinių teritorijoje draudžiamas dirvožemio judinimas, todėl vyriausybė turėtų atsižvelgti ir tęsti darbą kartu su CPJCE, siekiant užtikrinti šių bei kitų kapinių apsaugą pagal Halachic gaires.

Rabinas Šlesingeris, atsakydamas į pono Kriščiūno klausimą, patikino, kad CPJCE ir toliau aktyviai dalyvauja ir yra įsitraukusi į visus reikalus, susijusius su Šnipiškių kapinių ir visų kitų žydų kapinių bei masinių kapų visoje Lietuvoje išsaugojimą, ir toliau dirbs su lietuviais, padės vyriausybei rasti galutinį ir ilgalaikį visoms šalims priimtiną sprendimą dėl Sporto rūmų ateities.

Pirmoji kanclerio pavaduotoja sutiko, kad siekiant apsaugoti Šnipiškių kapinių teritoriją, itin svarbu rasti nuolatinį Sporto rūmų sprendimą:, kapines tinkamai aptverti, pagerbti, pažymėti kaip senąsias žydų kapines. esančias svarbioje žydų paveldo vietoje.

Sutarta, kad dialogas su vyriausybe ir toliau turėtų būti tęsiamas, po kurio bus keičiamasi idėjomis ir pasiūlymais.

Rabinas Gluckas yra sakęs, kad Lietuvos valdžia yra nuoširdžiai atsidavusi ir žydų paveldui Lietuvoje, kurį reikia puoselėti kiek įmanoma tinkamiausiu, pagarbiu ir garbingu būdu.

Manome, kad svarbu ir tikslinga pasidalinti informacija apie naujausią šios šventos Šnipiškių kapinių vietos istorija ir CPJCE atsidavimą jos apsaugai ir išsaugojimui.

2009 metais Lietuvos Vyriausybė nusprendė statyti daugiabučius visoje Vilniaus Šnipiškių kapinių teritorijoje.

Jie jau buvo pastatę vieną pastatą ir statė antrą, nepaisant stipraus žydų ortodoksų protesto visame pasaulyje.

Tada Lietuvos valdžios institucijos kreipėsi į CPJCE, kaip į iškiliausią organizaciją, užsiimančią žydų kapinių apsauga ir išsaugojimu Europoje. Po dviejų savaičių intensyvių diskusijų ir svarstymų su vyriausybe pavyko sustabdyti visus statybos darbus šioje vietoje.

Po tolesnių Lietuvos Vyriausybės ir rabinų susitikimų pasiekėme abipusį sutarimą pasirašyti nutarimą, kuriame tiksliai išvardinta, kad bus perduota visa Šnipiškių kapinių teritorija, įskaitant ir aplinkinę teritoriją, kurioje yra ar gali būti kapų Vilniaus žydų bendruomenei. Kapai būti saugomi pagal žydų įstatymą (Halacha).

Susitikime buvo svarstoma ir prieš daugelį metų, sovietmečiu,  toje vietoje pastatytų iki šešių metrų gylio po žeme besitęsiančių Sporto rūmų ateitis. Atlikę išsamų ir kruopštų tyrimą, galutinai nustatėme, kad po pastatu ar šalia jo iš viso nėra kapų. Todėl priėjome išvados, kad pagal pageidavimą Lietuvos vyriausybė galėtų pradėti naudoti pastatą pagal savo reikalavimus, su išlyga jautriai atsižvelgti į vietos šventumą..

Visus aukščiau išvardintus punktus patvirtino septynių vadovaujančių rabinų komitetas ir gavo aukščiausios, tuo metu tarptautinės, žydų teisės institucijos, rabino Shmuelio Wosnerio sutikimą  patvirtintą antspaudu.

Iki šiol Lietuvos vyriausybė rodė nepaprastą dėmesingumą ir pagarbą visais klausimais, susijusiais su Šnipiškių kapinėmis ir kitomis žydų kapinėmis bei masinėmis kapavietėmis visoje Lietuvoje.

Lietuvos Vyriausybė dėl mums nežinomų priežasčių Sporto rūmų renovacijos dar nepradėjo ir dar sprendžia, ką su jais daryti. Todėl kol tokia situacija tęsiasi, kapinės yra saugomos, tačiau jos nėra visiškai apsaugotos. Nepaisant to, nuolat palaikome dialogą su Lietuvos vyriausybės atstovais, kad būtų rastas sprendimas, kaip jautriai išnaudoti greta esančią teritoriją, kad užtektų vietos šventumui ir aplinkai.

Norime aiškiai pasakyti, kad bet koks pašalinių šalių įsikišimas gali tik atidėti ir sutrikdyti šios šventos vietos apsaugą.

Kol šio reikalo priežiūra yra labai patyrusios ir pajėgios CPJCE rankose, kuriai vadovauja išskirtinė ir plačiai gerbiama rabinų vadovybė, visi gali būti tikri, kad viskas atitinka žydų įstatymus (Halacha) ir tradicijas.