Pranešimas spaudai 2016 m. vasario 1 d.

„Prieš kelias dienas paminėjus Tarptautinę Holokausto dieną, Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusijos Holokausto tema. Vaikystėje viską girdėjau šeimoje – pokalbių metu neretai atgydavo prisiminimai apie getą, į kurį uždarė,  koncentracijos stovyklas, į kurias vežė, apie duobę, kurioje buvo slapstomasi. Bet Holokausto patirtis buvo tarsi vienas iš dalykų, skiriančių žydus nuo ne žydų. Mus žudė, o kiti tuo metu gyveno, ėjo į kiną, mokyklą, studijavo. Per kelis mėnėsius nužudyta visa Lietuvos žydų bendruomenė, daugiau kaip 200 000 žmonių. Juk mus daug kas skyrė visą mano gyvenimo laikotarpį, visą sovietmetį. Visada žinojome, kad mūsų galimybės ribotos ir kad mes kitokie.

Lietuvoje iki Holokausto tik lietuvių gyveno daugiau negu žydų, o dabar žydų bendruomenę tesudaro apie 5000 narių… Kiekvienas iš jų turi savo šeimos Holokausto istoriją. Ir tie, kurie gimė ir gyveno Lietuvoje, ir tie, kurie įsiliejo į Lietuvos žydų bendruomenę, atvykę iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos…Kiekvienas galėtų parašyti savo Holokausto istoriją, bet ne visi parašė. Valstybė turėjo daug galimybių paaiškinti savo piliečiams, ypatingai jaunajai kartai, apie žydų žudynes ir kas jas vykdė, ne mokslininkų ir politikų, bet paprasta, net ir vaikams suprantama, kalba. Prašėme daug metų ir turėjome daug bendrų planų kaip tą įgyvendinti. 75-eri metai praėjo, o Lietuva vis dar niekaip negali išrišti lietuvių dalyvavimo Holokauste temos.

Aut. Sergejus Kanovičius

Erzelis, kuris sukilo išsyk paskelbus ištrauką iš R. Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“, yra tikrąja prasme fenomenalus. Paskelbta ištrauka viso labo yra Sauliaus Beržinio bene prieš du su puse dešimtmečio vieno iš daugelio filmuoto interviu su žydšaudžiu transkripcija. Apie pačią knygą ar jos vertę nieko nepasakantys dalykas.

Kiek vėliau pasirodė keletas interviu su pačia autore ir keli atsakymai į tuose interviu nuskambėjusius faktus. Rašytojai, istorikai, publicistai ir visuomenės žinomi ir dar nežinomi veikėjai, senesnės kartos dešinieji politikai ėmė išsyk aptarinėti ir vertinti neskaitytą knygą, kas ne kas ėmė lyginti ją su grožinės literatūros kūriniais, svarstyti metafizinės kaltės ir Holokausto poveikio visuomenei klausimus. Kai kuriems neskaitytojams pakako fakto, kad knygos pristatyme ir ją rašant dalyvavo žinomas Holokausto istorikas ir nacių medžiotojas Efraimas Zurofas – dešinieji neskaitytojai išsyk neskaitytą knygą pašventino Kremliaus provokacijos ir tautų kiršinimo lipduku. Nors kaip kiršinamos tautos, viešinant istorinius praeities faktus, niekas nepaaiškina. Viena konservatorių partijos senbuvė net susirūpino, kad knyga sugadins puikius Lietuvos ir Izraelio santykius, nors paaiškinti sąsajos tarp Lietuvos negebėjimo sugyventi su savo praeitimi ir užsienio politikos ji nesugebėjo.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena trečiadienį, sausio 27d. 1945 metais sausio 27 –ąją  buvo išlaisvintas didžiausias nacių mirties fabrikas – Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo paminėta Vilniaus Choralinėje sinagogoje tylos minute, Vilniaus Holokausto aukų pavardžių skaitymu, kantoriaus Šmuelio Jatovo giedojimu ir malda už žuvusiuosius. Pavardes skaitė ir Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT moksleiviai, Izraelio ambasadorius A. Maimonas, UR viceministras M.Bekešius.  Į susirinkusius sinagogoje kreipėsi LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, paraginusi melstis už brutaliai nužudytus Lietuvos žydus, pirmininkė pasigedo oficialios šalies vadovų reakcijos ir bent pagerbimo tylos minute, prisiminus žiaurias Lietuvos piliečių žydų žudynių aplinkybes.

Apie pirmųjų karo dienų 1941m. kraupias žudynes Šilalėje pasakojo Edmundas Zeligmanas, kurio akyse baltaraiščiai žudė tėvą, o kitą dieną daug žydų bendruomenės narių. Žudynės buvo tokios žiaurios, kad žemė negalėjo sugerti tiek žmonių kraujo, ir jis tekėjo į nedidelį upelį, kurio vanduo sruvo raudona spalva.

Nuotraukose pavardes skaitančiujų veidai.

Gintarės Foto

Sausio 27 d. (BNS). Trečiadienį Lietuvoje Holokausto aukų atminimas bus pagerbtas skaitant jų vardus ir prisimenant žydų gelbėjimo istorijas. Vilniaus choralinėje sinagogoje rengiami Holokausto aukų vardų ir pavardžių skaitymai, čia taip pat bus meldžiamasi, prisiminimais dalinsis nukentėjusieji per Holokaustą.

Tuo metu Ariogalos gimnazijoje, Raseinių rajone, organizuojama nacionalinė moksleivių konferencija „Kito žmogaus gelbėjimas – aukščiausia žmogiškumo vertybė“. Čia moksleiviai pristatys dramatiškas nekaltų aukų gelbėjimo istorijas, autentiškais atsiminimais apie savo išsigelbėjimą dalysis žydų bendruomenių atstovai iš įvairių Lietuvos miestų, teigia konferenciją organizuojanti Tarptautinė istorinio teisingumo komisija.

2016 M. SAUSIO 27 D. 15 VAL.

Holokausto aukų pavardžių skaitymai, trumpi nukentėjusiųjų per Holokaustą atsiminimai bei malda už žuvusiuosius.

1945 metais sausio 27 –ąją  buvo išlaisvintas didžiausias nacių mirties fabrikas – Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šioje rezoliucijoje atmetamas Holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.Šoa buvo lūžis Pasaulio istorijoje, privertęs žmoniją prisiekti, kad niekada daugiau tai nepasikartotų.

Hamburgo žydų bendruomenės atstovas Daniel Killy sako, kad žydams Vokietijoje nesaugu, šiuo metu jie jaučia pavojų. Šalyje daugėja antisemitinių manifestacijų.

“Ne, mums čia nebesaugu” ,- D.Killy antradienį sakė Hamburgo žurnalistams. ,,Vokietijos valstybėje jaučiama valdžios dezintegracija, daugėja ekstremistinių dešiniųjų jėgų, valdžia praranda politinį pasitikėjimą. Žmonės bijo islamizacijos, – visa pastarojo meto padėtis prisidėjo prie žydų nesaugumo.  ,,Hamburgo žydų bendruomenė turi beveik 2500 narių.

Vokietija priėmė daugiau nei  vieną milijoną pabėgėlių iš musulmonų šalių. Vokietijos žydų lyderiai perspėjo apie augantį antisemitizmą, nes pabėgėliai socializavosi šalyse, persmelktose neapykanta žydams ir Izraeliui.

BNS

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl pareiškimo į aklavietę patekusio Artimųjų Rytų taikos proceso ir žydų nausėdijų klausimu, kai buvo išspręsti nesutarimai dėl šio dokumento teksto, kuris, kai kurių Bendrijos narių nuomone, buvo per daug kritiškas Izraelio atžvilgiu. „Mes vienbalsiai pritarėme (pareiškimui), tai geras ir bendras pagrindas mūsų bendrai pozicijai ir mūsų angažavimuisi regione“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini po užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje. Ir Izraelis, ir palestiniečių vadovybė santūriai pasveikino šį Bendrijos diplomatijos vadovų žingsnį. Priimtame dokumente reiškiamas gilus ES susirūpinimas dėl tebesitęsiančio smurto ir abi konflikto šalys raginamos prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. „ES griežtai smerkia teroristines atakas ir visų šalių smurtą bet kokiomis aplinkybėmis, įskaitant vaikų mirtį“, – sakoma pareiškime. „ES neabejoja, kad tik atkūrus politinį horizontą ir atnaujinus dialogą, gali būti sustabdytas smurtas“, – priduriama jame.