Muzikantai “Amerikos virtuozai” surengė koncertą Klaipėdoje. Nuotraukose matotote Klaipėdos žydų bendruomenę kartu su “Amerikos virtuozais”, Izraelio ambasadoriumi Amir Maimon ir Vilniaus sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom.
Apie smukles, Vilniaus Gaoną ir lietuvių bei žydų bendrą istoriją
lziios.lt Nijolė BULOTAITĖ, naujienos.vu.lt
Vilniaus universiteto Istorijos fakultete modulio „Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste“ paskaitas skaitė JAV mokslininkas prof. Glennas Dynneris. Profesorius specializuojasi Rytų Europos žydų istorijos tyrimuose, yra parašęs kelias monografijas. Vienos žymiausių ir labiausiai vertinamų – „Šilko žmogus: chasidiškas Lenkijos žydų bendruomenės užkariavimas“ (Men of Silk: The Hasidic Conquest of Polish Jewish Society, Oxford University Press, 2008) ir „Jankelio smuklė: žydai, alkoholis ir gyvenimas Lenkijos karalystėje“ (Yankel“s Tavern: Jews, Liquor and Life in the Kingdom of Poland, Oxford University Press, 2014). Kuo profesorių sudomino smuklės, Lenkijos ir Lietuvos žydai, ką įdomaus čia atrado? Apie visa tai kalbamės su profesoriumi jo viešnagės Vilniuje metu. – Kodėl būtent Lenkija ir Lietuva? Ar žydų gyvenimas čia buvo kuo nors ypatingas? – Būdamas naivus amerikietis studentas, tik išklausęs Brandeiso universiteto profesoriaus Antony Polonsky kurso sužinojau, kad dauguma pasaulio žydų iki Holokausto gyveno Lenkijoje ir Lietuvoje. Vėliau profesorius vadovavo mano daktaro disertacijai. Sužinojau, kad trys ketvirtadaliai pasaulio žydų XIX a. gyveno Rytų ir Centrinėje Europoje. Mano problema buvo ta, kad nemokėjau jokių kalbų. Visų pirma turėjau išmokti hebrajų, tada lenkų, jidiš ir dar keletą. Tik tada man tapo prieinami visi šaltiniai, labai turtingi. Nedaug amerikiečių tegali tyrinėti šią sritį, nes kalbos gana sunkios, o mums, amerikiečiams, sunku išmokti kalbų.
Lietuvos žydų studentų sąjunga sveikina Viktoriją Pajarskę ir Tautrimą Pajarską sutuoktuvių proga
Lietuvos žydų studentų sąjunga sveikina charizmatiškąją komunikacijos specialistę Viktoriją Pajarskę, tapus Tautrimo Pajarsko žmona. Savo vestuvėms jaunieji pasirinko saulėtą Izraelį. Linkime gražios ir laimingos santuokos, kad mylėtumėte vienas kitą ir visuomet siektumėte bendrų tikslų. Buvote pavyzdine pora, dabar linkime, kad būtumėte pavyzdiniais sutuoktiniais.
LŽB kviečia į Pesacho sederį
Mielieji bendruomenės nariai,
informuojame, jog balandžio 14d. paaiškėjo, kad vietų į Pesacho sederį viešbutyje „Conti“ nebeliko!
Nuoširdžiai dėkojame už didžiulį Jūsų aktyvumą! Jeigu atsirastų laisvų vietų – nedelsiant informuosime
2016 m. balandžio 22 d.
Viešbutyje „Conti“ (Raugyklos g. 7, Vilnius)
Vakaro pradžia 21.00 val.
Sederį ves Vilniaus rabinas Samson Daniel Izakson
Programoje:
Agados skaitymas
Šventinė košerinė vakarienė
Kiekvienam vakaro svečiui dovana, macų dežutė.
Bilieto kaina 10 eur.
Papildoma informacija ir bilietai: Tel. 867881514, el.paštu.: zanas@sc.lzb.lt
Klaipėdoje pagerbtas Izraelio vėliavos autorius
Klaipėdoje atidengta atminimo lenta žymiam sionizmo veikėjui, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriui, Davidui Wolffsohnui. Taip uostamiestyje pagerbtas jau antras žymus Klaipėdos žydų bendruomenės veikėjas.
Rabinas kviečia į paskaitą apie macus
Gerbiamieji,
Rabinas Kalevas Krelinas kviečia į paskaitą „ Viskas apie Macus: istorija, ideologija, technologija ir dar daugiau…“ Paskaita vyks balandžio 14d. 18.15 val. Vilniaus Choralinėje sinagogoje , Pylimo 39.
Laukiame jūsų.
Litvakams – neigiami atsakymai dėl Lietuvos pilietybės
Šiuolaikinės lietuvių tapybos parodos „Zakhor. Prisimink. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ katalogas pristatomas Vilniuje
Balandžio 14 d. 19 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės namuose (Pylimo g. 4, Vilnius) bus pristatytas keliaujančios šiuolaikinės lietuvių tapybos ir fotografijos parodos „Zakhor. Prisimink. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ katalogas, parengtas ir sudarytas parodos kuratorių Lino Liandzbergio, Elkes–Veros Kotowski ir Gabrielės Žaidytės. Ši paroda jau buvo pristatyta Vilniaus miesto rotušėje ir Konrado Adenauerio fonde Berlyne.
Gegužės – rugpjūčio mėnesiais jos lauks Kapstadto žydų muziejaus ir Johannesburgo Holokausto muziejaus salės. Vėliau ji vyks į Izraelį, Argentiną ir kitas šalis, kuriose gyvena gausios litvakų bendruomenės. Katalogo pristatymo, kuriame dalyvaus ir Moses – Mendelssohno Europos žydų studijų centro Potsdame direktorius ir steigėjas prof. Julius Schoeps, metu bus galima pamatyti ne tik trumpo metro filmą, kuriame buvo dokumentuojami jau įvykę parodos pristatymai, tačiau ir parodoje dalyvaujančių menininkų kūrinių parodą, kurių dalis – į Pietų Afriką išvykstančių darbų eskizai, dalis – darbai iš jų kūrybinių biografijų. Katalogo pristatymo metu taip pat skambės žinomo lietuvių džiazo muzikanto Kęstučio Vaiginio atliekamos džiazo improvizacijos.
„Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose“
Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta knyga–albumas “Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose”. Renginyje dalyvavęs kultūros ministras Šarūnas Birutis džiaugėsi, kad išleista išskirtinė knyga, kuri yra vienintelė Lietuvoje, taip plačiai ir išsamiai apžvelgianti litvakų tapybos, grafikos ir skulptūros darbus privačiose Lietuvos kolekcijose.„Šiame solidžiame albume yra aprėpiamas daugiau nei 150 metų laikotarpis – pradedant nuo XIX a. vidurio pirmųjų litvakų dailininkų, ir baigiant šiuolaikiniais autoriais, tęsiančiais litvakų dailės tradicijas. Tikiu, kad šis leidinys bus įdomus ne tik profesinei bet ir plačiajai bendruomenei, intriguos skaitytoją ir primins mažai žinomų ar pamirštų dailininkų vardus ir jų kūrybą“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Rakija Klezmer Orkestar
Rakija Klezmer Orkestar – tai unikali grupė, Lietuvoje atliekanti klezmerių tradicinę žydų muziką, susibūrusi prieš trejus metus Kaune. Ši muzikos grupė, kuri vienija muzikantus, besidominičius Balkanų, čigonų, žydų muzikos kultūra . Jie pasiruošę pralinksminti visus . Kauno žydų bendruomenė jau keletą metų pažįstama su šiuo kolektyvu, kuris grojo Chanukos šventėje Klezmerių muzika Lietuvoje gyvavo kelis amžius iki Antrojo pasaulinio karo. Europoje klezmerių muzika – žydų vestuvių muzikantų – atgimė 2000-aisiais ir per keletą metų tapo ypač populiari. Į Lietuvą ji atkeliavo pavėlavusi. Po Holokausto, kai buvo išnaikinta beveik visa, kas žydiška ir dabar atgimsta, muzika tarsi iš naujo atrandama. Ji uždeganti, žadinanti emocijas, todėl patinka visiems. Muzikantai žydai sako, kad publika, klausydamasi klezmerių muzikos įvariose šalyse, jaučia ne tik nostalgiją, bet ir kaltę dėl Holokausto. Juk muzika, kuri buvo ant išnykimo ribos neturi tikrosios kilmės vietos, vadinama Europos diasporos muzika, todėl daugeliui labai sava. Yra šiuolaikinių muzikantų, kurie interpretuoja klezmerių muziką, naudoja jos sąskambius.
Nuotraukos Brigitos Šliaužytės
Panevėžio bendruomenėje lankėsi jaunieji rabinai iš įvairių šalių
Balandžio 7 dieną Panevėžio žydų bendruomenę aplankė dvi jaunųjų rabinų grupės, kuriose buvo atstovų iš viso pasaulio šalių: JAV, Kanados, Anglijos, Prancūzijos, Izraelio, Tokijo ješivų. Jaunuoliai domėjosi prieškariniu bei šiuolaikiniu žydų gyvenimu. Pirmąją grupę lydėjo rabinas Meir Wunder, kiekvienais metais apsilankantis Panevėžyje su didele grupe abiturientų. Jaunuoliai labai domėjosi rabino Josifo Šlome Kahanemo gyvenimu.
J.Šlome Kahanemas gimė 1886 m. Kulių miestelyje, mokėsi Plungės bei Telšių ješivose, vėliau tęsė studijas Naugarduko ješivoje. Dirbo ješivos direktoriumi. Nuo 1919 iki 1940 metų su šeima gyveno Panevėžyje ir 1923 m. tapo Lietuvos Seimo nariu. J. Š. Kahanemas Panevėžyje įkūrė prieglaudą, vaikų namus, žydų religinę mergaičių gimnaziją ,,Javnė“, vadovavo ješivai. Vėliau kartu su sūnumi persikėlė į Izraelį, kur rūpinosi Lietuvos žydų religinių tradicijų išsaugojimu. Jo iniciatyva buvo pastatyta prieglauda žydų vaikams, vieno pastato sienoje įamžinti Lietuvos ješivų pavadinimai. 1919 m. taip pat jo dėka buvo atkurta Panevėžio ješiva.
Antrąją rabinų grupę atlydėjo rabinai Tuvia Konn bei Nesivos Tours. Jie pasakojo, kad yra girdėję, apie jeshivą Bochrim, domėjosi Panevėžio miestu, o atsiradus galimybei, panoro atvykti ieškoti savo šaknų. Panevėžyje jie aplankė žydams svarbias vietas, suvokdami, koks didelis istorinis paveldas slypi mieste, kuris darkarta privertė didžiuotis tuo, kad jie yra žydai. Rabinai žiūrėjo filmą apie Panevėžio žydų istoriją, kuris pasak jų, tarsi atvėrė langą į praeitį.
Panevėžio bendruomenėje vyko filmavimas
Balandžio 8 dieną Panevėžio žydų bendruomenėje vyko dokumentinio filmo filmavimas apie Panevėžio miesto žydų tarpukario architektūrą. Pirmininkas G. Kofmanas pasakojo atvykusiam režisieriui ir svečiams iš Margaritos Rimkevičaitės technologijos mokyklos apie Panevėžio žydų istoriją, kuria labai domisi miesto mokyklų bei gimnazijų abiturientai. Buvo kalbama, apie toleranciją ir kaip svarbu žmonėms rūpintis vieni kitais, neriklausomai, kokios tautybės jie bebūtų,- santarvė ir taika yra svarbiausia.
Sveikiname Simą Leviną jubiliejaus proga!
Sveikiname Simą Leviną su 70-mečiu! Simas – Lietuvos žydų bendruomenės atkūrimo,- vienas aktyviausių dalyvių, pirmasis Vilniaus žydų mokyklos direktorius ir šios mokyklos idėjinis vadovas, visuomet pasisakydavęs ir paaiškindavęs visuomenei tokios mokyklos būtinybę. Dabar, kai mokykla – Šolomo Aleichemo ORT gimnazija – tapo viena geriausių Lietuvoje, niekam jau nebekyla abejonių dėl jos poreikio. Šiandien Simas Levinas vadovauja labai atsakingam žydų bendruomenės barui – Socialiniam centrui, jis taip pat yra Religinės bendruomenės vadovas. Inteligentiškas, išmanantis savo darbą, visada maloniai be pykčio bendraujantis, žmogų pasitinkantis su šypsena – šios savybės Simą išskiria iš daugelio.
Jubiliejaus proga, mielas Simai,
Leiskit palinkėti, kad sėkmė, puiki sveikata, lydėtų Jus visada. Iš džiaugsmo visi mes atrodom jaunai. Nuėjote prasmingą, ilgą kelią, uždegėt meile širdis artimų žmonių. Priimkite šiandieną padėkos ugnelę ir tegul nedingsta šypsena nuo Jūsų veido. Tebūnie daug gražių, džiugių dienų! Širdis nesensta ir nežyla, jeigu ji turtinga ir dosni.
Mazel Tov!
Macų dalinimas Socialinio centro nariams Lietuvos žydų bendruomenėje
Vilniaus choralinė sinagoga dėkoja Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondui už padovanotas vertingas knygas
Užuojauta
Liūdime ir reiškiame užuojautą artimiesiems, mirus Marijai Rolnikaitei (g. 1927 m. liepos 21 d. Klaipėdoje). Žinoma rašytoja, vertėja, M. Rolnikaitė mirė, sulaukusi 89- erių metų. Ją dažnai vadina lietuvių Ana Frank. Kai Marijai buvo 14 metų, ji kartu su šeima atsidūrė Vilniaus gete. Po to laukė dvi koncentracijos stovyklos. Tai, kas prasidėjo kaip paprastas paauglės pomėgis – įprotis rašyti dienoraštį, – virto svarbiu dokumentu, kuriame užfiksuota viskas, kas atsitiko Lietuvos žydams nuo 1941 iki 1945 metų.
1963 m. M.Rolnikaitė išleido atsiminimų knygą apie getą ir koncentracijos stovyklas „Turiu papasakoti“ (išversta į 18 kalbų). Nuo 1965 m.ji gyveno Sankt Peterburge. 1974 m. išleido apysaką “Pratinkis prie šviesos”. Paskelbė publicistinių straipsnių, apybraižų, recenzijų.
M.Rolnikaitė buvo ne tik Vilniaus geto, Strazdamuižos (Latvija) ir Štuthofo koncentracijos stovyklų kalinė, anti-nacistinio pasipriešinimo kovų dalyvė. M. Rolnikaitė jidiš kalba sukūrė poemą ” Strazdamuižos himnas”. Ši poema tapo drąsių kovotojų prieš nacizmą pasipriešinimo himnu. Po karo dirbo meno reikalų valdyboje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. 1955 m. baigė M. Gorkio literatūros instituto Maskvoje aukštuosius literatūros kursus. Nuo 1964 M.Rolnikaitė gyveno ir dirbo Leningrade. Daugelį metų ji buvo vienintelė Leningrado rašytoja, savo darbuose rašiusi apie Holokaustą ir pasakojusi apie žydų didvyriškumą ir kančias. Ji aktyviai dalyvavo antifašistiniame judėjime ir Sankt Peterburgo žydų bendruomenės veikloje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sako: tebūnie šviesus Marijos Rolnikaitės atminimas.
Pasaulio Tautų Teisuoliai dalyvauja spaudos konferencijoje LŽB
Lietuvoje šiuo metu liko 87 Pasaulio Teisuoliai, kuriais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rūpinasi visą laiką. Šie drąsūs žmonės gelbėjo žydus Holokausto metu. Bendruomenė daug metų stengėsi šiems žmonėms išrūpinti valstybės paramą. Gelbėtojams, kurių nemažai gyvena socialinėje atskirtyje, trūksta lėšų vaistams ir kitiems elementariems dalykams. Dabar su Maltos ordino surinktomis aukomis LŽB bendruomenė turės galimybę teikti dar didesnę paramą. Maltos ordino iniciatyva Miunchene organizuoto labdaros koncerto metu 2015 lapkritį surinkta per 123 tūkst. eurų. Idėja tokiu būdu padėti gelbėtojams kilo Maltos ordino ambasadoriui Lietuvoje baronui Christianui von Bechtolsheimui ir LŽB pirmininkei Fainai Kukliansky. „Mums labai rūpėjo, kad mūsų gelbėtojų senatvė būtų bent kiek praskaidrinta ir aprūpinta. (…) Niekada nebūna per daug nei padėkos, nei materialinės padėkos. Tai, ką mes jaučiame savo gelbėtojams, norėjome kiek galėdami materializuoti. Mūsų gelbėtojai mums rūpi ne mažiau nei išsigelbėję žmonės“, – pabrėžė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky per spaudos konferenciją.
Per Maltos ordino surengtą labdaros koncertą Vokietijoje žydų gelbėtojams surinkta per 123 tūkst. eurų
Vilnius, balandžio 6 d. (BNS). Per Lietuvos žydų bendruomenės ir Maltos ordino surengtą koncertą Vokietijoje žydus gelbėjusiems Pasaulio tautų teisuoliams Lietuvoje surinkta daugiau kaip 123 tūkst. eurų paramos.
Simbolinį čekį trečiadienį per spaudos konferenciją Lietuvos žydų bendruomenės namuose Vilniuje teisuoliams įteikė Maltos ordino ambasadorius Lietuvoje baronas Christianas von Bechtolsheimas (Kristijanas fon Bechtolšaimas).
„Pasaulio tautų teisuoliai yra tikrieji tų laikų herojai, jie rizikavo savo pačių ir savo artimųjų gyvybėmis, suteikdami prieglobstį žmonėms, kurie būtų nužudyti nacių. Jie padėjo jiems pasislėpti, pamaitino, suteikė pastogę, ir visa tai parodo tamsiausių Europos laikų žmogiškąjį veidą“, – sakė ambasadorius.
„Mums labai rūpėjo, kad mūsų gelbėtojų senatvė būtų bent kiek praskaidrinta ir aprūpinta. (…) Niekada nebūna per daug nei padėkos, nei materialinės padėkos. Tai, ką mes jaučiame savo gelbėtojams, norėjome kiek galėdami materializuoti. Mūsų gelbėtojai mums rūpi ne mažiau nei išsigelbėję žmonės“, – pabrėžė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Eitvydas Bingelis sakė, kad dalis lėšų bus skirta kortelėms, už kurias teisuoliai galės įsigyti nekompensuojamų vaistų ir medicinos prekių, o dalis liks fonde, kurio lėšos bus naudojamos atskirai pagal kiekvieno žmogaus poreikius.
Lietuva ir Vokietija kartu atmena Pasaulio Tautų Teisuolius
Trečiadienis, balandžio 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su unikalaus Lietuvoje ir Vokietijoje vykusio projekto žydų gelbėtojams padėti iniciatoriais. Išskirtinis dviejose valstybėse vykęs Lietuvos žydų gelbėtojų projektas gimė Maltos ordino ir Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva.
Projekto tikslas – padėti Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, gelbėjusiems žydus per Antrąjį pasaulinį karą. Šią iniciatyvą globoja Lietuvos ir Vokietijos Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Joachimas Gauckas.
„Pasaulio Teisuoliai net pačiomis tamsiausiomis mūsų istorijos valandomis liudijo žmogiškumą. Lietuva ir Vokietija drauge prisimena jų drąsą ir pasiaukojimą, visuomet būsime dėkingi už Pasaulio Teisuolių didvyriškumą ir kilnumą. Šis projektas sujungia žmones ir valstybes, tiesia tiltus tarp praeities ir ateities, neleidžia nugalėti abejingumui“, – sako Prezidentė.
Šio projekto metu Vokietijoje buvo surengtas labdaros koncertas, per kurį surinktos lėšos skirtos Lietuvoje gyvenantiems Pasaulio Tautų Teisuoliams. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 87 žmonės, turintys Pasaulio Tautų Teisuolio titulą.Lietuva ir Vokietija glaudžiai bendradarbiauja ekonomikos, gynybos, mokslo, inovacijų, kultūros srityse. Prezidentė po dviejų savaičių – balandžio 20–21 dienomis vyks valstybinio vizito į Vokietiją, kur susitiks su Vokietijos Prezidentu J. Gaucku, Kanclere Angela Merkel, taip pat atidarys Lietuvos ir Vokietijos verslo forumą. Vokietijos Prezidentas J. Gauckas su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešėjo 2013 metų vasarą. Lietuvos Respublikos Prezidentei, aktyviai remiančiai Maltos ordino veiklą, už ypatingus nuopelnus skatinant labdaringą veiklą, savanorystę, humanitarines vertybes ir paramą kenčiantiesiems pernai buvo įteiktas aukščiausias Maltos ordino apdovanojimas „Pro merito Melitensi“ su aukso grandine.
Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos maisto pramonę kviečia į Izraelį
Lina Mrazauskaitė lzinios.lt
Bendrovės „S. Schestowitz“, kuri importuoja nemažai žinomų tarptautinių prekės ženklų, verslo plėtros direktorius Meiras Bassonas sakė Lietuvoje ieškantis unikalių, sveikų produktų. Ši didelė kompanija aprėpia visą Izraelio rinką. „Taigi, jei kuri nors bendrovė pradės dirbti su mumis, ji gali būti tikra, kad jos produktų bus visame Izraelyje: visokio pobūdžio parduotuvėse ir maitinimo segmente, viešbučiuose ir t. t.“, – tvirtino pašnekovas. Nors kompanija užmezgė ne vieną kontaktą su potencialiais Lietuvos partneriais, dar esą anksti spręsti, kaip klostysis tolesnės verslo derybos. M. Bassonas taip pat pabrėžė, kad patekti į Izraelio maisto sektorių nėra lengva. Tai dažniausiai užtrunka kelis mėnesius.