Naujienos

Kviečiame dalyvauti atminimo lentos, skirtos Lietuvos pirmosioms stalo teniso pirmenybėms 1927m. atidengime Kaune

  makabi-tenisininkai1927

Nuotraukoje 1927m. Lietuvos stalo teniso čempionato nugalėtojai. Sėdi – O.Gurvičaitė – moterų grupės nugalėtoja, stovi iš dešinės I.Šimensas (I vieta), I.Keperis (II vieta), B.Podzelneris („Makabi“ stalo teniso sekcijos vadovas), I.Godas (III vieta), Ch. Šimensas (V vieta).

Š.m.  lapkričio 29 d.(antradienį)  14 val.  ant  Kauno  A. Martinaičio  dailės  mokyklos  pastato  vakarinio fasado Šv. Gertrūdos g.33  atidaroma  atminimo  lenta:

  „Šiame  XVIII a. pastate  1927 m. kovo  12-13 d. vyko  pirmosios  LIETUVOS  STALO  TENISO  PIRMENYBĖS, kurias  organizavo  sporto  klubas  „Makabi“

  LSK  „Makabi“,

Lietuvos  stalo  teniso  asociacija,

Kauno  žydų  bendruomenė

„Radijo dokumentika”: sudegę žydų istorijos puslapiai Kelmėje

„Radijo dokumentika”: sudegę žydų istorijos puslapiai Kelmėje

Klausykitės antradienį lapkričio 22d. “Ryto garsų” laidoje po 9 val. žinių.

„Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo Kelmės. Ten jau radome daugybę besislepiančių žydų šeimų. Po kelių dienų mums pranešė, kad Kelmė dega, tuomet savo gimtuosius namus praradau amžiams”, – tai vienas iš Holokaustą Kelmėje išgyvenusių žydų liudijimų.

kelme1

Per Antrajį Pasaulinį karą Kelmė sudegė, išliko vos vienas kitas pastatas. Šiandien miestelyje nebėra namų, liudijančių apie turtingą Kelmės žydų istoriją. Manoma, kad į Kelmę žydai ėmė keltis XVII amžiuje, o ilgainiui jie tapo didžiausia gyventojų grupe miestelyje. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą ir Holokaustą Kelmė buvo svarbus religinis žydų centras. Čia veikė pasaulyje garsi Kelmės Talmud Tora jašiva, kurioje buvo ruošiami rabinai. Šiandien apie Kelmės žydų istoriją primena tik senieji žydų kapai, masinės Holokausto aukų žudynių vietos ir iš viso pasaulio į Kelmę savo protėvių šaknų ieškoti atvykstantys žydai. Kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, ir galiausiai, kaip šiandien miestelis atsimena savo žydus?

Ved. Indrė Anskaitytė

Lietuvai gresia skandalas: tūkstančio žydų sušaudymo vieta – žemės pardavėjų rankose

Lietuvai gresia skandalas: tūkstančio žydų sušaudymo vieta – žemės pardavėjų rankose

15min.lt,Autorius: Ugnius Antanavičius, Skirmantas Malinauskas
1941 m. rugsėjo 21–23 dienomis Vilniaus rajone greta Vėliučionių buvo nužudyti 468 vyrai, 495 moterys ir 196 vaikai. Naujosios Vilnios geto žydai buvo priversti patys sau išsikasti duobę, kurioje buvo užversti žemėmis, o jų palaikai ten guli iki šiol. vietą, kurioje palaidoti 1159 žmonės, rasti itin sudėtinga. Nors čia lankosi aukų artimieji ir nuo žudikų išsigelbėję žmonės, ją žymi tik kuklus paminklėlis, kurį pastačius bet kuriose Lietuvos kapinėse būtų sunku pastebėti.

Skaityti plačiau
Kankinimų vietoje užsimota statyti sporto salę

Kankinimų vietoje užsimota statyti sporto salę

lzinios.lt, D.Nikitenka. Šalia Pranciškonų gimnazijos – didžiulė erdvė, tačiau naujai sporto salei pasirinkta kraupių įvykių vieta. 
Kretingoje kyla triukšmas dėl brolių pranciškonų užmojų buvusioje sovietų ir nacių budelių vykdytų kankinimų vietoje statyti sporto salę. 1,5 tūkst. kvadratinių metrų modernus pastatas išdygtų Šv. Antano rūmų ir senųjų kapinių pašonėje. Teritorija patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo kompleksą. Vienuoliai tikina, kad naujai Pranciškonų gimnazijos sporto salei ši vieta yra tinkama, tačiau istorikai šiurpsta nuo tokių planų. Kretingos valdžia ketina kviestis vienuolius ir siūlyti atsisakyti esą makabriško užmojo.

Skaityti plačiau
Kalėdų labdaros mugė

Kalėdų labdaros mugė

Ketvirtadienio popietę tarptautinė Vilniaus moterų asociacija pakvietė garsius svečius į šventinę popietę Jungtinės Karalystės ambasadoje. Čia jau keturioliktą kartą buvo pristatyta tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Šiemet labdaros mugės organizaciniam komitetui pirmininkauja Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos narė, Didžiosios Britanijos konsulo žmona Ethel Cushing. Ji sakė, kad pasirengimas Kalėdų mugei yra ilgas ir daug pastangų bei laiko reikalaujantis procesas, trunkantis kone visus metus.

Mugėje dalyvaus ir LŽB kavinė „Beigelių krautuvėlė“.

Gruodžio 3-iąją Rotušės aikštėje šurmuliuos ir Tarptautinė maisto mugė, kurioje šiltais gėrimais ir tautiniais patiekalais vaišins Turkijos, Čekijos, Gruzijos, Vokietijos, Indijos, Airijos, Japonijos, Ukrainos, Rusijos, Izraelio bei Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos stendų atstovai.

Skaityti plačiau

Darbėniškiai, gelbėję savo gydytoją Jochvedą

Pajūrio naujienos 2016-11-18

Romualas Beniušis

1941 metų birželio 22 dieną nacistinės Vokietijos armijai įžengus į Sovietų Sąjungos 1940 metais okupuotą Lietuvą, netrukus pradėtos vykdyti makabriškos, genocidu virtusios represijos prieš Lietuvos piliečius žydus.

J. Marijampolskaitė (dešinėje) su savo darbėniškėmis bičiulėmis ir jų vaikais prie Lurdo grotos Palangoje. 1935–1936 m.

Nors nedidelė dalis vietos gyventojų tapo uoliais nacių talkininkais ir prisidėjo prie represijų, didžioji dalis užjautė savo kaimynus žydus ir stengėsi jiems padėti. Iki šiol vyresni darbėniškiai prisimena kone legenda tapusią Darbėnų gydytojos Jochvedos Marijampolskaitės, deja, tragiškai pasibaigusią gelbėjimo istoriją, kurios paslaptis kiek pravėrė šių eilučių autoriaus perskaityta Būtingės kaimo gyventojų Katerinos ir Benedikto Bagdanavičių tremties į Sibirą byla.

Jochveda Marijampolskaitė gimė 1898 metų balandžio 23 d. Vilkaviškyje, žydų šeimoje. Daugiau informacijos apie jos šeimą ir vaikystę rasti nepavyko. Lietuvos centriniame valstybiniame archyve (LCVA) yra išlikę J. Marijampolskaitės studijų Lietuvos universiteto Medicinos fakultete dokumentai, kuriais pasidalijo JAV gyvenantis istorijos prof. E. Goldstein, atvėrę kai kuriuos nežinomus jos biografijos puslapius.

Skaityti plačiau
Tarptautinė Tolerancijos diena Panevėžyje

Tarptautinė Tolerancijos diena Panevėžyje

1995 metais UNESCO organizacija paskelbė lapkričio 16-ąją Tarptautine tolerancijos diena, kuri minima demokratiškose pasaulio valstybėse. Tarptautinė tolerancijos diena Lietuvoje minima jau keturioliktus metus. Šios dienos paminėjimui kasmet pasiūlomas vis kitoks simbolis. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis- PAUKŠTIS. Pasirinktas simbolis tolerancijos temą skatina plėtoti pasitelkus  pavyzdžius iš gamtos, žmonių gyvenimo, istorijos  bei artimiausios  kiekvieną žmogų  supančios aplinkos. Šiemet  tolerancijos dienos minėjime dalyvauja daugiau kaip 700 kultūros, švietimo įstaigų. Tolerancijos paukščiais pasipuošė mokyklos, darželiai, neformalaus švietimo įstaigos ir vaikų dienos centrai.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė lapkričio 14-16 dienomis dalyvavo Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centro  organizuotame tarptautinės tolerancijos dienos paminėjime.

Skaityti plačiau

Vilnius: Lietuvos Jeruzalės pėdsakais

lietuvos-jeruzales-pedsakaisLietuvos žydų bendruomenėje įvyko Irinos Guzenberg  ir Genricho Agranovskio  knygos „Vilnius: Lietuvos Jeruzalės pėdsakais“, antrojo pataisyto ir papildyto leidimo pristatymas.

Pasak antrojo leidimo redaktorės Dalijos Epšteinaitės, ši knyga yra unikali. Knyga yra vertinga, jei gera jos struktūra, nurodytos rodyklės, vardai, objektai, todėl ją galima vadinti enciklopedija. Ji apie Lietuvos Jeruzalę, Vilniaus žydus, apie neįkainojamą istoriją, kuri yra tyrinėjama ne tik Lietuvoje, bet daugelyje kitų šalių. Knygoje primenama Česlovo Milošo frazė: „…kai kalbame apie Vilnių, reikia atsiminti, kad didžiąja dalimi, tai buvo žydų miestas“…

Antrasis leidimas – ne paskutinis. Šią unikalią knygą įvertins kiekvienas, bent kiek besidomintis žydiškojo Vilniaus istorija. Knygą galima skaidyti į mažesnes, nes ji sudaryta tarsi iš atskirų kelionių po miestą vadovų. Kol kas abu leidimai rusų kalba. Knyga turėtų pasisekimą, jei būtų išversta į lietuvių ir anglų kalbas. Jos vertė – humanitariniai dalykai, kurie svarbūs Lietuvos jaunimui, ieškančiam jidiš istorijos palikimo. Autorė pateikia net senuosius gatvių pavadinimus, kokie jie buvo žydiškajame Vilniuje. Juk Vilnius niekada iki šeštojo 20 amž. dešimtmečio nebuvo lietuviškas, senamiestyje iki Holokausto skambėjo jidiš, toliau paėjus, rusų, lenkų kalbos. Knygoje justi žydiška dvasia ir tai yra autorių nuopelnas. Knygos vertė – ne tik naujas žvilgsnis, rodyklės, o dvasia, kas ir kur gyveno, ką veikė, ką valgė, kepė, kokia veikla garsėjo… Akį traukia senosios nuotraukos. Einant Vilniaus senamiesčiu verta pakelti akis į viršutinius namų aukštus, ten yra ką pamatyti ir net galima suprasti, ar senasis pastatas buvo žydų.

Skaityti plačiau
Klaido Navicko karpinių paroda

Klaido Navicko karpinių paroda

klaido-nuotraukaLapkričio 17 d. 18 val. – K. Navicko karpinių parodos pristatymas LŽB buveinėje 3-me aukšte

Klaidas Navickas gimė 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose. Gyvena Grigiškėse, teisininkas, valstybės tarnautojas. Karpyti pradėjo 1988 m.  Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. 2005 m. buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, 2009 m. K. Navickas pripažintas tradicinių amatų meistru. Navickas savo popieriaus karpinių personalines parodas surengė Japonijoje EXPO-2005; Lince (Austrija), Kinijoje EXPO-2010, Varšuvoje, Gdanske (Lenkija), Filadelfijoje (JAV), Magiliov Podolske (Ukraina), Maskvoje ir Sankt-Peterburge (Rusija), Minske (Baltarusija). Lietuvoje surengta virš dešimties personalinių parodų. Nuo 2003 m. meistro dirbtuvėse J. Basanavičiaus g. 29 veikia pastovi jo darbų ekspozicija. Meistras išleido dvi savo karpinių knygas.

karp-300x296

Skaityti plačiau
Jus kviečia LŽB lektoriumas

Jus kviečia LŽB lektoriumas

Lapkričio 20d, sekmadienį lektoriumo tema:

Мažai žinomos Holokausto – vietos ir kapinės Vilniaus apylinkėse
Julius Norvila

2016-11-20; 12:00
Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)

 

Pasaulio žydų studentų sąjunga (WUJS) nominavo LŽB studentų sąjungą apdovanojimams

Pasaulio žydų studentų sąjunga (WUJS) nominavo LŽB studentų sąjungą apdovanojimams

Nuotraukoje: LŽB Studentų sąjungos nariai “The Shabbos Project” chalos kepimo metu, todėl visi su “Beigelių krautuvėlės” prijuostėm.

Pasaulio žydų studentų sąjunga (WUJS)  nominavo Lietuvos Žydų bendruomenės Studentų sąjungą prieš apdovanojimus 2-jose nominacijose. Yra  puiki proga džiaugtis visiems, kurie prisidėjo kurdami universiteto žydišką studentų miestelio atmosferą. Visi studentai iš WUJS visame pasaulyje galite prisijungti kartu švęsti , kad šie visų metų pasiekimai – įvertinti. Šiais metais pasiūlyta dvigubai daugiau apdovanojimų, dar niekada nebuvo tiek daug. Gerai padirbėta. Šaunuoliai. Ačiū visiems, kurie prisideda prie žydiško studentų gyvenimo ir ypač ačiū nominantams.

Tarp nominuotų yra LŽB studentų sąjungos vadovė Amit Belaitė, kuri mano, kad jos kolegos ir draugai sąjungoje  turi mokytis žydų gyvenimo tradicijų. Čia gimę ir gyvenę, studentai nemokėjo ir nepažino daugelio žydiškų dalykų: kaip laikytis Šabo ir kt. Lietuvoje po Holokausto žydiškumas buvo slepiamas, tokie buvo laikai. Dabar viskas atsigauna: šventės, kurias proseneliai švęsdavo, tradicijos šeimose. Plačiai bendraujama su bendraamžiais litvakais Anglijoje, Amerikoje ir kitose šalyse, kurie niekados tradicijų nebuvo praradę.

Amit Belaitė: amit

Įdomiausias dalykas, kad Pasaulio žydų studentų sąjungos prezidentas yra litvakas. Kartą, kai mes tvarkėm su žydų Studentų sąjungos nariais kapines Žąsliuose, aš jam nusiunčiau iš ten nuotrauką, o jis atsakė: “Juk mano protėviai yra iš čia“. Jis atsiuntė pavardę ir mes suradome jo antkapį, kuris buvo vienas iš mūsų tvarkytų antkapių. Kaip gyvenimas netikėtai sujungia kartas ir žmones. Anksčiau nelabai kas vyko bendruomenėje, o dabar mes stengiamės, organizuojam , planuojam, iš tikrųjų pastaraisiais metais jaučiama Studentų sąjungoje ir bendruomenėje plėtra. Mes dabar atgaiviname, kas buvo pamiršta. Pirmiausia mūsų sąjunga gausėja, narių skaičius išaugo.

Skaityti plačiau
Izraelis skiria ambasadorių Turkijoje – pirmą kartą po 2010 metų

Izraelis skiria ambasadorių Turkijoje – pirmą kartą po 2010 metų

BNS

Izraelis antradienį įvardijo ambasadorių Turkijoje – pirmą kartą po šiemet birželį sutarto šių šalių santykių normalizavimo; santykiai buvo pablogėję 2010 metais, kai iš Izraelio laivo specialiosios pajėgos šturmavo į Gazos Ruožą plaukiantį taikų aktyvistų laivą.

Ambasadoriumi Eitaną Naehą oficialiai parinko vyriausybės komitetas, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Emmanuelis Nahshonas. Kada naujasis ambasadorius bus patvirtintas, dar nenutarta. E. Naehas, dabar misijos vadovo pavaduotojas Izraelio ambasadoje Londone, bus pirmasis Izraelio ambasadorius Turkijoje nuo 2010 metų. Anuomet per žydų komandosams šturmavus laivą, žuvo 10 turkų, ir Ankara buvo priversta išsiųsti iš šalies Izraelio ambasadorių. Šiemet birželį abi šalys sutarė nutraukti šešerius metus trukusią nesantaiką – to pasiekta slaptomis derybomis trečiosiose šalyse, Izraeliui pasiūlius Turkijai 20 mln. JAV dolerių kompensaciją, atsiprašymą dėl to reido ir leidimą turkams teikti humanitarinę pagalbą Gazai.
Normalizuoti santykius aktyviai ragino Jungtinės Valstijos, kurioms rūpi, kad jos sąjungininkė NATO aljanse, musulmoniškoji Turkija, atkurtų ankstesnius glaudžius santykius su Izraeliu.

Laiškas rabinui Krinsky

Laiškas rabinui Krinsky

Gerbiamas rabinai Krinsky,

Kaip Jums žinoma, Vilniaus choralinė sinagoga buvo uždaryta remontui. Dabar mes turime patvirtinti keletą  pagrindinių taisyklių, kurių Jums reikės laikytis po sinagogos remonto ir atnaujinimo. Mes pageidautume, kad Jūs žinotumėt, jog Jūsų atsisakymas laikytis šių taisyklių, privers mus neįleisti Jūsų arba kitų asmenų įeiti į pastatą ir dalyvauti apeigose, kaip nepaklususių šioms taisyklėms.

Minimos taisyklės yra čia:

  1. Vilniaus Choralinėje sinagogoje dirba oficialiai Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) paskirti rabinai.
  2. Bet kokiai religinei veiklai, kuri vykdoma sinagogoje, turi pritarti oficialiai dirbantys LŽB rabinai, o bet kokiai kitai veiklai turi pritarti Vilniaus Religinės žydų bendruomenės pirmininkas.
  3. Kiekvienas norintis surengti pobūvį, vestuvių ceremoniją, brit milah, paskaitą, mokymus, maitinimą, pasakyti kalbą, bar/bat mitzvah arba kokį kitą renginį, turi jį suderinti su oficialiai paskirtu bendruomenės rabinu ir gauti jo leidimą, patvirtintą iš anksto.
  4. Bet kokius maisto produktus turi apžiūrėti ir patikrinti oficialiai patvirtintas žydų bendruomenės rabinas, prieš juos įnešant į sinagogą.
  5. Visos maldaknygės ar mokymo medžiaga / knygos, vadovėliai turi būti apžiūrėtos ir joms įnešti gautas leidimas iš oficialaus bendruomenės rabino.

Kviečiame ateiti ir dalyvauti mūsų sinagogos apeigose visus judėjus, bet niekas negali atlikti jokių patarnavimų ar apeigų dalies, negavęs  leidimo iš oficialių bendruomenės rabinų. Tik LŽB rabinai turi teisę spręsti dėl Aliyos, Hazakos, Yorzeit ir visus su Tefillah susijusius klausimus pagal Lietuvos paprotinę teisę.

Bet kuris asmuo, kuris nesilaikys šių pagrindinių taisyklių, negali būti Vilniaus sinagogos (kaip ir bet kurios kitos sinagogos) maldininku.

Maloniai prašome patvirtinti, kad esate pasiruošęs laikytis minėtų taisyklių sinagogoje. Deja, kol esate neapsisprendęs to patvirtinti, mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik neleisti jums patekti į sinagogą.

Dėkojame už Jūsų supratimą ir lauksime Jūsų atsakymo.

Pasirašyta,

Rabinas Krelin

Rabinas Izakson

Prezidento Šimono Pereso tarnybos direktorė apie Pereso fenomeną

yona-bartal

Netekome Šimono Pereso, žmogaus turėjusio aiškią ateities viziją, – Nobelio taikos premijos laureato, svajonių ir veiksmų Prezidento. Viso pasaulio žmonės, atstovaujantys  įvairias gyvenimo sritis, valstybių vadovai, politikai, visuomenės nuomonės formuotojai, filosofai ir menininkai susirinko į Jeruzalę atiduoti Š.Peresui paskutinę pagarbą laidotuvių ceremonijoje. Gauta tūkstančiai užuojautos laiškų iš viso pasaulio, daug jų iš vietų, su kuriomis Izraelis nepalaikė jokių santykių.

Yona Bartal – Pereso “dešinioji ranka“, kuri lydėjo jį 21 metus kaip artimiausia patikėtinė. Partnerė, dalyvavusi svarbiausiuose įvykiuose, jautriausiuose susitikimuose, likdavusi užkulisiuose, priimant rekšmingus sprendimus. Yona dabar analizuoja Pereso “paslaptį” ir paaiškina, kodėl jis amžiams daugeliui lyderių išliks mentorius ir mokytojas.

Tai jo Paslaptis

“Šimonas Peresas reikalavo, kad visi palaikytų dialogą su rytojum, matytų savo akyse ateitį. Jis kalbėdavo apie vertybes ir moralę. Dabar mes turime tęsti jo viziją. “

Yona Bartal

Buvusi devintojo Izraelio Prezidento Šimono Pereso tarnybos direktorė.

Šiandien, praėjus mėnesiui po jo mirties, aš prisimenu, kas vyko dvidešimt vienerius metus be sustojimo ištisas paras  Izraelyje ir pasaulyje, kur aš sekiau paskui jį, stengdamasi žengti tokiais pat dideliais žingsniais ir panirti į jo Globalias idėjas.

Skaityti plačiau

Tarptautinė tolerancijos diena su Pasaulio tautų teisuoliais

Lapkričio 16 d. 14.00 val. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje bus minima Tarptautinė tolerancijos diena. Muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Rumunijos žydų gelbėtojams skirtos parodos „Pasaulio tautų teisuoliai“ atidarymas ir dokumentinio filmo „Seserys“ peržiūra. Renginys atviras visuomenei.

Rumunijos užsienio reikalų ministerijos ir Elie Wiesel nacionalinio Holokausto studijų instituto parengtą parodą pristatanti Rumunija šiemet pirmininkauja Tarptautiniam Holokausto aukų atminimo aljansui. Sveikinimo žodį parodos „Pasaulio tautų teisuoliai“ atidaryme tars iš Bukarešto atvyksianti dr. Ana Barbulescu, Elie Wiesel Nacionalinio Holokausto studijų instituto Rumunijoje mokslinių tyrimų vadovė, J. E. Danas Adrianas Balanescu, Rumunijos ambasadorius Lietuvoje, ir Markas Zingeris, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius.

Skaityti plačiau