Sekmadienio popietė Kaziuko mugėje, „Beigelių krautuvėlėje“, įsikūrusioje Vilniaus Rotušėje praūžė kvapniai ir skaniai. Vilniečiai ir svečiai puikiai įvertino žydišką sultinį su maca kneidelach ir spėjame, kad gaminsime dažniau.
VŠĮ „Naujų žvaigždžių“ klubas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia
ARTĖJANČIO PURIMO PROGA
į pavasarinį stalo teniso turnyrą
2017 03 05 (sekmadienį) 15.00 val.
Vilniaus S. Daukanto progimnazijoje (Naugarduko g. 7, Vilnius) Didžiojoje sporto salėje
Varžybų pradžia grupėse: nuo 15.00 val.. Registracija nuo 14.30 val.
Turnyre kviečiami dalyvauti visi norintys išbandyti jėgas.
LŽB nariams dalyvavimas nemokamas.
APDOVANOJIMAI :
I vietų nugalėtojai apdovanojami taurėmis.
II, III ir IV vietų bei paguodos turnyro laimėtojai – medaliais
visi – dalyvio diplomais.
Daugiau informacijos (ir išankstinė registracija) mob. +370 6137124
arba E.mail: stalotenisoklubas@yahoo.com
Projektą remia Geros valios fondas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė sekmadienį Kaziuko turguje Rotušės aikštėje siūlys ragauti kultinio žydiško sultinio su macų kneidelach
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir Kaziuko svečius sekmadienį vėlyvų pusryčių į Rotušės aikštėje per Kaziuką įsikūrusioje „Beigelių krautuvėlėje“, kur sekmadienį, kovo 5d. 11val. bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky įpils kultinio žydiško sultinio su macos kukuliais – maca kneidelach. Pirkit ir ragaukit, nes labai skanu!
Maca kneidelach ir kultinis žydiškas sultinys Vilniaus Rotušės aikštėje
Kaziuko mugės šurmulyje Beigelių krautuvėlė šiemet vilniečius vaišins kultiniu žydišku sultiniu su macos kukuliais – maca kneidelach. Aplankykite mus Rotušės aikštėje, ragaukite ne tik sultinio bet ir beigelių!
Skanaus! Sultinys su macų kukuliais – vilnietės Ninos Sondakaitės-Mandelštam receptas. Šiuo metu Nina su šeima gyvena Izraelyje.
½ stiklinės macų miltų (arba iš macų sugrūstų trupinių), ½ stiklinės virinto vandens, 1 kiaušinis, 1 šaukštas rapsų aliejaus arba vištos taukų, druska, pipirai.Sumaišyti macų miltus ar trupinius su vandeniu. Supilti plaktą kiaušinį, maišyti, įpilti aliejaus ar taukų.
Išvirti vištos sultinį.
Drėgnomis rankomis lipdyti kukulius iki 5 cm skersmens, virti sultinyje, bet jei norite, kad sultinys būtų skaidrus, kukulius išvirkite vandenyje ir po to sudėkite į lėkštę, užpilkite sultiniu.
Jei kukulių lieka, galima kitą dieną juos perpjauti pusiau ir kepti, valgyti su grietine.
A. B. Yehoshua: literatūra neturėtų išsižadėti savo moralinės misijos
Donatas Puslys, bernardinai.lt
A. B. Yehoshua yra laikomas vienu iš svarbiausių šiandienio Izraelio autorių. Pirmoji jo knyga lietuviškai kelia daug svarbių klausimų, pradedant žmonių virtimu paprasčiausiais ištekliais darbo rinkoje, imigrantų, svetimųjų padėtimi visuomenėje ir baigiant žiniasklaidos vaidmeniu. Vilniuje su antrąkart Lietuvoje viešėjusiu rašytoju kalbėjomės ne tik apie kūrybą, jį labiausiai įkvėpusius rašytojus, tačiau ir apie moralinę literatūros misiją šiandieniame pasaulyje bei Izraelio ir palestiniečių konfliktą.
LŽB Lektoriumas kviečia
2017-03-05, 13 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo 4, Konferencijų salėje II aukšte.
Tema: “Nuo čolnto iki šlimazlo, arba jidiš kalbos istorija”
Valentina Fedčenko
LŽB sveikina kovo mėnesio jubiliatus!
2017m. kovo mėnesio jubiliatai: Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Nella Kalichovskaja (1927 03 26)
Boris Lipnickij (1927 03 23)
Polina Zingerienė (1922 03 29)
Vladimir Kaznačejev (1937 03 02)
Socialinių programų departamento narys iš Raseinių:
Leonas Janušauskis (1942 03 06)
Kviečiame į rabino paskaitą
Mieli draugai,
kviečiame Jus į rabino Šimšono Danielio Isaacsono paskaitą “Paslaptys žydų šeimoje”. Paskaita – ketvirtadienį, kovo 2d. 18.35 val.
Vilniaus choralinėje sinagogoje (Vilnius,Pylimo g. 39)
Antisemitiniai mitai – kuo absurdiškesni, tuo gajesni
Net ir modernioje Lietuvos visuomenėje vis dar yra žmonių tikinčių, kad jei šiais laikais žydai ir nemaišo į macus krikščionių kraujo, tai senovėje tikrai taip darė.
Aidanas Praleika lzinios.lt
Antisemitizmas gyvuoja turbūt tiek, kiek Europoje gyvena žydai. Lietuvos istorija – ne išimtis. Nepaisant paplitusio įsitikinimo, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė buvo be galo tolerantiška valstybė, žydams šis pakantumas negaliojo. Religinį antisemitizmą senesniais amžiais tarpukario Lietuvoje pakeitė ekonominis susipriešinimas, tačiau absurdiškiausia jo apraiška – mitai apie krikščionių kraują į macus maišančius žydus išlieka gyvi net ir modernioje visuomenėje.
Kodėl žydo vaidmuo lietuviškose Užgavėnėse yra pavojingas stereotipinio mąstymo pavyzdys?
15min.lt – Autorius: Paulius Gritėnas
Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas trečiadienį išplatino trumpą žinutę, kurioje priminė, kad ilgametė Lietuvos žydų istorija, sunaikinti paminklai, pavardės, darbai tik dabar atkuriami. „Mes palengva judame į priekį, kad išvestume žydų istoriją iš glūdumos. Ir mūsų dar laukia ilgas kelias … Kol kas žydai Lietuvoje dažniausiai prisimenami kitaip – kaip groteskiškos Užgavėnių kaukės“, – konstatavo jis, retoriškai paklausdamas, ar ne metas pritaikyti tradicijas taip, kad jos neįžeistų Lietuvos tautinių mažumų. Užgavėnės yra viena iš seniausių švenčių Lietuvoje, anksčiau turėjusi Ragučio pavadinimą. Nenuostabu, kad joje persipina daugybė stereotipinio mąstymo ir matymo kodų, kurie parodo, kaip supaprastintai mes žvelgėme į savo aplinką ir joje esančius kitokius žmones.
Vitalijus Karakorskis: aš – žydas, bet blusų niekam nepardavinėju
„Prieš mėnesį skaičiau antisemitinius aukšto Rusijos politiko pasisakymus. Galvojau, Lietuvoje nieko panašaus tikrai negali nutikti! Pasirodo gali“, – LŽ sakė televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Vitalijus Karakorskis. Ryškiu antisemitiniu atspalviu prieš kelias dienas pagarsėjęs kvietimas švęsti Užgavėnes Naisiuose sukėlė nemažą rezonansą. Tačiau pasak televizijos laidų kūrėjo V. Karakorskio, reakcija buvo per menka – pasigendama aiškios visuomenės ir politikos autoritetų, o pirmiausia – įtakingiausio Seimo nario Ramūno Karbauskio pozicijos apie šį akibrokštą. Lietuvos ir Izraelio santykiai šiandien yra turbūt geriausi per visą valstybių bendravimo istoriją, o štai – prasiveržia tokie tiesiog archaiško antisemitizmo protrūkiai. Televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas V. Karakorskis LŽ sakė buvęs nustebintas šio akibrokšto.
Izraelyje pavasaris
Izraelyje jau pavasaris: žydi gėlės prie namų ir gatvėse. Noksta soduose prie namų mažieji apelsinai, iš kurių šeimininkės verda skanią uogienę, o šalia jų auga mažosios citrinos. Šaligatvius puošia apelsinmedžiai su vaisiais ir kvepiantys rozmarinų krūmai. Izraelio kurortai: Eilatas ir Negyvoji jūra pasitinka poilsiautojus, nes saulė šiuo metu – maloni ir dar nelabai kaitri.
Visos pavasario grožybės nuotraukose.
Užgavėnių blynai “Beigelių krautuvėlėje”!!!
Vasario 28d. antradienį laukiame visų.
Užgavėnių proga „Beigelių krautuvėlėj“:
Žydai Lietuvos kviečia blynų ir kavos!
Paskaita apie Chackelį Lemcheną
Nuotraukoje – Chackelis Lemchenas su žmona Ela savo namuose Šiauliuose apie 1929 m. Nuotr. iš VVGŽM rinkinių.
Kovo 7 d. (antradienį) 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkė, filologė, jidiš literatūros tyrinėtoja Ilona Murauskaitė skaitys paskaitą „Chackelio Lemcheno asmenybė, leksikografijos darbai ir indėlis puoselėjant lietuvių kalbą“. Pasibaigus paskaitai, 18.15 val. pakviesime į garsiojo kalbininko sūnėno Rodo Freedmano dokumentinio filmo „Dėdė Chackelis“ (1999 m., 52 min.) peržiūrą. Renginys vyks muziejaus edukacijos salėje (Naugarduko g. 10, Vilnius). Maloniai kviečiame dalyvauti!
Paskaita “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”
Kviečiame visus į viešą dr. Lino Venclausko paskaitą “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”. Tai antroji Sugiharos fondo – Diplomatai už gyvybę 2017 metais vyksiančių paskaitų ciklo, pavadinto „Šiaurės Kasablankos akademija“, skirto 1939-1940 m periodo analizei Lietuvos ir tarptautiniame kontekste paskaita. Šiaurės Kasablankos akademijoje paskaitas skaitys žinomi istorikai ir diplomatai: Alfonsas Eidintas, Saulius Sužiedėlis, Vytautas Žalys, Andžej Pukšto, Robert van Voren ir kiti.
Paskaita vyks šiandien, vasario men. 22 d, 17.00 v., Kaune, Sugiharos namuose.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: www.lietuva100.lt
Pagarbiai,
Organizatoriai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimas dėl Užgavėnių
Seimo kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis savo socialinio tinklo paskyroje kvietė visus į Užgavėnes Naisiuose. Renginio organizatoriai demonstravo iliustracijas, priminusias nacių naudotą antisemitinę propagandą. Apie tai pranešė dienraštis lzinios.lt (2017 02 24).
„Įtakingiausio Seimo nario R. Karbauskio kvietimu, žmonės raginami Užgavėnes švęsti su politiku siejamoje Naisių vietovėje, kur, panašu, antisemitizmo idėjos ne tik klesti, bet ir yra viešosios komunikacijos dalimi. Antisemitinis plakatas Socialinėje paskyroje „Didžiosios Užgavėnės Naisiuose“ paskelbta ne tik šventės programa, bet ir patarimai, kur tyčiojamasi iš žydų“.
Lietuvos žmonių reakcijos laukti ilgai nereikėjo. Kilo pasipiktinimo banga, o kita vertus ir antisemitiniai komentarai. Juk šalį valdančios koalicijos vienas lyderių kviečia švęsti Užgavėnes su fašistine propaganda, naudota 1939m. Lietuva žino, kad netrukus po to įvyko Holokaustas,- primena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Po Vasario 16-os eitynių Kaune, kai nelabai galėjom suprasti, kur nacionalistai, o kur patriotai, dabar veiksmas tęsiasi Užgavėnėse. Ar tai naujos valdančiosios partijos politika? Kaip mums tą suprasti? Iš nekaltos šventės per Naisių ruporą virsta aiškūs ryškūs antisemitiniai lozungai, grįžtama į prieškarį. Kaip turi jaustis Lietuvos žydai? Užgavėnių šventė yra šventė, suprantam etnologiją, bet čia jau nebe Užgavėnės ir ne jų kaukės – tai antisemitinės nacių kaukės, pasiekę Lietuvą iš hitlerinės Vokietijos. Norim aiškiai iš R. Karbauskio lūpų išgirsti, kas jis yra, antisemitas ar ne? Esu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir prašau atsakyti į klausimą, koks jo požiūris į žydus, jeigu jis išdrįso viešai rodyti tokias kaukes? Už fašistinę propagandą baudžiama pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus.“
M. Ivaškevičius. Apie žydus ir vieną svajonę
Taip, ir vėl – apie žydus. Nors, ne – čia gal labiau apie mus. Iš esmės – apie Vilnių, kurio dalimi buvo jie, o dabar esame mes. Ir šįkart ne apie atgailą, kaltę, ar tai, ko netekome, priešingai – apie tai, ką dar galime susigrąžinti. Noriu pasiūlyti planą, kaip mūsų pražuvę žydai dar galėtų mums pasitarnauti.
Apie Vilnių Myliu šį miestą ir visada kartoju savo užsieniečiams draugams: tai užslėptas perlas. Kai reikia ramybės, jis – ramus. Kai norisi triukšmo ir šėlsmo – jis turi ką pasiūlyti. Grožio čia per akis, mūrinio ir gyvo – sena architektūra, gražūs vyrai ir moterys, žodžiu, yra kur paganyti akis. Ilgą laiką tie mano pasakojimai atsitrenkdavo į korektišką pažadų sieną: „būtinai kada nors atvažiuosim“. Kada nors – niekada. Ir staiga ėmė veikti. Lyg susitarę mano užsieniečiai draugai pradėjo plūsti į Vilnių, klausdami, ką jie privalo šiame mieste pamatyti pirmiausia.
Tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso nugalėtoja – japonė Yurina Arai
Sekmadienio vakarą LDK Valdovų rūmuose išdalyti 5-ojo Tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso apdovanojimai.Pirmoji vieta ir 10 000 eurų prizas atiteko japonei Yurina Arai, antroji vieta ir 5000 eurų prizas – ukrainiečiui Dmytro Udovyčenko, trečioji vieta ir 2000 eurų premija – japonui Rennosukei Fukudai. Diplomus pelnė japonų smuikininkė Mayu Ozeki ir Maskvos konservatorijos aspirantas Stepanas Starikovas. Pirmą kartą šio konkurso istorijoje nugalėtojai įteikta ir skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta griežiančio J. Heifetzo statulėlė. Šį prizą įsteigė Lietuvos žydų bendruomenė. „Norime, kad konkurso nugalėtojai visada prisimintų, jog J.Heifetzas buvo vilnietis“, – pabrėžė prizą teikdamas profesorius Leonidas Melnikas.
Sveikiname Feigą Tregerienę su jubiliejiniu 90-uoju gimtadieniu!
Vasario 17-ąją Kauno žydų bendruomenės narė Feiga Tregerienė šventė garbingą 90-ies metų jubiliejų. Šia proga ji sulaukė daugybės sveikinimų ne tik iš Kaune gyvenančių, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusių artimųjų ir draugų.
Sveikiname ir linkime kuo stipresnės sveikatos, kuo geresnės nuotaikos, artimųjų meilės ir šilumos!!!
Mir vinshen aih noch zien cusamen 120 jor!!!
Liovos Taico atminimo varžybos Šiauliuose
Šiaulių sporto salėje „Kane‘s“ įvyko buvusio ilgamečio Šiaulių „Makabi“ klubo pirmininko pavaduotojo Liovos Taico (1952-2009) atminimo varžybos. Varžybų atidarymo šventėje sveikinimo žodžius tarė Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas, Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon, Šiaulių miesto meras Artūras Visockis, rabinas Kalev Krelin, Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) vicepirmininkas Artūras Taicas, iš Izraelio atvykęs L.Taico brolis verslininkas Becalelis Taicas. Varžybų dalyviai varžėsi krepšinio, mini futbolo, stalo teniso ir šachmatų rungtyse.
Mini futbolo rungtyje nugalėjo Žagarės komanda, antri buvo Šiauliu makabiečai, treti – Olandijos Karališkųjų oro pajėgų prie NATO misijos futbolininkai, ketvirtą vietą užėmė Vilniaus “Makabi“ komanda. Vaikų grupėje nugalėjo Žagarės komanda. Antri liko Šiaulių „Makabi“ futbolininkai. Treti – Vilniaus Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos komanda, (Vilniaus jaunieji futbolininkai buvo 2-3 metais jaunesni už savo varžovus, – šis faktas turėjo įtakos rezultatams).