


Kaune paminėtos Lietūkio garažo žudynių metinės
1941 m., tik prasidėjus karui, birželio 27 d. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos “Lietūkis” garažų teritorijoje (dabar – Miško g. 3) buvo žiauriai išniekinti, nukankinti ir nužudyti žydų tautybės vyrai. Žvėriškų žudynių aukomis tapo daugiau nei 50 asmenų, tarp jų: buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas, muilo fabriko darbininkas Jizchakas Grinas, muzikas Šlomas Goldšteinas, vandens tiekėjas I. Kurliančikas, prekiautojai B. Komašas ir Ch. Cukermanas, moksleiviai Pessachas ir Goldbergas.


Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuo šiol yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuo šiol yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos (angl. k. The European Association for the Preservation and Promotion of Jewish Culture and Heritage, sutrumpintai – AEPJ) narė. AEPJ remia žydų kultūros ir žydų paveldo Europoje apsaugą, vertinimą ir skatinimą. AEPJ ypatingą dėmesį skiria tam, kad žydų kultūros ir paveldo vietos ir objektai būtų atviri visuomenei. Siekdama šių tikslų asociacija vykdo dvi pagrindines programas – Europos žydų kultūros diena ir Europos žydų paveldo kelias .

Unikaliame Vilniaus senamiesčio pastate – architektų staigmena Izraelio bendrovės programuotojams
DELFI.lt
Modernios, šviesios bendro darbo erdvės istoriniame pastate su žaismingais akcentais. Tokį biuro pastate Rūdninkų gatvėje interjerą Izraelio bendrovės „Wix.com“ komandai sukūrė „Inblum” architektai Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė ir Luka Galinytė.
Jau trečiasis šios Vilniaus komandos biuras ne atsitiktinai vėl atsidūrė sostinės senamiesčio širdyje. Šios interneto svetainių kūrimo platformos plėtotojai įvairiuose pasaulio miestuose įsikuria centrinėse vietose, kur juos supa aktyvus gyvenimas, renginiai ir jauki atmosfera – tai yra bendrovės nuostata, kurios laikomasi visame pasaulyje.

Ukmergėje lankėsi svečiai iš Izraelio

Sovietų valdžios persekiotas ir padėjęs gelbėti žydus vyskupas T.Matulionis paskelbtas palaimintuoju
Vilnius, birželio 25 d. (BNS). Sovietų valdžios persekiotas arkivyskupas Teofilius Matulionis sekmadienį Vilniaus katedros aikštėje iškilmingai paskelbtas palaimintuoju.
Pirmą kartą Lietuvoje surengtose beatifikacijos iškilmėse dalyvaujant per 15 tūkst. tikinčiųjų, T.Matulionį palaimintuoju paskelbė popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas Angelas Amatas (Andželas Amatas).
T.Matulionis sovietų valdžios buvo kalintas 16 metų. Ilgiausia bausmė dvasininkui buvo skirta 1946 metais, kai jis atsisakė bendradarbiauti su sovietų režimu ir paklusti jo nurodymams padėti įveikti partizaninį judėjimą, kritikavo komunistus dėl tikinčiųjų persekiojimo. Po dešimties metų nelaisvės T.Matulionis galiausiai buvo leista grįžti į sovietų okupuotą Lietuvą. Nors vyskupas buvo nuolat sekamas, jis sugebėjo gauti Vatikano leidimą slapta konsekruoti vyskupu Vincentą Sladkevičių. T.Matulionis mirė 1962 metais, būdamas 89 metų amžiaus. Pagal vieną iš versijų, jį galėjo nunuodyti slapta sovietų KGB policija, tačiau tai nėra iki galo įrodyta.
T.Matulionis tapo antruoju Lietuvos palaimintuoju. Vyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija įvyko 1987 metais Romoje. Tam, kad T.Matulionis būtų kanonizuotas – paskelbtas šventuoju, reikėtų įrodyti stebuklus, nutikusius per jį prašant Dievo malonių.
Lietuva turi vieną šventąjį – 1602 metais šventuoju buvo paskelbtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis Kazimieras, gyvenęs penkioliktame amžiuje.
Palaimintasis Teofilius Matulionis prisidėjo gelbėjant žydę mergaitę. Apie išgelbėtą žydaitę, savo vaikystės draugę Esterą Elinaitę pasakoja Dalija Epšteinaitė.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia Olgą Zimanaitę ir artimuosius, žuvus jos broliui autoavarijoje.
Kauno žydų bendruomenė visus kviečia birželio mėn.26d.17 val. pagerbti Lietūkio garažo aukas

Kauno žydų bendruomenė visus kviečia birželio mėn.26d.(pirmadienį)17 val. pagerbti Lietūkio garažo aukas prie paminklo šiems žiauriems įvykiams atminti, Miško gt.3,Kaunas
Maloniai kviečiame aktyviai dalyvauti. pabūti kartu su žydų tauta.

Praeities atgarsiai apie panevėžiečių Brozinų ir Zuskinų šeimas
2017 birželio 15 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė susitiko su Brozinų šeimos giminaičiais. Brozinų šeimos atstovai Art Puškinas ir jo žmona Joann gyvena USA Long Island. Art Puškinas yra Mildred Miller sūnus, Many Raf anūkas, Rivkos dukros Aiziko Brozino proanūkis. Jo proproseneliai Rafų ir Brozinų šeimos gyveno Panevėžyje ir turėjo siuvėjų amatus. Benjamino Zuskino šeima ir Brozinų šeima buvo artimi giminaičiai. A. Puškinas papasakojo savo plačios šeimos istoriją, kuri gyveno Panevėžyje iki Pirmojo pasaulinio karo ir po jo. Suplanavus vizitą, A. Puškinas atsiuntė savo protėvių gyvenimo istorijos aprašymą ir nuotraukas, iš kurių galima daryti išvadą, kad buvęs proprosenelis Aizikas Brozinas ir jo žmona Fruma Berkovič buvo ne tik aktyvūs Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, bet ir vykdė labdaringą veiklą. Nuotraukoje matyti iškaba apie paramą sinagogai “Chayei Odam”, kuri buvo Panevėžyje, Jablonskio g. 1, “Sinagogos moterų antro aukšto įrengimui skyrė paramą Aizikas ir jo žmona Fruma. Iškaba- padėka Rabino Dancigo kūrinys. Savo nedidelėmis lėšomis jie sugebėjo skirti lėšas medinės sinagogos „Chayei Odam“ antram aukštui įkurti ir žydų moterų prieglaudos namų įkūrimui.

Nuotraukoje paminklas Brozino proproseneliui.

Artimiausiu metu, vykstant remonto darbams, į LŽB patalpas galima bus patekti tik pro Muziejaus įėjimą
Gerbiamieji bendruomenės nariai, darbuotojai, lankytojai,
Informuojame, jog vykdant Pylimo 4 d. pastato avarinės būklės šalinimo darbus, papildomai paaiškėjo, kad Bendruomenės fasadą puošiančios skulptūros laikosi itin nestabiliai ir kelia didelę grėsmę žmonių saugumui judrioje Pylimo gatvės pradžioje.
Tęsiantis avarinės būklės šalinimo darbams, artimiausiu metu į bendruomenės patalpas galima bus patekti tik pro Muziejaus įėjimą 9-17 val. darbo dienomis (penktadienį, birželio 23 d. nuo 9 iki 15.30 val).
„Beigelių krautuvėlė“ bus uždaryta iki kol avarinė būklė bus pašalinta, savaitgaliais veiklos Lietuvos žydų bendruomenėje artimiausiu metu NEVYKS.
Situacijai keičiantis, nedelsiant būsite informuoti.
Dėkojame už supratingumą ir atsiprašome už nepatogumus.

Pagarbiai,
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės administracija
Pylimo g. 4
LT-01117 Vilnius
info@lzb.lt www.lzb.lt
Istorinis dėmesys istoriniams Lietuvos žydų pastatams
Martynas Užpelkis, LŽB paveldosaugininkas
Istorinis įvykis! Šiomis dienomis, gal ir sutapimas, bet greičiau kaip kryptingo ir nuoseklaus pasiruošimo rezultatas, vienu metu Vilniuje tvarkomi visi trys žydų bendruomenės istoriniai pastatai. Nepaisant laikinų nepatogumų, džiaugiamės ir dėkojame visiems, kas prisideda prie žydų nekilnojamojo paveldo išsaugojimo.

Tęsiama Vilniaus sinagogos Gėlių gatvėje (Zavel Germaize ir David Levinson sinagoga) tvarkyba – baigiama restauruoti fasadus, nuogrindą, įrengti pagal seną pavyzdį pagamintus langus ir duris. Pastato savininkas – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Nivara”. Šiemet kaip ir praėjusius 3 metus darbai ir toliau finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 120.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 16.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.

Pradėta tvarkyti Vilniaus choralinė Taharat Ha Kodeš sinagoga Pylimo gatvėje – remontuojamas stogas, restauruojamas pagrindinis fasadas, atliekami vidaus remonto ir avarijos grėsmės šalinimo darbai. Pastato savininkas – Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Statresta”. Darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 60.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 15.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.
Išsamų fotoreportažą apie Vilniaus sinagogas skaitykite čia:

Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais
Penktoji dalis
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje baigiame Algimanto Kasparavičiaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo straipsnio “Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais” publikaciją.
Provokiškos, pronacinės Lietuvos valstybingumo atkūrimo strategijos 1941 m. vasaros pradžioje laikėsi ne vien LAF’o politinė vadovybė Berlyne ar Laikinoji Vyriausybė Kaune, bet ir dalis tremtyje dar likusios lietuvių diplomatinės tarnybos. Tame tarpe kurį laiką iš dalies ir pats diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis vyresnysis. Kontroversišką S. Lozoraičio veiklą 1941 m. birželio gale rodo mažiausiai du faktai. Jau birželio 23 d. lietuvių diplomatijos šefas, tuomet veikęs Romoje, nacių invazijos į SSRS proga specialia telegrama pasveikino fašistinės Italijos užsienio reikalų ministrą Galeazzo Ciano, o kiek vėliau nesėkmingai bandė patekti ir pas Trečiojo Reicho ambasadorių Romoje, kad šiam taip pat „galėtų pareikšti linkėjimus dėl karo su bolševikais”[1]. Tiesa, nacių ambasadoriui sveikinimų S.Lozoraitis tuomet taip ir neišreiškė, nes nacių pareigūnas elgėsi arogantiškai ir lietuvių diplomato net nepriėmė. Kaip matyti iš šaltinių, būtent tokį S. Lozoraičio veikimą lėmė įsitikinimas, jog „bolševikų okupacijos pakeitimas vokiečių okupacija mums yra didelis žingsnis pirmyn, Nepriklausomybės atstatymo linkui”[2].
Jeigu turėsime galvoje, kad dar nuo 1940 m. vasaros tarp nacistinės Vokietijos ir Didžiosios Britanijos vyko žūtbūtinės kautynės ore ir jūrose istoriografijoje dažnai vadinamos „Mūšiu dėl Britanijos”[3], kad 1941 m. birželio 16 d. JAV prezidento Franklin Delano Roosevelt nurodymu visoje JAV teritorijoje buvo uždarytos visos nacių Vokietijos diplomatinės atstovybės, Hitlerio diplomatai išprašyti iš šalies, o įtartini vokiečių tautybės asmenys internuoti specialiose stovyklose; jeigu turėsime omenyje, kad charizmatiškasis Didžiosios Britanijos premjeras Winston’as Spencer’is Churchill’is jau 1941 birželio 22 d. popietę viešai per BBC radiją pareiškė apie „visokeriopą” britų imperijos paramą užpultai Sovietų Sąjungai ir Jo Didenybės vyriausybės „tvirtą ryžtą sunaikinti Hitlerį ir jo nacistinį režimą”, tai negalėsime nepripažinti, kad lietuvių diplomatijos šefo veikla tomis dienomis buvo mažų mažiausiai keista ir kontroversiška.
1941m. birželio 22 diena – karo pradžia

Šis pasakojimas apie narsią naikintuvų pilotę Lydą Litvak (tikrasis vardas ir tėvavardis – Leja Vulvovna) . Lyda gimė Maskvoje (1922/08/18 – 1943). Jos tėvas 1937m. buvo suimtas, Stalino režimo kankintas ir nužudytas. Dukra Lyda Litvak prieš karą tapo profesionale lakūne. Pilotė ir instruktorė, ji – viena pirmųjų moterų, kuri savo noru pasiprašė tarnauti karinėse oro pajėgose, atsakydama į garsios lakūnės Marinos Raskovos kvietimą.
Baigusi Chersono karo lakūnų mokyklą, seržantė Lyda buvo paskirta į moterų karinį būrį ir dalyvavo Saratovo gynyboje. Lyda – smulkutė labai moteriška, šviesiaplaukė, su keliomis draugėmis, taip pat pilotėmis rugsėjo mėnesį buvo perkelta į Stalingradą, kur buvo suformuotas specialus moterų būrys. Ji skraidė su Jak-1, ant kurio fiuzeliažo buvo 32-as numeris. Apie Lydą sakydavo, kad jai sekasi geriausiai, ją dar vadino naikintuvų karaliene, kuri kovojo pietvakariniame fronte.
1943 metais kovo mėnesį, numušusi du nacių lėktuvus, ji buvo sužeista ir išvežta į ligoninę. Pagijusi, išėjusi iš ligoninės, Lyda Litvak grįžo į pulką gegužės mėnesį ir gavusi leitenanto laipsnį, buvo perkelta į Pietų frontą. Liepos mėnesį ji skraidė į 2 pavojingas kovines užduotis, buvo sužeista ir priversta nutūpti avariniu būdu. Trečias skrydis jai buvo lemtingas, numušusi du priešo lėktuvus 1943/08/01, buvo netikėtai atakuota ir tik vienas iš kito lėktuvo pilotų suspėjo pastebėti, kad jos lėktuvas dingo debesyje. Ant Jos lėktuvo fiuzeliažo buvo nutapyta baltoji lelija.Draugai Ją vadino Lilija. Leja Litvak herojiškai žuvo neturėdama 21 metų per savo trumpą gyvenimą numušė 14 naikintuvų ir aerostatą. Jos rekordas pateko į „Gineso rekordų knygą“.
Tik po 47 metų 1990/05/06 Jai po mirties buvo suteiktas TSRS Didvyrio vardas.
Aleksas Veksleris domėjosi ir tyrinėjo žydų, kovojusių Antrojo Pasaulinio karo frontuose, likimus. Pradedant 1943 metais TSKP CK sekretoriaus Ščerbakovo nurodymu nuspręsta apriboti žydų frontininkų apdovanojimą už didvyrišką dalyvavimą fronto mūšiuose. Tuo pat metu pradėta gėdingai “taisyti” jų pavardes ir vardus, kurie buvo jau įrašyti ankstesniuose apdovanojimuose. Žydai dalyvavo kovoje su Hitlerio armija ne tik gindami Tėvynę, dar ir dėl to, kad turėjo asmenines sąskaitas su jų tautiečius žudžiusiais naciais. Sovietų armijos vadovai nusprendė imtis antisemitinių veiksmų prieš žydus frontininkus, nes jie gavo daugiau apdovanojimų negu rusai. Jau tuomet Stalinas skelbė, kad lemiamą vaidmenį pergalėje prieš fašizmą atliko rusai, tačiau suskaičiavus Sovietų sąjungos didvyrius, paaiškėjo, kad dauguma jų – žydai. Sovietų valstybės vadovai pradėjo vykdyti bjaurią ir gėdingą valstybinio masto antisemitizmo politiką. Pasibaigus karui, žydų, gavusių Didvyrio vardą, buvo 167.
A.Veksleris, taip pat sovietinės armijos pulkininkas F.Sverdlovas išleido knygas:” Drąsiųjų gretose” ir “Žydai – TSRS ginkluotųjų pajėgų generolai” , ir M. Šteinbergas – knygą “Žydai tūkstantmečių karuose”. Jų pastangomis atskleista tiesa apie žydus, pasiaukojamai kovojusius Antrajame pasauliniame kare ir taip pat ryžtingai kovojusius už Žydų valstybę Izraelį. Žydai niekada nebuvo bailiai.

LŽB Socialinių programų departamento darbuotojai semiasi patirties Varšuvos žydų bendruomenėje
Šiomis dienomis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialinių programų departamento darbuotojai lankosi Varšuvos žydų bendruomenėje Jewish.org.pl. Pagrindinis pastatas įsikūręs miesto centre, šalia veika skandinaviško modelio vaikų darželis, senjorų dienos centras ir žinoma košerinė valgyklėlė, kur pietūs kaip namie. Remiant Erasmus+ programai, šiais metais 10 centro darbuotojų mokosi iš didžiulę patirtį turinčių kolegų Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje, kaip plėsti paslaugų tinklą pagyvenusiems asmenims bei gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę.

Dėl planuojamų vykdyti 2017 metais viešųjų pirkimų plano pakeitimo
Lietuvos žydų bendruomenės pastatas trim dienom uždarytas dėl avarinės būklės

2017 m. birželio 20 – 22 d. (imtinai) BENDRUOMENĖ BUS UŽDARYTA (lankytojams užeiti draudžiama) dėl pastato Pylimo g. 4 avarinės būklės ir atliekamų jos šalinimo darbų. Nuo pastato fasadų krentančių didelių nuolaužų pastate Pylimo g. 4 susidarė avarinė būklė. Kol vyks avarinės būklės šalinimo darbai, lankytojai nebus įleidžiami.
Vilniuje vyks Lietuvą išgarsinusio filmo „Pasipriešinimas“ peržiūra
Birželio 21 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Lietuvoje sukurto, istoriniais įvykiais paremto filmo „Pasipriešinimas“ peržiūra ir susitikimas su jame nusifilmavusiais lietuvių aktoriais bei knygos „Pasipriešinimas: Bielskių partizanai“ autorės Nechamos Tec dukra Leora Tec.
„Pasipriešinimas“ (angl. Defiance, 2008 m., 131 min.) pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gyvenusius brolius Bielskius, kurie miškuose slapstėsi nuo nacių persekiojimo. Bielskių kova už gyvybę galiausiai virto žygdarbiu – jų dėka karo pabaigos Lipišanskos miškuose sulaukė 1200 žydų, pabėgusių iš Baltarusijos ir Vilniaus getų.
„Pasipriešinimas“ – vienas brangiausių ir sėkmingiausių Lietuvoje sukurtų meninių filmų. Be pagrindinį vaidmenį atlikusio britų aktoriaus Danieliaus Craigo, geriausiai žinomo dėl slaptojo agento Jameso Bondo vaidmens, „Pasipriešinime“ nusifilmavo visa plejada Lietuvos aktorių ir muzikos pasaulio atstovų, tarp kurių – Leonardas Pobedonoscevas, Antanas Šurna, Rimatė Valiukaitė, Dalius Mertinas, Edita Užaitė, Dalia Michelevičiūtė, Vidas Petkevičius ir kiti.


„Nepatogus kinas“ skatina prabilti apie patirtą diskriminaciją
„Žodis „diskriminacija” dažnai nieko nepasako, tai – abstrakcija. Tačiau po šiuo terminu slypi labai konkrečios žmonių istorijos. Kartais skaudžios, kartais įkvepiančios. Būtent dėl jų galime suprasti, kad su diskriminacija viename ar kitame gyvenimo etape susiduriame visi“, – sako festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis.
Lietuvos įstatymuose draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija bei priekabiavimas dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, etinės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Kviesdami rašyti savo istorijas, „Nepatogaus kino“ organizatoriai prideda ir kalbos, socialinės padėties, lyties tapatybės, šeiminės padėties pagrindus.
![]()

Izraelio ambasada dalyvavo akcijoje “Padovanok vaikui vasarą”
Pirmadienį, birželio 12 d, Izraelio ambasada Lietuvoje pakvietė daugiau nei 150 vaikų iš visos Lietuvos dienos centrų “Gelbėkit vaikus” į Vilnių. Vaikai žiūrėjo filmą kino teatre, lankėsi Prezidentūroje, vaišinosi skaniomis picomis ir valgė ledus prie Vilniaus Baltojo tilto. Izraelio ambasada tokiu būtu dalyvavo akcijoje “Padovanok vaikui vasarą”. Pasak nepaprastojo ir įgaliotojo Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono, projektai, skirti vaikams iš socialinės rizikos šeimų paremti, yra svarbūs, nes ambasada savo veikloje vadovaujasi pagrindinėmis žydų tradicijų vertybėmis – rūpintis savo bendruomene, rūpintis savo kaimynais.
Šventę Lietuvos vaikams iš socialiai remtinų šeimų Izraelio ambasada surengė antrą kartą. Pernai diplomatinė atstovybė dalyvavo socialinėje akcijoje “Už saugią Lietuvą”, kurią inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Izraelyje gyvenantis Borisas Joselovičius – pirmasis komentavo LŽB poziciją LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu
Laiškas adresuotas LŽB pirmininkei F.Kukliansky.
Paskelbtame tekste Lietuvos žydų bendruomenės pozicijos LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu jūsų išsakytos mintys dėl pilietybės grąžinimo buvusiems Lietuvos piliečiams žydams, išvykusiems po 90-tųjų metų į Izraelį, visiškai sutampa su mano asmeniška ir turbūt daugelio kitų Izraelyje gyvenančių litvakų pozicija ir lūkesčiais.
Ispanija, ištrėmusi visą žydų bendruomenę prieš penkis šimtus metų, priėmė sąžiningą sprendimą grąžinti žydams, išeiviams iš Ispanijos, šalies pilietybę. Šis Ispanijos valdžios sprendimas sėkmingai vykdomas jau keletą metų.
Lietuva, kurios teritorijoje buvo fiziškai išnaikinta beveik visa žydų bendruomenė, tiesiog morališkai privalo žengti tokį patį žingsnį prieš tuos kelis tūkstančius išžudytųjų žydų išlikusius palikuonis, gyvenančius Izraelyje, ir sugrąžinti jiems kadaise atimtą pilietybę.
Darote labai svarbų darbą, sugrąžinant šimtmečiais buvusį natūralų žydiškąjį Lietuvos sociumo elementą į jam teisėtai priklausančią vietą, todėl palinkėsiu jums visokeriopos sėkmės ,įgyvendinant tikslus šioje nelengvoje misijoje.
Pagarbiai,
Borisas Joselovich
(Izraelio pilietis nuo 1993 m.)
