“Pašauktieji. Judaizmas Lietuvoje”
Filmo premjera sutapo su Vilniaus Choralinės sinagogos 115 metinėmis
![[Filmas]: Pašauktieji. Judaizmas Lietuvoje](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2018/12/pasaukti3-670x300.png "[Filmas]: Pašauktieji. Judaizmas Lietuvoje")
Chanuka sužibo Prezidentūroje
Ketvirtoji chanukijos liepsna sužibo ir Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, dalyvaujant Izraelio ambasadoriui Amirui Maimonui LŽB pirmininkei Faina Kukliansky. Susirinko daug garbių svečių.
Padėka aukojusiems pagalbos prašiusiai šeimai
Mielieji,
Socialinių programų departamento vardu, bei pagelbėti prašiusios šeimos vardu, norime nuoširdžiai padėkoti visiems, atsiliepusiems ir prisidėjusiems prie šeimos pagalbos prašymo.
Mama už paaukotus pinigus įsigijo taip reikalingą – skalbimo mašiną.
Jūsų gerumas neturi ribų!
Dalinamės mamos dėkingumo žodžiais.
Istoriniai Žydų gatvės atspindžiai: namas su 500 gyventojų ir optimizmas begaliniame skurde
Jei ši knyga būtų išleista spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikais, tai ji įsitaisytų knygnešių topų viršūnėje. Taip knygą „Prabilę namai. Žydų gatvės kasdienybė XIX-XX a. (iki 1940 m.)“ leidinio pristatyme apibūdino istorikas Aureljus Gieda. O knygoje kalbama ne tik apie žydų gyvenimą ir architektūrą. Tai – visos gatvės, kuri buvo tarsi atskiras pasaulis, atspindys. Kaip knygos pristatyme pabrėžė istorikas A.Gieda, į leidinį sugulė miesto archeologija, kurią papildo 166 iliustracijos, kalbančios apie virusį gyvenimą keturiolikoje namų – penki iš jų yra išlikę. Čia galima rasti ir pavardžių rodyklę ir išsamių šaltinių sąrašą.
Menoros uždegimas Vilniaus centre
Vilniuje sužibo Didžioji Menora – metas linksmajai žydų Chanukai. Sostinės meras Remigijus Šimašius kartu su žydų bendruomene paskelbė 8 dienas truksiančią šventę. Gruodžio 3-ąją Chanuka prasidėjo visame pasaulyje. Vilniaus centre ji švenčiama jau 25 metus. „Chanukos pradžia šiais metais simboliškai sutapo su magiškų Vilniaus Kalėdų pradžia – beveik kartu įžiebėme pagrindinę miesto eglę ir Didžiąją Menorą. Ši bendrystės ir šviesos šventė sukuria šviesesnį, jaukesnį Vilnių, kviečiantį viso pasaulio bendruomenes atvykti į Lietuvos Jeruzalę. Chanuka įkvepia mus niekada nebijoti kovoti už tai, kas teisinga, šviesu ir nepasiduoti. Sveikinu žydų bendruomenę su didžiausia švente ir ačiū kad esate su mumis. Linksmos Chanukos!” – sveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vilniaus meras jau ketvirtus metus iš eilės pakviečiamas įžiebti pačią pirmąją Didžiosios Menoros žvakę V. Kudirkos aikštėje.
Kauno bendruomenės sveikinimas
“Tėvystės įgūdžių programoje” dalyvaujančių tėvelių susitikimas
Labai džiaugiamės galėdami pranešti, kad šviesiausios žydiškos šventės išvakarėse, žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko pirmasis “Tėvystės įgūdžių programos” tėvelių susitikimas. Tai pirmasis unikalus tokio formato projektas, kurį vykdo Socialinių programų departamentas pagal “Paramos žydų šeimoms” programą. Jau po pirmojo susitikimo paauglių tėvai atsikvėpė su palengvėjimu, nes visas, su vaikų auklėjimu susijusias problemas ir sunkumus, tikrai galima išmokti ir išspręsti.
Tėvystės įgūdžių lavinimo grupė tėvams – tai vaikų auklėjimo įgūdžius lavinanti programa, pagrįsta individualiosios psichologijos autorių idėjomis. Individualiosios psichologijos pradininkas – žydų kilmės gydytojas, psichologas ir psichoterapeutas Alfredas Adleris (1870-1937). Tėvystės įgūdžių lavinimo programoje tėvai kartu dirba grupėje: diskutuoja, dalinasi patirtimi, tikrina ją pagal teorinius vaikų auklėjimo patarimus, ieško bendrų atsakymų į iškilusius klausimus.
Kadangi tėvelių susidomėjimas yra tikrai didelis, kitais metais planuojamos “Tėvystės įgūdžių gerinimo grupės” įvairių amžiaus grupių vaikus auginantiems tėvams.
Socialinių programų departamentas linki Jūsų šeimoms šiltos, jaukios ir šviesios Chanukos !
Panevėžys švenčia Chanuką
Sekmadienio vakarą Panevėžyje žydų bendruomenė šventė pirmą Chanukos dieną. Nepriklausomybės aikštėje susirinko Panevėžio žydų bendruomenės nariai, svečiai ir miesto valdžios atstovai. Pagal žydų tradicijas šventė prasidėjo tradicinėmis žydų dainomis ir šokiais.
Kartu su Panevėžio žydų bendruomene švęsti Chanukos atvyko rabinas Sholom B. Krinsky su savo vaikais. Tai šeimos šventė, todėl buvo malonu matyti šaltą žiemos vakarą aikštėje susirinkusius žmones, su gera nuotaika, šokančius ir dainuojančius. Atmosfera iš tiesų, buvo puiki, ją sukūrė rabinas Sholom B. Krinsky.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman dienraščio „Sekundė“ korespondentei paaiškino, šventės, kuri susijusi su žydų tauta prasmę ir pabrėžė, kad ši šventė populiari visame pasaulyje, kur tik gyvena žydai. Ją švenčia ir kitų tautybių žmonės – tie, kurie yra tolerantiški ir gerbia žydų tradicijas.
Linksma Chanukos šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje
Vilniaus sinagogos rabinas Sholom Ber Krinskis pasveikino visus susirinkusius į sinagogą ir giedodamas pradėjo apeigas. „Chanuka – šviesos ir laisvės šventė. Šviesa reiškia iš tamsos išeiti į šviesą, šviesa taip pat reiškia, kad turime suprasti ir matyti sielą kiekviename žmoguje. Kai žydai yra vieningi – tai yra tikroji šviesa. Jei mus giria, tai dar nėra šviesa. Noriu pakviesti visus Lietuvoje gyvenančius žydus švęsti kartu. Savo nuostabias šventes turime švęsti drauge. Esame viena tauta, jei norime ne tik kalbėti, bet ir skleisti šviesą, turime patys būti šviesa, turime būti vieningi.
Smagu, kad į šventę susirinko daug vaikų, jie linksmai švenčia antrame sinagogos aukšte, iš ten girdėti linksmi balsai. Šiandien gros gyvai klezmerių grupė, – rabinas priminė, kad pagal žydų tradicijas vyrai ir moterys sinagogoje per Chanuką šoka atskirai. Chanuka primena žydų kovą už savo tradicijas, prieš pastangas juos asimiliuoti. Lietuvos žydai šeimose laikosi ortodoksų tradicijų‘.
Susirinkusius sveikino Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, padėkojusi rabinui Krinskiui, kuris Lietuvoje gyvena 24 metus, – už jo pastarųjų metų veiklą, ypač tapus Vilniaus sinagogos rabinu. Taip dėkojo rabino žmonai rebecinei Dinai, kuri ne tik rūpinasi savo didele šeima, ji dabar ruošia vaišes sinagogoje. Bendruomenės pirmininkė atsiprašė už buvusius nesutarimus su rabinu Krinskiu ir palinkėjo jam ir šeimai gražios šventės.
„Chanuka – šventė primenanti apie žydų tapatybę, apie kovą už laisvę ir apie mus pačius, kokie turime būti vieningi. F. Kukliansky pabrėžę, kad dabar žydai gyvena laisvoje Lietuvoje ir turime teisę į savo tapatybę, už kurią mes daug metų kovojome.“
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina su Chanukos švente
Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos žydus sulaukus Chanukos, viltingos šviesos šventės. Linkiu visiems sveikatos, laimės, taikos ir šilumos šeimoje. Mūsų bendruomenei linkiu, kad išsipildytų plačios veiklos planai, kuriuos palaiko Lietuvos valstybės institucijos ir savivaldybės, todėl svarbus ir ambicingas žydų bendruomenės įnašas, įrodantis, kad mes esam ir skleidžiam daugiau tiesos apie žydų bendruomenės gyvavimą, jos istoriją, kultūrą bei veiklą. Ačiū už gerus darbus, už palaikymą ir Jūsų šypsenas. Visus sudėtingus klausimus, kylančius mūsų veikloje, turime išspręsti drauge.
Izraelio ambasada Lietuvoje kviečia į kariljono varpų koncertą
Izraelio ambasadorius Amir Maimon Facebooke parašė gražų kvietimą klausytis Chanukos dainų su kariljono muzika Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, prie Lukiškių aiikštės, gruodžio 3d. 17 val. .
Come and join us on Monday December 3rd at 17:00 for an unprecedented, unique and special concert to welcome the Jewish holiday of Hanukkah.
As part of the embassy ongoing efforts to build bridges between people, cultures, religions and our beloved nations Hanukkah songs will be performed by the city carillon, a unique instrument of the 61 bell, that is at the southern tower of St. Apostle Philip and Jacob Church near Lukiškės Square (Vasario 16 st. – 10, Vilnius) .
This extremely rare instrument, the largest in the Baltic States and one of the most modern in the world, will play the most popular Hanukkah songs: Sevivon, Ma’oz Tsur, Ner Li, Oh Hanukkah, Yamey Hanukah, Ha’Nerot Halalu, Me Yimalel.
Kviečiame į Vilniaus sinagogą uždegti antrąją Chanukos žvakę
Chanukos šventė vaikams
Chanuką pradedame švęsti gruodžio 2, sekmadienio vakarą, uždegdami pirmąją žvakę.
Chanuka – šviesos šventė. Istoriniai įvykiai, kuriais grindžiama šventė, yra užfiksuoti I ir II Makabėjų knygose.168 m. prieš mūsų erą Sirijos karalius Antiochas Epifanas pasiuntė karius į Jeruzalę. Sirai išniekino miesto šventyklą, švenčiausią to meto žydų vietą. Antiochas taip pat panaikino judaizmą, uždraudė Šabatą ir šventes, taip pat apipjaustymą. Altoriai ir stabai buvo įrengti graikų dievų garbinimui. Jis pasiūlė žydams du variantus: persikraustymą ar mirtį. Šventykla buvo pervadinta į graikų dievo Dzeuso šventyklą. vyko sukilimas, vadovaujamas Jehudos Chašmonėjaus, kuris buvo vadinamas Makabi (kūjis). Jo vadovaujama tautinė kariuomenė, pavadinta Makabėjų, išvadavo Jeruzalę, o užkariautojus išvarė iš Judėjos.
Kada graikai įsiveržė į Šventyklą, jie suteršė ten buvusią visą alyvą ir kai Hašmonėjų dinastija juos nugalėjo, patikrino Šventyklą ir rado tik vieną ąsotį alyvos, kuris buvo savo vietoje, ir buvo užantspauduotas Vyriausiojo kunigo antspaudu. Bet jame buvo alyvos tiek, kad būtų gana uždegti tik vieną dieną. Įvyko stebuklas – nuo jos buvo uždegama aštuonias dienas. Kitais metais nustatė tas dienas, kaip šventines šlovinimui (hallel) ir dėkojimui.“
Šventė, kaip pagrindinis šių įvykių akcentas, pabrėžė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos apšvietimą (pagal kurį ir šventė gavo savo pavadinimą). Chanuka žydų tautos sąmonėje iškilo ne kaip vienos kariuomenės pergalė prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę.
Žydai visame pasaulyje švenčia aštuonias dienas.
Lietuvos žydai švenčia 30-ąją Chanuką
Prisiminimai apie pirmąją Lietuvos žydų Chanuką 1988m. su Maša Grodnikiene.
Po Antrojo pasaulinio karo likę gyvi Lietuvos žydai Chanuką tyliai švęsdavo šeimoje. 1987m. susikūrė Lietuvos žydų Kultūros draugija, jos pirmininku tapo Emanuelis Zingeris.
1988 gruodžio 4d. Lietuvos žydai susibūrė, surinko lėšas bendrai Chanukai. Tai buvo įsimintina šventė Vilniuje, Dainavos restorane, didelis sujudimas, susirinkus į gražų būrį. Skambėjo jidiš kalba ir jidiš dainos. Šventę su programa organizavo Lietuvos žydų Kultūros draugijos kultūros renginių grupė. Koncertavo žydų ansamblis Fajerlach, ansamblio vadovai Griša Kravecas ir Ana Kravec, taip pat koncertavo Amoso Traubo vadovaujamas etnografinis ansamblis, ir Kauno žydų estradinis ansamblis. Koncertą vedė Chaimas Gurvičius. Dalyvavo 370 žmonių. Susirinkusius sveikino Lietuvos Kultūros fondo valdybos pirmininkas Česlovas Kudaba, taip pat dalyvavo pirmasis pavaduotojas Tarvydas. Tai buvo didžiulė Chanukos vakarienė su koncertu ir su pasisakymais.
Prisiminkime, koks buvo laikas Lietuvoje, – prasidėjo Sąjūdis, Lietuvos žydai iš įvairių miestų būrėsi ir dalyvavo Sąjūdyje. Visi buvo pakylėti, susijaudinę laimingi, kad pagaliau su Atgimimu Lietuvos žydai gali švęsti kartu didžiąją dvasinės pergalės šventę – Chanuką. Į ją veržėsi dauguma, vietų trūko, pakliūti buvo neįmanoma. Tuo metu Lietuvoje gyveno 17 tūkst. žydų.
Po savaitės gruodžio 11d. Dainavoje vyko antra Chanuka – vakaras suaugusiems, pakartota koncertinė programa, dalyvavo 400 žmonių. Į šventinį vakarą atėjo Algimantas Čekuolis, jis pasakė kalbą, prašė žydų neišvažiuoti iš Lietuvos, nes prasideda naujas gyvenimas. Tuo metu jau vyko masinė žydų Alija – repatrijavimas į Izraelį.
Gruodžio 17d. Profsąjungų kultūros rūmuose vyko Chanuka vaikams, kurioje dalyvavo 500 vaikų.
1988 gruodžio 19d. sukurtas Lietuvos žydų Klaipėdos skyrius.
Kauno Profsąjungų kultūros rūmuose vyko Kauno skyriaus organizuota Chanukos šventė, koncertavo Kultūros rūmų žydų saviveiklos estradinis ansamblis. Tuose pačiuose rūmuose įvyko steigiamasis Kultūros skyriaus susirinkimas, išrinkta skyriaus taryba, dalyvavo daugiau nei 300 žmonių, pirmininku išrinktas V. Jelinas, vėliau pirmininku tapo Markas Zingeris.
1989 metais buvo sukurta Lietuvos žydų bendruomenė, kurios pirmininku buvo išrinktas Grigorijus Kanovičius.
Savo bendruomenę žydai kūrė suprasdami, kad vien kultūros neužtenka. „Paaiškėjo, kad bendruomenei reikia socialinės globos ir mes turėjome ja pasirūpinti”,- sako Maša Grodnikienė, gerai atsimenanti visus svarbius bendruomenės kūrimosi momentus, nes jos tėvas Solomonas Atamukas buvo vienas iš svarbių įvykių iniciatorių.
Socialinę pagalbą teikė ir telkė tarptautinė sionistinė žydžių moterų organizacija WIZO, jos prezidente tapo Rachelė Kostanian, veikloje dalyvavo apie 50 moterų. Socialinė pagalba žydams buvo telkiama ir regionuose. WIZO skirstė labdarą, aprūpindama neįgaliuosius, ligonius, pensininkus, varginguosius.
Pradėjo veikti vaikų klubas Ilan, kuriam vadovavo Sofija Zibuc. Vaikai labai mėgo susirinkti šiame klube, jų būdavo 100 ir daugiau, netrūko linksmų užsiėmimų, judrios veiklos. Ilan veikia iki šiol. Kai S. Zibuc su šeima išvyko į JAV, ji pakvietė Mašą Grodnikienę ir paprašė perimti vadovavimą vaikų klubui.
Vilniuje atsidarė sekmadieninė tautinė žydų mokykla. Jos direktoriumi tapo Simas Levinas.
Žydų inteligentai, lietuvių intelektualų remiami, kreipėsi į valstybines institucijas su pasiūlymu pripažinti daugiaamžę žydų kultūrą ir jos reikšmę Lietuvai.
Danieliaus Dolskio (1891-1931) mirties metinių minėjimas
2018 m. gruodžio mėn. 3 d., pirmadienį, 17 val. Žaliakalnio žydų kapinėse (Radvilėnų pl.) Kauno žydų bendruomenė malda paminės Danielio Dolskio mirties metines. Norinčius kviečiame prisijungti ir pagerbti Lietuvos estrados pradininko atminimą.
Kviečiame į parodos atidarymą „Misija – Lietuvos piliečiai. Sibiras“
Gruodžio 4 d., 18 val. maloniai kviečiame į Lietuvos žydų bendruomenę, Pylimo g. 4 Vilniuje, kur vyks susitikimas – paskaita – diskusija ir parodos atidarymo renginys „Misija – Lietuvos piliečiai. Sibiras“. Renginys, skirtas 1941 m. birželio mėn. tremčių iš Lietuvos aptarimui. Įprastinis oficialusis tremčių pasakojimas tarsi nutyli daugianacionalinę tremtinių sudėtį, jų pažiūrų ir įsitikinimų įvairovę. Visus vienijo tik tai, kad jie neįtiko staiga užgriuvusiam okupaciniam rėžimui.
Programoje: Dr. Violetos Davoliūtės pranešimas jos mokslinių tyrimų pagrindu.
Apie renginio idėją ir turinį kalbės LŽB tarybos narys Daumantas Levas Todesas, VŽVB vedėjas Žilvinas Beliauskas ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė.
Fotografijų parodos atidarymas.
LSK “Makabi” kulkinio šaudymo varžybos Vilniuje skirtos Lietuvos kariuomenės savanoriui Volfui Kaganui
LSK “Makabi” kulkinio šaudymo varžybos Vilniuje skirtos Lietuvos kariuomenės savanoriui, dviejų Vyčio kryžių ordinų kavalieriui Volfui Kaganui
Š.m. lapkričio 25 d. Vilniuje VŠĮ „Šaudymo sporto klube GSKA“ vyko LSK „Makabi“ kulkinio šaudymo varžybos, kuriose dalyvavo šauliai: jauniai, moterys, vyrai ir veteranai. Varžybos buvo vyko šaudant po 15 šovinių ( 5 bandomieji ir 10 įskaitiniai) iš pistoleto 20 m. distancijos į krūtinės formos taikinius su pažymėtu 10 taškų ploto centru. Pirmą kartą atvyko Šiaulių, Trakų ir Šalčininkų šauliai. Džugu, kad varžybose dalyvavo šeimos: LSK „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas su žmona Valentina, Julius Fišas su žmona Kristina ir sūnumis Adomu ir Nojumi, tėvas ir sūnus Zimanai, šiauliečiai Sandrijus ir Robertas Visockai.
Trijose kategorijose dominavo Fišų šeimos nariai. Tarp jaunių (visi prizininkai 2005 m. gimimo) pirmą, antrą vietas Iškovojo broliai Fišai –Adomas (50 tšk.) ir Nojus (43 tšk.), trečias buvo Nikolas Vasjanovas. Moterų grupėje pirmavo jų mama Kristina (81 tšk.), aplenkusi Valentiną Finkelšteinienę (78 tšk.), trečią vietą iškovojo Greta Sinkevičiūtė (57 tšk.). Vyras, parodęs absoliučiai geriausią taiklumą buvo Julius Janavičius (97 tšk.), antras liko Julius Zimanas ( 95 tšk.), trečias – šiaulietis Daniel Lupšic (92 tšk.). Veteranų grupėje nenugalimas buvo Julijus Fišas (94 tšk.), antras – trakietis Arkadijus Goldinas (92 tšk.), trečias – šalčininkietis Ivanas Miškinis (91 tšk.).
11-sis Lietuvos sporto klubo Makabi „Grand Prix“ badmintono čempionatas
2018 m. lapkričio 25 d. Delfi sporto centre, Vilniuje, įvyko 11-asis LSK Makabi „Grand Prix“ badmintono čempionatas. Susirinko dalyviai iš 12 Lietuvos badmintono klubų: Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Prienų miestų, iš viso 75 dalyviai.
Sportininkai rungtyniavo dviejose grupėse: suaugusieji ir jauniai. Suaugusieji varžėsi penkiose kategorijose: vyrų ir moterų vienetų, dvejetų ir mišrių dvejetų kategorijose. Jauniai – keturiose kategorijose: vaikinų ir merginų vienetų bei dvejetų kategorijose.
Geriausiai pasirodė Lietuvos jaunimo rinktinės ir LSK Makabi rinktinės narė Vitalija Movšovič, tapusi suaugusiųjų grupėje moterų vienetų čempionė, moterų dvejetų kategorijoje laimėjo 2 vietą, o mišrių dvejetų kategorijoje su savo tėvų Igor Movšovič – 3 vietą.
Dalyviai buvo apdovanoti vertingais prizais: visų grupių ir kategorijų nugalėtojai buvo apdovanoti taurėmis, pirmų, antrų ir trečių vietų prizininkai – medaliais, kiekvienas dalyvis gavo diplomą, patvirtinantį jo dalyvavimą čempionate.
Techniniai varžybų rezultatai Lietuvos badmintono federacijos internetiniame puslapyje:
http://www.badminton.lt/index.php?m=10&tid=1090
Genadijus Plavinas
varžybų vyriausiasis teisėjas