Naujienos

Sėkminga Europos ,,Makabi“ žaidynių pradžia Lietuvos makabiečiams. Sveikiname ir džiaugiamės!

Sėkminga Europos ,,Makabi“ žaidynių pradžia Lietuvos makabiečiams. Sveikiname ir džiaugiamės!

Liepos 30 dieną vėlai vakare iškilmingai atidarytos 15-osios ,,Makabi“ žaidynės. Makabiadoje dalyvauja 30 sportininkų iš Lietuvos. Visai delegacijai vadovauja Semionas Finkelšteinas. Šiemet komandoje kaip niekada daug jaunių, net 9 sportininkai. Jaunių komandų vadovas – Artiom Perepelica. Jauniausias 10 metų šachmatininkas Danielius Šeras, 15 metų Lietuvos jaunių rinktinės stalo tenisininkė Gerda Šišanovaitė,  4 labai perspektyvūs jauni plaukikai, 3 iš jų Lietuvos plaukimo rinktinės nariai Erika Filipavičiūtė, Kristijonas Šreiberis, Robertas Nikitin ir kaunietė Kamilė Ilijonskytė. Plaukikus treniruoja Oksana Sinkevič. Taip pat komandoje – perspektyvus fechtuotojas Alan Rinkevič. Be to, dar du labai pajėgūs badmintonininkai Danielius Tarachovskij ir Vitalija Movšovič. Suaugusiųjų tarpe makabiadoje dalyvauja badmintono žaidėjas Markas Šamesas, lauko tenisininkė Alisa Gaivaronskytė ir du plaukikai broliai Aleksej ir Andrej Fadejevai. Veteranus atstovauja lauko tenisininkai Danielius Merkinas ir Valentina Finkelšteinienė.

   Europos makabiadoje taip pat dalyvauja labai pajėgi salės futbolo komanda – dukart Europos ir tris kartus vicečempionai, kuriai vadovauja žaidžiantis treneris Arūnas Šteinas.

  Liepos 31 dieną, pirmą medalį Lietuvos komandai iškovojo fechtuotojas Alan Rinkevič. Labai sėkminga diena Lietuvos badmintonininkams. Vienetų varžybose aukso medalius iškovojo Vitalija Movšovič ir Markas Šames, dvejetų varžybose Markas Šames kartu su Danieliu Tarachovskiu iškovojo sidabro medį, o Vitalija Movšovič kartu su Danieliu Tarachovskiu mišrių dvejetų varžybose iškovojo bronzos medalį.

   Per pirmąsias dvi varžybų dienas mini futbolo komanda iškovojo pergalę prieš Gibraltaro komandą 7:2 ir pralaimėjo 2:3 prieš labai pajėgią Izraelio komandą. Komandai vadovauja Gercas Žakas ir Matvejus Frišmanas.

   Jaunasis šachmatininkas danielius Šeras, kovodamas prieš vyresnius ir žymiai aukštesnį reitingą turinčius varžovus, laimėjo vieną susitikimą iš trijų.

Lauko tenisininkė Alisa Gaivaronskytė, įveikusi dvi aukštus reitingus turinčias varžoves, pateko į finalą.

 

Lietuvos ,,Makabi“ prezidentas S. Finkelšteinas

Ministras Linas Linkevičius apie Generolą Vėtrą: nenuneigiama, kad jis dalyvavo getų formavime

Ministras Linas Linkevičius apie Generolą Vėtrą: nenuneigiama, kad jis dalyvavo getų formavime

Sprendžiant dėl diskusijas visuomenėje keliančių atminties ženklų istorinėms asmenybėms užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius siūlo remtis ekspertų vertinimais.

Komentuodamas prieštaringų vertinimų sulaukusį sprendimą nuimti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, L. Linkevičius priminė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvadą dėl J. Noreikos.

Skaityti plačiau
Prezidentas kviečia diskutuoti apie nacionalinę atminties politiką

Prezidentas kviečia diskutuoti apie nacionalinę atminties politiką

2019-07-30

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui.

Antradienis, liepos 30 d., (Vilnius). Pastarojo meto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.

Norėdamas, kad problema būtų išties sprendžiama, o ne aštrinama priešprieša tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, kuo turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminties užfiksavimo.

Šiuo metu egzistuojanti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atlieka labai reikalingą ir naudingą darbą, tačiau, kaip rodo esama situacija, jos vienos konstruktyviam problemos sprendimui neužtenka. Todėl į diskusijų grupę siūloma įtraukti daugiau institucijų ir ekspertų – istorikų, politologų, kultūros paveldo specialistų. Produktyvus jų bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires.

„Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tuo tarpu daugiau dėmesio skirti istorinio konteksto pateikimui – kad žmonės galėtų susidaryti objektyvią nuomonę įvertindami skirtingus požiūrius, o ne politikai spręstų, kas yra įamžintina, o kas – ištrintina,“ – sakė Prezidentas G. Nausėda.

Prezidentūra yra pasirengusi būti šio proceso moderatorė, telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes bei sudarydama sąlygas forumams, renginiams vykti.

Prezidento komunikacijos grupė

Arkadijus Vinokuras. Post scriptum: Trispalvės alėja kaip vienybė ir susitelkimas

Arkadijus Vinokuras. Post scriptum: Trispalvės alėja kaip vienybė ir susitelkimas

Džiaugiuosi Vilniaus miesto savivaldybės Taryba, kuri spręsdama būti K. Škirpos alėjai ar ne, parodė visiems norintiems Lietuvos demokratiją in action.

Klausantis K. Škirpos šalininkų argumentų analogija su indoktrinuota moterimi ir jos argumentacija kilo pati savaime. Alėjos pavadinimo keitimo projekto oponentų argumentacija rodė begalinį nenorą suvokti projekto esmę: politiniai sprendimai turi remtis humanistine morale. Jeigu norite, krikščioniška, jeigu norite žydiška kas, tiesa sakant, viena ir tas pat.

Su šiuo mano teiginiu laktose sėdintys buki, chuliganavojantys antisemitai nesutiks. Abejoju, ar sutiks ir kiti adekvačiau mąstantys K. Škirpos šalininkai, nes girdint jų reikalavimus atkasti dar kažkokių įrodymų (kai yra visas kalnas jau atrastų, analizuotų ir patvirtintų) aiškėja jų noras sabotuoti procesą. Taip projekto oponentai ir Biblijos teiginius pareikalautų įrodyti. Pavyzdžiui, ar tikrai Jėzus Kristus buvo žydas. Pagal nacių ir komunistų logiką, Jis neturėtų būti žydu. Bet dėl to nesiginčija nė vienas tikintysis. Jeigu K. Škirpa būtų tikras krikščionis, juk jam nekiltų mintis varyti lauk jo nuosavo Dievo kūrėjus iš Lietuvos?

Skaityti plačiau
LŽB edukacinis pleneras prasidėjo

LŽB edukacinis pleneras prasidėjo

Tai jau  5-asis pleneras, jį Lietuvos žydų (litvakų)  bendruomenė organizuoja savo nariams, lankantiems dailės studiją, kuriai vadovauja Raimondas Savickas.

Gera tapyti vasarą gamtoje, gražioje vietoje prie  Karvio dvaro nuostabios sodybos.

 

Viltingi laisvėjimo ženklai

Viltingi laisvėjimo ženklai

 

SERGEJUS KANOVIČIUS

Kiek ilgai ir daug diskutuota, kiek naujų biografijos faktų iškelta dienos švieson apie tuos, kuriuos mums siūlyta laikyti didvyriais, pagarbos ženklus kuriems mėginta saugoti, pasitelkiant visas teisybes ir, ypač, netiesą. Per kelias savaites Vilnius padarė tai, ko daugelis laukė įvykstant ilgus penkerius ar net daugiau metų.

Moralinės nuostatos nėra toks labai jau komplikuotas dalykas – nusikaltėliai ir nusidėjėliai negali būti laikomi didvyriais. Jų nebėra ir jie nusipelno atleidimo tik viena forma – pasakant apie juos visą tiesą. Nereikia jų slėpti – jų vieta ne ant miesto sienų, gatvių ar mokyklų fasadų. Jų ir jų ne tik baltomis, bet, deja, ir labai juodomis dėmėmis išmargintų biografijų tikroji vieta turi būti mokyklų istorijos vadovėliuose. Ten ir reikėtų pasakyti, kad pirmas savanoris, vadovavęs kuopai, kuri iškėlė trispalvę ant Gedimino kalno, vėliau ją paniekino, prisiimdamas politinę atsakomybę už jo vadovaujamą antisemitinę organizaciją ir jos atitinkamą propagandą – tas žmogus išdavė bendrapiliečius pagal tautinę jų priklausomybę ir nuosekliai ir beatodairiškai ragino jų atsikratyti. Nevertas pagarbos ženklų, bet jokiu būdu ir neišmestinas iš margos mūsų bendros istorijos.

Skaityti plačiau
Pagaliau istorinis teisingumas nugalėjo. Noreikos lenta Vilniuje nuimta

Pagaliau istorinis teisingumas nugalėjo. Noreikos lenta Vilniuje nuimta

 Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos šeštadienio rytą nuimta  karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas patvirtino, kad lenta išvežta ir bus saugoma savivaldybės įmonėje „Grinda“.

Tai buvo svarbus istorinis sprendimas, kurio daug metų prašė Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenė. Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos nukabinimo vyko ne vienerius metus. Kritikai teigė, kad šio ženklo neturi likti, supratus, jog J. Noreika, Antrojo pasaulinio karo metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų izoliavimo, geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Lietuva neapsisprendė, kaip reaguoti į Vilniaus centre kabančią lentą ir pastaruoju metu sustiprėjusią kritiką pasaulyje. Istorikai rašydavo, kad  J. Noreika-Generolas Vėtra Holokausto metu žydų nežudė, nors iš tikrųjų faktai rodo, kad jis kolaboravo su naciais. Todėl Vilniaus mero sprendimas yra drąsus siekimas įtvirtinti istorinį teisingumą Lietuvos sostinėje, kurią žydai per amžius vadina „Lietuvos Jeruzale“.

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, ,,lentą nuimti jis apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.

Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”, – BNS perduotame komentare sakė R. Šimašius.

 

Skaityti plačiau
Litvakų atminimo sodas Žemaitijos nacionaliniame parke

Litvakų atminimo sodas Žemaitijos nacionaliniame parke

Paskutinio Plungėje žydo, 2014 metais mirusio tautodailininko Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke įsigytoje žemėje planuoja statyti žydišką etnografinę sodybą. O kol kas 12 arų plote kuriamas Litvakų atminimo sodas.

Šalia pagrindinio kelio, kuriuo kasmet pravažiuoja apie pusantro šimto tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio, Lietuvos kontūrą žymi visus metus žaliuojantys krūmai, o tose vietose, kuriose buvo 1941-1944 metais sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“ tautodailininko Artūro Platakio iš metalo kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakai iš viso pasaulio. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas.

2016 metais „pasodinti“ medžiai ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės litvakų atminimui bei gelbėtojams pagerbti.

Karelijos granito stulpeliai žemėlapyje statomi vietose, kuriose gimė visame pasaulyje garsūs litvakai. Už Aleno ir Karinos Cimblerių iš Londono, Mišos Belkindo iš JAV paaukotas, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo lėšas stulpeliai jau pastatyti vienam iš Izraelio valstybės kūrėjui darbėniškiui Dovydui Volfsonui, daug prie Indijos Nepriklausomybės iškovojimo prisidėjusiam Rusnėje gimusiam Hermanui Kalenbachui, kretingiškiui T. Kosciuškos sukilimo žydų kavalerijos pulko organizatoriui ir vadui, Prancūzijos Garbės legiono ordino kavalieriui, Lenkijos nacionaliniam didvyriui Berekui Joselevičiui, naują erą kultūroje pradėjusiam, pirmojo garsinio filmo pagrindinio vaidmens atlikėjui iš Seredžiaus kilusiam Asai Joelsenui.

Stendas prie įėjimo į žemėlapį skaičiais pasakoja apie visos Lietuvos buvusias žydų bendruomenes. Yra jame ir atkurtas Platelių planas su buvusiais pastatais ir jų šeimininkų sąrašu.

Anot vieno iš aktyviausių kurti sodą talkininkų, knygos apie unikalią vaikų gelbėjimo iš Kauno geto operaciją „Išgelbėti bulvių maišuose“ sudarytojo Jakovo Zilbergo, Litvakų Atminimo sodas turėtų tapti ne tik paminklu sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms, bet gali būti ir analogo pasaulyje neturinčiu meno kūriniu.

Adresas: Žemaičių Kalvarijos g. 51, Medsėdžių k., Plungės

Remigijus Šimašius. Apie Škirpą ir atsakomybę

Remigijus Šimašius. Apie Škirpą ir atsakomybę

Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras 2019 m. liepos 24 d. Kalba pasakyta Vilniaus savivaldybės taryboje prieš balsavimą keisti K.Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės.

DELFI.lt

Prisimenu Samuelį Baką, užpernai gavusį Vilniaus garbės piliečio vardą, kuris mūsų mieste išgyveno Holokaustą ir stebuklingai išsigelbėjo. Savo kalboje Vilniuje prieš dvejus metus jis sakė, kad Vilnius mus paverčia mažiau žydu, lenku, lietuviu, rusu ar bet kuo kitu, ir labiau Žmogumi.

Mūsų miestas pagrįstai gali vadintis laisvės, pagarbos ir sugyvenimo miestu. Ne visi miestai gali tuo pasigirt. O mes galim – nuo pat jo įkūrimo iki šiandien. Dažnai mėgstame tuo ne tik pasidžiaugti, bet ir pasididžiuoti. Tačiau neturime tapti akli. Neturime užmiršti juodų savo istorijos puslapių – nei okupacijų, nei Holokausto, nei represijų. Miestas nebus pagarbus ir atviras, jei šlovins asmenybes, kurios prisidėjo prie totalitarinių režimų bujojimo mūsų šalyje.

Suprantama, kad mums žmogiškai visada norisi turėti pilną informaciją apie viską. Ir tada lengva nukelti apsisprendimus pasakant – „dar patyrinėkime“. Tačiau kaip teisingai įvardino Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto XX amžiaus istorijos tyrimų vadovas, istorikai visada turės ką dar tyrinėti, bet šiuo atveju faktų moraliniam vertinimui yra daugiau nei pakankamai, ir jie visiškai įrodyti.

Skaityti plačiau
Atviras laiškas dėl „Kazio Škirpos alėjos“ pervadinimo į „Trispalvės alėją“

Atviras laiškas dėl „Kazio Škirpos alėjos“ pervadinimo į „Trispalvės alėją“

Lietuvos žydų bendruomenės svetainės redakcijai

Atviras laiškas dėl „Kazio Škirpos alėjos“ pervadinimo į „Trispalvės alėją“

Š.m. liepos 24 d. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą „Kazio Škirpos alėją“ pervadinti į „Trispalvės alėją“.

Pasirodžiusiame Delfi portale informaciniame pranešime mus labai sujaudino žodžiai, cituojame:

“Savivaldybės taryba taip pat pritarė Darbo partijos frakcijos siūlymui Trispalvės alėjoje atidengti atminimo lentą, taip pažymint K.Škirpos ir jo bendražygių pastangas organizuojant pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui”.

Akivaizdu, kad ant atminimo lentos bus nurodyta, jog 
1919 m. sausio 1 d. Kazis Skirpa pirmasis iškėlė „Trispalvę“ ant Gedimino bokšto.

Klausimas: ar bus taip pat nurodyta, kad, remiantis Genocido centro išvada (cituojame):

„Škirpos vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas iškėlė antisemitizmą politiniu lygmeniu, kas galėjo paskatinti kai kuriuos lietuvius dalyvauti Holokauste“?

P.S. Mūsų nuomone, paskutinio priminimo nebuvimas iškraipytų istorinę tiesą, o pervadinimo faktas taptų politiškai žalingas.

Pagarbiai,

Ruta Kaplinskaja,

Pinchos Fridberg

2019/07/24

,,Makabi” spaudos konferencija prieš išvykstant į Europos žaidynes

,,Makabi” spaudos konferencija prieš išvykstant į Europos žaidynes

Lietuvos makabiečiai 7-tą kartą vyks į Europos ,,Makabi“ žaidynes. Visose, anksčiau vykusiose  Lietuvos makabiečiai  iškovojo 91 medalį. Taigi, per Budapešto makabiadą tikimės iškovoti Lietuvai šimtąjį apdovanojimą.

Šiais metais nuo liepos 29d. iki rugpjūčio 7d. Budapešte vyks 15-osios Europos „Makabi“ žaidynės.

LSK “MAKABI”žaidynių uniform demonstruoja delegacijos jaunimo komandos vadovas-Artiomas Perepelica.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko spaudos konferencija žiniasklaidai, kurioje kalbėjo” delegacijos vadovas – „Makabi“ prezidentas  Semionas Finlešteinas ir bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Šį sekmadienį prasideda Lietuvos žydų skautų vasaros stovykla

Šį sekmadienį prasideda Lietuvos žydų skautų vasaros stovykla

Jau šį sekmadienį, liepos 28d. Kernavės miškuose įvyks primoji atkurtų Lietuvos žydų skautų vasaros stovykla “Istorija tęsiasi”. Prieš metus savaitgalį miške praleidę vaikai šiemet susitinka priimti naują iššūkį ir savaitę praleis miške palapinėse mokydamiesi išminties iš gamtos, madrcihų ir vienas kito. Lietuvos žydų skautų atsikurimą aktyviai remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Lietuvos Skautija, prie pasirengimo stovyklai prisideda Tarptautinis žydų skautų forumas.
Planuojama, kad vasaros stovykla suburs virš 20 jaunuolių, kurie patirs geriausią metų nuotykį drauge.
Lietuvos ,,Makabi” išvyksta į Europos ,,Makabi” žaidynes

Lietuvos ,,Makabi” išvyksta į Europos ,,Makabi” žaidynes

Pranešimas spaudai

Šių metų liepos 29d. – rugpjūčio 7d. Budapešte vyks 15-osios Europos „Makabi“ žaidynės. Jose dalyvaus 2500 sportininkų iš 36 Europos šalių, taip pat ir iš Australijos, JAV, Izraelio ir Meksikos. Bus rungtyniaujama 21–oje sporto šakoje. Lietuvos „Makabi“ nuo 1989m. dalyvavo 8-se Pasaulio Makabiadose. Šį kartą Lietuvos makabiečiai 7-tą kartą vyks į Europos ,,Makabi“ žaidynes. Visose, anksčiau vykusiose  Lietuvos makabiečiai  iškovojo 91 medalį. Taigi per Budapešto makabiadą tikimės iškovoti Lietuvai šimtąjį apdovanojimą.

Kviečiame žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją apie Europos ,,Makabi‘‘ žaidynes, kuriose dalyvaus Lietuvos ,,Makabi“. Konferencija vyks liepos 25d. 12 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Vilniuje, Pylimo g. 4, 3-as aukštas J.Heifetzo salėje.

Lietuvos „Makabi“ delegacija, dalyvaudama 1989 metais 13-tosios Pasaulio makabiados atidaryme, buvo pirmoji, istorinė Lietuvos delegacija, Tarptautinio Olimpinio Komiteto pripažintose varžybose dalyvavusi su Trispalve!!!

Lietuvos ,,Makabi“ komandoje 30 sportininkų. Džiugu, kad šiemet komandoje daug jaunių – net 9 sportininkai. Jauniausias – 10-ties metų šachmatininkas, savo amžiaus grupėje – vicečempionas Danielius Šeras, 15-metė Lietuvos jaunių rinktinės stalo tenisininkė – Gerda Šišanovaitė, garsaus stalo tenisininko, Lietuvos stalo teniso čempiono Mirono Krejerio  anūkė; keturi labai perspektyvūs jauni plaukikai, 3 iš jų yra Lietuvos plaukimo rinktinės nariai: Erika Filipavičiutė, Kristijonas Šreiberis, Robertas Nikitin ir kaunietė Kamilė Iljonskytė, taip pat perspektyvus fechtuotojas (špaga), Lietuvos jaunių čempionas – Alan Rynkevič. Komandoje yra du labai pajėgūs jauni badmintonininkai: Daniel Tarachovskij ir Vitalija Movšovič. Taip pat  komandoje yra labai stiprus badmintono žaidėjas Markas Šames, 2017 metų Pasaulio makabiados prizininkas. Makabiadoje dalyvauja labai pajėgi salės futbolo komanda, dukart Europos čempionai, triskart vicečempionai, kuriai vadovaus žaidžiantis treneris Arūnas Šteinas. Su komanda vyks plaukimo trenerė Oksana Sinkevič.

Komandos vadovai – jaunimo komandos: Artiom Perepelica, salės futbolo: Matviejus Frišmanas ir Žakas Gercas. Delegacijos vadovas – „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.

Kviečiame žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją apie Europos ,,Makabi‘‘ žaidynes, kuriose dalyvaus Lietuvos ,,Makabi“. Konferencija vyks liepos 25d. 12 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Vilniuje, Pylimo g. 4, 3-as aukštas J.Heifetzo salėje.

Istorikas apie Škirpą: jis yra vienas didžiausių Lietuvos istorijos rašymo sukčių

Istorikas apie Škirpą: jis yra vienas didžiausių Lietuvos istorijos rašymo sukčių

Gedimino kalno papėdėje esanti alėja nuo šiol bus vadinama ne Kazio Škirpos, o Trispalvės vardu – taip nusprendė Vilniaus miesto taryba. O dar prieš šį sprendimą Vilniaus universiteto (VU) doc. dr. Nerijus Šepetys išdėstė pagrindinius akcentus apie K. Škirpą.

Jo pasirengimas bendradarbiauti su vokiečiais buvo pernelyg intensyvus ir per menkai sąlyginis, jos paties Lietuvos-kartu-su-Reichu vizija jam buvo tapusi svarbesnė už tą Lietuvą, kuri buvo buvusi ir kurią sovietai sunaikino“

Skaityti plačiau
VILNIAUS TARYBA APSISPRENDĖ: K. ŠKIRPOS ALĖJĄ PERVADINA Į TRISPALVĖS

VILNIAUS TARYBA APSISPRENDĖ: K. ŠKIRPOS ALĖJĄ PERVADINA Į TRISPALVĖS

Tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja turės naują pavadinimą: sostinės taryba šiandien pritarė idėjai pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno esančią alėją į Trispalvės.

Savivaldybės taryba šiandien taip pat pritarė Darbo partijos frakcijos siūlymui Trispalvės alėjoje atidengti atminimo lentą, taip pažymint K. Škirpos ir jo bendražygių pastangas organizuojant pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui.

K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt