Džiaugiuosi Vilniaus miesto savivaldybės Taryba, kuri spręsdama būti K. Škirpos alėjai ar ne, parodė visiems norintiems Lietuvos demokratiją in action.
Klausantis K. Škirpos šalininkų argumentų analogija su indoktrinuota moterimi ir jos argumentacija kilo pati savaime. Alėjos pavadinimo keitimo projekto oponentų argumentacija rodė begalinį nenorą suvokti projekto esmę: politiniai sprendimai turi remtis humanistine morale. Jeigu norite, krikščioniška, jeigu norite žydiška kas, tiesa sakant, viena ir tas pat.
Su šiuo mano teiginiu laktose sėdintys buki, chuliganavojantys antisemitai nesutiks. Abejoju, ar sutiks ir kiti adekvačiau mąstantys K. Škirpos šalininkai, nes girdint jų reikalavimus atkasti dar kažkokių įrodymų (kai yra visas kalnas jau atrastų, analizuotų ir patvirtintų) aiškėja jų noras sabotuoti procesą. Taip projekto oponentai ir Biblijos teiginius pareikalautų įrodyti. Pavyzdžiui, ar tikrai Jėzus Kristus buvo žydas. Pagal nacių ir komunistų logiką, Jis neturėtų būti žydu. Bet dėl to nesiginčija nė vienas tikintysis. Jeigu K. Škirpa būtų tikras krikščionis, juk jam nekiltų mintis varyti lauk jo nuosavo Dievo kūrėjus iš Lietuvos?