Kauno žydų bendruomenė gegužės 9 d. pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas, prisiminė pergalės ir išsivadavimo iš nacistinio siaubo džiaugsmą. Šventino vakaro metu prisiminimais, liūdnais ir nuotaikingais, dalinosi karo veteranų našlės ir vaikai, apie savo, jauno vaikinuko, mėginimus aktyviai dalyvauti karo veiksmuose papasakojo Abramas Leizersonas. Pajusti bendrą dvasią ir artumą susirinkusiesiems padėjo ir bardo Aleksandro Rave atliekamos dainos, smagiais anekdotais netikėtai visus linksmino Lucija Lavrenova, o šventę organizuoti padėjo Basia Šragienė, dar prieš du metus šiame tradiciniame renginyje dalyvavusi kartu su savo vyru, karo veteranu, dabar jau šviesios atminties Šmueliu Šrage.

Renginį rėmė

Antrojo pasaulinio karo pabaigos 72-osios metinių dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenės nariai pagerbė žuvusiuosius Pivonijos šile.

Bendruomenė taip pat aplankė mirusiųjų bendruomenės narių, karo veteranų kapus Sentikių kapinėse.

Saulėtą gegužės 9-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą. 11 val. visi susirinko  Panevėžio m. Ramygalos kapinėse prie memorialo „Nežinomam kariui”, kur palaidoti žuvusieji karo dalyviai Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje. Iškilmingame renginyje dalyvavo Panevėžio m. visuomenė, Rusijos ambasados atstovas Vladimiras Tokmokovas.  Kitas renginys įvyko prie paminklo „Geto vartai“, buvusioje žydų geto vietoje ir 1941 – 1945 m. žuvusių karių kapinėse Krekenavos gatvėje. Šiame renginyje dalyvavo visų tautybių miesto gyventojai. Buvo  padėtos gėlės, vainikai, uždegtos žvakės, skaityta malda.

13 val. PŽB nariai ir garbingi svečiai susirinko PŽB patalpose Ramygalos g. 18, kur dalinosi savo istorijomis apie tėvų, senelių likimą, kurie dalyvavo kare prieš nacizmą. Buvo įvardintos pavardės artimųjų, žuvusiųjų II Pasauliniame kare ne tik fronte, bet ir koncentracijos stovyklose, getuose, ar Leningrado blokados metu bei kitose vokiečių okupuotose teritorijose.  Jurijus Smirnovas RAAK pasidalino savo atsiminimais apie tai, ką jam teko išgyventi per II Pasaulinį karą, būnant mažamečiu koncentracijos stovyklose Šiauliuose ir Panevėžyje.

Jefimas Grafmanas papasakojo savo šeimos istoriją. Jo šeimai teko išgyventi Leningrado blokadą.  Tylos minute buvo pagerbti bendruomenės ir viso pasaulio žydai, kurie žuvo karo metu ar atgulė amžino poilsio taikos metu.

Šią svarbią dieną bendruomenė sulaukė netikėtų svečių – Lietuvos žydų geneologiją tyrinėjančios grupės narių (LitvakSIG) su vadove Carol Hoffman. Ši grupė atlieka lietuvių – žydų (litvakų) geneologijos tyrimus visame pasaulyje. Jų misija – ieškoti litvakų paveldo. Keli šios delegacijos nariai turėjo giminaičių, gyvenusių Panevėžyje iki II Pasaulinio karo.

Pirmadienio rytą Ukmergės rajono žydų bendruomenės narė Elena Jakiševa susitiko su Vilniaus Universiteto, istorijos fakulteto, kultūros istorijos programos IV kurso studente Viktorija Marija Lukoševičiūte, rašančią baigiamąjį bakalauro darbą apie košerinę virtuvę. Susitikimo metu studentė Viktorija kalbino interviu bendruomenės narę Eleną Jakiševą. Po to moterys aplankė restoraną/viešbutį „Big Stone“ Ukmergėje, kuriame siūloma paragauti košerinės virtuvės patiekalų. Restorano „Big Stone“ košerinio maisto meniu paruoštas, bendradarbiaujant su Ukmergės rajono žydų bendruomenės narėmis. Viena iš jų – Elena Jakiševa.

Nuotraukose Elena Jakiševa ir Viktorija Marija Lukoševičiūtė ragauja Imberlach – žydišką skanumyną iš morkų, imbiero ir riešutų, kuris pjaustomas rombais –primenančiais deimantus.

Kauniečiai džiaugsmingai paminėjo Izraelio nepriklausomybės dieną. Smagu, kad šventėje dalyvavo ne tik Kauno žydų bendruomenės nariai, bet ir bendruomenių gyvenimu besidominčios VDU sociologijos studentė bei garbingas svečias iš Maskvos – architektas Sergej Tkačenko, atvykęs į Kauną ieškoti savo giminės šaknų, bei panoręs susitikti su bendruomene, dalyvauti jos renginiuose. Izraelio himną sugiedojo Lietuvos valstybėje gimusi Polina Vainer, o jai pritarti stengėsi visi šventės dalyviai.

Darbai Šeduvoje, tiksliau jų rezultatas, neliko nepastebėti Europos Komsijos įkurtos Europa Nostra!

Europa Nostra under European Commission jury awarded Lost Shtetl/Dingęs Štetlas SPECIAL MENTION.

Special mentions in the EU Prize for Cultural Heritage/Europa Nostra Awards 2017 were made public today by Europa Nostra and the European Commission. This year the jury granted special mention to 13 heritage achievements from 11 European countries taking part in the EU Creative Europe program.

Special mention goes to outstanding contributions in the conservation and enhancement of European cultural heritage which are particularly appreciated by the jury but did not make it into the final selection to receive an award.

Old Jewish Cemetery in Šeduva, Lithuania

In restoring and maintaining the Jewish cemetery in the town of Šeduva, the local community has succeeded in its efforts to restore, commemorate and respectfully maintain the memory of members of their community who, since the Holocaust, no longer live in the town.

Daugiau informacijos

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos: advokatai Džonatanas ir Rašelė Šliozbergai. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo svečiams apie Panevėžio krašto žydų istoriją, bendruomenės renginius, skirtus žydų istorijai studijuoti, kitus socialinius, edukacinius, kultūrinės veiklos darbus.

Panevėžio apskrityje yra 30 masinių žydų sušaudymo vietų ir 30 kapinių. Svečius ypač sudomino istorija apie žydų kapines Panevėžyje. Pasinaudoję proga, svečiai iš PAR aplankė Panevėžio m. žydų kapines ir sužinojo tragišką istoriją, kuomet 1966 m. kapinės buvo sunaikintos, o antkapiai panaudoti Juozo Miltinio teatro dekoratyvinės sienos apdailai.

Susitikimo pabaigoje bendruomenės pirmininkas Genaddy Kofman svečiams įteikė žydų metų kalendorių, ženkliukus su „Magen David“ simboliu. Svečiai nuoširdžiai padėkojo už išsamią apžvalgą ir palinkėjo Panevėžio m. žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.

Balandžio 29 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenės vaikai, lydimi suaugusiųjų lankėsi kilnojamame jungtiniame Čekijos – Lietuvos „Marcel & Odeta“ dviejų dalių cirke, skirtame visai šeimai. Nepakartojamoje cirko pasakoje dalyvavo virš 30 dresuotų egzotinių gyvūnų: liūtų, kupranugarių, Apalūzo žirgų, dresuoti poni arkliukai, bezdžionėlė, romantiški baltieji balandžiai. Didelį įspūdį paliko oro akrobatai, nuotaikingi klounai. Alisa žiūrovus nukėlė į stebuklų šalį, o muškietininkai kartu su visais prisiekė „vienas už visus ir visi už vieną“.

Sužavėti matytu reginiu buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Nieko nėra šiam pasaulyje nuostabiau, nei iš nuostabos išplėstos vaikų akys. Cirko artistai padovanojo nepakartojamą reginį, dalelę pasakos, kuri liko kiekvieno vaiko ir suaugusiojo širdyje.

Balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje asociacija „Rokiškio teatras“ pristatė spektaklį „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė) Holokausto aukoms Pasaulyje paminėti. Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Originalus  scenarijus parašytas remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą vos pradėjusią skleistis jaunos talentingos poetės Matildos mūzą tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Panevėžio m. žydų bendruomenė, pakvietė į spektaklį ne tik dėl jo meninės vertės, bet ir kaip į edukacinę, kultūrinę jaunimo  auklėjimo priemonę ir švietimą,  supažindinančia su tamsiuoju Holokausto istorijos tarpsniu. Kvietimai buvo išsiųsti visoms Panevėžio m. mokymo įstaigoms, miesto tarybos nariams. Panevėžio m. Savivaldybės švietimo skyriaus vadovybės buvo pakartotinai paprašyta informaciją apie spektaklį išsiųsti mokymo įstaigoms, pridedant informaciją apie edukacinę renginio prasmę. Deja. Ne visos  švietimo įstaigos atkreipė dėmesį  į renginio aktualumą.