Birželio 14 d. 17.30 dokumentinio filmo „Seserys“ (2016) vakaras Kauno m. V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A.Mapu g. 18). Dalyvaus filmo autorės Danutė Selčinskaja ir Lilija Kopač bei filmo herojės – Danutė Pomerancaitė-Mazurkevič ir Aušra Petrauskaitė. Organizuojama kartu su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi ir Kauno žydų bendruomene.
Filmas „Seserys“ – 2017 m. „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimų nominantas. Filmas seka jaudinamą garsios smuikininkės Danutės Pomerancaitės, gimusios Kauno gete, gelbėjimo istoriją. Tai – pasakojimas apie kilnius, pasiaukojančius žmones, išskirtines asmenybes – aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, jos vyrą, operos dainininką Kiprą Petrauską, pirmąjį D. Pomerancaitės ir jos pusseserės Rūtos Lopianskaitės gelbėtoją Balį Simanavičių. Juosta filmuota autentiškose Kauno ir Vilniaus vietose.
Nors nemažai lietuvių, paklausti apie priešiškas nuostatas žydų atžvilgiu, pasakytų nieko panašaus savo aplinkoje nepastebintys, tyrimai rodo, kad antisemitinių stereotipų Lietuvoje turi daugiau kaip trečdalis gyventojų. Kaip tas trečdalis paveikia bendrapiliečių žydų kasdienybę, pokalbis su Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu.
– Priešiškumo apraiškas žydų atžvilgiu, kai su jomis tiesiogiai nesusiduri, išties kartais sunku pastebėti. Ką atsakytumėte tiems lietuviams, kurie mano, kad šito Lietuvoje „beveik nėra“? –
– Atsakymas vienareikšmiškas: antisemitizmas yra, buvo ir bus. Jis egzistuoja visame pasaulyje, net ir Izraelyje taip pat. Visiems turbūt teko girdėti, kaip ant kapų išrašoma svastika, nors galioja nerašytas įstatymas leisti mirusiesiems ilsėtis ramybėje. Įvairūs nekorektiški straipsniai pasirodo netgi tose šalyse, kur žydų išvis nėra nė kvapo. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Antraip galime rašyti, kalbėti, rodyti, ir vis tiek jo neišnaikintume. Labai svarbu, kaip šeimoje žiūrima į kitataučius apskritai, ne vien žydus, kaip šeimoje suprantama tolerancija ir pagarba žmogui. Svarbu nuo pat mažumės žinoti ir pajausti, kad mes visi esame Dievo vaikai. Ir kita sąlyga – mes galime ir turime būti skirtingi. Kiekviena tauta turi savo privalumų ir trūkumų. Kiekvienoje tautoje yra savų išgamų iš šviesuolių.
Tačiau tolerancija iš tikro auga. Negaliu nepastebė fakto, kad pro truputį, žingsnis po žingsnio, žmonės artėja vienas prie kito. Tarp jaunimo juo labiau, jaunimas supranta istorijos pasekmes ir tai, kad mes visi turime gyventi po vienu stogu. Laimei, mes tapome laisvi, ir mūsų žmonės dabar gali keliauti, susidaryti savo nuomonę. Vakaruose išvis laikoma labai neetiška net paklausti, kokios tu tautybės. Jau suprantama, kad žydai nėra žmonės su ragais, tai tiesiog išmintinga tauta, kurioje taip pat yra visokio plauko žmonių.
2017 birželio 4 d. Kaune, geriausiame Lietuvos plaukimo baseine ( Kauno m. daugiafunkcinis sporto irpramogų kompleksas„GIRSTUTIS“) vyko LSK „Makabi“ plaukimo varžybos, kuriose dalyvavo plaukikai iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio. Sportininkai rungtyniavo 7-iose amžiaus grupėse. Varžybos buvo vykdomos 25 m. laisvu stiliumi ir 50 m. krūtine distancijose tarp moterų ir vyrų.
Po 2 pirmas vietas iškovojo vilniečiai Ksenija Tretjakova , Daniel Bedulskij , Robert Nikitin , Danielė Balčiūnaitė ir Vladimir Perepelica. Kauniečiai Dovidas Ganelinas, Aidas Ganelinas, Polina Vainer, Jolita Makštutienė ir Leonid Levin iškovojo po 1 pirmą vietą. Panevėžietis Albertas Savinčius laimėjo 2 pirmas vietas, Virginija Petkevičienė nugalėjo vienoje distancijoje.
Plungės Rajono Platelių Seniūnijos Medsėdžių Kaime (2 Km Nuo Platelių Miestelio Centro Alsėdžių Pusėn) birželio 18d. vyks Biržų žydų bendruomenės atminimo medžio “sodinimas”. Kviečiame dalyvauti.
Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai kiekvienais metais lanko Panevėžio apskrities miestus, kad patikrintų senųjų žydų kapinių ir masinių žydų žydynių vietų būklę, kur seniau gyveno didelės žydų bendruomenės, jų kapines ir visą kitą buvusią sukurtą infrastruktūrą. Deja, reikia pažymėti, kad ne visos vietos yra tinkamai prižiūrimos. Šiai dienai, kaip ir kasmet jau yra parengti kreipimaisi visiems Panevėžio apskrities rajonų vadovams, savivaldybių administracijoms, mažų miestelių seniūnams, kad laiku nupjautų žolę prie kapinių bei masinių žydų žudynių vietų. Juk atėjus vasarai iš viso pasaulio atvyksta artimieji aplankyti savo senelių, protėvių laidojimo vietų bei masinių žudynių vietų. Šį kartą po Pasaulio Teisuolio apdovanojimo ceremonijos, kurią organizavo Izraelio ambasada Lietuvoje Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman ir bendruomenės narys E. Grafman kartu su profesore A. Vasiliauskiene ir Kupiškio rajono Savivaldybės kultūros skyriaus vyresniuoju specialistu V. Zavacku, vyskupu J. Kaunecku ir vietiniais seniūnais aplankė Kupiškio rajono minėtas vietas.
2017 m. gegužės 30 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman ir bendruomenės narys F. Grafman dalyvavo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, kur vyko Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje organizuota Pasaulio Tautų teisuolio apdovanojimo ceremonija. Iškilmingame renginyje buvo pagerbtas kunigas Feliksas Ereminas (1890 – 1962), kuris Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo žydaitę Rachelę Rozenbergaitę. Už jos išgelbėjimą ir tolesnę globą ambasadorius Amiras Maimonas įteikė dvasininko Felikso Eremino giminaičiui Taurui Budziui Jad Vašemo Pasaulio tautų teisuolio medalį ir garbės raštą. Ambasadorius pažymėjo, kad ši iškilminga diena tai pamoka mūsų ateičiai.
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko rinkimuose sekmadienį antrai kadencijai perrinkta Faina Kukliansky. Lietuvos žydų bendruomenės sekretoriato vadovė Monika Antanaitytė BNS pranešė, jog „balsų dauguma (rinkimuose) nugalėjo F.Kukliansky“. „Balsuotojai balsavo arba už F.Kukliansky, arba susilaikė. Už S.Gurevičių balsavusiųjų nebuvo“, – sakė M.Antanaitytė.
F.Kukliansky pavadino neteisėtais rinkimus, po kurių Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku tapo S.Gurevičius. lrytas.lt
Ar tai sukilimas tik prieš dabartinę bendruomenės vadovybę, ar ir prieš dialogą su Lietuvos valstybe? Taip klausti verčia vis didėjanti trintis tarp Lietuvos žydų. Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir Vilniaus žydų bendruomenės (VŽB) pirmininkė Faina Kukliansky teigė dar neapsisprendusi, ar sieks antrosios ketverių metų kadencijos. Tačiau buvęs ilgametis LŽB darbuotojas Simonas Gurevičius, kuris buvo iš bendruomenės pasitraukęs, jau atakuoja dabartinę vadovę visu frontu. Beje, vienas S.Gurevičiaus pagrindinių rėmėjų yra JAV žydų veikėjas Dovydas Katzas, kuris nuolat kaltina Lietuvos valstybę antisemitine politika. Užvakar įvyko VŽB pirmininko rinkimai, kuriuos didžiule persvara laimėjo S.Gurevičius. Už jį balsavo keli šimtai bendruomenės narių. Tačiau į posėdį atvykusi F.Kukliansky pakartojo anksčiau skelbtą poziciją, kad šie rinkimai neteisėti.
Vakar, 2017 metų gegužės 24 dieną, sukilusi prieš Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky, 15 vyrų valdyba įvykdė, anot esamos pirmininkės neteisėtus rinkimus, taip suskaldydama bendruomenę.
Aš, Arkadijus Vinokuras, teisėtas kandidatas, atsisakiau dalyvauti šiuose rinkimuose dėl trijų priežasčių, kurias galima susumuoti dabar jau išrinkto VŽB pirmininko Simono Gurevičiaus ciniškais žodžiais: „Bendruomenės vieningumas yra svarbus. Tačiau vieningumas niekuomet nebuvo kvailumo sinonimu. Bendruomenė vieninga savo tikslų siekime, padėties gerinime, savitarpio pagalboje, augime, tobulėjime, kituose teigiamuose dalykuose. Ne tylėjime prieš nesąžiningumą ir abejingumą.“. Supratote? Bendruomenės vieningumas laikomas kvailumo sinonimu. Matyt, siekiantys bendruomenės vieningumo (nepainioti jokiais būdais su vieninga nuomone) taip pat yra kvailiai. Kad naujasis „pirmininkas“ S.Gurevičius laiko VŽB narius kvailiais, o sąžiningumo gynimas virto farsu, jis žaibiškai įrodė rinkimų metu, kai man pasitraukus iš rinkimų, tą pačią minutę iššoko naujas kandidatas „vardan demokratinių rinkimų“.
Šių metų gegužės 21 d. sekmadienį Vilniuje įvyko LSK “Makabi” mažoji “ Makabiada”, skirta Lietuvos “Makabi” 100 metų jubiliejui, kurioje dalyvavo 74 LSK “Makabi” sportininkai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Ukmergės. Visi varžybų dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais.
Jie rungtiniavo 5 sporto šakose: salės futbolo, krepšinio (trys prieš tris), tinklinio, stalo teniso (vyrai, moterys), šachmatai.
Krepšinio varžybose Kauno komanda įveikė Vilniaus (IIv.) ir Klaipėdos (III)v. Kauno krepšininkas Elvis Ušpicas laimėjo baudų metimo konkursą (9 dalyviai), pataikydamas 6 baudas iš eilės.
Salės futbolo ir tinklinio varžybas laimėjo šeimininkai – Vilniaus komandos.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky neformalus susitikimas su žydų jaunimu, siekiant aptarti aktualiausius LŽB kylančius klausimus, tapo žodžių grumtynėmis ir atviru nemandagiu išpuoliu prieš bendruomenėje ir Lietuvos visuomenėje, autoritetą turinčią, lyderę, kuriai buvo metami neaiškūs kaltinimai ir grubiai reiškiama oponentų nepagarba. Kukliansky bandė atsakinėti į susirinkusiųjų klausimus, kurie buvo susiję su žydų vaikų darželio įkūrimu, bendruomenės pastatų ir sinagogos apsauga, bendruomenės rabino darbo ir gyvenimo sąlygomis bei projektų, kuriuos dalinai finansuoja JDC ir Geros Valios fondas. LŽB advokatas paaiškino apie teisines Vilniaus žydų rinkimų nelegitimumo priežastis, kai Simonas Gurevičius paskelbė apie savo kandidatavimą į Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko postą. Šis klausimas sukėlė audringą S. Gurevičiaus šalininkų reakciją.
Gegužės 17 dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai rinkosi į susitikimą su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky kuriame ji trumpai apžvelgė Lietuvos žydų bendruomenės veiklą, atsakė į užduotus klausimus. Vėliau buvo aptarti aktualūs bendruomenės nariams socialiniai klausimai, pasidalinta nuomonėmis apie LŽB vykstančius procesus.
“Ačiū Fainai už Panevėžio bendruomenės įvertinimą, pasidalintas įžvalgas ir atsakymus į mums rūpimus klausimus. Esame ne tik Panevėžio, bet ir Lietuvos žydų bendruomenės dalis, todėl tokie susitikimai mums yra svarbūs ir malonūs”, – po susitikimo sakė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Sunku žodžiais išreikšti mūsų pagarbą ir dėkingumą. Mūsų pareiga – prisiminti ne tik Holokausto tragedijos aukas, bet ir tuos bebaimius žmones, didvyrius, kurie rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis, gelbėjo žydus, savo kaimynus, draugus, o dažniausiai visai nepažįstamus asmenis.” Tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, dėkodamas ir už tai, kad žydų gelbėtojai, jų vaikai ir vaikaičiai noriai bendrauja su žydų bendruomene, dalyvauja renginiuose, puoselėja šiltus, draugiškus ryšius.
Gegužės 19, 2017 atidaryta renovuota Pakruojo medinė sinagoga, svarbus ir vertingas žydų ir visos Lietuvos paveldas.
Sinagogos pastatas perduotas Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos veiklai, čia veiks bibliotekos Vaikų skyrius. Naujoje kultūrinėje erdvėje veiks parodos, vyks koncertai ir susitikimai.
Pakruojyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII a. antrame dešimtmetyje. Didžioji dalis čia apsigyvenusių žydų buvo prekybininkai, gerokai suaktyvinę miestelio ekonominį gyvenimą. Augantis žydų gyventojų skaičius paveikė ir miestelio plėtrą, jo visuomeninį gyvenimą. 1787 – 1788 metais miestelį nuniokojo gaisrai. Iš 42 žydų namų liko tik 5. Žydų skaičius Pakruojo mieste augo iki pat pirmojo pasaulinio karo. 1939 metais Pakruojyje gyveno 120 žydų šeimų.
Filmą paruošė lžb.lt tinklapiui Skirmantas Jankauskas.
Pakruojo mokytoja Janina Mykolaitienė savo prisiminimuose apie Pakruojo žydus rašė:.
„…Žydų rabinas gyveno name Vytauto gatvėje. Prisimenu jo nedidukę liūdno veido žmoną ir dukrelę Šanelę, su kuria buvome draugės. Šanelė buvo labai rami, gera garbanota, rudaakė mergytė. Ją vaišindavau savo duona, o ji mane – žydišku „beigeliu“. Kartais jos mama pasikviesdavo į vidų, pakeldavo mane ant rankų ir prašydavo paspausti elektros mygtuką. Po tokio mano darbo visada kuo nors pavaišindavo.“
Kruojos upės pakrantėje restauruotos medinės sinagogos amžius skaičiuojamas nuo 1801m. Ji yra seniausia iki šių dienų išlikusi medinė sinagoga Lietuvoje. Sinagoga veikė pagal paskirtį iki antrojo Pasaulinio karo, kai Holokaustas sunaikino Pakruojo žydų bendruomenę. Pokario metais sinagoga tapo laisvalaikio klubu, vėliau pritaikyta kino salei. Pastatas kurį laiką naudotas kaip sporto salė. Sinagoga kelis kartus degė, gaisrai padarė daug žalos pastatui. Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Kultūros paveldo departamentu dėjo nemažas pastangas, kad sinagoga būtų apsaugota ir sustabdyta grėsmė pastato nykimui.
2011m. metų sausio 21 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracija 99 metams pasirašė panaudos sutartį su Lietuvos žydų bendruomene dėl sinagogos valdymo ir pritaikymo kultūrinei veiklai.
2014m. birželio 26 d. pasirašyta projekto „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ finansavimo ir administravimo trišalė sutartis. Projektas buvo vykdomas nuo 2014 m. liepos iki 2016 m. balandžio mėn. Projektą „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ įgyvendino Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Projektą finansavo Islandija, Lichenšteinas ir Norvegija pagal Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą. Projekto įgyvendinimo metu buvo restauruotas žydų sinagogos pastatas, atkurta tapyba ir interjeras, parengta Pakruojo krašto žydų istorijos ekspozicija.
Projekto įgyvendinimu rūpinosi administravimo grupė: Birutė Vanagienė (projekto vadovė), Gintaras Makauskas (projekto vadovo pavaduotojas), Mindaugas Veliulis (projekto koordinatorius), Laimis Svidras (atsakingas už viešuosius pirkimus), Rita Ačienė (projekto finansininkė).
Galutinai sutvarkytas pastatas bus perduotas Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos veiklai, čia veiks bibliotekos Vaikų skyrius. Naujoje kultūrinėje erdvėje veiks parodos, vyks koncertai ir susitikimai.
Iškilmingas sinagogos atidarymas užfiksuotas filme, kuris įdėtas tekste.
Atidaryme dalyvavo Norvegijos ambasadoriaus pavaduotoja Turid Kristin Lilleng, Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler. Kultūros ministerijos Europos ekonominės erdvės finansavimo programos vadovė Dalia Stabrauskaitė.
EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.
Pastaba- kandidato pranešimo rinkėjams tekstas neredaguotas
Vilniaus žydų bendruomenės nariams.
Arkadijus Vinokuras,
rašytojas, žurnalistas, aktorius http://www.vinokuras.lt/cv/
arkadijus@vinokuras.lt
Sveiki.
Šiandien priėmiau nuodugniai apmąstytą, svarbų man ir mano šeimai nelengvą sprendimą – kandidatuoti į Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkus. Svarbiausia apsisprendimo priežastis yra vienintelio kandidato siekis užimti Vilniaus žydų bendruomenės (toliau VŽB) ir Lietuvos žydų (litvakų) -toliau LŽB pirmininko postus dedantis demokratu. Tikrovė yra kitokia: demokratinės rinkimų taisyklės pažeidžiamos. Vardan asmeninių ir grupinių interesų, nesiskaitant su jokiais demokratinių rinkimų principais, ciniškai skaldoma bendruomenė. Visai pamirštant, kad: bendruomenė nėra verslo įmonė, pirmininkas/ė nėra eilinis vadybininkas, o pirmininko postas nėra karjeros laiptas ar pragyvenimo šaltinis. Politine, kultūrine, socialine, galiausiai solidumo ir solidarumo prasme šis skaldymas nenaudingas nei vienam žydų bendruomenės nariui.
2017m. gegužės 5 d. LGGRT kvietimu, Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos dešimtokė Viktorija Stundžytė, Ukmergės Tolerancijos ugdymo centro narė, dalyvavo respublikiniame konkurso „Laisvės ir kovų kančių keliais“ laureatų apdovanojime Vilniuje. Moksleivė su mokytojomis lankėsi Genocido aukų muziejuje, Seime ir Mokytojų namuose, kur buvo įteikti apdovanojimai. Viktorija taip pat buvo paskatinta kelione į Strasbūrą.
Mokinė konkursui pateikė istoriją apie moterį, Stasę Ruzgytę- Staputienę, kuri būdama maža mergaitė, netekusi mamos, įvaikinta, išgyveno sovietinę ir nacistinę okupacijas. Visas darbas sugulė į 100 puslapių pasakojimą, kuriuos mokinei teko iššifruoti ir užrašyti.
Kaip prisipažįsta pati Viktorija, jai šis darbas yra neįkainojama patirtis, kurią galima panaudoti gyvenime labai dažnai ir taip pat priminti, kas dėjosi pasaulyje, savo vaikams ir vaikaičiams. „Klausydama įrašų kartais norėjau patekti į tas vietas, apie kurias pasakojo ši moteris, bet kartais tiesiog norėdavau pabūti herojumi ir ištraukti visus tuos žmones iš ten, kad jiems nebereikėtų daugiau kentėti ir matyti to, ką matė visi įrašuose pasakojami žmonės“, – sako Viktorija Studžytė.
Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos TUC nariai ir TUC koordinatore Vida Pulkauninkienė, tęsdami pažintį su žydų gelbėtojais, gegužės 15d. lankėsi Sugiharos namuose muziejuje Kaune. Muziejuje nariai galėjo ne tik apžiūrėti memorialinę ekspoziciją, bet ir pamatyti 1939-1940 metų Kauno kino kroniką, virtualias Ch.Sugiharos veiklos Lietuvoje parodas, susipažinti su audiovizualine ekspozicija apie karo pabėgėlių kasdienybę Lietuvoje ir kelyje į išsigelbėjimą, pirmuosius žingsnius emigracijoje – Kobėje (Japonija), JAV, Naujojoje Zelandijoje ir kitur.
Č. Sugiharos vardas greta tuometinio Nyderlandų garbės konsulo Kaune Jano Zwartendijko ir kitų negausių pasaulio valstybių diplomatų, kurie ryžosi padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams, vardų primena dabarties kartoms grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, rodo tolerancijos, gerumo ir teisingumo pavyzdį. Ekskursijos gidas buvo muziejaus vadovas Simonas Dovidavičius.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su skausmu praneša, kad 2017 gegužės 14-ąją Vokietijoje, Dörverdene užgeso šviesios atminties Margaretos Holzman gyvybė. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Frumai Vitkinaitei-Kučinskienei, artimiems draugams ir visiems, pažinojusiems Margaretą.
Margareta Holzman gimė 1924 12 27 Tiuringijoje, Jenoje dailininkų Helenos ir Makso Holzmanų šeimoje. 1923 metais Margaretos tėvas Maksas Holzmanas su žmona Helena persikėlė gyventi į Lietuvą ir įsteigė “Pribačio“ knygyną bei leidyklą Kaune, tiesusius kultūros tiltus tarp Lietuvos ir Vakarų Europos.
„Pribačio“ knygynas tapo didžiuliu traukos centru ne tik Kauno inteligentijai, bet ir pabėgėliams iš nacistinės Vokietijos. Šiame knygyne buvo galima įsigyti Arnoldo Cveigo, Tomo Mano, Liono Foichtvangerio ir kitų žinomų Vokietijos rašytojų knygų, kurios Vokietijoje, į valdžią atėjus Hitleriui buvo uždraustos ir deginamos.
1936 metais Holzmanai atsisakė Vokietijos pilietybės, tapo nepriklausomos Lietuvos piliečiais. Deja, Lietuvos pilietybė neišgelbėjo Makso Holzmano ir vyresniosios Holzmanų dukters Marijos nuo žūties pirmaisiais karo mėnesiais Kaune. Įveikusios savo neviltį ir skausmą, Margareta ir jos motina Helena įsitraukė į Kauno geto žydų gelbėjimą. Jų bute Kaune nuolat gyvendavo po keletą Kauno geto pabėgėlių, kol jiems buvo surandamos saugesnės vietos. Karui pasibaigus, Helena Holzman įsidukrino išgelbėtą mergaitę Frumą Vitkinaitę, kurios tėvai ir brolis žuvo likviduojant Kauno getą. Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė per visą savo gyvenimą, iki paskutiniųjų Helenos Holzman, o dabar jau ir Margaretos Holzman gyvenimo dienų, jautė jų abiejų nuoširdžią meilę, šilumą ir globą. Tik Helenos ir Margaretos Holzman dėka, Holokausto siaubą išgyvenusi maža mergaitė, sugebėjo pradėti pilnavertį gyvenimą iš naujo.
Karui pasibaigus, Margareta Holzman baigė Agronomijos fakultetą Lietuvos Žemės ūkio akademijoje, vėliau aspirantūrą Maskvoje Augalų fiziologijos institute, o sugrįžusi į Lietuvą, dirbo moksline bendradarbe Lietuvos MA Biologijos institute ir Kauno botanikos sode.
Po ilgų laukimo ir pastangų metų, 1965-aisiais Helenai ir Margaretai Holzman buvo leista emigruoti į jų gimtąją šalį, Vokietiją. Helena ir Margareta apsigyveno Giesene, kur Margareta ir toliau tęsė savo darbus pagal specialybę, o jos motina Helena sugrįžo prie savo jaunystės aistros – tapybos darbų. Deja, praėjus vos trims metams po ilgai laukto sugrįžimo į gimtąją šalį, Helena Holzman žuvo per autoavariją.
Didžiulis Margaretos Holzman nuopelnas – išsaugotas jos motinos Helenos dienoraštis, rašytojo Reinhardo Kaizerio dėka dienos šviesą išvydo pirmiausia Vokietijoje (knyga „Das Kind soll Leben“, 2000), vėliau ši knyga buvo išversta į daugelį kalbų.
2003 m. knyga „Šitas vaikas turi gyventi“ išleista lietuvių kalba, ji tapo atspirties tašku, kuriant dokumentinį filmą „Vilties etiudas“ (režisierė Lilija Kopač, scenarijaus bendraautorė Danutė Selčinskaja). Margareta Holzman savo namuose Giesene labai šiltai ir draugiškai priėmė dokumentinio filmo kūrėjų komandą. Atmintyje išliko nuostabios bendravimo akimirkos su Margareta, jos išraiškingas pasakojimas apie karo laikų įvykius Kaune, labai skaudžiai palietusius ir Holzmanų šeimą (dok. filmas „Vilties etiudas“,www.issigelbejesvaikas.lt)
Nuotraukoje: iš kairės KŽB gelbėtojų komiteto pirmininkė Judita Mackevičienė, Vladimiro Zubovo dukra Dalia Palukaitienė su vyru ir sūnumis, Gercas Žakas, Rokas Zubovas, Stein Skjervold, Aleksandras Rubinovas
Prieš 10 metų netekome garsios grafų Zubovų giminės ainio, M. K. Čiurlionio žento, žinomo architekto ir architektūros istorijos tyrinėtojo, Pasaulio tautų teisuolio Vladimiro Zubovo (1909-12-06 – 2007-05-12). Šis garbus žmogus suprojektavo visų kauniečių mėgiamą Ąžuolyno parką ir Dainų slėnio amfiteatrą, rašytojo B. Sruogos gyvenamąjį namą, paskelbė publikacijų apie Lietuvos baroką, Kauno senamiestį ir kt., dėstė Vytauto Didžiojo universitete ir Dailės institute. Baisiais karo metais, rizikuodamas savo ir savo artimųjų, savo vaikų gyvybėmis, kartu su žmona Danute Čiurlionyte Zuboviene ir jos mama rašytoja Sofija Kymantaite Čiurlioniene gelbėjo žydus. Pabėgėlius iš Kauno geto Zubovų – Čiurlionių namuose apgaubdavo nepaprasta šiluma, nuoširdumas ir rūpestis. Deja, ilgam likti šioje slėptuvėje buvo pavojinga, todėl V. Zubovas nuolat ieškodavo jiems saugesnio prieglobsčio, tuo tikslu važinėdavo dviračiu po kaimus, palaikė ryšius su savo draugu, vaikų gydytoju Petru Baubliu, “Lopšelio” našlaičių namų direktoriumi, kitais drąsiais, humaniškais žmonėmis. Jis nuolat globojo geto kalinius, stengdavosi parūpinti jiems maisto, gauti dokumentus. Tarp Vladimiro ir Danutės išgelbėtųjų – Anatolijaus Rozenbliumo, inžinieriaus, suprojektavusio Kauno halę ir daug kitų svarbių objektų, penkių asmenų šeima; gydytojas epidemiologas Leonas Gurevičius, maža mergytė Estera Elinaitė, vėliau tapusi garsia pianiste.
lrytas.lt
