Klaipėdos žydų bendruomenėje prasidėjo hebrajų kalbos pamokos. Norinčiųjų mokytis prašoma prisidėti finansiškai. Taip pat prašoma metodinės paramos.
Visus norinčius mokyti pasirengusi Elena Rudštein.
Telefonas ir elektroninis paštas: +370616 77075 , elena_1979@inbox.ru
Sausio mėn Kauno žydų bedruomenės nariai, Socialinio centro klientai, gaunantys lankomosios priežiūros paslaugas, gavo puikią bei lauktą dovaną- medicinos priemonių siuntą. Visi be išimties džiaugėsi naujais kokybiškais kraujospūdžio matavimo aparatais, o tie, kuriems būtina pagalba judant bei funkcionuojant, ir priemonėmis, palengvinančiomis jų kasdienę buitį. Žmonėms daug teigiamų emocijų suteikė ne tik jiems reikalingos priemonės, bet ir žinojimas, kad apie juos galvojama bei jais rūpinamasi.
Nuotraukoje p. Feiga Tregerienė išbando iš LŽB gautą vaikštynę.
Holokaustas, dar vadinamas Šoa (hebr.katastrofa) – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais.
2005 metų lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šiais metais minimas Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklų, įkurtų okupuotoje Lenkijoje 1939-1941 metais nacistinės Vokietijos sprendimu, išlaisvinimo 70-metis. Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos buvo didžiausia masinio žmonių naikinimo vieta Europoje – iš viso nužudytų aukų skaičius siekė 1,5 milijono žmonių, iš kurių 1,1 milijono sudarė žydai.
Gerbiami bendruomenės nariai,
2015 metų sausio 27 dieną minimas Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklų išlaisvinimo 70-metis. Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos buvo didžiausia masinio žmonių naikinimo vieta Europoje – iš viso nužudytų aukų skaičius siekė 1,1 mln žmonių, iš kurių 90 procentu sudarė žydai.
2005 metų lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją dieną minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.
Rezoliucijos iniciatoriai: Izraelis, Kanada, Australija, Rusija, Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Rezoliuciją pasirašė 100 valstybių vadovai, tarp jų – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Programa
12.00 val. Atminties mitingo atidarymas prie memorialo „Liūdinti žydų motina“.
Vieta: Žydų kapinės, Vasario 16-osios gatvė (prie Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos).
12.30 val. Išvykstama į forumo „Europos Holokausto istorija“ vietą – Panevėžio „Saulėtekio“ progimnaziją (Statybininkų g.24)
13.00 val. Dokumentinio filmo, skirto Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos aukoms atminti, peržiūra. Tolerancijos Ugdymo centrų, veikiančių Panevėžio mokyklose, prisistatymas.
15val. PŽB bendruomenės patalpose įvyks diskusijos, filmo peržiūra apie Holokaustą. Kava, arbata.
Prašome dalyvauti renginiuose.
Chanukos šventės metu Kaune viešėjo ir žydų bendruomenės renginyje grojo muzikantai iš Baltarusijos.
Žydų muzikos ansamblis Šalom (Shalom) iš Baltarusijos Lydos miesto dalyvauja žydų-krikščionių dialogo programoje “Shomer International”, kuri vyksta Lietuvoje ir Baltarusijoje. Ansamblis koncertuoja 18 metų, jame dalyvauja Lydos žydų bendruomenės nariai. Jie yra tapę klezmerių muzikos festivalių nugalėtojais Kijeve,Odesoje, Maskvoje ir Haifoje. Ansamblio repertuare: tradicinės žydų maldos, šokiai, autorinės šiuolaikinės dainos įvairiomis kalbomis (jidiš, hebrajų, baltarusių, rusų, anglų ir lenkų).
Smuikas – Michail Jakov Dvilanskij, klarnetas-Stas Miškel, akordeonas-Aleks Sobalevskij, Buben, dainininkė- Katerina Klimovič. Dialogo programos vadovas Jevgenij Kolodin.
Akimirkos:
Panevėžio žydų bendruomenė Chanukos žvakes uždegė šventiškoje aplinkoje, iškilmingai, skambant Chanukos melodijų garsams. Pagrindiniais šio įvykio herojais buvo vaikai. Jie linksminosi, žaidė tradicinį Chanukos žaidimą vilkeliu (dreideliu) ir gavo dovanų Chanukos pinigus. Visi ragavo bulvinių blynų (latkių) ir spurgų su uogiene. Reikšdami padėką savo tėvams bei šventės svečiams, vaikai surengė koncertą, improvizuodami dainavo karaokę. Šventė puikiai pavyko !
Kitą dieną – 22 gruodžio Panevėžio dailės galerijoje įvyko specialiai ta proga planuotas šventinis koncertas, skirtas Chanukai ir katalikų Šv. Kalėdoms. Šiemet sutapo ne tik abiejų švenčių datos, bet ir istoriniai, stebuklais apipinti įvykiai, kurie buvo prieš du tūkstančius metų. Šią dovaną – koncertą "Muzika — tiltas, jungiantis visas tautas“ Panevėžio miestui organizavo žydų bendruomenė drauge su Meno galerija. Daugelio konkursų ir festivalių laureatas maestro smuikininkas Borisas Traubas ir puki pianistė Eglė Minčiūnaitė pristatė savo programą. Koncerto pradžioje susirinkę garbingi svečiai ir miesto tarybos nariai uždegė Chanukos žvakes ir Šv.Kalėdų eglutę, visi klausėsi pasakojimo apie Chanukos istoriją ir tradicijas.
Akimirkos:
Gruodžio mėnesio 21 d. kavinėje-muzikiniame klube “Punto Jazz” Kauno Žydų Bendruomenė šventė Chanuką – šviesos ir laisvės ,žydų tautos kovos už savo tikėjimą šventę.
Susirinko daugiau kaip 100 Kauno Žydų Bendruomenės narių su šeimomis.Pakili,džiaugsminga šventinė nuotaika vyravo visą vakarą.
Susirinkusiuosius su švente pasveikino KŽB pirmininkas Gercas Žakas.Šventė prasidėjo tradiciniu menoros įžiebimu kurį atliko Kauno Chasidų sinagogos religinės bendruomenės seniūnas Iseris Šreibergas.
Šventinę atmosferą padėjo sukurti ir palaikyti žydų dainų ir šokių ansamblis iš Baltarusijos, Lydos miesto „Lechaim" .Muzikantai su nuotaikinga,uždegančia,prisotinta tautinio kolorito programa nepaliko abejingu nei vieno šventės dalyvio.
2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis: Panevėžio miesto žydų bendruomenė iškilmingai atidengė paminklinę Stelą ir išleido knygą apie Amerikos žydų labdaros organizaciją Joint (American Jewish Joint Distribution Committee), skirta jos šimto metų veiklai Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti.
JOINT labai daug prisidėjo atstatant Lietuvos ūkį, kuris stipriai nukentėjo per I pasaulinį karą. Organizacija padėdavo nevalstybiniams vaikų namams, suteikdavo prieglobstį žydų našlaičiams, palaikė žydų mokyklas, skatino religinę veiklą. Taip pat teikė piniginę pagalbą seniems žmonėms ir neįgaliesiems, skatino bendruomenines institucijas, iš dalies finansavo paminklų genocido aukoms statybas. Amerikos žydų labdaros organizaciją JOINT rėmė kultūrinę veiklą, subsidijavo žydų teatrus, skatino knygų ir laikraščių leidybą. Panevėžyje JOINT bendradarbiavimo tiek su verslininkais, tiek su pramoninkais. Taip pat rėmė jaunimą: skirdavo lėšų vaikų stovykloms, žiemos ir vasaros metu nuveždavo juos pailsėti į Palangą, rėmė švietimo įstaigų statybą bei padėjo jas išlaikyti. Apie visą tai rašoma šioje naujoje knygelėje. Pagrindinis tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su šios labdaringos organizacijos veikla. Tai pirmas naujas istorijos puslapis, kuris bus studijuojamas šalies aukštosiose mokyklose. Knyga išleista dviem kalbom – lietuvių bei anglų, todėl ją galės skaityti tiek mokantys lietuvių kalbą, tiek ne.
Loreta EŽERSKYTĖ
Šeštadienį Meno mokyklos muzikos skyriaus salėje susirinkę ukmergiškiai turėjo retą progą išvysti ne klasikinį, o kitokį, eksperimentinį spektaklį.
Muzikinės-literatūrinės kompozicijos „Ant ko laikosi pasaulis“ Icchoko Mero kūrinių motyvais atlikėjai: Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Dima Golovanovas (klavišiniai) ir Rolandas Rastauskas (balsas).
Šiuo metu Ukmergėje vyksta jau tryliktasis kamerinių teatrų festivalis „Camera obscura“. Jo sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas pasakojo, jog minėtoji muzikinė-literatūrinė kompozicija – vienas iš festivalio renginių, puikiai atitikęs jo temą.
„Tai nėra popsinis kūrinys. Ukmergės publika jau yra išprususi, todėl šalia klasikinių spektaklių į festivalio programą įtraukėme ir eksperimentinį. Šiame kūrinyje į vienumą jungiamas tekstas ir muzika. Jeigu mūsų festivalis gyvuos, šiuos atlikėjus, turinčius ne vieną tokią programą, pakviesime atvykti ir kitąmet“, – mintimis dalijosi festivalio rengėjas.
Programa:
I d.
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse atkūrus valstybių nepriklausomybę, JOINT pagalba atgimė regioninės žydų bendruomenės, kurios gelbsti žydus, susidūrusius su sunkumais.
Šiais metais, minint Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT (JDC) 100 – ąjį veiklos jubiliejų, Panevėžio žydų bendruomenė parengė projektą, kurio renginys įvyko 2014 m. lapkričio 6 – ąją dieną. Pagrindinis projekto tikslas – labdaringos JOINT veiklos Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas.
Renginys prasidėjo saulėtą lapkričio 6 – osios rytą, Panevėžio miesto G. Petkevičaitės – Bitės bibliotekoje. Gausiai susirinkę garbingi svečiai dalyvavo konferencijoje, kurią parengė Panevėžio žydų bendruomenė. Konferenciją atidarė PŽB pirmininkas Gennady Kofman, kuris savo pranešime atskleidė unikalų istorinį faktą apie gyvybiškai svarbią JOINT organizacijos veiklą karo bei pokario metu.
Kviečiame Jus dalyvauti Panevėžyje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje ir iškilmingame Stelos atidengime. Stela skirta Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT (JDC) veiklos Panevėžyje ir Lietuvoje šimtmečiui paminėti .
Konferencija vyks 2014 – ųjų metų lapkričio 6d.
G.Petkevičaitės – Bitės bibliotekoje (Respublikos g. 14),
Stelos atidengimas vyks J.Zikaro/Krekenavos gt.
KŽB pirmininkas Gercas Žakas padėkojo susirinkusiems, muziejaus administracijai ir trumpai priminė tų kraupių žudynių aplinkybes, perskaitė Izraelio ambasadorės kalbą.
Susirinkusiuosius pasveikino, išreiškė užuojautą ir padėkojo už aktyvų muziejaus palaikymą IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė pasidalino savo prisiminimais. Kauno J. Gruodžio konservatorijos mokinys Joris Rubinovas atliko keletą visus sujaudinusių dainų jidiš kalba.
Kauno Chasidų sinagogos religinės bendruomenės seniūnas Iseris Šreibergas pasakė mirusiųjų atminimo maldą.
Padėjus gėles ir uždegus atminimo žvakes, renginio dalyviai apėjo tradicinį atminimo ratą aplink Holokausto aukų memorialą ir, muziejaus direktorės J. Zakaitės kvietimu, pratęsė bendravimą muziejaus administracijos patalpose prie puodelio karštos kavos ar arbatos.
Naujuosius, pagal žydų kalendorių – 5775 metus, Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės sutiko su savo artimaisiais ir draugais, kuriems ši šventė paliko neužmirštamą įspūdį. Šventė prasidėjo žydų ansamblio “Fajerlach” koncertu, kurį stebėjo pilna salė žiūrovų. Susirinkusius žiūrovus su Rosha Shana pasveikino ir geriausius linkėjimus skyrė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkes pavaduotojas Artūras Taicas. Jis susirinkusiems perdavė LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimus.
Žiūrovus šiltai pasveikino ir svečiai iš Izraelio, Pasaulio žydų kongreso atstovai Ichak Averbuh ir sutuoktiniai Vita ir Iliaga Ilisavai.
Gerų naujųjų metų linkėjo Panevėžio tarybos nariai Galina Kuzmienė ir Alfonsas Petrauskas su žmona Lina. Jie Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenėms perskaitė LR Seimo nario Petro Narkevičiaus sveikinimą.
Nuo 1992 m. rugsėjo 23-ąją Lietuvoje yra minima Lietuvos žydų genocido diena. Šiemet Panevėžio žydų bendruomenė kaip ir kiekvieną rugsėjo 23-ąją dieną susirinko paminėti ir pagerbti nekaltus Lietuvos piliečius, sušaudytus žydus karo metu. Prie paminklo „Liūdinti žydų motina“ atėjo ne tik Panevėžio žydų bendruomenės nariai, bet ir Panevėžio visuomenė, tautinių mažumų bendruomenės, karo veteranai, Panevėžio Rožyno ir Saulėtekio progimnazijų, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos, J. Balčikonio gimnazijos ir kitų mokymo įstaigų mokiniai, mokytojai. Pagerbti aukų kartu atvyko ir J.E. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas su generalvikaru, kunigu teologu Eugenijumi Styru, Panevėžio miesto vicemeras Maurikijus Grėbliūnas, Panevėžio Tarybos nariai Alfonsas Petrauskas ir Galina Kuzmienė, buvęs LR seimo narys Petras Luomanas.
2014.08.28 Kauno Žydų Bendruomenė, puoselėdama ilgametes tradicijas ir pratęsdama šiais metais minimo Kauno Geto sunaikinimo 70-ųjų metinių paminėjimui skirtų renginių ciklą, aplankė IV-ojo forto prieigose įvykdytos inteligentų akcijos ir Petrašiūnų žudynių aukų atminimui skirtus monumentus.
Minėjime dalyvavo KŽB nariai, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai ir negausus būrelis miestelėnų.
Klaipėdos žydų bendruomenė susirinko į Izraelio palaikymo akciją. Atėjo šeimomis, susirinko ir vaikai, kurie atnešė savo piešinius. Bendruomenės nariai kalbėjo, kad jie tvirtai remia Izraelio valstybės sprendimą gintis nuo teroristinės organizacijos Hamas sukeltų karinių veiksmų ir raketų atakų, nukreiptų į Izraelio miestus. Visi susirinkusieji kartu meldėsi už Izraelį ir jo armiją CAAL . Žmones aukojo pinigus sunkiai sužeistam CAAL kareiviui, buvusiam klaipėdiečiu, Eduardui Zigeliui.
Rugpjūčio 7-osios ankstų rytą PŽB pirmininkas Gennady Kofman buvo iškviestas į bendruomenės būstinę, kur jo laukė šeima iš Izraelio – sesuo ir brolis su žmona.
Vienintelis Rachel ir Leibos Kacevų atvykimo tikslas – aplankyti savo gimtąjį miestą,Panevėžį, kuriame gimė, užaugo, įgijo išsilavinimą ir gyveno iki 1955 m. Taip pat jie norėjo apžiūrėti Pumpėnus, Pasvalį – miestai, kur jų, viena didžiausių Aukštaitijoje žydų šeimų – Kacevai dirbo ir vystė šeimos verslą.
Dabar laiminga šeima – gausi, gerai gyvenanti Izraelyje, su gerais prisiminimais iš gimtojo miesto, iš kitos pusės – keli šeimos narių patyrė tragišką likimą – žuvo Holokausto metu. Leiba ir Rachel papasakojo, kad jų mama ir tėčio sesuo su šeima buvo sušaudyti Kurganavos miške, o tėčiui pavyko išsigelbėti. Ši informacija buvo labai naudinga ir įdomi PŽB pirmininkui G. Kofman, nes jis renka medžiagą apie žuvusius Holokausto metu Panevėžyje ir jo apskrityje.
Susitikimo metu svečiai buvo maloniai nustebinti, PŽB nuotraukų archyve radę savo tėvo nuotrauką darytą apie 1950 m. prie Kurganavos paminklo, skirto atminti Holokausto aukas. Paminklas pastatytas iš paaukotų pinigų 8 000-iams Kurganavos miške sušaudytų įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės padėties žydų. Iš viso per trumpą laikotarpį (42 dienas) buvo sušaudyti 13 500 Panevėžio mieste ir rajone gyvenusių žydų – kaip jau minėta 8 000 Kurganavos miške, 5 500 – Žaliojoje girioje.
Suburti Lietuvoje ir po visą pasaulį pasklidusią Lietuvos žydų bendruomenę, puoselėti žydiškumą, saugoti tikrąsias litvakų kultūros tradicijas, vienyti visų amžiaus grupių žydus, kad čia skambėtų jidiš kalba, būtų švenčiamos žydiškos šventės, puoselėjamas tautos identitetas, visada būtų gyva istorinė Holokausto atmintis.
Bendruomenė – tai namai, kuriuose kiekvienas Lietuvos žydas gali puoselėti savo žydiškumą, sulaukti paramos ir ištiesti pagalbos ranką artimui.
Bendruomenė – tai namai, kuriuose kiekvienas pasaulio žydas gali pažinti savo šaknis, litvakų istoriją, jų svarų indėlį į pasaulio mokslą ir kultūrą.
Bendruomenė – tai namai kiekvienam, norinčiam pažinti žydų kultūros išskirtinumą.
Bendruomenė – tai jaukūs namai, kuriuose kiekvienas yra laukiamas.
Kontaktinė informacija
Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, tel.: (8 5) 2613 003 el. p. fainakukliansky@takas.lt
>>Vilniaus žydų bendruomenės Valdybos nariai
Vilniaus žydų bendruomenės veikla
>>Vilniaus žydų bendruomenės įstatai
Vilniaus žydų bendruomenė šiuo metu turi daugiau nei 1600 registruotų narių bei vykdo aktyvią veiklą, skirtą įvairaus amžiaus žmonėms – nuo vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Šiuo metu bendruomenėje veikia vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo klubai „Dubi“, „Ilan“, „Knafaim“, „Gešer“, „Lektoriumas“, aktyviai vykdoma švietėjiška, socialinė veikla, visuomeniniai projektai, švenčiamos šventės, rengiami visuomenei atviri koncertai, filmų peržiūros, kiti kultūriniai-edukaciniai renginiai.
Vilniaus žydų istorija
Anot miesto legendos, kunigaikštis Gediminas Vilnios miestą įkūrė apie 1320 m., ir pakvietė įvairių religijų bei skirtingų gebėjimų žmones, tarp jų žydus, idant visos tautos drauge sukurtų naują miestą. Tačiau legenda lieka legenda, o rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas po 200 metų, XVI amžiuje.
Reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, daugmaž atitinkanti teritoriją, kurią žydai vadina Lita (jidiš Líte), buvo daug didesnė negu šiandienos Lietuvos Respublika. Ją sudarė didžioji dalis arba visa Baltarusija ir Latvija, nemažos dabartinės Lenkijos rytinės dalies, rytų Ukrainos, Rusijos vakarinės dalies teritorijos.
1388 ir 1389 m. kunigaikštis Vytautas Didysis (taip pat Witold, Vitovt) savo dekretu Bresto žydams suteikė privilegiją – jie paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui. Žydams buvo suteiktos gyvybės, nuosavybės apsaugos teisės ir galimybės laisvai važinėti, prekiauti, užsiimti finansine veikla ir kt. Ypatinga tolerancija parodyta religijai – ne tik pripažinta teisė išpažinti savo tikėjimą, švęsti religines šventes, bet ir paskelbta sinagogų, kapų apsauga nuo bet kokio pasikėsinimo. Šis dekretas tebėra vienas žymiausių dokumentų, liudijančių viduramžių Europos toleranciją.
Ilgus šimtmečius didžiausi Lietuvos žydų centrai buvo Gardinas (Grdno) ir Brisk (dabar Hrodna ir Brest, abu dabartinėje Baltarusijos teritorijoje); jidiš kalba šie miestai buvo vadinami Haródne ir Brisk d’Líte – Lietuvos Brisk / Bresta. Vilnos pakilimas (jidiš Vílne, aškenazių hebrajų Vílno, šiuolaikine hebrajų Vílna) iš pradžių buvo lėtas.
VilnaXVII amžiuje miestas tapo itin garsus dėl tradicinio žydų Talmudo mokslo, o jo vadovai dėjo daug pastangų, kad Vilnius taptų vienu „pagrindinių žydų miestų“. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Lenkijos karalystėje, ir po 1569 metų, kai pasirašius Liublino uniją buvo sukurta Lenkijos-Lietuvos valstybė, žydų savivalda, priklausiusi krašto tarybai, buvo labai svarbi Rytų Europoje kuriant žydų „aukso amžių“. Tačiau prireikė daugelio metų, kol 1652 m. Vilna tapo vienu pagrindinių Lietuvos žydų miestų. Praėjus mažiau nei dešimtmečiui, 1661 m., Vilna tapo Lietuvos žydų kultūrine sostine. Jau XVII amžiaus pirmojoje pusėje Vilniuje buvo 40 žymių rabinų, nors žydų tada tegyveno apie 2500. Šabtajus Hakohenas, Mozė Rivkesas, Aaronas Samuelis Koidanoveris ir kiti dar gerokai iki Vilniaus Gaono pelnė Vilniui išminčių miesto vardą. Apogėjų pasiekė XVIII amžiuje, kai jame gyveno ir dirbo Vilniaus Gaonas (Elijah ben Shlomo Zalman, Eylióhu ben Shloyme-Zalmen, 1720–1797). Vilnius tapo neginčijama žydiškumo sostine. Vilniaus Gaono santūrumas, gebėjimas atsiriboti nuo kasdienybės triukšmo ir skubėjimo, religiniai mokymai ir raštai, atkaklumas ir asketiškas gyvenimo būdas – visi šie bruožai vėliau tapo litvakus, ypač Vilnos litvakus, charakterizuojančiomis savybėmis.