Atėjo džiaugsmo laikas, kuris sutampa su derliaus rinkimo pabaiga. Viso pasaulio, visų tautybių žmonės švenčia šią malonią, gražią, auksinę šventę pagal savo papročius.

Kauno IX forto muziejuje jau šeštąjį kartą vyko meninio skaitymo konkursas „Tylios sienos, žodžių paliestos“.

Penktadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė susirinko kartu atšvęsti šabato ir Sukot. Kiekvienas turėjo galimybę, pasėdėti sukoje, po atviru dangumi.

Ir kitą trečiadienį, rinksimės, atšvęsti paskutinę Sukot dieną, o ketvirtadienį Simchat tora. Turėsime svečių iš Vilniaus.

 Chag Sukot sameach!

Tradiciškai Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai žydų Naujuosius metus pasitinka kartu. Spalio 4 dieną mūsų bendruomenės nariai gausiai susirinko restorane „Žemaitis“ sutikti Naujuosius 5785-uosius metus.

Kiekvienais metais spalio mėnesio pirmąjį sekmadienį  prie paminklinės Menoros susirenkama prisiminti  Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, nukankintus Švenčionių krašto gyventojus, kurie kalėjo miesto parke įkurtame Gete ir masiškai nužudytus Švenčionėlių sen. Platumų k. 

Vienos iš svarbiausių  žydų tradicijų  aprašytos Toroje,  Roš hašana tame tarpe. Laikantis mūsų protėvių papročių, Panevėžio žydų bendruomenė, kaip ir visi Lietuvos žydai, saugo žydų tradicijas ir atmintį apie svarbiausius įvykius žydų istorijoje.

Kaip ir kiekvienais metais, spalio mėnesį, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė susirinko Žagarėje. Prisiminti nužudytųjų Šiaulių, Žagarės ir suvežtų iš visos apskrities žydų.

Kauno žydų bendruomenė šiltai, draugiškai, jaukiai ir linksmai atšventė Roš ha-Šana – žydų Naujuosius metus. Nepakartojamą atmosferą kūrė visi susirinkusieji – bendruomenės nariai, bičiuliai bei, žinoma, muzikantai, už ką jiems skriejo didelės ir nuoširdžios padėkos.

Ketvirtadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė rinkosi draugėn švęsti 5785- uosius. Pradžioje visus sutelkė švelnus ir paslaptingas šofaro garsas bei malda. Vakaras tęsėsi, dalinantis chala, kurią skaninome medumi, obuoliais ir kitais skanumynais, linkėdami vieni kitiems sveikatos, stiprybės, meilės ir darnos šeimose, viltingai keldami taurę vyno – Lehaim, už gyvenimą!

Šventės emocijos – nuotraukų galerijoje.

Lietuvos žydų genocido atminimo dienai, minimai rugsėjo 23-ąją, skirti renginiai Kaune ir Kauno rajone, kuriuose dalyvavo bei dalį kurių kartu su partneriais organizavo Kauno žydų bendruomenė prasidėjo jau praėjusią savaitę.

Kasmetinis Žagarės žydų žudynių minėjimas vyks š. m. spalio 6 dieną sekmadienį!

Susitinkame 12 valandą miesto aikštėje!

Išvykstame 10 val. nuo Šiaulių žydų bendruomenės, pakeliui užvažiuosime į Joniškio masinių žudynių vietą.

Kiekvienų metų pirmąjį spalio sekmadienį Švenčionyse, prie paminklinės Menoros, minimas nukankintų Švenčionių krašto žydų, kurie kalėjo miesto parke įkurtame Gete ir buvo nužudyti netoliese esančiame Platumų kaime, atminimą.

Maloniai visus kviečiame š. m. spalio 6 d. kartu paminėti Švenčionių Holokausto aukas:

11:00 – 11:30 Holokausto aukų paminėjimas prie paminklinės Menoros Švenčionių miesto parke.

12:30 Aukų pagerbimas masinių žudynių vietoje Platumų kaime, Švenčionėlių rajone.

Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Panevėžyje, Atminties skvere prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vyko iškilmingas minėjimas.

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus getas. Bendradarbiaujant su Švenčionių r. žydų bendruomenės pirmininku Moisej Šapiro, Pabradės miesto kultūros centru, Pabradės seniūnija, Švenčionių r. Pabradės ,,Ryto“ gimnazijos 6c, 7b, 8b klasių mokiniai, vadovaujami istorijos mokytojos Danguolės Grincevičienės rugsėjo 23 d. dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“.

Aukštaitijos sostinėje lankėsi viešnios iš JAV, Kalifornijoje esančio San Fransisko miesto. Panevėžio žydų bendruomenėje buvo šiltai priimtos Baltimorės universiteto kompiuterių analizės specialistė Harriet Sollod ir to paties universiteto buhalterė Celesta Sollod.

Kapinių, kurios galimai įkurtos į dabartinio Naujamiesčio teritoriją atsikrausčius pirmiesiems žydams ir karaimams, būklė reikalauja neatidėliotino dėmesio.

Rugsėjo 10 d. Jonavos kultūros centro Krašto muziejuje buvo atidaryta muziejaus kartu su fotografe Iveta Bajorinaite parengta paroda „Štetlo miražai“. Atidarymo metu buvo surengta diskusija „Kaip pasakoti štetlų istoriją?“, kurioje dalyvavo Šeduvos žydų istorijos muziejaus „Dingęs štetlas“ vyriausioji kuratorė Milda Jakulytė-Vasil, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Šį sekmadienį, Šiauliuose vyko du renginiai, kuriuos jungia vienas žmogus – Chaimas Frenkelis. Žmogus, kurio indėlį į Šiaulių miesto verslą, sportą ir kultūrą sunku įvertinti net ir po šimto metų.