Minint Lietuvos žydų genocido dieną Panevėžyje ne tik pagerbtos aukos, bet ir prisiminti čia gyvenę žydai ir juos gelbėjusieji.

Juodžiausia istorijos dėmė

Rugsėjo 23-ioji pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus getas. Dalis jo gyventojų sušaudyti, o kiti išvežti į koncentracijos stovyklas.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad praėjo jau 75 metai, kai mieste buvo sušaudyti pirmieji žydai, prasidėjo areštai. 57 suimti žydai nužudyti Staniūnų miškelyje.
1941 metų liepą Panevėžyje įrengtas žydų getas. Pasak G. Kofmano, per 42 jo egzistavimo dienas per getą „perėjo“ net 14 tūkst. žydų. Bendruomenės žiniomis, iš pradžių ten gyveno 4 423 asmenys. Likvidavus getą, visi žydai sušaudyti. 8 000 – Kurganavos miške, 4,5 tūkst. – Žaliojoje girioje. Karo metais Panevėžyje sunaikinti 95 procentai čia gyvenusių žydų.

Balbieriškio miestelio istorijoje buvo toks laikas, kai daugiau nei 50 proc. miestelio gyventojų buvo žydai. Todėl labai svarbu žinoti  apie tragišką žydų tautos likimą nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo metu. Svarbu, kad suvoktumėm, jog Holokaustas – masinis žydų žudymas, nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas ar kita masinė žydų žudynių vieta. Holokaustas, kaip tragedija, yra Lietuvoje gyvenusių žydų – Lietuvos piliečių – netektis, gyvenusių Lietuvoje, kūrusių visų mūsų valstybę, puoselėjusių savitas tradicijas ir kultūrą.

Minint 75-ąsias šios tragedijos metines rugsėjo 23 dieną Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius 5-10 klasių mokiniams vedė pilietiškumo pamoką, skirtą Balbieriškio miestelio žydų genocido aukoms atminti.Uždegus simbolines žvakutes, salei sustingus tyloje, nuskambėjo čia gyvenusių ir žiauriai nužudytų žydų vardai – Sara, Icchakas, Kaimas, Dora, Cilė, Riva, Gita, Keila, Jakovas, Aronas….

Rugsėjo  22 dieną, Panevėžio žydų bendruomenės patalpose vyko renginys-viktorina ,,Lietuvos žydų genocido dienai“  paminėti.

Renginyje dalyvavo 5 Panevėžio miesto gimnazijos ir mokyklos: Panevėžio 5 gimnazija su istorijos mokytoju Raimondu Daukša bei mokytoja Gitana Tidikyte, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija su mokytojomis Aukse Sereikiene ir Rita Stoniene, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija su mokytoja Aušra Jankevičiene, Panevėžio ,,Saulėtekio‘‘ progimnazija su istorijos mokytoja Elvyra Rūgšteliene bei  Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla su mokytoja Kristina Stukoniene.

Pagal viktorinos programą, pirmiausiai moksleiviai ir mokytojai žiūrėjo filmą, gautą iš Jad Vašemo apie Osvencimo koncentracijos stovyklą. Po to išsirinkome komisiją, kuri vertino moksleivių pasirodymus bei žinias pagal tam tikrus kriterijus. Komisiją sudarė moksleivius atlydėjusieji mokytojai, kurie turėjo rašyti balus už numatytas užduotis. Mokiniai pademonstravo savo komandų prisistatymus – improvizacijas, susijusias su Holokausto tema.

2016 m. rugsėjo 16 d. Kaune, A. Mapu g. 18, atidengta atminimo lenta (skulptorius Gediminas Pašvenskas) tarpukariu čia veikusiai Žydų karių, dalyvavusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę, sąjungai. Saulėtą popietę į atidengimo ceremoniją susirinkusius miestelėnus pasveikino Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, padėjęs sukurti pakilią, iškilmingą renginio nuotaiką. Ceremoniją papuošė Kauno generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtinių rikiuotė. Pagerbti karių atminimo atvyko nemažas būrys miesto valdžios, politikos, visuomeninių organizacijų, bažnyčios, atstovų, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ambasadorius savo kalboje pabrėžė žydų karių pilietiškumą, jų atsidavimą ir tarnystę Lietuvai, LŽB pirmininkė akcentavo tai, kad pagaliau susirinkome džiaugtis, o ne liūdėti ir verkti, prisiminti ne tragiškus praeities įvykius, o prasmingą pozityvią patirtį. Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas išreiškė dėkingumą žydams, Lietuvos patriotams, ir apgailestavo, kad toks svarbus jų atminimo ženklas atsirado tik dabar, o ne prieš 25 metus.

lzinios.lt

Alytuje pradėta restauruoti šimtametė sinagoga. Pastate, kuris sovietmečiu buvo paverstas druskos sandėliu, įsikurs miesto bendruomenės namai ir žydų kultūros muziejus. Tokiems alytiškių sumanymams pritarė Kultūros paveldo departamentas (KPD), Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) ir Dzūkijos sostinėje apsilankęs Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Pažadėta parama ieškant finansavimo šaltinių, įrengiant žydų kultūrą atspindintį muziejų ir surandant jam reikalingus eksponatus.

Žydų kultūros dienos proga Kauno žydų bendruomenė, pakviesta Balbieriškio bendruomenės tolerancijos centro vadovo Rymanto Sidaravičiaus, lankėsi Balbieriškyje bei Prienuose. Apžiūrėjome Balbieriškio tolerancijos centro ekspoziciją apie miestelio žydų istoriją, atspindinčią dabartinius centro ryšius ir draugystę su žydais iš įvairių pasaulio šalių, važiavome miestelio gatvėmis, kuriose dar išlikę iki karo čia gyvenusių žydų namai, malda pagerbėme mirusiųjų atminimą senosiose Balbieriškio žydų kapinėse. Vėliau vykome į Prienus, pagerbėme Holokausto aukas ir dalyvavome Prienų krašto muziejaus renginyje, skirtame žydų kultūros dienai. Jo metu buvo jausmingai prisiminta Prienų žydų istorija, linksmi jų prieškario gyvenimo nutikimai, prasmingi jų darbai, geri kaimyniški santykiai su kitais miestelio gyventojais, tragiškas jų likimas, skambėjo hebrajų ir jidiš kalba. Viso vizito metu KŽB nariai jautė šeimininkų nepaprastą draugiškumą, šilumą, nuoširdumą, tarsi aplankę senus gerus bičiulius.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė kiekvienais metais rašo miesto ir rajono savivaldybių administracijoms apie žydų istorijos skaudžiausias vietas, kuriose reikalinga nuolatinė tvarka bei priežiūra, t.y. masinės žydų žudymo vietos Panevėžio apskrityje, mieste bei rajone. Taip pat ir kituose miestuose, t.y. Kupiškyje, Pasvalyje, Biržuose ir mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Krekenava, Pumpėnai, Raguvoje, Obeliai, Ramygala, Vabalninkas ir kt.

Yra nemažai savivaldybių, kurios geranoriškai priima visus mūsų prašymus ir atkreipia dėmesį dėl tvarkos įvedimo šiose tragedijos vietose, tačiau, deja, yra ir tokių seniūnų, kurie randa įvairių priežasčių nevykdyti mūsų prašymų. Manome, kad reikalinga bendra valdžios nuomonė, kad kiekvienais metais, o ypač vasaros metu, būtų nušienautos ir sutvarkytos kapinės bei masinių žudymo vietos.Jeigu Kupiškio ir Rokiškio savivaldybių administracijos atkreipia dėmesį į šią problemą, tai Pasvalio administracijos reikia nuolat prašyti bei raginti, kad būtų prižiūrėta ir sutvarkyta masinių žudymo vieta Žadeikių miškas. Labai apleistos ir žydų kapinės Krekenavoje bei Raguvoje.

Loreta Ežerskytė 

Sekmadienį Pivonijos šile tradiciškai paminėtas čia nužudytų ir palaidotų žydų atminimas. Į iškilmes susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai bei jų tautiečiai iš Panevėžio, Vilniaus, Kauno, kitų miestų, atvyko rajono vadovai, Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovai, būrelis ukmergiškių. Šiųmetinėse iškilmėse sulaukta ir ypač garbių svečių – pirmą kartą šioje Holokausto vietoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje laikinasis reikalų patikėtinis Howard T. Solomon ir žydų bendruomenės rabinas Shimson Daniel Izakson.