Paskutinįjį šventei skirtą vakarą bendruomenės nariai susirinko kartu bendruomenėje paminėti Pesach šventės, kuri dar vadinama pavasario, laisvės, macų švente. Šventinės vakarienės metu ant stalo buvo paruošta Pesach šventės lėkštė „keara“, į kurią dedami vergovę primenantys patiekalai: karčiosios žolelės, virtas kiaušinis, krienai, apkeptas vištos sparnelis, salotos, riešutai.Bendruomenės nariai prisiminė šventės atsiradimo istoriją, buvo skaitomos maldos, klausomasi žydiškų melodijų. Visiems patiko skanios vaišės ir puiki draugija.

Trečią Pesach šventės dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenėje apsilankė gausi svečių delegacija – 40 Panevėžio apskrities mokytojų. Mokytojai dalyvavo seminare, kurio metu jiems buvo pasakojama apie žydų tautos tradicijas, papročius bei gyvenimą.

Seminaro dalyviai išklausė Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasakojimą apie bendruomenės veiklą per pastaruosius penkerius metus. Svečiams ne tik buvo papasakota apie vieną iš tradicinių žydų valgių – macą – bet ir pasiūlyta jo paragauti.

Seminarui pasibaigus mokytojai išreiškė nuoširdų susidomėjimą pateikta informacija ir tvirtino, jog sužinojo daug naujo apie vieną iš bendrą Lietuvos istoriją kūrusių tautų – žydus.

Pesach – tai viena svarbiausių pavasario žydų šventė, kuri švenčiama visame pasaulyje, visose žydų bendruomenėse. Balandžio 10 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kavinėje „Rojaus paukštė“ šventė Pesah pirmą sederį. Pesacho sederis nuo seno yra svarbiausia šventės dalis. Šventėje dalyvavo ir suaugusieji, ir vaikai, ir svečiai. Buvo papasakojama apie Pesacho šventės tradicijas, skaitoma Agada, bendruomenės moterys užžiebė žvakes. Ant stalo buvo visi tradiciniai šventės patiekalai, primenantys karčią žydų vergovę Egipte, sunkias klajones išsivadavus iš vergogovės. Duoną pakeitė macai – paplotėliai, kuriais žydai maitinosi Sinajaus dykumoje, kartūs žalumynaim kurie šiais laikais dedmis į sederio lėkštę, simbolizuoja patirtas kančias.

Dar kartą sveikiname su gražia Pesacho švente, kuri vis dar tęsiasi ir linkime visiems Lietuvos žydams ramybės, taikos, santarvės, dvasingumo ir aukščiausiojo palaiminimo.

Žydų bendruomenės visame pasaulyje ruošiasi švęsti vieną svarbiausių žydų švenčių – Pesachą. Ne išimtis ir Lietuvos žydų bendruomenės. Štai kaip rengiasi šventei Klaipėdos žydų bendruomenė.

Balandžio 6 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešąja biblioteka, pasitinkant Velykas ir žydų Pesacho šventę, organizavo koncertą „Iš užmirštos knygos“. Bibliotekos kuluaruose koncertavo  Lietuvoje žinomi artistai – Judita Leitaitė (mecosopranas), Borisas Trauba (smuikas) ir Rūta Mikelaitytė – Kašubienė (fortepijonas). Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas ir mero pavaduotojas Petras Luomanas iškilmingai paskelbė renginį atidarytu. Koncerto pradžioje skambėjo dainos, skirtos pavasariui, vėliau Judita Leitaitė atliko lietuvių liaudies dainas, o senąsias Vilniaus krašto  žydų dainas –  jidiš kalba. Koncerto pabaigoje skambėjo kompozitoriaus A.Šenderovo versija.

Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Artistai buvo prašomi pakartoti dar ir dar kartą. Atsidėkodami už nuostabų koncertą, klausytojai atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius su artėjančiomis šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo.

Kovo 29 dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenė dalyvavo knygos „Mūsų Molėtų žydai“ ir fotografijų parodos pristatyme. Knygą pristatė Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė. Parodoje eksponuojamos senosios fotografijos surinktos iš Molėtų krašto muziejaus fondų, LMA Vrubleskių bibliotekos ir žmonių asmeninių albumų.

Paroda eksponuojama Ukmergės kraštotyros muziejuje kovo 24 – gegužės 1 dienomis.

Niekada nepamiršti, visada prisiminti, siekti, kad niekada nepasikartotų – tai mūsų pareiga. Šiuos žodžius dažnai kartojame minėdami Holokausto aukas. Skambėjo jie ir penktadienio popietę Kaune, minint vienos žiauriausių akcijų, įvykdytų Kauno gete – Vaikų akcijos- aukas.

Žiauriausios, nes, kaip kalbėjo minėjime dalyvavęs Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, sunku įsivaizduoti, kuo turi pavirsti žmogiškoji būtybė, kad žudytų nekaltus vaikus, kūdikius, net nesuvokiančius, kas vyksta pasaulyje aplink juos. Žiauriausios ir skausmingiausios, nes neįmanoma įsivaizduoti, ką jaučia tėvai, grįžę po darbo į savo namus gete ir neberadę brangiausio, bene vienintelio savo turto – vaikų. Ašarų negalėjusi sulaikyti Kauno savivaldybės administracijos direktorė Nijolė Putrienė kalbėjo apie nužudytas vaikų svajones, apie nužudytą ateitį, apie Lietuvos piliečius, kurie būtų galėję garsinti ir gražinti šią šalį. Prisiminimais dalijosi per Vaikų akciją laimingai susiklosčiusi aplinkybių dėka stebuklingai išgyvenusi p. Ela Glinskienė. Renginį vedė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o menine muzikos ir poetinio žodžio galia jį papuošė ilgametė KŽB bičiulė, žydų gelbėtojo dukra, aktorė Kristina Kazakevičiūtė ir birbynininkas Artūras Makštutis.

Panevėžio m. žydų bendruomenę aplankė 6 ješivų Chaim Berlin, Toras Moshe, Bais Yisroel, Ateres Yisroel, Gevat Shaul, Chafetz Chaim abiturientai, kurie mokėsi Jeruzalėje ir jų grupės vadovas Rabbi Uri Silver. Svečių grupę lydėjo gidas,  puikus žydų istorijos žinovas – Viljamas Židkauskas. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo svečiams apie Panevėžio krašto žydų istoriją nuo XVII a.  iki tarpukario laikų, kada Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, kuomet žydams buvo suteikta galimybė vystyti bendruomenės veiklą.

Naujas istorijos lapas bendruomenės istorijoje – 2004 metai, kai Panevėžio miesto savivaldybė paskyrė patalpas bendruomenės būstinei buvusioje Žydų mergaičių gimnazijoje „Javne“ ( Ramygalos g. 18). Šiuo metu čia vyksta bendruomenės renginiai, mokiniams ir mokytojams rengiami seminarai ir susitikimai, skirti žydų istorijai studijuoti, kiti darbai. Bendruomenės patalpose įkurtas Panevėžio žydų istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“. Bendruomenėje sprendžiami  socialiniai, edukaciniai, kultūrinės veiklos klausimai.

Susitikimui baigiantis, svečiai nuoširdžiai padėkojo už išsamią apžvalgą ir palinkėjo Panevėžio žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.

2017 m. kovo 27 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė Rožyno progimnazijos tolerancijos centro nariai. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie Panevėžio m. žydų bendruomenės egzistavimą, kuris prasidėjo XVII a., jos gyvenimą iki karo ir po jo, jos tradicijas bei papročius. Būstinės patalpose yra įkurtas Panevėžio žydų istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“, kurį apžiūrėjo ugdymo centro nariai. Šiandien Panevėžio m. žydų bendruomenė vienija apie 100 narių.