Mes

Kauniečiai šventė Izraelio nepriklausomybės dieną

Kauniečiai šventė Izraelio nepriklausomybės dieną

Kauniečiai džiaugsmingai paminėjo Izraelio nepriklausomybės dieną. Smagu, kad šventėje dalyvavo ne tik Kauno žydų bendruomenės nariai, bet ir bendruomenių gyvenimu besidominčios VDU sociologijos studentė bei garbingas svečias iš Maskvos – architektas Sergej Tkačenko, atvykęs į Kauną ieškoti savo giminės šaknų, bei panoręs susitikti su bendruomene, dalyvauti jos renginiuose. Izraelio himną sugiedojo Lietuvos valstybėje gimusi Polina Vainer, o jai pritarti stengėsi visi šventės dalyviai.

Viešnia iš tolimos šalies. Savo šaknų beieškant

Gegužės 5 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankėsi viešnia iš Pietų Afrikos respublikos Ada Brill ir ją lydintis gidas Menachem Motola.
Ados šaknys Lietuvoje – jos motina Chasia Goldin kilusi iš Radviliškio, 1935 metais įstojo į Panevėžio Hebrajų gimnaziją (dabartinėje Elektros g.), baigusi kurią išvyko į Kauną. Karo pradžioje Ados motina papuolė į Kauno getą būdama nėščia. Kūdikis, kurio ji laukėsi buvo Ada Brill.
Atvykusi dabar į Lietuvą aplankyti vietų, susijusių su mama, Ada užsuko ir į Panevėžio žydų bendruomenę, kur ją priėmė pirmininkas Gennady Kofman. Viešnia labai nustebo, pamačiusi bendruomenės archyve esančias nuotraukas, vienoje ji pamatė savo brolį. Nei šios, nei kai kurių kitų, jai brangių nuotraukų, ji iki šio susitikimo nebuvo mačiusi. “Labai malonu buvo nustebinti mūsų viešnią ir parodyti jai dar nematytas šeimos gyvenimo akimirkas. Tokie susitikimai ir atradimai visada jaudina. Sutarėme su gerbiama Ada Brill ir ateityje palaikyti ryšius, keistis archyvinėmis nuotraukomis bei informacija”,- susitikimui baigiantis sakė G. Kofman.

Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

2017 metų Europos Sąjungos apdovanojimuose už Kultūros paveldo išsaugojimą skambėjo ir Lietuvos vardas. Tarp trijų puikiai įvertintų ir vertų paminėjimo restauracijos darbų Europoje atsidūrė projekto „Dingęs Štetlas“ dėka restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės.
Šiose kapinėse žydų kilmės šeduviečiai buvo laidojami iki Antrojo pasaulinio karo, jų teritorijoje rasta apie 1,3 tūkst. paminklų ar jų dalių.
Restauravus paminklinius akmenis iš 800 kapų, identifikuoti 400, iš kurių seniausias – 1812 m., vėliausias 1936 m.

Šeduvos žydų kapinių įamžinimą įvertino Europos Komsijos įkurta Europa Nostra!

Šeduvos žydų kapinių įamžinimą įvertino Europos Komsijos įkurta Europa Nostra!

Darbai Šeduvoje, tiksliau jų rezultatas, neliko nepastebėti Europos Komsijos įkurtos Europa Nostra!

Europa Nostra under European Commission jury awarded Lost Shtetl/Dingęs Štetlas SPECIAL MENTION.

Special mentions in the EU Prize for Cultural Heritage/Europa Nostra Awards 2017 were made public today by Europa Nostra and the European Commission. This year the jury granted special mention to 13 heritage achievements from 11 European countries taking part in the EU Creative Europe program.

Special mention goes to outstanding contributions in the conservation and enhancement of European cultural heritage which are particularly appreciated by the jury but did not make it into the final selection to receive an award.

Old Jewish Cemetery in Šeduva, Lithuania

In restoring and maintaining the Jewish cemetery in the town of Šeduva, the local community has succeeded in its efforts to restore, commemorate and respectfully maintain the memory of members of their community who, since the Holocaust, no longer live in the town.

Daugiau informacijos

Panevėžio žydų bendruomenėje svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos

Panevėžio žydų bendruomenėje svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos: advokatai Džonatanas ir Rašelė Šliozbergai. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo svečiams apie Panevėžio krašto žydų istoriją, bendruomenės renginius, skirtus žydų istorijai studijuoti, kitus socialinius, edukacinius, kultūrinės veiklos darbus.

Panevėžio apskrityje yra 30 masinių žydų sušaudymo vietų ir 30 kapinių. Svečius ypač sudomino istorija apie žydų kapines Panevėžyje. Pasinaudoję proga, svečiai iš PAR aplankė Panevėžio m. žydų kapines ir sužinojo tragišką istoriją, kuomet 1966 m. kapinės buvo sunaikintos, o antkapiai panaudoti Juozo Miltinio teatro dekoratyvinės sienos apdailai.

Susitikimo pabaigoje bendruomenės pirmininkas Genaddy Kofman svečiams įteikė žydų metų kalendorių, ženkliukus su „Magen David“ simboliu. Svečiai nuoširdžiai padėkojo už išsamią apžvalgą ir palinkėjo Panevėžio m. žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.

Veisiejai, saugantys savo žydų ir esperanto kalbos kūrėjo L. L. Zamenhofo atminimą

Veisiejai, saugantys savo žydų ir esperanto kalbos kūrėjo L. L. Zamenhofo atminimą

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas asmeniniu senų futbolo bičiulių – Veisiejų seniūno Zenono Sbaliausko ir tikro Veisiejų patrioto Lino Masio – kvietimu lankėsi šiame kadaise labai žydiškame miestelyje. G. Žaką sužavėjo graži ir meniškai tvarkoma jo aplinka, ramybė ir romantika, kurios miesteliui teikia į dvi dalis jį skiriantis Ančios ežeras. KŽB pirmininką maloniai nustebino Veisiejuose puoselėjamas jame gyvenusio esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo atminimas, sutvarkytos žydų kapinės, išlikę, nors ir pakeitę savo išvaizdą, žydų namai.
Panevėžio žydų bendruomenės vaikai lankėsi kilnojamame cirke

Panevėžio žydų bendruomenės vaikai lankėsi kilnojamame cirke

Balandžio 29 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenės vaikai, lydimi suaugusiųjų lankėsi kilnojamame jungtiniame Čekijos – Lietuvos „Marcel & Odeta“ dviejų dalių cirke, skirtame visai šeimai. Nepakartojamoje cirko pasakoje dalyvavo virš 30 dresuotų egzotinių gyvūnų: liūtų, kupranugarių, Apalūzo žirgų, dresuoti poni arkliukai, bezdžionėlė, romantiški baltieji balandžiai. Didelį įspūdį paliko oro akrobatai, nuotaikingi klounai. Alisa žiūrovus nukėlė į stebuklų šalį, o muškietininkai kartu su visais prisiekė „vienas už visus ir visi už vieną“.

Sužavėti matytu reginiu buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Nieko nėra šiam pasaulyje nuostabiau, nei iš nuostabos išplėstos vaikų akys. Cirko artistai padovanojo nepakartojamą reginį, dalelę pasakos, kuri liko kiekvieno vaiko ir suaugusiojo širdyje.

  

Kauniečiai paminėjo Judelio Ronderio mirties metines

Prabėgo jau metai, kai Kauno žydų bendruomenė neteko vieno seniausių ir garbingiausių savo narių – Judelio Ronderio. Jo atminimas buvo pagerbtas malda, prieš prasidedant Šabui, o vėliau vakarienės metu daugelis susirinkusiųjų dalinosi prisiminimais apie šį nepaprastą žmogų. Tai buvo labai inteligentiškas, šiltas, nuoširdus ir sąžiningas žmogus, šviesų protą ir išmintį išsaugojęs net sunkios kankinančios ligos patale, iki paskutiniųjų gyvenimo minučių. Jis buvo labai aktyvus, domėjosi daugybe dalykų ir inicijavo nemažai veiklų ir projektų. Dar gūdžiais sovietų laikais jis pirmas pradėjo ieškoti žydų gelbėtojų, pasakoti apie juos bei rūpintis jų pagerbimu bei pagalba jiems. Taip pat jis ieškojo ir žydų žudikų, pats, nebijodamas pasekmių, susisiekdavo su jais, mėgino belstis į jų sąžinę ir sutrikdyti jų ramų miegą. Jis buvo žydų saviveiklos pradininku Kaune, sovietų laikais įkūrė ir entuziastingai vadovavo dramos būreliui, kurio spektakliai sulaukdavo žiūrovų antplūdžio. Pasirodymai vykdavo jidiš kalba, todėl jis ieškojo aktorių, mokančių šia kalbą. Į kolektyvą buvo pakviestas ir vienu pagrindinių aktoriumi tapo dabartinis KŽB pirmininkas Gercas Žakas, kaip gerai mokantis jidiš. J. Ronderis rūpinosi savo tautiečių gerbūviu, pagalba sunkiau besiverčiantiems, jis užmezgė ryšius su vokiečių labdaros organizacijomis, įgavo didžiulį jų pasitikėjimą ir gaudavo lėšų materialinei pagalbai KŽB nariams.
Sveikiname Zinaidą Zaprudskają su garbingu 70 – ties metų jubiliejumi

Sveikiname Zinaidą Zaprudskają su garbingu 70 – ties metų jubiliejumi

Zinaida gimė 1947 metais  mišrioje ruso ir žydaitės šeimoje Jakšino kaime Tulos apskrityje. Mama Jevgenija Kuperšmit pradinių klasių mokytoja, tėvas Ivanas Grigorjevičius vairuotojas – traktoristas.1954 m. Zinaida pradėjo eiti į pirmą klasę, o 1964 m. baigė dešimt klasių. 1964 metais įstojo į finansų technikumą. 1966 m. ištekėjo už karininko Nikolajaus Zaprudskij ir iki 1975 metų gyveno Rusijoje. 1979 metais atvyko į Panevėžio miestą ir čia gyvena iki šiol. Turi du sūnus ir penkis anūkus.

Zinaida Zaprudskaja Panevėžio m. žydų bendruomenėje yra gerbiama ir mylima. Čia ji savanoriauja daugiau nei dešimt metų. Panevėžio žydų bendruomenėje Zinaida lankydavosi kiekvieną dieną ir padėdavo pirmininkui Gennady Kofman spręsti įvairius bendruomenės klausimus.

Nedažnai susirenkame švęsti  tokio garbingo jubiliejaus. 70 – ojo jubiliejaus proga sveikiname mūsų ilgametę bendruomenės narę Zinaidą Zaprudskają. Ne skaičiai nulemia metus, o darbai ir mintys, tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. Tad linkime visada likti tokia, kokią mes mylim ir pažystam, su šypsena ir gera nuotaika. Taip pat šiltus ir nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Panevėžyje lankęsis Socialinio departamento direktorius Michail Segal. Palinkėjo šios gražios ir prasmingos sukakties proga, kad kiekviena diena neštų sėkmę, džiaugsmą ir kuo geriausią nuotaiką.
Dar kartą gerbiamą Zinaidą Zaprudskaja sveikiname su garbingu jubiliejumi ir linkime sulaukti 120 metų!

Nuotraukos toliau.

Spektaklis ” Nutildytos Mūzos” Panevėžyje

Spektaklis ” Nutildytos Mūzos” Panevėžyje

Balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje asociacija „Rokiškio teatras“ pristatė spektaklį „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė) Holokausto aukoms Pasaulyje paminėti. Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Originalus  scenarijus parašytas remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą vos pradėjusią skleistis jaunos talentingos poetės Matildos mūzą tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Panevėžio m. žydų bendruomenė, pakvietė į spektaklį ne tik dėl jo meninės vertės, bet ir kaip į edukacinę, kultūrinę jaunimo  auklėjimo priemonę ir švietimą,  supažindinančia su tamsiuoju Holokausto istorijos tarpsniu. Kvietimai buvo išsiųsti visoms Panevėžio m. mokymo įstaigoms, miesto tarybos nariams. Panevėžio m. Savivaldybės švietimo skyriaus vadovybės buvo pakartotinai paprašyta informaciją apie spektaklį išsiųsti mokymo įstaigoms, pridedant informaciją apie edukacinę renginio prasmę. Deja. Ne visos  švietimo įstaigos atkreipė dėmesį  į renginio aktualumą.

Kaune vėl skambėjo grupės “Levita” muzika

Kaune vėl skambėjo grupės “Levita” muzika

Kauniečius, ketvirtadienio vakarą susirinkusius į “Punto Jazz” palėpę vėl džiugino šilta, nuoširdi ir melodinga grupės „Levita“ muzika. Nemažai klausytojų į koncertą atėjo, prisimindami pirmąjį grupės koncertą Kaune 2016 m. rugsėjo mėn. Tuomet nemokamą renginį artėjančių žydų Naujųjų metų proga miestiečiams dovanojo Kauno žydų bendruomenė, mat grupės vokalistė Vita Levina – Kauno žydų bendruomenės narė. „Levita“ atlieka grupės vokalistės Vitos Levinos kūrybos bei žinomų atlikėjų kūrinius, interpretuodami juos folk-pop-jazz stiliumi.
Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė “Izraelita”

Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė “Izraelita”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė balandžio 21 d.  prisijungė prie Izraelio Valstybės ambasados, LR Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės iniciatyvos – minint Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį kartu vyko į ąžuoliukų giraitės “Izraelita” sodinimo šventę!


Šventė vyko Vilniaus raj., netoli Rukainių. Susirinko jauni ir pagyvenę, nepaisant šaltoko oro, visi atvyko tinkamai apsirengę ir dirbo su gera nuotaika ir šypsenom.
Medeliai pasodinti. Tegu girelė sužaliuoja, įamžindama svarbų istorinį Lietuvos ir Izraelio santykių užmezgimo įvykį!

Daugiau nuotraukų.

Kėdainiuose ketinama pastatyti paminklą Vilniaus Gaonui

Kėdainių rajono vadovai paminklą Vilniaus Gaonui nusprendė pastatyti pabrėždami, kad šiame mieste būsimasis Vilniaus Gaonas (tuomet – dar paauglys žydų berniukas Elijas) ėjo mokslus pas vietos rabiną ir jau tuomet stebino savo išmintimi bei žiniomis. Sukurti skulptūrą patikėta skulptoriui Romualdui Kvintui, ji turėtų įamžinti berniuką Eliją.
Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, šio asmens įamžinimui taip pat pastatytas paminklas-biustas senamiestyje, Sudervės žydų kapinėse Vilniuje yra jo kapas-mauzoliejus.

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Daugiau apie projektą Pakruojo r. savivaldybės internetinėje svetainėje:
Pakruojo sinagogos interjero atkūrimas

 

Kvietimas į spektaklį

Kvietimas į spektaklį

Skiriama Holokausto aukoms Lietuvoje prisiminti

Panevėžio m. žydų bendruomenė kviečia į asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklį

„Nutildytos Mūzos“

Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais.

Spektaklis vyks balandžio 21 d. Pradžia 17.30 val.

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje Aukštaičių g. 1,

Su kvietimais spektaklis nemokamas

 

NUTILDYTOS MŪZOS

NUTILDYTOS MŪZOS

Asociacija Rokiškio teatras“

 Režisierė Neringa Danienė

Asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklio „Nutildytos mūzos“ premjera įvyko tik lapkričio viduryje, tačiau jis jau spėjo susižerti visus įmanomus įvertinimus Lietuvos mėgėjų teatrų žanre. „Mūzos“ pateko į geriausių praėjusių metų Lietuvos mėgėjų teatrų spektaklių dešimtuką, buvo pakviestas į baigiamąjį apžiūros-šventės „Atspindžiai“ renginį, tapo geriausiu Šiauliuose vykusio festivalio „Pulsas“ spektakliu. Ką tik paaiškėjo, kad mėgėjų teatro sąjunga nominavo „Nutildytų mūzų“ kūrėjus net penkiose „Tegyvuoja teatras“ nominacijose: moksleivė Viktorija Krivickaitė nominuota kaip ryškiausia aktorė, spektaklis nominuotas kaip ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija, Neringa Danienė – kaip ryškiausia režisierė, taip pat įvertinti scenografija ir  muzikinis apipavidalinimas. Kovo 25 d. Priekulėje vyksiančioje ceremonijoje paaiškės, kiek „Tegyvuoja teatras“ statulėlių – savotiškų Lietuvos mėgėjų teatro „Oskarų“ – pateks į rokiškėnų rankas.

Linksma Pesacho šventė Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Linksma Pesacho šventė Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Balandžio 15 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė šventė Pesachą. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas. Šventėje dalyvavęs garbingas svečias, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir  Maimon su žmona, papasakojo Pesacho šventės atsiradimo istoriją, kodėl jos metu valgoma maca.

Renginyje taip pat dalyvavo Markas Petuchauskas  – Lietuvos menotyrininkas, teatrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras su žmona. Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer. Vyravo puiki nuotaika. Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems.

Dėkojame rėmėjams LŽB SPD ir  už galimybę organizuoti tokias gražias šventes. Daugiau nuotraukų, paspaudus “Skaityti  plačiau”.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

L. Zamenhofo kapas Varšuvos žydų kapinėse, kuriose lankėsi ir KŽB nariai.
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Liudviko Lazaro Zamenhofo 100-ąsias mirties metines. Pagerbėme žmogų, siekusį vienyti skirtingų tautų, rasių, tikėjimų žmones, įsitikinusį, kad pasaulyje gali būti daugiau taikos, tolerancijos ir tarpusavio supratimo, ir sukūrusį esperanto kalbą. Esperanto – Zamenhofo manymu, turėjo tapti tarptautine, antrąja kalba visiems pasaulio žmonėms, padėsiančia jiems susikalbėti ir palengvinti bendravimą. Beje, manoma, kad išmokus esperanto kalbą, tampa lengviau įsisavinti ir kitas užsienio kalbas. O kauniečiai didžiuojasi, kad jų miestas buvo svarbus ne tik asmeniškai pačiam L. L. Zamenhofui, bet ir esperanto kalbos plėtrai.
Daugiau apie autorių ir jo sukurtą kalbą galite paskaityti: