Dita Sperling (Zupavičienė), išgyvenusi Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą, vėl lankosi Kaune, savo jaunystės mieste
Aut. Danutė Selčinskaja,VVGŽM Žydų gelbėjimo ir įamžinimo skyriaus vedėja
Su Dita Sperling (Zupavičiene) vėl atvykome į Kauną. Į tą patį kiemą Ožeškienės gatvėje Nr. 21, kur ji su savo vyru Juda Zupavičiumi gyveno prieškariu, iš kurio 1941-ųjų vasarą jie buvo išvaryti ir įkalinti Kauno gete.
Dailininko Vytenio Jako dėka šio seno namo kieme vėl „apsigyveno“ jo senieji gyventojai – Dita su Juda, Ditos broliukas Hiršas (Zvi), jų mama, Judos bendražygis Ika Grinbergas, šio namo savininkų sūnus.
Tada, 2014-ųjų vasarą, Dita atvyko į Lietuvą iš Tel Avivo turėdama viltį, minint Kauno geto likvidavimo 70-metį, įamžinti savo buvusio vyro Judos (Jehudos) Zupavičiaus ir jo bendražygių atminimą. Žr. daugiau
http://www.jmuseum.lt/index.aspx?Element=ViewArticle&TopicID=719
2014-ųjų rugsėjo 22-ąją šio namo kieme atidengtos freskos buvusiems šio namo gyventojams – Kauno geto kankiniams ir didvyriams Judai Zupavičiui ir Ikai Grinbergui atminti. Freskų autorius – šio namo gyventojas dailininkas Vytenis Jakas.
O 2015-ųjų liepą Danutės Rūkienės ir kitų Kauno savivaldybės darbuotojų pastangomis prie namo Ožeškienės 21 buvo atidengta ir memorialinė lenta Judai Zupavičiui – buvusiam Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantui, vienam iš Kauno geto policijos vadovų ir pogrindžio pasipriešinimo organizatorių. Šioje istorinėje ceremonijoje dalyvavo ir Dita Šperlingienė (Zupavičienė), Kauno miesto vadovai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir pirmininkė Faina Kukliansky.
Nuotraukų galerija po straipsnio.
Zarasų krašto muziejuje veikia paroda iš Vitebsko
savo darbų neparduodavo, visi jie buvo saugomi jo namuose, anot jo, ,,nenorėjo prekiauti savo įkvėpimu”. Deja, kaip įtariama, būtent dėl turtingos darbų kolekcijos 83 metų Y. Penas nužudytas namuose naktį. Vėliau buvo apkaltinti giminaičiai, siekę pasipelnyti iš jo kūrybos. Dailininkas Zarasų krašto muziejus vykdo projektą ,,Penas ir jo mokiniai”, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vitebsko srities kraštotyros muziejus parengė parodą ,,Penas ir jo mokiniai”, kuri Zarasų krašto muziejuje veiks iki spalio 13 dienos.
Parodoje eksponuojami Zarasuose (tuometiniame Novoaleksandrovske) gimusio ir augusio žymaus dailininko ir pedagogo Yjegudos Peno bei jo mokinių, garsių pasaulyje dailininkų, 22 dailės paveikslai. Zarasiškiai ir miesto svečiai turi puikią progą susipažinti su kraštiečio ir jo išugdytų dailininkų Isaako Borovskio, Piotro Zankevičiaus, Isaako Zeldino, Jelenos Kabiščer-Jakerson, Piotro Javičiaus ir Michailo Kuznecovo kūryba.
Damos portretas. Y. Penas. 1910 m. pab. Drobė, aliejus, 64,5х45,0
Vėliau iš Zarasų ši paroda keliaus į Vilnių ir bus eksponuojama Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.
Žydas dailininkas Yjeguda Penas (1854 – 1937) gimė neturtingoje daugiavaikėje žydų amatininko šeimoje 1854 m. birželio 5 d., anksti liko našlaitis – tėvas mirė, kai berniukas buvo vos ketverių. Religinėje mokykloje prie sinagogos jis ypač susidomėjo priešimu. Jau vaikystėje jis mėgo piešti humoristinius draugų portretus už ką neretai gaudavo lupt per rankas. Nuo trylikos metų Y. Penas priverstas uždarbiauti dažytojo pagalbininku Daugpilio mieste (Latvijoje). Jau tuomet jis pradėjo piešti reklamines iškabas, iliustracijas iš knygų, buitines sceneles. 1879 m. Y. Penas įstoja į Sankt Peterburgo dailės akademiją, o baigęs ją grįžta į Daugpilį (Latvija), vėliau barono N. N. Korfo kvietimu persikelia gyventi ir kurti į barono dvarą netoli Kreicburgo (vietovė pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vitebsko), po to ir vėl persikelia gyventi į Sankt Peterburgą ir gauna leidimą gyventi ten nuolat.
Rokiškis laukia Goldos Vainberg-Tatz koncerto bažnyčioje, kurios kunigas Antanas Gobis Holokausto metu išgelbėjo mergaitę, būsimą Goldos mamą. Nepaprasta istorija
Šių metų rugpjūčio 13 dieną Rokiškį aplankys ir neeilinį koncertą rokiškėnams padovanos pasaulinio lygio pianistė Golda Vainberg Tatz.
Apie garsios atlikėjos nuopelnus, apdovanojimus, laimėjimus, koncertus, festivalius daug parašyta. Pianistė koncertavo daugelyje pasaulio šalių, yra dalyvavusi Zalcburgo Mozarteum, Šanchajaus tarptautiniame, Ispanijos Puigcerda , Sankt-Peterburgo Rūmai, Vilniaus festivaliuose.
Nuotraukos iš koncerto Lietuvos žydų bendruomenėje 2017 rugpjūčio 10.
Golda Tatz yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė (Maurice Clairmont Izraelyje, pasaulinio pianistų konkurso Cincinatyje, Paryžiuje ir daugelio kitų). Tai – tik nedidelė jos laimėjimų ir pasiekimų dalelė.
Sekmadienį Rokiškis laukia pianistės Goldos koncerto. Visus sujaudino solistės noras aplankyti Rokiškį, Kamajus, aplankyti senelio,(taip Golda iki šiol vadina šviesaus atminimo kunigą Antaną Gobį), kapą, o taip pat Rokiškio bažnyčią ir, prisiminus savo mamytę, jos atminimui, atlikti garsiąją F.Šuberto „Ave Maria“.
Goldos Vainberg –Tatz gyvenimo istorija ypatinga. Holokausto metu jos mamą gelbėjo bebaimis kunigas Antanas Gobis, jis išgelbėjo mažą mergaitę Juditą Zakšteinaitę, (būsimą Goldos mamą), davė jai kitą vardą – mergaitė tapo Terese Mašyte, kunigas ją priglaudė, užaugino, išmokslino ir pastebėjęs, kad mergaitė turi gražų balsą leido mokytis muzikos, (vėliau Judita tampa dainininke. Daug metų ji dirbo Lietuvos Nacionalinėj filharmonijoj). Kai Judita pareiškė norinti tapti katalike, kunigas jai nepritarė: “Per daug sunaikinta jūsų žmonių. Jūs privalote prikelti savo tautą“.
Užsieniečių komanda Kaune ėmėsi svarbios misijos
Kaune viešinti užsienio studentų grupė savanoriškais pagrindais tęsia miesto pradėtus darbus Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse. 25 jaunuoliai iš Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Ukrainos ir Nyderlandų kartu su bendraminčiais lietuviais toliau dokumentuoja tūkstančius kapaviečių. Tai padės identifikuoti, kas, kada ir kur šiose kapinėse palaidota.
8 hektarų ploto Kauno Žaliakalnio žydų senųjų kapinių kompleksas laikomas vienu didžiausių mieste. Istorinės kapinės įsteigtos 1861 metais ir uždarytos 1952 metais. Tai į Kultūros vertybių registrą įtrauktas bei valstybės saugomas Lietuvos kultūros paveldas. Žinoma, kad kapinėse palaidota daug garsių politikų, mokslininkų, religinių lyderių ir kultūros veikėjų, pavyzdžiui, rašytojas Jakovas Lifšicas ar dainininkas Danielius Dolskis. Visgi manoma, kad po sėkmingai atliktos dokumentacijos bus atrasta kur kas daugiau istorinių asmenybių kapų.
Bus kuriamas BBC filmas apie žydų pėdsakus Vilniuje
kauno.diena.lt
Jungtinių Valstijų mokslininkai tęsia archeologinius tyrimus Lietuvoje ieškant žydų kultūros ir istorijos pėdsakų – su mokslininkais į Vilnių atvyko ir kanadiečių filmavimo grupė, kurianti dokumentinį filmą britų nacionaliniam transliuotojui BBC. Filmas, tikimasi, bus parodytas jau kitų metų rudenį.
JAV Hartfordo universiteto profesoriaus Richardo A.Freundo (Ričardo A.Froindo) vadovaujama mokslininkų komanda kelias savaites dirbo net keliose Lietuvos vietose – Kauno fortuose, Vilniaus Didžiosios sinagogos, buvusios žydų darbo stovyklos vietoje Subačiaus gatvėje – pastarojoje vietoje ieškota slėptuvių. Taip pat tyrinėta ir buvusi nacių karo belaisvių stovykla Šilutėje. Darbą šią savaitę baigiantys mokslininkai dalyje vietų atliko tyrimus neinvaziniais geofizikiniais metodais, kurie leido negriaunant esamų pastatų aptikti netikėtų atradimų.
Kartu su mokslininkais į Vilnių atvyko 6 asmenų filmavimo komanda – kanadiečiai koncentravosi į dviejuose Subačiaus gatvės namuose – 47-ajame ir 49-ajame – veikusią vadinamąją HKP (vok. vermachto armijos technikos remonto dirbtuvių) žydų darbo stovyklą.
BIZzz sugrįžta. Kviečiame dalyvauti socialinių inovacijų festivalyje
Kviečiame dalyvauti ir pasidalinti informacija apie socialinių inovacijų festivalį – BiZzZ 2017, kurio tema šiais metais yra kultūrų įvairovė ir integracija. Festivalis, buriantis socialinius inovatorius iš visos Lietuvos grįžta su trenksmu, nes šiemet programa kaip niekada įspūdinga, tačiau viena svarbiausių programos dalių yra šio renginio dalyviai – žmonės, iš visos Lietuvos, norintys spręsti socialines problemas ar tai jau darantys. Susitikime, susipažinkime ir bendradarbiaukime! Daugiau informacijos ir detali renginio programa:
BiZzz.2017
Stephanie Stolin viešnagė Panevėžyje
Rugpjūčio 10-ąją į Panevėžio m. žydų bendruomenę atvyko Stephanie Stolin iš Paryžiaus. Ji ieškojo duomenų apie savo senelį Leo Berger. Senelis gimė Subačiuje, mokėsi Panevėžio ješivoje, o suaugęs 1910 metais emigravo į Londoną, vėliau į Ameriką. Kiti jos giminaičiai taip ir liko gyventi Subačiuje. Močiutė, jos dukra Lėja Berger, brolis Mordechaim 1941 m. žuvo Subačiuje Holokausto metu.
Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman viešniai parodė senas archyvines nuotraukas bei archyvinius dokumentus, kuriuose Stephanie Stolin atrado savo proprosenelės pavardę bei kitų giminių nuotraukas.
Susitikimo pabaigoje Stephanie Stolin padėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą, pagalbą, ieškant giminių pėdsakų ir šaknų bei žadėjo ir ateity palaikyti ryšius su bendruomene.
Dėl Kauno Radvilėnų kapinių
Vakar buvo keista diena. Kaip susitarę žydų kilmės kauniečiai ir vilniečiai skambino ir teiravosi didžiausios Lietuvoje Vilniaus religinės bendruomenės nuomonės dėl Kauno Radvilėnų kapinėse „steigiamo botanikos sodo“.
Nustebau ir pasidomėjau visagaliame Facebooke. Tiesa, kapinių teritorijoje sodinami medeliai, gėlės, įrengta drėkinimo sistema. Net pastatytas konteineris.
Žydams kapinės ypatinga pagarbos ir atminties vieta. Ši etinė judėjams nuostata gyva šimtus metų. Man primena dvasinį Holokaustą, atėjusį iš sovietinių laikų, kai judėjų, krikščionių, pravoslavų kapinės buvo “sukultūrintos” į parkus su fontanais ir suoleliais poilsiui, paskaityti laikraštį “Pravdą”.
Negi Kaunas, kuris šiandien garsėja inovatyviais sprendimais ir gražiomis pertvarkomis leis tai daryti? Negi bus abejingas įžūliam vandalizmui kultūrinėmis tradicijomis garsėjantis miestas? Laikas atsakys į šį klausimą. Kadangi paklausė mano nuomonės – atsakau.
Ne judėjų religinių bendruomenių reikalas rūpintis Kauno miesto landšaftu. Mes gyvieji sakome: esame atsakingi už mirusių, nukankintų mūsų brolių ir seserų atmintį, jų ramybę ir pagarbą. Net nulinkusi, sukrypusi, apdaužyta maceivė (antkapis) mums nepaprastai brangi.
Jei kam trukdo “neestetinis žydkapių” vaizdas pro namo langą – tegu įsistato matinius stiklus. Arba pademonstruoja savo pilietiškumą – sukviečia draugus, žydų bendruomenę, paima šluotas ir grėblius – tvarko kapines. Neturi galimybės negimę sunaikintų Kauno gete, 9 forte, „Lietūkio“ garaže vaikai ir anūkai, ateiti ir tvarkyti artimųjų kapus, saugoti jų ramybę. Šiandien tai padaryti galime tik mes. Žydai ir lietuviai. Lietuvos respublikos piliečiai.
Shmuel (Simas) Levinas,
Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas
Panevėžio žydų bendruomenės kelionė į Ventspilį
Ankstų rugpjūčio 5 dienos rytą 36 žmonių grupė išvyko į Ventspilį. Pagal projektą, kurį finansuoja Geros Valios Fondas, Panevėžio m. žydų bendruomenė ir jos jaunimo iniciatyvinė grupė rugpjūčio 5-6 dienomis nedidelės Ventspilio žydų bendruomenės buvo pakviesti į Latvijos miesto Ventspilio gimtadienį.
Pirmas sustojimas susipažįstant su žydų istorija Lietuvoje ir Latvijoje – Joniškis. Čia buvo apžiūrėtos restauruotos dvi sinagogos.
Iki karo Joniškyje gyveno apie 8000 gyventojų. Iš jų daugiau nei 4000 buvo žydai. 1853 m. žydai Joniškio miesto centro aikštėje pastatė Baltąją choralinę sinagogą, kurios statybą finansavo pasiturintys žydų pramoninkai. Vėliau greta už 10 m buvo pastatyta antroji – Raudonoji sinagoga. Po Antrojo pasaulinio karo metais šios sinagogos buvo naudojamos kaip sporto salės ir sandėliai, o šiandien jos yra vienos iš pagrindinių istorinių miesto paminklų, kur vyksta kultūriniai renginiai, koncertai, edukaciniai seminarai ir kt.
Svečiai iš Izraelio domisi Panevėžio krašto žydų istorijos keliais
Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė grupė žmonių iš Izraelio, kurie jau ketverius metus nagrinėja žydų paveldą, gilinasi į jų praeitį. Šioje grupėje susirinkę žydai iš Izraelio, Tel Avivo ir kitų miestų. Ištisus metus jie studijuoja žydų istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su jų protėvių, kurie gyveno Lietuvoje ir Lenkijoje, istorija. Šį kartą 2017 m. rugpjūčio 7 dieną apie 40 žmonių grupė su vadove ir mokytoja Edit Perry apsilankė Panevėžio mieste. Žydų bendruomenėje jie apžiūrėjo foto ekspoziciją, Gennady Kofman pristatė Panevėžio krašto žydų istoriją iki Antrojo pasaulinio karo, pademonstravo istorinį filmą, sukurtą 1932 m. Brauero pastangomis, kuriame užfiksuotos Panevėžio m. žydų kapinės ir jo senelio kapai. Svečiai susipažino su nuotraukomis iš PŽB archyvo ir atrado ten savo giminaičių. Išaiškėjo, kad svečiai, apžiūrėję foto ekspoziciją ir archyvinius dokumentus, rado savo ir artimųjų šaknų.
Rabinas, išgyvenęs gete
Prieš pradėdamas šį pasakojimą apie dar vieną iš Tauragės kilusią garsenybę – rabiną, manau, turiu priminti šiandieniniam jaunam žmogui, kas gi tie rabinai yra. Rabinas – tai judaizmo religijos mokytojas, privalantis gerai išmanyti Torą, 613 įsakymų bei Halakha įstatymus. Rabinui ir jo šeimai keliami ypač aukšti gyvenimo ir moralės reikalavimai. O dabar – Holokaustą išgyvenusio žydų rabino Ephraim Oshry, parašiusio įspūdingą knygą apie Holokaustą Lietuvoje „Lietuvos žydų naikinimas“, žodžiai: „Didžiulis eruditas, savo visų sričių pažinimu ir etika rabinas Pogramanskis yra vienas genialiausių Toros aiškintojų pasaulyje, sulaukęs pagarbos bei susižavėjimo visuose kraštuose“. Tai pasakyta apie legendomis apipintą Mordechajų Pogramanskį, kurio jau vien pavardė, vertinant su šypsena, sakyte sako, kad jis bei jo giminė tikrai turėjo gyventi Tauragės krašte.
Vilniaus žydų gyvenimą įamžinusio rašytojo kūryba bus pristatyta skambant muzikai
Arkadijus Gotesmanas. Pranešimo spaudai savininkų nuotr.
Festivalio sumanytojas, vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų, avangardinio džiazo ir šiuolaikinės muzikos atlikėjas Arkadijus Gotesmanas nori supažindinti lietuvių publiką su originaliu, jidiš kalba kūrusiu rašytoju Abraomu Karpinovičiumi (1918 -2004).
Jo kūryba įamžino buvusį Vilniaus žydų gyvenimą, buvusį žydų teatrą, žmones. Tai savitos, dažnai keistos asmenybės: Gedalkė Kantorius, kuris manė, kad melodijas galima užšaldyti arbatinuke ir jas išlaikyti iki Velykų, Halės turgaus tautosakininkas, renkantis prakeiksmus, Rochelė, skelbdavusi esanti karaliaus rūmų dama, žmogus, kuris ant balto popieriaus piešė šekelius ir vadino juos žydų valstybės pinigais.
Koncertų metu skambės Rolando Rastausko, Adolfo Večerskio, Jevgenijos Karpikovos, Donato Katkaus ir Lauryno Katkaus skaitomos ištraukos iš A. Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus Pranašas“, Petro Vyšniausko (saksofonas ir fortepijonas), Vyčio Nivinskio (kontrabosas), Jan Maksimovič (saksfonas), Vytauto Labučio (saksofonas) muzika, Arkadijaus Gotesmano perkusija, aranžuotus lietuvių ir žydų klezmerių liaudies kūrinius atliks Borisas Kirzneris (smuikas) ir Andrius Balachovičius (akordeonas).
Festivalio organizatoriai: VšĮ „Meninių projektų ciklai“. Pagrindiniai partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Geros valios fondas, Lietuvos žydų bendruomenė, LRT RADIJAS.
Festivalio programa ir informacija: www.facebook.lt/Klezmer music festival in Lithuania.
VI-asis Klezmerių muzikos festivalis 2017
PROGRAMA
Rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, 20.00, Palangos klube RAMYBĖ. Festivalio atidarymo vakaras. Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika („Paskutinis Vilniaus pranašas“ ir „Žydiški pinigai“ ištraukos)
Dalyvauja: skaitys nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Rolandas Rastauskas, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).
Rugpjūčio 24 d., ketvirtadienį, 19.00, Žydų kultūros ir informacijos centre (Vilnius).
Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištraukos iš apsakymų: „ Tamara Ilgšė“ ir „Tautosakininkas“) Dalyvauja: skaitys aktorė Jevgenija Karpikova, Andrius Balahovičius (akordeonas).
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 18.30, Šeduvos kultūros ir amatų centre.
Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištrauka iš apsakymo „Tamara Ilgšė“, renginio metu rodoma ištrauka iš Akvilės Žilionytės projekto „Knygų ekranai“). Dalyvauja: aktorė Jevgenija Karpikova, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje rugpjūčio 4 d. surengė Padėkos vakarą su Lietuvos „Makabi“ sportininkais, sėkmingai atstovavusiais savo šalį liepos 4 -18 dienomis Izraelyje vykusioje Makabiadoje.
Lietuvos “Makabi” 28 sportininkų delegacija dalyvavo 20-oje pasaulinėje Makabiadoje, 7 sporto šakų varžybose ir iškovojo šešis žaidynių medalius. Šešiolikmetė stalo tenisininkė Neta Alon iškovojo aukso medalius jaunių grupėje vienetų varžybose, ir kartu su Izraelio stalo tenisininku Janin Karmazin – dvejetų varžybose, bei kartu su Vanesa Ražinskytė moterų dvejetų varžybose iškovojo bronzos medalius.
Dar du Makabiados medalius jaunių grupėje laimėjo badmintonininkai. Sidabro medalį vienetų varžybose iškovojo Mark Šames, bronzos Daniel Tarachovskij kartu su ukrainiete Natalija Ruzgaizer.
Dar vieną bronzos medalį Lietuvos makabiečiams iškovojo garsus didmeistris – šachmatininkas Eduardas Rozentalis.
Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus
Rugpjūčio 7 d. Kaune prasideda tarptautinė, dvi savaites truksianti, vasaros stovykla. 25 savanoriai iš Vokietijos, Austrijos, Ukrainos ir Lietuvos užbaigs bei tikslins dar praeitais metą pradėtą Žaliakalnio senųjų žydų kapinių dokumentaciją ir fotofiksaciją, padėsiančią tiksliai identifikuoti, kas, kada ir kur buvo palaidotas kapinėse.
Tai – trečioji viešosios įstaigos „Maceva“ (www.litvak-cemetery.info) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla Lietuvoje.
Pagrindinis stovyklos partneris yra vokiečių organizacija „Action Reconciliation Service for Peace“, pakvietusi jungtis prie jos koordinuojamo projekto, pavadinimu „Oppression and Opposition – Opportunities of civic movements in Europe‘s past and present“. Stovyklos organizuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Graikijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Šalių nuveikti darbai bus pristatyti Vokietijoje lapkričio mėn.
Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas
Tarptautinės mokslininkų komandos, vadovaujamos Hatrfordo universiteto (JAV) profesoriaus archeologo Richardo Freundo, tiriamieji darbai masinėse žydų žudynių ir kapaviečių vietose sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Kaune jie atliko tyrimus IV, VII bei IX fortuose bei Žaliakalnio žydų kapinėse, kur jų darbu domėjosi JAV ambasados atstovai, glaudžiai bendradarbiavo Kauno m. savivaldybės įvairių padalinių darbuotojai bei Kauno žydų bendruomenė. Išsamius tyrimų rezultatus ketinama pateikti rudenį, tuomet juos išanalizuos ir ataskaitą pateiks grupę lydintis Klaipėdos universiteto archeologas dr. Gintautas Zabiela (tik pateikus sertifikuoto Lietuvos archeologo ataskaitą, tokių ir panašių tyrimų rezultatai yra pripažįstami mūsų šalyje), dr. G. Zabiela tyrimų rezultatus ir savo ataskaitą pažadėjo pristatyti Kauno žydų bendruomenei. KŽB pirmininkas Gercas Žakas Žaliakalnio žydų kapinėse svečiams parodė plotą, kuriame prieš 5-6 metus Izraelio tyrėjas, neoficialiai Kauno žydų bendruomenės pakviestas į Kauną, nustatė esant duobę. Manoma, kad šiose kapinėse gali būti palaidotos Lietūkio garažo žudynių aukos. Šią versiją patvirtina kaimyninių namų gyventojų, mačiusių, kaip 1941 m. birželio pabaigoje į kapines sunkvežimiais buvo atvežami ir užkasami lavonai, liudijimai. Įdomu, kad daugumą atvykusių tyrėjų grupės sudaro žydų tautybės asmenys, nemažai jų turi litvakiškų šaknų, o grupės vadovas prof. R. Freund bei iš Kauno kilęs Avraham Gol puikiai bendrauja jidiš kalba. A. Tol, šiuo metu gyvenantis Floridos valstijoje JAV, papasakojo, kad jo tėvas Šlioma Gol buvo vienas iš 11 asmenų, sėkmingai pabėgusiu iš Panerių duobės rankomis bei šaukštais iškastu tuneliu, apie savo siaubingą patirtį jis liudijo Niurnbergo procese
Daugiau apie Š. Gol liudijimą:
Ponary – The Vilna Killing Site www.HolocaustResearchProject.
Ponary – The Vilna Killing Site www.HolocaustResearchProject.
Prašoma atsiliepti Kaune gyvenusį Piotr Šoichet Haimovič
LŽB gavo laišką iš Kauno, kuriame teiraujamasi informacijos apie buvusį Kauno gyventoją Piotr Šoichet Haimovič. Informacijos prašo kauniečiai, įsigiję butą, kuriame gyveno Piotr Šoichet Haimovič.
“Įsigijome patalpas Kaune, Gedimino g. 48-5, iki 1989 m. šiame bute gyveno Piotr Šoichet Haimovič, pasak buvusių savininkų, kurie iš jo įsigijo butą tuo metu, kai jis su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Specialybė: gydytojas, karininikas.
Pastatas ir butas yra paveldinis, tai reiškia, kad jame saugomas fasadas ir interjero detalės. Viliamės, kad Piotr Šoichet Haimovič ar jo šeimos nariai turėtų pastato ar buto interjero nuotraukų ir galėtų daugiau papasakoti, tuo jie labai padėtų mums atkurti autentišką interjerą ir pastatui įkvėptų istorijos. Siekiame, kad pastatas būtų įtrauktas į Europos kultūros paveldo sąrašą, todėl visos pastato gyventojų istorijos yra be galo reikšmingos.”
Laišką parašė Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jų telefonas: +370 640 23 677
“Žydiškas kalendorius” 2016 /17 Lauryno Ivinskio kalendorių konkurse pripažintas geriausiu Lietuvoje!
Lietuvos žydų bendruomenės “Žydiškas kalendorius” buvo pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės respublikinio Lauryno Ivinskio kalendorių konkursui, kurio komisija pripažino jį geriausiu Lietuvoje. Piniginės premijos įteikimas ir Lietuviško kalendoriaus šventė vyks spalio mėnesį (tikslią datą pranešime vėliau).
Džiaugiamės įvertinimu!
Kalendorius skirtas Lietuvos piliečiams – Pasaulio tautų teisuoliams, žydų gelbėtojams. Kalendoriaus nuotraukų paroda buvo demonstruota Seime ir LRT. Pasaulio Teisuolio garbės vardą suteikia Izraelio valstybės Jad Vašemo muziejus kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleisto kalendoriaus viršelyje – žydus gelbėjusio, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus ir Kristinos Griniuvienės nuotrauka. K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną.
Šviesios atminties rašytojas Icchokas Meras, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kurį Holokausto metu išgelbėjo lietuvių šeima, apie gelbėtojus rašė: ,,Jie buvo tautos dorovės žiedas, tautos dvasios didikai, nesvarbu, išsimokslinę žmonės, ar paprastuoliai, rašto nepažinę, ar dvasininkai, nešę tikrąją artimo meilę, ar paprasti valstiečiai, sudiržusiom rankom beriantys žemėn sėklą. Jie sąmoningai ar nesąmoningai priešinosi naikinančiai nacių jėgai ir jos įrankiui – tiems, kurie žudė. Mes turime atminti ir garbinti jų didvyriškumą, grįstą sąžine, dora, artimo meile ir paprastu žmogišku gailesčiu“.
Garsios litvakų Joselio Levino šeimos anūkai ir proanūkiai lankosi Panevėžyje
Prieš II pasaulinį karą Panevėžyje gyveno daug žydų amatininkų ir verslininkų. Vienos tokių šeimų atstovus š. m. liepos 25 dieną priėmė Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Šeimos palikuonys dabar gyvena Izraelyje. Atvyko Joselis Levinas kartu su savo vaikais. Juos visus domina Meyer Levin gyvenimas Panevėžyje tarpukario metais. Vizito tikslas – surasti kuo daugiau informacijos, archyvinių dokumentų apie savo šeimos – tėvo, motinos ir senelių gyvenimus. Panevėžyje Joselis Levinas gimė ir užaugo, o Holokausto metu prarado visą savo šeimą, todėl atvyko pagerbti savo senelį Meyer Levin ir močiutę Sare Mere Feigel Levin. Gausi Levinų šeima iki karo gyveno Birutės g. 6, vėliau dalis šeimos liko gyventi čia, o kita dalis persikėlė į Respublikos g. 8.
Čia jie turėjo didelį 500 kv. m. plytinį namą. Jame veikė tuo metu viena populiariausių siuvimo ateljė Panevėžyje, kurioje buvo siuvama iš kailio ir odos. Siuvyklos pagrindiniu siuvėju dirbo Joselio Levino senelis Meyeras Levinas. Šiandien tame name veikia turistinis biuras, o Birutės g. buvusio namo nebeliko. Daugiau Levinų šeimos giminaičių gyveno Panevėžyje, Jurgio g. 17. Svečius po miestą lydėjo Panevėžio m. žydų bendruomenės narys Jefimas Grafmanas.
Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes
Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.
Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.
Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.
