Mes – Page 48 – Lietuvos žydų bendruomene

LŽB kviečia į filmo apie Molėtus peržiūrą

Filmo peržiūra apie Molėtų eitynės rugsėjo 29d. 17 val. Jašos Heifetzo salėje

Su dideliu pasisekimu praėjo dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“ pristatymas. Premjera įvyko rugpjūčio 29 – visų Molėtų miestelio Lietuvoje žydų žudynių per Antrąjį pasaulinį karą metinių dieną. Premjeroje dalyvavo apie 350 žmonių, tarp jų Lietuvos pasiuntinys Izraelyje ir Izraelio pasiuntinys Lietuvoje.

Prieš pradedant filmo peržiūrą pasisakė prodiuseris Cvi Kricer ir režisierius Eli Geršzon. Jie akcentavo, kad pavyko sukurti filmą-dokumentą, galbūt, vienintelį, pasakojantį apie Lietuvos Molėtų miestelio žydų likimą.

Daugybę metų trunkantis nutylėjimas ir abejingas požiūris į Holokaustą tvyrojo Lietuvoje 75 metus. Filme dokumentiškai pasakojama apie tuos, kurie žudė, tuos, kurie gelbėjo, tuos, kurie gyvena su šia našta šiandien

2017-09-282017-09-29

Šeduvos štetlo atminimas

Senoji nuotrauka yra iš Perto Kaminsko kolekcijos.

Aut.Milda Jakulytė-Vasil, Šeduvos žydų memorialinio fondo muziejaus ekspozicijos kuratorė.

Šeduvos žydų bendruomenės pradžia reikėtų laikyti XVIII a. pirmąją pusę, kai Šeduva, gavusi Magdeburgo savivaldos teises ir tapusi miestu, sparčiai vystėsi, o žydų gyventojų skaičius mieste augo. To paties amžiaus pabaigoje, 1793 m., rašytojas Fridrichas Šulcas (1762-1798) aprašydamas savo kelionių po Lenkiją įspūdžius Šeduvą apibūdino kaip mažą miestelį, labai panašų į daugelį kitų matytų pakeliui. Pro aplinką vertinančio užsienio keliautojo akis nepraslydo jog, kone visi miestelio namai neturėjo kaminų. Žinoma, tokia pastaba kelionių knygoje, kažin ar galėjo prikaustyti skaitytojų dėmesi ir sužadinti norą apsilankyti ir reiškė turbūt ne ką daugiau, nei keliautojo ir rašytojo pastabą, kad tokius miestus ir miestelius galėjo ir siaubė dažni gaisrai.

Iš pažiūros tiek 18, 19 ar 20 amžiuje Šeduva kažkaip įpatingai nepasižymėjo, neišaugo, nesuklestėjo. Šeduvą galėtume pristatyti kaip tipinį miestelį, kur žydai sudarė nemažą ekonomiškai aktyvių gyventojų dalį, o jų veikla jei ne formavo – tai bent darė įtaką urbanistinei raidai. Ir tokių štetlų / miestelių Lietuvoje būta ne vieno, tačiau pasigilinus kiekviename jų galima rasti nuostabių, įdomių nutikimų ir istorijų, o tokių miestelių palikuonių dabar galime sutikti visame pasaulyje.

Nuotraukos autorius fortografas Arūnas Baltėnas.

2017-09-282017-10-02

Skaityti plačiau

Rugsėjo 28 d. 18 val rabinas Chaim Burshtein kviečia į Mendelio Lefino iš Satanovo knygos „Sielos analizė“ pristatymą.

Rugsėjo 28 d. 18 val., rabinas Chaim Burshtein kviečia Jus į didžiojo Musaro mokytojo rabino Mendelio Lefino iš Satanovo knygos „Sielos analizė“ pristatymą.
Knyga skirta paslaptingų sielos galių ir lobynų tyrinėjimams, didžiai žmogaus tarnystei pasaulio Kūrėjui, priartinančiai Izraelio sūnus prie tokios dvasinės būsenos, kurioje kurdamas juos pagal savo atvaizdą Aukščiausiasis ir norėjo matyti.

Renginys vyks Jašos Heifeco salėje, III a.

2017-09-28

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Prezidentūroje gelbėtojų apdovanojimų ceremonijoje

Lietuvoje minimos 76-osios Holokausto metinės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė rugsėjo 27d. įteikė valstybės apdovanojimus 43 lietuviams, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjusiems žydus. Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo ir kalbą sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

F.Kukliansky:

Man didelė garbė būti čia ir kartu pagerbti tikruosius Lietuvos didvyrius. Suteikę gerumo prieglobstį persekiojamiems, jie įžiebė gyvenimo viltį neapykantos dogmos tamsybėje, suteikė prasmę žiaurumo beprasmybėje, tapo gyvybės sargais ir žmonijos mokytojais.

“Jie sako, kad yra taip: jei aš įsipjausiu pirštą, jam nuo to neskaudės” – tai vieno žmogaus, gyvenusio netoli Treblinkos mirties stovyklos, įžvalga. Vykdytojo ar stebėtojo vaidmenį Holokausto metu prisiimti daug kam atrodė natūralus pasirinkimas. Būtent dėl šio pasirinkimo, o tiksliau – moralinio pasidavimo, Lietuva neteko ištisų miestelių-štetlų su visu jų intelektualiniu potencialu, sužlugdytas Lietuvos kultūrinis, ekonominis centras, sudaužyti ištisų šeimų likimai ir amžiams paveldėtas Katastrofos skausmas ir žydšaudžio kaltė.
Žydų gelbėtojai, skirtingai, negu daugelis kitų, nesuvokė tuometinės situacijos kaip beviltškos ir neturinčios išeities. Net ir slegiami pačių nepalankiausių sąlygų jie nemąstė apie kompromisus ar prisitaikymą, o atliko jiems likimo skirtą šventą gyvybės gelbėjimo misiją. Be ginklo šie žmonės kovojo už žmogiškumą, nepaisydami rizikos, nepasiduodami baimei, netapdami kruvino pasirinkimo įkaitais.

2017-09-27

Skaityti plačiau

Teisuolių pasiaukojimas – vertingiausias žmogiškumo liudijimas

president.lt

Trečiadienis, rugsėjo 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Šiemet Lietuvoje minimos 76-osios Holokausto metinės. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 43 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

Pasak Prezidentės, šiais apdovanojimais sveikiname gyvenimą.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad taikos sąlygomis nesunku kalbėti apie pasiaukojimą, pareigą žmogiškumui. Tačiau visai ką kita tai reiškė Antrojo pasaulinio karo metais – atverti namų duris ir širdį pasmerktiems žmonėms, gerai suvokiant tokio žingsnio pasekmes.

„Toks buvo jų apsisprendimas – priimti pasmerktųjų ir atstumtųjų likimą. Tarytum savo rankomis užsisiūti Dovydo žvaigždę. Kiekviena tų istorijų – vertingiausias žmogiškumo liudijimas, kurio mums reikia kaip atramos ir šių dienų gyvenime. Tai ir atsakymas į amžiną klausimą, ką gali paprastas beginklis žmogus“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovė linkėjo visiems širdyje saugoti atminimą apie šių žmonių kilnumą – kaip pažadą, kad žmogiškumas išliks aukščiausia vertybe, o Teisuolių pavyzdys bus neišsenkantis įkvėpimo šaltinis.

Prezidentės spaudos tarnyba

2017-09-272017-09-27

S.Sužiedėlis: Lietuvoje Holokausto neigimo nėra, yra tam tikras jo menkinimas

„Lietuvoje tokio Holokausto neigimo, kuris yra Vakaruose, beveik nėra. Visi žino, kad čia žydai buvo nužudyti. Faktas. Bet yra tos reikšmės menkinimo problema, nutylėjimai ir bandymai menkinti lietuvių dalyvavimą tame procese. Dalinai, žinoma, šitas visas klausimas kartais ateina iš tokio savigynos instinkto, kartais Vakarų istorikai nelabai susigaudo, kas kame, ir kartais parašo tokius dalykus, kurie iškart sukelia tam tikrą pasipriešinimą“, – paskaitoje dėstė profesorius. „Kai kalbame apie Holokaustą, jis turi būti centrinis moderniosios Lietuvos istorijos, ypač vokiečių okupacijos istorijos, įvykis. Neretai būna ir vokiečių okupacijos istorija aprašyta, o joje ne Holokaustas užima pačią centrinę ar raktinę vietą, o, sakykim, lietuviškų gimnazijų uždarymas. Nesakau, kad tai buvo gerai, reikia kalbėti ir apie lietuvių represijas, bet kaip galima palyginti tuos dalykus?“ – stebėjosi S. Sužiedėlis.

2017-09-27

Skaityti plačiau

Premjeras prie Panerių memorialo pagerbė Holokausto aukų atminimą

Iš Lietuvos Vyriausybės puslapio ministraspirmininkas.lrv.lt

2017 09 26

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pagerbė Lietuvos žydų genocido aukas ir padėjo gėlių prie Panerių memorialo. Iškilmingoje žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės nariai, Izraelio ir kitų užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai bei parlamentarai.

„Visi kartu liudijame žydų tautos tragediją, kuri yra ir mūsų visos Tautos tragedija. Tai juodžiausias mūsų istorijos puslapis. Turime atvirai ir drąsiai kalbėti apie tai, kad kartu su naciais mūsų vietiniai žmogžudžiai dalyvavo įvykdant šį kraupų nusikaltimą. Mes praradome dalį savo istorijos, dalį Lietuvos identiteto. Tai yra istorinė pamoka mums visiems. Todėl turime padaryti viską, kad tai niekada nepasikartotų“, – kalbėjo premjeras prie Panerių memorialo.

Lietuvos žydų genocido aukos pagerbiamos prisimenant 1943 m. metų rugsėjo 23-iąją, kuomet likviduotas Vilniaus getas. Dešimtys tūkstančių gete gyvenusių žydų buvo nužudyti Paneriuose arba pateko į nacių koncentracijos stovyklas. Per antrąjį pasaulinį karą išžudyta 90 proc. Lietuvos žydų – apie 200 tūkst. žmonių.

Šiandien #MinistrasPirmininkas Saulius Skvernelis pagerbė Lietuvos žydų genocido aukas ir padėjo gėlių prie Panerių memorialo. „Visi kartu liudijame žydų tautos tragediją, kuri yra ir mūsų visos Tautos tragedija. Tai juodžiausias mūsų istorijos puslapis. Mes praradome dalį savo istorijos, dalį Lietuvos identiteto“, – sakė premjeras.Per antrąjį pasaulinį karą išžudyta 90 proc. Lietuvos žydų – apie 200 tūkst. žmonių.

Posted by Vyriausybė on 2017 m. rugsėjis 26 d.

2017-09-272017-09-27

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija Panerių memoriale 2017 rugsėjo 26d.

Dovilės Abromavičiūtės noutraukos

Daugiau nuotraukų.

2017-09-262017-09-27

Skaityti plačiau

PADĖKA

Sekmadienį rugsėjo 24d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje susirinkusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, vilniečiai, svečiai pagerbė Lietuvos žydų genocido aukas kartu su Šv. Kristoforo orkestru. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja Vilniaus Šv. Kristoforo orkestro meno vadovui ir dirigentui Donatui Katkui, orkestro muzikantams, solistui Rafailui Karpiui, violončelininkui Domui Jakštui už pasirinktą ir jautriai meistriškai atliktą koncerto „Iš Užmirštos knygos“ programą, daugelis klausytojų nesulaikė ašarų, girdėdami melodijas, privertusias prisiminti artimųjų netektį ir prarastą žydišką pasaulį Lietuvoje. Publika atsidėkojo, negailėdama aplodismentų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardu už koncertą dėkoja pirmininkė Faina Kukliansky.

Koncerto akimirkos .

2017-09-26

Skaityti plačiau

2017-09-26

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvos žydų paveldo išsaugojimui

Fainos Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pranešimas, 2017 rugsėjo 25d. Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Europos žydų kultūros dienai. Diaspora, paveldas ir štetlas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir žydų paveldas šiandien

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena 3050 žydų. Kitais duomenimis – iki 5000 žydų, iš jų apie 2000 – Vilniaus mieste. Palyginimui XIX a. viduryje dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno apie 250.000 žydų. Holokausto metu Lietuva neteko daugiau nei 90% savosios žydų bendruomenės.

Šiandien Lietuvos žydai apsijungę į 28 nevyriausybines organizacijas, kurias savo ruožtu vienija asociacija Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Paveldas – nors ir labai svarbi, bet tik viena iš daugelio Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veikos sričių. Lietuvos žydų bendruomenė aktyviai veikia teikiant nuotlatinę socialinę paramą savo bendruomenės nariams 7-iuose Lietuvos regionuose, rengia edukacines programas, puoselėja Holokausto aukų atminimą, vykdo projektinę veiklą bei užsiima Žmogaus teisių advokacija.

Grįžtant prie paveldo, Lietuvos žydų paveldas – tai reliktai kultūrinio kraštovaizdžio, kurį per daugiau nei 600 metų sukūrė bendruomenė, kažkada siekusi ketvirtį milijono gyventojų, pasklidusių po beveik visus šiandieninius Lietuvos miestus ir miestelius. Tai – beveik 200 kapinių, daugiau nei 200 žudynių vietų-masinių kapaviečių, virš 40 kultūros vertybėmis paskelbtų sinagogų.

Bendradarbiavimo poreikis ir patirtis

Holokaustą pergyvenusi šiandieninė Lietuvos žydų bendruomenė niekaip nebūtų pajėgi viena be valdžios ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių žmonių prižiūrėti bei išsaugoti tai, kas skurta per šimtmečius ir kas pasklidę plačiai po visą šalį.

2017-09-262017-09-26

Skaityti plačiau

Aukos ir budelio anūkai knygose aprašė tą pačią istoriją

Reglindis Rauca tikrąją savo senelio gyvenimo istoriją sužinojo atsitiktinai ir tai pakeitė jos kūrybą bei santykį su šeima. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuvoje lankosi vokiečių rašytoja, aktorė ir Kauno geto budelio Helmuto Raucos anūkė Reglindis Rauca. Apie senelio padarytus karo nusikaltimus ji sužinojo netikėtai, 2003 metais internete ieškodama informacijos pagal savo mergautinę pavardę. „Visiškai atsitiktinai išsiaiškinau tikrąją savo senelio H. Raucos istoriją. Šių siaubingų nusikaltimų atradimas, jų reikšmė sukėlė didelį šoką ir tapo svarbia mano kūrybos ir gyvenimo tema“, – sakė R. Rauca.
H. Rauca yra atsakingas už 10 tūkst. Kauno geto žydų mirtis. „Mano motina įsitempusi stovėjo priešais vyresnįjį SS seržantą nežinodama, bus paskirta gyventi ar mirti.

2017-09-262017-09-27

Skaityti plačiau

Žydus gelbėjusiems žmonėms – liepų giraitė

Vilkaviškio rajone žydų tautybės žmonių, kurių šaknys yra šiame krašte, iniciatyva pradėta sodinti liepų giraitė, kur kiekvienas medis bus skirtas vilkaviškiečiams, gelbėjusiems žydus. Kiekvienam iš jų bus pasodinta po liepą.
Pasodinti šią giraitę iniciatyvą parodė išlikusių gyvų Vilkaviškio žydų palikuonys. Jų iniciatyva buvo surastas nedidelis laisvas žemės plotas netoli Holokausto aukų kapinių ir pasodintos pirmosios liepaitės. Šį rudenį jų – dvidešimt.

2017-09-262017-09-27

Skaityti plačiau

Kauno žydų bendruomenė džiaugsmingai šventė Naujuosius 5778-uosius metus

Kauno žydų bendruomenė džiaugsmingai atšventė Naujuosius 5778-uosius metus. Šventės pradžią paskelbė Iserio Šreibergo pučiamo šofaro garsai. Pakilią nuotaiką padėjo sukurti grupės “Ad libitum” nuotaikingos melodijos, nuoširdūs KŽB pirmininko Gerco Žako sveikinimai bei Roberto Baltusevičiaus Rosh Hashanah tema parengta viktorina, dėl kurios prizų vyko įnirtinga kova. Nugalėtoju tapo “vaikščiojanti enciklopedija” Borisas Jocheles, o prizininkėmis – Ina Ganelina bei Marjasia Tučinskienė, viktorinos teisėja buvo iš Raseinių kartu su mama Asta Kaplanaite atvykusi KŽB narė Marta. Šventės dalyviai nenoriai skirstėsi namo ir džiaugėsi smagiai, šiltai ir prasmingai praleistu vakaru.

Šventės išlaidos apmokėtos LŽB socializacijos programos ir GVF lėšomis.

Daugiau šventės nuotraukų spauskite .

2017-09-252017-10-17

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų genocido aukų atminimas ir gelbėtojų pagerbimas

Panevėžyje tęsiasi renginiai skirti Lietuvos žydų genocido aukų atminimui ir Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimui. Rugsėjo 23 dieną 11 val. Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai padėjo vainikus prie paminklo “Geto vartai”, kur 1941 m. liepos 10 dieną buvo įkurtas Panevėžio žydų getas.

Prie memorialo “Liūdinti žydų motina” susirinko Panevėžio m. visuomenė, gimnazijų moksleiviai ir pedagogai: Rožyno progimnazijos, J. Balčikonio gimnazijos, J. Miltinio gimnazijos, M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, politikai ir kiti atstovai. Pagal žydų tradicijas prie memorialo buvo padėti akmenėliai, uždegtos žvakės.

2017-09-252017-09-25

Skaityti plačiau

Rugsėjo 23 dieną, Ukmergės rajono žydų bendruomenė linksmai paminėjo Roš ha-Šana šventę.

Roš ha-Šana – viena reikšmingiausių judėjų švenčių. Ji simbolizuoja Naujųjų metų pradžią (pagal mėnulio kalendorių) ir apsprendžia kiekvieno žmogaus naują likimą: gyvenimo džiaugsmus, materialinę gerovę, meilę. Todėl Roš ha-Šana galima laikyti gyvenimo, tikėjimo ir džiaugsmo švente.

Per Naujuosius Metus rengiama šventiška puota, kurios neatsiejama dalis yra apvali chala (baltos duonos pynutė) ir obuoliai; savo forma šie patiekalai simbolizuoja „apvalų stalą“. Obuolių ir chalos gabaliukai yra mirkomi meduje ir valgomi tradiciškai linkint „gerų ir saldžių metų“. Rytų Europos žydai žuvį patiekia su visa galva ir ją valgo, vieni kitiems linkėdami „būti galvoje, o ne uodegoje“. Šventės metu yra pučiamas šofaras – avino ragas, kurį šventės metu pūtė pirmininkas Artūras Taicas.

Nuotraukose šventės akimirkos.

2017-09-252017-09-26

Skaityti plačiau

Panevėžio m. bendruomenė švenčia Rosha Ha Shana

Kai ateina ruduo, renkamas derlius, tada pagal žydų kalendorių prasideda Naujieji metai – Rosha Ha Shana.

Ateina laikas, kada reikia pagalvoti, kas mūsų laukia Naujaisiais metais. Mes ruošiamės šiai šventei nekantriai ir su viltimi, kad gyvenimas kitąmet būtų geresnis. Svajojame apie taiką, ramybę ir asmeninę laimę.

Panevėžio m. žydų bendruomenė naujuosius 5778 metus šventė kavinėje “Nendrė vėjyje”. Pirmininkas G. Kofman perskaitė Lietuvos (litvakų) žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky sveikinimą ir priminė kitiems apie šventės tradicijas.

2017-09-252017-09-25

Skaityti plačiau

LŽB renginiai šią rugsėjo savaitę

Gerbiamieji bendruomenės nariai,

Rugsėjo 27 d. 18 val. Susitikimas su Holokaustą išgyvenusiu Lietuvos žydų kilmės lenkų kunigu, filosofu Jakub Weksler.
Jungtinis renginys su Lenkų kultūros institutu Vilniuje. Diskusija apie vietos gyventojų atmintį, Holokaustą bei žydus nuo mirties gelbėjusius lenkų ir lietuvių Teisuolius.
Renginio moderatorius – Vytautas Toleikis. Renginys vyks lenkų k. su vertimu į lietuvių k.

Rugsėjo 28 d. 18 val., Jom Kipur išvakarėse, rabinas Chaim Burshtein kviečia Jus į didžiojo Musaro mokytojo ravo Mendelio Levino iš Satanovo knygos „Sielos analizė“ pristatymą.

Knyga skirta paslaptingų sielos galių ir lobynų tyrinėjimams, didžiai žmogaus tarnystei pasaulio Kūrėjui, priartinančiai Izraelio sūnus prie tokios dvasinės būsenos, kurioje kurdamas juos pagal savo atvaizdą Aukščiausiasis ir norėjo matyti.

Renginio programa:

– knygos pristatymas;

– ateities planai;

– kaparot – išpirkimas prieš Yom Kipur;

– užsirašymas Izkor (mirusiųjų atminimo) maldai;

– Lechaim.

Renginys vyks Jašos Heifeco salėje, III a.

2017-09-252017-09-26

Traumuotiems lietuviams iš „priklausomos Lietuvos“ reikia Holokausto su gėlytėmis

I. Makaraitytė.www.DELFI.lt

…Nei ji dingo kur toji neapykanta žydams ir kitokiems, nei ką. Ir „pozityvas“ nepadeda jos atsikratyti. Yra dalis lietuvių, kurie vis dar nekenčia žydų. Ne, ne visi komentarai yra Kremliaus trolių darbas, nes jų viešojoje erdvėje buvo pilna dar tada, kai apie socialinę žiniasklaidą niekas nė nesvajojo. Jei būtų kitaip, politikų kalbos nebūtų apvalios, vis dar paradinės ir ne šiaip apie kažkokį Holokaustą, išžudytus žydus, o apie žydus, kurie buvo Lietuvos dalis. Ir susėdus aplink stalą girti vyrai nesisielotų, kad, kaip, girdi, gaila, ne visus žydus ištraiškėm čia pas mus.
Dar didesnei daliai visuomenės ši tragedija išvis net neegzistuoja. Sena apgriuvusi sinagoga mažo miestelio privataus kiemo vidury yra viso labo tik apipuvęs pastatas, kurio nei nugriausi, nei padegsi. Dar iš senos daržinės bent malkų būtų. O kokia nauda iš griūvančios sinagogos? Ir kiek jų tokių? Kiekvieną sykį, kai tik užeina kalba apie apleistas žydų kapines, lietuviai beda pirštu – mes tai savas prižiūrime, juk net į Sibirą važiuojame, o kur žydai, kur žydų bendruomenė, kad savų negali apeiti, vis mūsų kieman dairosi? Bet jų nėra… nėra miesteliuose žydų, išžudyti jie…

2017-09-24

Skaityti plačiau

Lietuvos paštas išleido į apyvartą pašto ženklą litvakų kultūrai atminti.

2017-09-24