2018 metų gruodžio 27 d. Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorai susirinko kartu turiningai praleisti laiką : pažiūrėti kino filmą „Dėdė Chackelis“ ir pabendrauti. Palydėti 2018 metus.
Šiaulių krašto bendruomenės sveikinimas
Litvakų skulptorių darbų pristatymas Panevėžyje
Pažymint žymaus XIX a. (žydų) skulptoriaus Marko (Mordechajaus) Antokolskio 175-ąsias mirties metines, Panevėžio žydų bendruomenė parengė jo darbų parodą bendruomenės patalpose. Galimybę susipažinti su ekspozicija suteikė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Markas Antokolskis gimė 1843 m. Vilniuje, Antakalnyje religingų žydų šeimoje. Nuo pat vaikystės mėgo piešti, mokėsi drožybos amato. 1862 m. įstojo į Peterburgo dailės akademiją, o 1871 m. baigęs ją, pradėjo kurti darbus žydų tema. Už bareljefą „Žydų siuvėjas“ buvo apdovanotas sidabro medaliu. Peterburgo meno ir kultūros visuomenė visus jo darbus aukštai vertino.
Juose atsispindėjo skirtingos temos: antikiniai, krikščioniški, istoriniai ir etniniai siužetai. Skulptorius mirė 1902 m., palaidotas Peterburge. Po jo mirties Vilniuje esanti Mėsinių gatvė buvo pervadinta į M. Antokolskio gatvę.
Panevėžyje buvo pristatyta dar viena garsi skulptorė (litvakė) Marija Dilon, pristatymas surengtas pažymint 160-ąsias jos gimimo metines. M. Dilon gimė Panevėžyje 1858 m.
Nors Lietuvoje apie ją labai mažai žinome, ji laikoma pirmąja profesionalia Rusijos imperijos skulptore.1888 m. M. Dilon mokėsi Peterburgo Dailės akademijoje, vėliau studijas tęsė Paryžiuje. Studijų metu už savo darbus buvo apdovanota sidabro medaliu, mažuoju aukso medaliu. Baigusi mokslus, kasmet su savo darbais ji dalyvaudavo įvairiose parodose: Čikagoje, Paryžiuje, Sent Luise, tarptautinėje meno parodoje Berlyne, Miunchene, Romoje, Gente ir kt. Autorė sukūrė daug molbertinių kompozicijų, paminklų, skulptūrų ir visur pelnė pripažinimą. Mirė 1932 m., palaidota Sankt Peterburge.
Panevėžio žydų bendruomenė rengia autobiografinę M. Dilon foto ekspoziciją, kurią planuoja pristatyti ateinančiais metais. Jos tikslas – supažindinti kuo daugiau panevėžiečių, o taip pat ir visos Lietuvos gyventojų su M. Dilon menine veikla. Lyginant garsios skulptorės darbus su M. Antokolskio darbais matyti, kad jų abiejų meninis lygis yra labai aukštas. Tik nežinia kodėl Panevėžyje nei vienas istorikas nemini pasaulyje žinomos ir vertinamos skulptorės M. Dilon. Nei viena gatvė, švietimo ar meno įstaiga nėra pavadinta jos vardu, – parodos pristatyme pasakė Gennady Kofman.
Panevėžio žydų kapinėse įrengtas informacinis stendas
Gruodžio 18d. 2018 Panevėžio žydų kapinėms suėjo 300 metų. XVIII a. pr. jos buvo suformuotos miesto pakraštyje, sklype, kurį išpirko persikėlę gyventi į Lietuvą žydai. Senosiose kapinėse palaidoti įvairių profesijų žmonės: rabinai, švietimo, mokslo, verslininkų ir ūkininkų šeimos. Pirmojo pasaulinio karo metu Panevėžio krašto žydai karininkai savanoriai, kariavę prieš Kaizerinę Vokietiją buvo laidojami Panevėžio žydų kapinėse.
XIX a. ir XX a. pr. kapinės išsiplėtė. Šiandien jos įrašytos į Kultūros paveldo registrą, kaip istorijos paminklas ir yra saugomos Lietuvos valstybės. Po antrojo Pasaulinio karo žydų laidojimai kapinėse sustojo, nes mieste liko nedidelė žydų bendruomenės dalis. 1955 metais kapinės buvo uždarytos, 1966 m. miesto deputatų sprendimų kapinės likviduotos, o vietoj jų įkurtas miesto parkas. Pačių kapinių centre buvo pastatytas fontanas “Vėžys”. Paminkliniai akmenys iš kapinių išvežti ir panaudoti Panevėžio m. ūkio reikalams, miesto centre tvoroms, o taip pat įmūryti į J. Miltinio dramos teatro dekoratyvinę sienelę. Dar 1980 m. buvo bandodma taisyti padarytas klaidas ir skulptūra “Vėžys“ buvo iš kapinių perkelta į Senvagę, o jos vietoje liko duobė. 1991 m. klaidas taisyti skatino ne tik atsikūrusi Panevėžio žydų bendruomenė, bet ir svečiai iš Izraelio, PAR, JAV ir kitų valstybių. 2003 m. jie palaikė Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman idėją ištaisyti buvusių Panevėžio miesto vadovų klaidas ir atstatyti bendrą paminklą mirusiems ir žuvusiems žydams ir kitų tautybių žmonėms, kurie buvo palaidoti Panevėžio žydų kapinėse. Projektą paruošė architektas Vytautas Klimavičius, skulptūrą „Liūdinti žydų motina“ sukūrė Panevėžio m. skulptorius Vytautas Tallat Kelpša.
2009 metais kapinių teritorijoje atidarytas memorialas „Liūdinti žydų motina“. Iškilmingame atidaryme dalyvavo scečiai ir rėmėjai, Panevėžio m. valdžios atstovai, kurie taip pat prisidėjo prie šio projekto.
Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas apdovanotas už veiklos nuopelnus
Tarptautinės tolerancijos dienos proga Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas buvo apdovanotas aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”. Kaip savo rašė Kauno įvairių tautų kulltūrų centro vadovas Dainius Babilas, Kauno Žydq bendruomenės pirmininkas ir projektų vadovas Gercas Žakas – vienas aktyviausių kauniečių, dirbančių miesto tautinių mažumų bendrijų kultūrinėse ir visuomeninėse veiklose.
Nuo 2000 m. jam vadovaujant Kauno Žydų bendruomenei buvo sutelkta daug žydų tautybės žmonių, per keliasdešimt ivairių bendruomenės kultūros projektų, per atvirus visuomenei renginius įvairiapusiškai atskleista Lietuvos žydų istorija, tautinis paveldas. G. Žako atkaklumo ir nuoseklios veiklos dėka mieste gyvuoja itin reikįmingos tradicijos prisiminti svarbius istorinius bei nusipelniusias Lietuvai bei žmonijai asmenybes.
Šia neeiline proga apie Kauno žydų bendruomenės pirmininką rašo miesto dienraštis
Kaune važinėja troleibusas su Čijunės Sugiharos ir Pasaulio teisuolio olando Jano Zwartendijk portretais
kauno.diena.lt
Į Kauno gatves išriedėjo troleibusas, kurį puošią dviejų istorinių asmenybių portretai. Menininkai įamžino japonų ambasadorių Čijunę Sugiharą ir Pasaulio teisuolį olandą Janą Zwartendijką. Šios dvi asmenybės žinomos dėl to, jog padėjo išgelbėti žydus nuo baisios mirties. Tiek Č.Sugihara, tiek J.Zwartendijkas buvo įsikūrę Kaune ir išdavė žydams „gyvybės vizas“, kurios leido laiku išvykti iš Europos.
Apeliacinė instancija pripažino Lietuvos žydų bendruomenės vadovybę išrinkta teisėtai
Pranešimas žiniasklaidai
2018 m. gruodžio 11 d.
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky 2017 m. gegužę buvo išrinkta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtino Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs ankstesnį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir atmetęs Vilniaus žydų bendruomenės ieškinį dėl LŽB konferencijos sprendimų teisėtumo.
„LŽB rinkimų teisėtumo byloje triumfavo teisinės valstybės principas. Lietuvos žydų bendruomenės darbas turi būti skirtas rūpinimuisi bendruomenės tradicijų tęstinumu ir narių poreikiais, opiausių problemų sprendimui ir žydiško gyvenimo puoselėjimui Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Visi turime pagrindinį dėmesį skirti tam, kas iš tiesų svarbu, o ne griaunamajai veiklai. Pasibaigus šiam sekinančiam teisiniam ginčui, metas bendruomenei susitelkti ir drauge tęsti darbus. Žydai turi būti vieningi, turime rūpintis vieni kitais ir aplinkiniais, o ginčus turi pakeisti darbai“, – sakė F.Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Daugelio LŽB asociacijos narių vertinimu, atsakomybę už žmonių supriešinimą, iššvaistytą laiką ir išteklius, bendruomenės skaldymą turėtų prisiimti Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius, siekęs, kad visi svarbiausi LŽB veiklos klausimai būtų priimami tik Vilniaus bendruomenės balsais. Jo paties išrinkimo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku teisėtumo klausimas sprendžiamas kitoje byloje. Teismams atmetus nepagrįstas pretenzijas, visos bendruomenės laukia ilgas darbas atstatant, kas buvo sugriauta sukurtos nesantaikos ir šmeižto.
Žydų organizacijų ginčas kilo dėl skirtingų požiūrių į nuostatas, reglamentuojančias narių atstovavimą metinėje konferencijoje, kuri priima svarbiausius bendruomenės sprendimus. LR asociacijų įstatymas numato, kad kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir vienodą sprendžiamojo balso teisę.
LŽB įstatai anksčiau numatė, kad regioninės žydų bendruomenės konferencijoje turi balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui. Įžvelgusi šį prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, LŽB Taryba, siekdama užtikrinti būsimos Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą, 2017 m. balandį balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po vieną kiekvienos LŽB vienijamos organizacijos atstovą.
Šio sprendimo pagrįstumą metų viduryje kitoje byloje jau patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Jis LŽB įstatų punktą, numatantį vienintelei LŽB asociacijos narei Vilniaus žydų bendruomenei naudingą balsavimo modelį, pripažino negaliojančiu.
LR Asociacijų įstatymą atitinkančios tvarkos LŽB laikėsi pernai ir šiemet vykusiose bendruomenės konferencijose, kuriose buvo priimti organizacijos veiklai svarbiausi sprendimai – rinkta vadovybė ir vertintos finansinės bei veiklos ataskaitos.
Daugiau informacijos:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė,info@lzb.lt,
+370 5 2613 003, +370 672 40942 (Monika Antanaitytė)
Jubiliejinė 30-ji Lietuvos žydų Chanuka
Jubiliejinė 30-ji Chanuka – tokia pati linksma, su dideliu būriu dalyvių, beveik 400 kaip ir prieš 30 metų. Žinoma, pasikeitė kartos, nebėra daugelio dalyvavusių 1988, mes juos prisimenam, minim geru žodžiu ir džiaugiamės dabar, kad dalyvauja įvairaus amžiaus bendruomenės nariai, vaikai, jaunos šeimos, atvažiavo Lietuvos žydų regioninės bendruomenės. Pažvelgus į nuotraukas, – kaip smagu būti drauge, aišku, kad šventė buvo tikrai ypatinga jubiliejinė, įsimintina.
Susirinkusius sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, apie pirmąją bendrą Chanuką, praėjus keliems dešimtmečiams po karo, 1988 m. gruodžio 4d, vykusią Vilniaus centre, restorane Dainava pasakojo Žana Skudovičienė, LŽB programų vadovė. Tuomet kaip ir dabar skambėjo jidiš kalba ir jidiš dainos, koncertavo ansamblis Fajerlach, o šventę su programa prieš 30 metų organizavo Lietuvos žydų Kultūros draugijos kultūros renginių grupė.
Fajerlach ansamblio jaunučių grupės programa sulaukė nuoširdžių plojimų.
Solo dainavo Estera Reches.
Šį kartą Chanuką šventėm Radison Blu Lietuva viešbučio restorane. Svečius linksmino klezmerių ansamblis is Izraelio „Gefilte Ddrive“ ir puikus saksofonininkas Juozas Kuraitis su savo magišku saksofonu.
Kviečiame į Vilniaus sinagogos jubiliejinį vakarą
Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydai švenčia Chanuką drauge
Šiaulių krašto žydų bendruomenė švenčia visas tradicines žydų šventes. Chanuka nėra išimtis. Gruodžio 8 d. Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės susirinko kartu švęsti šviesos šventę. Bendruomenių pirmininkai Naum Gleizer ir Gennady Kofman pasveikino susirinkusius su švente, palinkėjo laimės, sveikatos ir šilumos šeimoje. Frida Šteinienė perskaitė maldą, uždegė žvakes ir priminė šventės istoriją.
1988 – 2018 – 30-oji mūsų jubiliejinė Chanuka
Šiaulių krašto žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas vakaras
Gruodžio 3 d. kamerinėje salėje „Polifonija“ vyko minėjimas – koncertas, skirtas Šiaulių krašto žydų bendruomenės (ŠKŽB) atkūrimo 30-mečiui paminėti.
Prieš 30 metų dauguma dabartinės mūsų bendruomenės narių atsiliepė į laikraštyje „Šiaulių naujienos“ paskelbtą Šiaulių miesto Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kvietimą atvykti į susitikimą Projektavimo instituto salėje. Į susitikimą susirinko apie šimtas Šiauliuose gyvenusių žydų, buvo atkurta Šiaulių žydų bendruomenė, sujungusi Šiaulių krašto žydus, pasivadinusi Šiaulių krašto žydų bendruomenė, kuri pratęsė buvusios gausios Šiaulių miesto žydų bendruomenės veiklą, nutrūkusią 1941 metais.
Vakaro pradžioje ŠKŽB pirmininkas Naumas Gleizeris pasveikino visus susirinkusius su Chanukos švente bei bendruomenės atkūrimo 30-mečiu, padėkojo visiems svečiams, kad šį vakarą yra kartu su bendruomenės nariais.
Į vakarą atvykę rusų, baltarusių, ukrainiečių tautinių mažumų atstovai ne tik gražiais žodžiais, bet ir dainomis bei šokiais pasveikino mūsų bendruomenę su švente.
Šventės dalyvius pasveikino Šiaulių miesto vicemeras J. Sartauskas, Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys D.Todesas, Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai A.Venckus ir S.Jakubauskas, kurie sakė, kad tam tikra prasme jaučiasi žydų bendruomenės nariais po to, kai suvaidino spektakliuose „Tevje pienininkas“ ir „Dibukas“, VŠĮ „Agapao reabilitacijos centras“ vadovas V.Karpovas, Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė S.Baranauskienė.
Bendruomenę sveikino ir buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių skyriaus tarybos narys K.Alminas, kuris ir buvo žydų bendruomenės atkūrimo iniciatorius ir vykdytojas. Jis prisiminė kaip jam kilo ši mintis, kuria pasidalijo su žydų sąjūdiečiais V.Cinevojumi ir A.Dubu. Jie tai idėjai pritarė ir įgyvendino.
Linas Adomaitis: „Kaunas pilnas kultūros, Kaunas pilnas inteligencijos“
Kultūra yra plačiai atvertos durys. Ji yra kelionė į save. Dar – žmogaus santykis su kitu žmogumi. Šią savaitę į atvirų durų dieną susipažinti iš arčiau kauniečius, Kauno rajono gyventojus, bičiulius ir partnerius pakvietė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.
„Mums tai – jau ne pirmieji, o ketvirtieji metai, kuriuos palydime su komanda. Dvejus metus ruošėmės, o jau antrus metus – veikdami“, – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė. Prieš kelias savaites kauniečiai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su Europos Komisijos, stebinčios ir vertinančios Europos kultūros sostinių veiklą, atstovais. Pasak V.Vitkienės, tai buvo pirmasis veiklos patikrinimas, o jų iki 2022 metų iš viso bus trys.
Neatsitiktinai nuotraukoje šalia V.Vitkienės stovi Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas.
„Kauno žydai, tarpukariu pradėjo kurti kultūrinę infrastruktūrą, naują ekonominį, politinį ir švietimo centrą. Laikinojoje sostinėje pradeda telktis įvairių organizacijų, draugijų būstinės. Kaune įsitvirtino sionistinės pakraipos mokyklos su dėstomąja hebrajų kalba ir gana greitai tapo dominuojančios.
Tarpukario laikotarpiu pradeda formuotis abipusis dialogas tarp žydų ir lietuvių kūrėjų. Kauno žydų literatai ima save sieti su lietuviška aplinka ir įprasmina tai savo kūryboje. N. Šapiros žodžiais tariant, „ilgai ir taikiai gyvendami Lietuvoj žydai pamilo lietuvišką žemę“.
Tuomet Kaune susiklosčiusios sąlygos leido pradėti formuotis naujam žydų „sociokultūriniam tipui“, atviram lietuviškai kultūrai, o padėti abipusio pažinimo pamatai, turėjo didelį potencialą natūraliai vystytis toliau.“ – Citata iš Julianos Leganovič straipsnio.
Į „Kaunas 2022“ biurą, esantį Laisvės alėjoje, užsukę kauniečiai buvo kviečiami susipažinti su Europos kultūros sostinės programa bei čia dirbančiais žmonėmis, pasidalinti idėjomis ar prisijungti prie nuolat augančios „Kaunas 2022“ komandos bei užmegzti KAUNtaktą.
Kauno bendruomenės sveikinimas
Panevėžys švenčia Chanuką
Sekmadienio vakarą Panevėžyje žydų bendruomenė šventė pirmą Chanukos dieną. Nepriklausomybės aikštėje susirinko Panevėžio žydų bendruomenės nariai, svečiai ir miesto valdžios atstovai. Pagal žydų tradicijas šventė prasidėjo tradicinėmis žydų dainomis ir šokiais.
Kartu su Panevėžio žydų bendruomene švęsti Chanukos atvyko rabinas Sholom B. Krinsky su savo vaikais. Tai šeimos šventė, todėl buvo malonu matyti šaltą žiemos vakarą aikštėje susirinkusius žmones, su gera nuotaika, šokančius ir dainuojančius. Atmosfera iš tiesų, buvo puiki, ją sukūrė rabinas Sholom B. Krinsky.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman dienraščio „Sekundė“ korespondentei paaiškino, šventės, kuri susijusi su žydų tauta prasmę ir pabrėžė, kad ši šventė populiari visame pasaulyje, kur tik gyvena žydai. Ją švenčia ir kitų tautybių žmonės – tie, kurie yra tolerantiški ir gerbia žydų tradicijas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina su Chanukos švente
Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos žydus sulaukus Chanukos, viltingos šviesos šventės. Linkiu visiems sveikatos, laimės, taikos ir šilumos šeimoje. Mūsų bendruomenei linkiu, kad išsipildytų plačios veiklos planai, kuriuos palaiko Lietuvos valstybės institucijos ir savivaldybės, todėl svarbus ir ambicingas žydų bendruomenės įnašas, įrodantis, kad mes esam ir skleidžiam daugiau tiesos apie žydų bendruomenės gyvavimą, jos istoriją, kultūrą bei veiklą. Ačiū už gerus darbus, už palaikymą ir Jūsų šypsenas. Visus sudėtingus klausimus, kylančius mūsų veikloje, turime išspręsti drauge.
Danieliaus Dolskio (1891-1931) mirties metinių minėjimas
2018 m. gruodžio mėn. 3 d., pirmadienį, 17 val. Žaliakalnio žydų kapinėse (Radvilėnų pl.) Kauno žydų bendruomenė malda paminės Danielio Dolskio mirties metines. Norinčius kviečiame prisijungti ir pagerbti Lietuvos estrados pradininko atminimą.
LSK “Makabi” kulkinio šaudymo varžybos Vilniuje skirtos Lietuvos kariuomenės savanoriui Volfui Kaganui
LSK “Makabi” kulkinio šaudymo varžybos Vilniuje skirtos Lietuvos kariuomenės savanoriui, dviejų Vyčio kryžių ordinų kavalieriui Volfui Kaganui
Š.m. lapkričio 25 d. Vilniuje VŠĮ „Šaudymo sporto klube GSKA“ vyko LSK „Makabi“ kulkinio šaudymo varžybos, kuriose dalyvavo šauliai: jauniai, moterys, vyrai ir veteranai. Varžybos buvo vyko šaudant po 15 šovinių ( 5 bandomieji ir 10 įskaitiniai) iš pistoleto 20 m. distancijos į krūtinės formos taikinius su pažymėtu 10 taškų ploto centru. Pirmą kartą atvyko Šiaulių, Trakų ir Šalčininkų šauliai. Džugu, kad varžybose dalyvavo šeimos: LSK „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas su žmona Valentina, Julius Fišas su žmona Kristina ir sūnumis Adomu ir Nojumi, tėvas ir sūnus Zimanai, šiauliečiai Sandrijus ir Robertas Visockai.
Trijose kategorijose dominavo Fišų šeimos nariai. Tarp jaunių (visi prizininkai 2005 m. gimimo) pirmą, antrą vietas Iškovojo broliai Fišai –Adomas (50 tšk.) ir Nojus (43 tšk.), trečias buvo Nikolas Vasjanovas. Moterų grupėje pirmavo jų mama Kristina (81 tšk.), aplenkusi Valentiną Finkelšteinienę (78 tšk.), trečią vietą iškovojo Greta Sinkevičiūtė (57 tšk.). Vyras, parodęs absoliučiai geriausią taiklumą buvo Julius Janavičius (97 tšk.), antras liko Julius Zimanas ( 95 tšk.), trečias – šiaulietis Daniel Lupšic (92 tšk.). Veteranų grupėje nenugalimas buvo Julijus Fišas (94 tšk.), antras – trakietis Arkadijus Goldinas (92 tšk.), trečias – šalčininkietis Ivanas Miškinis (91 tšk.).
Konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“
„Labai prasminga jau antrą kartą rengiamoje konferencijoje prisiminti iškilias savo krašto moteris, kurios įnešė didžiulį indėlį į kultūros, švietimo, sveikatos, pramonės ir kitas svarbias veiklos sritis ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė laikinai einantis Panevėžio miesto mero pareigas Petras Luomanas. Bibliotekos direktorė Loreta Breskienė kalbėjo apie bibliotekos veiklą bei joje eksponuojamą siuvinėtų vėliavų parodą „Lietuvos didieji“. Parodos autorė – dailininkė, buvusi panevėžietė, dirbusi J. Miltinio dramos teatre scenografe Sofija Kanaverskytė.
Pagrindinė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimų tema – istoriniai duomenys apie Panevėžio žymių žydų moterų veiklą iki 1940 m. Mažai yra žinoma apie žydes moteris, kurių tarpe buvo skulptorė Marija Dilon, verslininkės Ana Kisina, Lėja Chazanienė, visuomenininkė daktarė Ana Merienė, Panevėžio žydų ligoninės gydytojos Mirijam Todesaitė – Blatienė, Zinaida Kukliansky, dantų gydytojos – Vera Dembienė, Golda Izraelienė, Liuba Gurevičienė, Chasjė Feigelienė. Kiek plačiau buvo paminėta žydų moterų esperantininkių organizacija Panevėžio mieste, kuriai priklausė ir rabino Abraomo Grinbergo duktė Ana Grinberg.
Kofman pažymėjo, kad tema apie žymias žydų moteris yra labai mažai nagrinėta ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis rašo apie vyrus ir jų nuopelnus, o moterys lieka nuošalyje. Todėl šios konferencijos sumanymas yra labai puiki mintis, kuri parodo tolerantišką požiūrį į gyvenimą ir istoriją.
Konferencijos dalyviai: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja švietimo reikalams Sandra Jakštienė, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskis, Panevėžio gimnazijų direktoriai ir mokytojai bei kiti miesto švietimo įstaigų darbuotojai. Su dideliu susidomėjimu buvo išklausyti 9 pranešimai, kuriuos skaitė: Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubienė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė, Garbės kraštotyrininkė iš Šiaulių Irena Dambrauskaitė-Rudzinskienė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė, muziejininkas Donatas Juzėnas, Kraštotyrininkė, paįstrietė Stasė Mikeliūnienė, lėlininkas Antanas Markuckis.
