Kviečiame dalyvauti renginyje:

15.00 val. Vilniaus universiteto Atminties diplomų teikimo ceremonija – iniciatyva „Grįžtanti atmintis“ (VU Mažoji aula, Universiteto g. 3, Vilnius)

Žvelgiant į ateitį ir suvokiant šiandienos visuomenės lūkesčius, vertinant praeitį ir jaučiant atsakomybę už XX amžiaus prieškario bei pokario Lietuvoje ir konkrečiai Vilniaus universitete vykusius procesus ir priimtus sprendimus, Vilniaus universitetas pradeda moksliniu istoriniu tyrimu paremtą iniciatyvą Grįžtanti atmintis – Recovering Memory. Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų veiksmų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas bei įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą.

Iniciatyvos Grįžtanti atmintis – Recovering Memory tikslai:

Amerikos žydų komiteto (AJC) vizitas Lietuvoje susijęs su AJC tarptautinio biuro Lenkijoje atidarymu. Kovo 27d. Varšuvoje atidarytas AJC  Rytų ir Vidurio Europos biuras yra penktasis Europoje, jis skirtas ryšiams su septyniomis Europos šalimis: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija. Šia proga ir rengiamas vizitas Baltijos ir kitose Europos šalyse.

Po  biuro atidarymo AJC delegacija 3 dienas viešėjo Lietuvoje, lankėsi Lietuvos žydų (livakų) bendruomenėje (LŽB), kur drauge pasitiko Šabą. Lietuvoje viešėjusios delegacijos nemažai narių ,didžiuodamiesi sakė, esantys litvakais, kurie norėtų palaikyti ryšius su Lietuva. AJC ir L_B sieja lne tik draugiški ryšiai, bet ir asocojuota veiklos sutartis.

AJC veiklos prioritetai – remti regiono gerus santykius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis, nes šie ryšiai laikomi esminiu dalyku, užtikrinančiu geopolitinį saugumą žydams.

Organizacija jau seniai yra tvirtai įsipareigojusi gilinti ryšius, kurie paremti Europos ir Jungtinių Valstijų vertybėmis bei interesais; Europos integracija laikoma labiausiai ambicingu ir sėkmingu taikos projektu šiuolaikinės istorijos procese.

Nuotraukos iš susitikimo Lietuvos premjeru S. Skverneliu:

Vilnius, kovo 31 d. (BNS). Amerikos žydų komitetas remia idėją įsteigti Lietuvos žydų istorijos muziejų Vilniuje, sako organizacijos atstovas Samas Kligeris (Semas Kligeris).

„Mes manome, kad tai yra svarbi iniciatyva ir su Vyriausybės pagalba ji gali būti įgyvendinta. Mes prieš kelias dienas lankėmės muziejuje Varšuvoje, jis yra labai įspūdingas, yra daugybė muziejų Europoje (…). Tad tai būtų gera pradžia, gera žydų-lietuvių santykių tąsa, jei toks muziejus būtų įkurtas Lietuvos sostinėje“, – per spaudos konferenciją Vilniuje penktadienį sakė komiteto vadovas Rusijos reikalams. Jis pabrėžė, kad penktadienį vykusiame susitikime Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas taip pat išreiškė paramą šiai idėjai.

Komiteto valdytojų tarybos vadovė Harrieta P.Schleifer (Harieta P.Šlaifer) pabrėžė, kad muziejus turėtų susitelkti ne į Holokaustą, o į turtingą Lietuvos žydų istorijos paveldą. „Turėtų būti susitelkta į istoriją nuo pat pradžių, per dabartį ir (projektuojant – BNS) į ateitį, o ne tiesiog skiriant dėmesį Holokaustui. Nes Lietuvos istorija, be šių nelaimingų įvykių, yra išties turtinga“, – teigė ji.

Idėją kurti Žydų istorijos muziejų buvusiuose Vilniaus kongresų ir sporto rūmuose ketvirtadienį pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad muziejus turėtų koncentruotis į 600 metų siekiančią žydų istoriją Lietuvoje, o ne į skaudžius Holokausto įvykius. Jis sakė, kad tam teks koreguoti jau parengtą rekonstrukcijos projektą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į spaudos konferenciją, kuri vyks kovo 31 d. 10.30val. Kempinski viešbutyje, Universiteto g. 14, Vilnius.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Amerikos Žydų komiteto (AJC) delegacijos nariai: Harriet Schleifer – AJC tarybos vadovė, Steve Zelkowitz – tarybos narys, Sam Kliger – Rusijos žydų reikalus atstovaujantis AJC, Simone Rodan – Vokietijos AJC biuro direktorė. AJC delegacija lankysis Vilniuje 2017 kovo 30-31 dienomis ir susitiks su Lietuvos Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu, Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu, Užsienio reikalų ministerijos atstovais, juos priims Lietuvoje dirbantys JAV ir Izraelio ambasadoriai.

Vizitas Lietuvoje susijęs su AJC tarptautinio biuro Lenkijoje atidarymu. Kovo 27d. Varšuvoje atidarytas AJC  Rytų ir Vidurio Europos biuras yra penktasis Europoje, jis skirtas ryšiams su septyniomis Europos šalimis: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija. Šia proga ir rengiamas vizitas Baltijos ir kitose Europos šalyse.

AJC praneša, jog “Pribrendo laikas intensyviau bendradarbiauti. Šios 7 šalys sudaro ketvirtadalį dabartinės Europos Sąjungos, todėl  jos turi svarbų balsą Briuselyje, kuris tik stiprės kartu su numatomu Jungtinės Karalystės išėjimu iš ES 2019 m. Šios valstybės yra tvirtai įsipareigojusios transatlantinei partnerystei ir dvišaliams santykiams su Vašingtonu, ir žinoma, jos yra vertinamos kaip NATO narės. Jos taip pat palaiko tvirtus ryšius su Izraeliu, kai kuriais atvejais apibūdinamos kaip strateginiai partneriai“.

Bernardinai.lt

Autorius:Justas Stončius – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doktorantas bei lektorius.

Prieš 55 metus 1962 m. kovo 22 d. Vilniuje buvo paskelbtas mirties nuosprendis trims LSSR žydams. Jie kaltinti valiutinių operacijų pažeidimais. Teismo procesą plačiai nušvietė vietos spauda, apie jį rašė ir Vakarų žiniasklaida, šiame procese (teisingai) įžvelgusi tradicinį antisemitizmą, kurio egzistavimas SSSR buvo neigiamas. „Vilniaus valiutininkų“ bylos priežastis ir eigą aptaria Klaipėdos universiteto doktorantas Justas Stončius. 

„Vilniaus valiutininkų“ teismo procesas“ vyko nuo 1962 m. sausio 30 d. iki kovo 22 d. Lietuvos SSR Aukščiausiame teisme buvo teisiami aštuoni žydų tautybės asmenys, kuriems buvo inkriminuoti kaltinimai valiutinių operacijų taisyklių pažeidimu ir spekuliacija valiutinėmis vertybėmis. Buvo nutarta, kad ši byla bus nagrinėjama atvirame teismo posėdyje, o teismo procesui nušviesti laikraščiuose ir žurnaluose buvo sudaryta speciali korespondentų grupė. Vilniaus miesto fabrikuose buvo išdalinti pakvietimai aktyviausiems gamybos sektoriaus darbuotojams ir visuomenininkams. Paskelbus nuosprendį mirties bausmė buvo skirta Aronui Reznickui, Michailui Rabinovičiui, Fiodorui Kamineriui, o Basia Reznickienė nubausta 15 metų įkalinimu, bet po šešių metų sutrumpinta iki 10 metų.

Vilniaus „valiutininkų“ byla sukėlė platų atgarsį Vakarų valstybėse. 1962 m. balandžio 17 d. Prancūzijos laikraštis „Le Progrès“ akcentavo, jog „Vilniaus Tribunolo nutarimu įvykdyta mirties bausmė 3 Lietuvos žydams „spekuliantams“, bei pabrėžė, kad šis įvykis inspiravo neramumus Sovietų Sąjungos žydų bendruomenėje. Kitas Prancūzijos laikraštis „Le Monde“ konstatavo, jog SSRS žydai bijo, „kad jie netaptų atpirkimo ožiais dėl siaučiančio Sovietų Sąjungoje maisto produktų trūkumo […]“.

Vilnius, kovo 22 d. (BNS). Buvusios žydų bibliotekos pastatas Vilniuje įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, jame ketinama įkurti Vilniaus geto memorialinį muziejų.

Kultūros paveldo departamento (KPD) teigimu, Žemaitijos gatvėje 4-uoju numeriu pažymėtam pastatui suteikta teisinė apsauga dėl jo archeologinių, architektūrinių ir istorinių vertingųjų savybių. Sprendimą priėmė Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

KPD direktorė Diana Varnaitė sako, kad buvusioje Vilniaus geto vietoje išlikęs pastatas, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, o vėliau ─ Vilniaus geto biblioteka šiuo metu yra nenaudojamas, jis priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui.

„Jo iniciatyva pastate ateityje ketinama įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriame būtų eksponuojamas  gausus žydų kultūrinis paveldas ir holokausto istorija Lietuvoje. Minint žydų genocido dieną, kasmet ten skaitomos Holokausto aukų vardai ir pavardės“, ─ sako D.Varnaitė.

Žydų getas Vilniaus senamiestyje įkurtas nacių okupacijos metu, 1941-ųjų rugsėjo 6 dieną, tuo metu Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų. Per visą geto gyvenimo laikotarpį jame buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių. Vilniaus getas likviduotas iki 1943 metų rugsėjo 23-24 dienomis, iš 57 000 Vilniaus žydų, pasibaigus karui gyvi liko tik apie du tūkstančiai, didžioji dauguma jų nužudyti Vilniaus priemiestyje Paneriuose.

Lzinios.lt

Leidinyje „Ūkininko patarėjas“, kurio daugiau kaip 30 proc. akcijų valdo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, spausdinamuose rašiniuose keliamos abejonės dėl valstybės apdovanojimu pagerbtos buvusios geto kalinės ir sovietinės partizanės Fanios Brancovskajos veiklos žeidžia Lietuvos žydų bendruomenę. Seimo nario istoriko Arvydo Anušausko manymu, tokios publikacijos primena nacių propagandą ir prisideda prie tautinės nesantaikos kurstymo.
„Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) savo žodžius stengiasi grįsti faktais, dokumentais, šimtą kartų pasitikrinti, prieš kalbėdama. Tokie kaltinimai ir tokia retorika, kokia skelbiama „Ūkininko patarėjo“ tekstuose, mano supratimu, yra mažų mažiausiai neetiška“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
Taip ji įvertino leidinyje „Ūkininko patarėjas“ publikuotus straipsnius, kuriuose keliamos abejonės F. Brancovskajos, šįmet Vasario 16-osios proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje apdovanotos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, veikla Antrojo pasaulinio karo metais. Keliose publikacijose tvirtinama, jog iš Vilniaus geto pabėgusi ir prie sovietinių partizanų prisidėjusi F. Brancovskaja yra tragiškų Kaniūkų kaimo gyventojų žudynių, įvykdytų 1944 metų sausį, dalyvė, nors, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ekspertų tyrimų duomenimis, ji šioje akcijoje nedalyvavo.
Rėmėsi prielaidomis „Vasario 21 dieną „Ūkininko patarėjas“, pirmasis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, pranešė visuomenei, kad prezidentūra, Vasario 16-osios proga „už nuopelnus Lietuvai“ užkabinusi „riterės“ kryžių sovietinei diversantei, Rytų Lietuvos Kaniūkų kaimą išžudžiusios žydų gaujos narei Faniai Brancovskajai, iš tiesų apdovanojo ir reabilitavo visus lietuvių tautos genocido vykdytojus“, – rašoma kovo 14 dieną publikuotame tekste.

Net ir modernioje Lietuvos visuomenėje vis dar yra žmonių tikinčių, kad jei šiais laikais žydai ir nemaišo į macus krikščionių kraujo, tai senovėje tikrai taip darė.
Aidanas Praleika lzinios.lt

Antisemitizmas gyvuoja turbūt tiek, kiek Europoje gyvena žydai. Lietuvos istorija – ne išimtis. Nepaisant paplitusio įsitikinimo, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė buvo be galo tolerantiška valstybė, žydams šis pakantumas negaliojo. Religinį antisemitizmą senesniais amžiais tarpukario Lietuvoje pakeitė ekonominis susipriešinimas, tačiau absurdiškiausia jo apraiška – mitai apie krikščionių kraują į macus maišančius žydus išlieka gyvi net ir modernioje visuomenėje.